Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu – 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu – 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, t. y. 6 mėnesius, ir A. Č. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas – 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Č. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Priteista iš A. Č. nukentėjusiojo V. S. naudai 1 279 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. Č. nukentėjusiųjų S. M. ir L. M. naudai 3 199,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir iš A. Č. valstybės naudai nepriteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei kvalifikacijos neginčija, prašo paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl A. Č. paskirtos bausmės.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

8. Nagrinėjamoje byloje A. Č. pripažintas kaltu padaręs nesunkų bei apysunkį nusikaltimus. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, svetimą turtą pagrobusiam asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių sankcijoje numatytų bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalį, svetimą turtą pagrobusiam asmeniui, kuris įsibrovė į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, gali būti skiriamos šios bausmės: bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jam paskirtoji bausmė nėra per griežta, o pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

9. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam A. Č. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei: viena iš jų nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 178 straipsnio 1 dalis), kita – apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 178 straipsnio 3 dalis). Įvertino tai, kad jis nusikalto dėl savanaudiškų paskatų bei atsižvelgė į pagrobto turto vertes. Taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino nuteistojo asmenybę – ankščiau daug kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t. b. l. 122–134), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamu nuosprendžiu teismas taip pat įvertino, jog po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymų dėl nuteistojo priimta nemažai naujų nuosprendžių (teismo baudžiamųjų įsakymų). A. Č. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį (1 t., b. l. 122–134). A. Č. būdamas laisvėje, daug kartų baustas administracine tvarka ir nemoka paskirtų baudų (1 t., b. l. 135–149). Taip pat pirmos instancijos teismas įvertino, kad paskutinį kartą nuteistasis oficialiai dirbo 2018 m. (1 t., b. l. 150). Atsižvelgė į tai, kad A. Č. posėdyje nurodė, jog jis nusikalto dėl turėtos priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, o duomenų apie jo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

10. Aplinkybės aptartos šios nutarties 9 punkte teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad A. Č. linkęs nepaisyti įstatymo normų, jis būdamas laisvėje sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, t. y. ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais bei nuosprendžiais skirtos bausmės, teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų. Nuteistajam A. Č. už atskiras nusikalstamas veikas parinktos laisvės atėmimo bausmės yra adekvačios tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas BK 178 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Švelninti paskirtą bausmę ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų ar išimtinai ypatingų aplinkybių, kurių apylinkės teismas nebūtų įvertinęs ir kurių pagrindu nuteistajam paskirta bausmė ar jos realizavimo forma turėtų būti švelninama.

11. Pirmosios instancijos teismas, paskyrė nuteistajam A. Č. pagal 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimą – 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą – 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, t. y. 6 mėnesius, ir A. Č. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas – 2 metams 6 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, be to, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taikytas bausmių bendrinimo būdas buvo parinktas tinkamai, nėra pagrindo išvadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta ar neteisinga padarytoms nusikalstamoms veikoms. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės termino.

12. Skunde nurodoma ir tai, kad A. Č. nuo 2024 m. vasario 26 d. atlieka trejų metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, tačiau teismas į tai, kad jis beveik metus laiko atlieka laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2025 m. sausio 28 d. nuosprendį, paskirtos bausmės su bausmėmis, kurios paskirtos pagal kitus nuosprendžius, nebendrino, todėl apygardos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako, tik pažymi, kad paskirtos ir neatliktos bausmės pagal atskirus įsiteisėjusius nuosprendžius gali būti subendrintos ir vykdymo procese.

Dėl nuteistojo teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo.

13. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 2702, 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060.

14. Taip pat 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573.

15. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina, ar nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję įstatymai švelnina nuteistojo A. Č. padėtį ir gali būti jam taikomi šioje byloje.

16. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 nebuvo keičiama nei BK 178 straipsnio 1 dalis, nei BK 178 straipsnio 3 dalis. Taigi, šia apimtimi, minėti įstatymai A. Č. teisinei padėčiai jokios įtakos neturi.

17. Nustatyta, kad keitėsi BK 27 straipsnis. BK 27 straipsnio 1 dalis ( 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis ( 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

18. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

19. BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta A. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau motyvų šiuo aspektu nėra pateikta ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyto sprendimo jį pripažinti recidyvistu, nors BPK 307 straipsnio pakeitimai galiojo jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d., o nuosprendis priimtas 2025 m. sausio 28 d. Šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, todėl teisėjų kolegija patikrina, ar ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Č. iki skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo paskutinius kartus buvo nuteistas: 1) 2018 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams (veiką padarė 2017 m. balandžio 6 d., įsiteisėjo 2018 m. vasario 6 d.); 2) 2023 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 30 parų (veika padaryta 2023 m. spalio 2 d., įsiteisėjo 2024 m. sausio 2 d.); 3) 2023 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų (veika padaryta 2023 m. rugpjūčio 27 d., įsiteisėjo 2024 m. sausio 9 d.); 4) 2023 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį areštu 30 parų (veika padaryta 2023 m. spalio 5 d., įsiteisėjo 2024 m. sausio 10 d.); 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu – 30 parų (veika padaryta 2023 m. rugsėjo 17 d., įsiteisėjo 2024 m. sausio 23 d.).

21. Nustatyta, kad naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. Č. padarė 2024 m. vasario 23 d., t. y. jau būdamas teistas už tyčinių nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka, teistumą. Numatytų veikų pobūdis nesiskiria, šie nusikaltimai priskiriami nusikaltimams nuosavybei. Šios bylos kontekste aktualu, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimus.

22. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis A. Č. laikytinas asmeniu, kuris būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu, jo teistumas už šiuos nusikaltimus neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padarė tyčinius nusikaltimus, t. y. recidyvistu. Taigi, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.

23. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. balandžio 4 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-01310 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 166.67 Eur išieškojimo. Prie šios pažymos pridėtas gynėjo advokato Viktoro Firsovo 2025 m. balandžio 2 d. prašymas Nr. ATP-2025-049054 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, į nuteistojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese būtinumą pagrindžiančių pagrindų egzistavimą, taigi į aplinkybę, kad be gynėjo pagalbos nuteistojo teisės nebūtų tinkamai apgintos, į nuteistojo turtinę padėtį, į jam paskirtą ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam A. Č. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašomų išieškoti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. Č. pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 166.67 Eur iš nuteistojo A. Č. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.