Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), iš jų paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos) galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (trys nusikalstamos veikos) subendrinta 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2023 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2023 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmė;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendis, be kita ko, dėl bausmių bendrinimo:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžiu skirta subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 2 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 60 parų arešto bausme;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. ir 2024 m. birželio 14 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta nebendrinta bausme ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Č. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje

A. Č. teisiamojo posėdžio metu prisipažino bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobęs kitam asmeniui priklausantį dviratį. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina byloje esantis tiesioginis įrodymas – vaizdo įrašas. Be to, A. Č. padarytą nusikalstamą veiką netiesiogiai įrodo nukentėjusiojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, ir jo pareiškimas. Pagrobto dviračio vertę įrodo V. S. pateikta 2023 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija R Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pagrobto turto verte.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad A. Č. veikė tiesiogine tyčia.

Pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje

A. Č. teisiamojo posėdžio metu prisipažino bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobęs kitam asmeniui priklausantį dviratį. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina byloje esantys tiesioginiai įrodymai – vaizdo įrašai. Be to, A. Č. padarytą nusikalstamą veiką netiesiogiai įrodo nukentėjusiosios S. M. ir liudytojo S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad minėti asmenys yra suinteresuoti duoti melagingus parodymus. Bylai reikšmingas aplinkybes taip pat įrodo kiti rašytiniai įrodymai – S. M. 2024 m. vasario 24 d. protokolas–pareiškimas, 2024 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. vasario 24 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai ir kt.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laiptinės, kurios daugiabučio namo rūsio patalpoje buvo laikomas elektrinis dviratis, durys gali būti atidaromos panaudojus kortelę ar suvedus kodą. Taigi laiptinės patalpa yra apsaugota, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys. Kita vertus, byloje nustatyta, kad A. Č., bylai reikšmingu laiku pridėjęs prie šios laiptinės telefonspynės rankose turėtą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, įėjo į laiptinę, t. y. neturėdamas teisės, įsibrovė į patalpą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka įsibrovimo į patalpą požymį BK 178 straipsnio 3 dalies prasme.

Nagrinėjamu atveju A. Č. pagal kaltinimą inkriminuota, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė elektrinį dviratį „Vogue Carry 2 cargo bike“, kurio vertė 3 000 Eur. Kita vertus, nukentėjusioji S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad elektrinis dviratis „Vogue Carry 2 cargo bike“ yra su juodos spalvos rėmu su rudos spalvos lopšiu, ant kurio yra užrašas „Vogue“, ratai yra rudos spalvos, dviračio sėdynė yra rudos spalvos. Ant rėmo galinės dalies yra baltas užrašas „Carry 2“. Taip pat ant dviračio buvo pritvirtinti įvairūs priedai, kurių įvardyti ir įvertinti šiuo metu negali. Šiuo metu iš viso jai yra padaryta 3 000 Eur turtinė žala. (1 t., b. l. 61–63). Nukentėjusioji nurodė tokią dviračio vertę ir 2024 m. vasario 24 d. protokole–pareiškime (1 t., b. l. 53–54). Pažymėtina, kad S. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius, kad elektrinis dviratis „Vogue Carry 2 cargo bike“ turėjo sėdynių pagalvėlių rinkinį, kurio kaina yra 119,99 Eur, ir apsauginį uždangalą, kurio kainą yra 79,99 Eur (1 t., b. l. 71–75, 76–80, 2 t., b. l. 28). Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu civilinį ieškinį grindė visų minėtų daiktų netekimu (1 t., b. l. 110). Remiantis byloje esančiais vaizdo įrašais, A. Č. bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė ne tik minėtą dviratį, bet ir jame buvusius daiktus (pagalvėlių rinkinį ir apsauginį uždangalą). Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme taip pat neneigė tokių aplinkybių.

Teismas raštu A. Č. įspėjo dėl kaltinimo dalies, susijusios su pagrobtų daiktų kiekiu ir vertėmis, patikslinimo (2 t., b. l. 33–34, 73–74).

Nagrinėjamu atveju L. M. ir S. M. civiliniame ieškinyje nurodė, kad minėtų prekių įsigijimo PVM sąskaita faktūra išrašyta L. M. vardu, o prekės įgytos jų šeimos bendrojon jungtinėj nuosavybėj (2 t., b. l. 49). Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėta informacija dėl aptariamų prekių naudojimo bendrais šeimos interesais. Todėl laikytina, kad A. Č. nusikalstamais veiksmais buvo pagrobtas bendras L. M. ir S. M. priklausantis turtas.

Prokuroro baigiamojoje kalboje teiginys, kad pagrobto turto vertė turi būti 3 000 Eur, yra nepagrįstas. Byloje nenustatyta, kad minėti daiktai, kuriuos pagrobė A. Č., yra nusidėvėję, kad būtų pagrindas mažinti pagrobto turto vertę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras dėl pirmos nusikalstamos veikos A. Č. inkriminavo pagrobto dviračio vertę pagal 2023 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, taigi irgi nelaikė, kad pagrobtas dviratis buvo nusidėvėjęs.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad A. Č. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi A. Č. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamą veiką pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, neturi reikšmės kokios vertės svetimą turtą jis pagrobė.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Č. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis nusikalto dėl savanaudiškų tikslų. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo pagrobto svetimo turto vertes.

A. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. Č. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimus būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č. anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymų dėl kaltinamojo priimta nemažai naujų nuosprendžių (teismo baudžiamųjų įsakymų). A. Č. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį (1 t., b. l. 122–134). Kaltinamasis, būdamas laisvėje, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, nemoka paskirtų baudų (1 t., b. l. 135–149). Jis paskutinį kartą oficialiai dirbo 2018 m. (1 t., b. l. 150). Kaltinamasis teisme nurodė, kad jis nusikalto dėl turėtos priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Č. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad A. Č. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Č. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrus 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę nesudaro pagrindo tai, kad kaltinamasis šiuo metu kalėjime gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, pasižada ateityje atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 2 metų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir A. Č. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju toks bausmių bendrinimo būdas parinktas atsižvelgiant į tai, kad A. Č. padaryti nusikaltimai priskiriami gretimoms (atitinkamai nesunkių ir apysunkių) nusikaltimų kategorijoms, be to, jie labai nesiskiria pagal pavojingumą. Švelnesnė bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau išvardytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nekartoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. Č. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl A. Č. yra įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. ir 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiai), kuriais paskirtos bausmės. Kita vertus, dėl kaltinamojo yra nagrinėjamas bausmę vykdančios institucijos teikimas, kuriuo prašoma subendrinti A. Č. bausmes, paskirtas pagal minėtus nuosprendžius (Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. T-99-1055/2025). Todėl teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, nebendrina šiuo nuosprendžiu ir minėtais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių. Nuosprendžio vykdymo metu A. Č. skirtingais teismo priimtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bus galimybė subendrinti pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju A. Č. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis nusikalto ir po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo. A. Č. taip pat daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis šioje byloje padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai. Kaltinamasis, būdamas laisvėje, neturėjo pakankamai pajamų gyvenimui, buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Taigi visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Č. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Civiliniai ieškiniai

1) V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 279 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 46–47);

2) nukentėjusieji L. M. ir S. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 3 441,97 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 49).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio tenkinimo sąlygos yra šios: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) priežastinis ryšys tarp padarytos nusikalstamos veikos ir padarytos žalos. Tik esant visoms šioms sąlygoms, civilinis ieškinys gali būti tenkinamas.

Teismas konstatuoja, kad V. S. civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis su juo taip pat sutiko, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, neginčijo pagrobto daikto vertės, tarp jo veiksmų ir nukentėjusiajam patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl V. S. civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš A. Č..

Nukentėjusieji L. M. ir S. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 3 441,97 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pirmiausia, pasisakytina dėl priteistinos turtinės žalos dydžio. Byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad A. Č. nusikalstamais veiksmais buvo pagrobtas elektrinis dviratis „Vogue Carry 2 cargo bike“, 2 999,99 Eur vertės, su dviračio apsauginiu uždangalu, 79,99 Eur vertės, ir dviračio sėdynių pagalvėlių rinkiniu, 119,99 Eur vertės. Bendra pagrobto turto vertė yra 3 199,97 Eur. Tokia vertė įrodyta byloje pateiktu dokumentu (1 t., b. l. 48, 2 t., b. l. 28). Ši turtinė žala laikytina priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika.

Kita vertus, ieškiniu ir patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti pagrobto dviračio su priedais pristatymo išlaidas (242 Eur). Tokia išvada daroma, nes 3 199,97 Eur + 242 Eur = 3 441,97 Eur, o tokia pinigų suma yra civilinio ieškinio dalykas. Iš tiesų pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žalą sudaro, be kita ko, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kita vertus, į žalos turinį patenka ne bet kokios išlaidos, o būtent tokios, kurias nulėmė nusikalstamos veikos padarymas. Pastebėtina, kad buvo sumokėta už elektrinio dviračio su priedais pristatymą dar iki nusikalstamos veikos padarymo (nenustatyta, kad buvo patirtos kokios nors išlaidos po nusikalstamos veikos padarymo). Šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su šioje byloje įrodytos konkrečios nusikalstamos veikos (vagystės) padarymu. Iki nusikalstamos veikos padarymo tam tikrą laiką buvo naudojamasi atsiųstu elektriniu dviračiu su priedais. Taigi negalima daryti išvados, kad apskritai nebuvo galimybės naudotis įsigytu turtu (pavyzdžiui, buvo padarytas sukčiavimas ir prekės nebuvo pristatytos). Nagrinėjamu atveju dviračio su priedais pristatymo išlaidos priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolusios nuo padarytos nusikalstamos veikos (vagystės). Todėl 242 Eur, t. y. daiktų pristatymo išlaidos, priteisti iš kaltinamojo nėra pagrindo, nes neatitinka visų civilinio ieškinio dėl turtinė žalos tenkinimo sąlygų.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju L. M. ir S. M. civiliniame ieškinyje nurodė, kad minėtų prekių įsigijimo PVM sąskaita faktūra išrašyta L. M. vardu, o prekės įgytos jų šeimos bendrojon jungtinėj nuosavybėj (2 t., b. l. 49). Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėta informacija dėl aptariamų prekių naudojimo bendrais šeimos interesais. Todėl pripažintina, kad turtinė žala buvo padaryta abiem nukentėjusiesiems. Todėl iš A. Č. priteisiama 3 199,97 Eur turtinė žala L. M. ir S. M. naudai. Tai nelaikytina dvigubu priteisimu, nes iš A. Č. nėra priteisiama kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 3 199,97 Eur.

VI. Kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančius kompaktinius diskus su įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 6 d. pažyma Nr. APD-2025-00105 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl 526,79 Eur už A. Č. gynusio advokato V. Firsovo darbo užmokestį (2 t., b. l. 64–66).

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

A. Č. byloje nebuvo laikinai sulaikytas, jam kardomoji priemonė neskirta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 2 metų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir A. Č. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

1) nukentėjusiajam V. S. 1 279 Eur (tūkstantį du šimtus septyniasdešimt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimo;

2) nukentėjusiesiems S. M. ir L. M. 3 199,97 Eur (tris tūkstančius šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt septynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančius kompaktinius diskus su įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Iš A. Č. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (A. Č. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.