Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10177-1160/2023 pagal ieškovo R. V. prašymą atsakovei R. V. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – papildomos teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi prašymas buvo priimtas ir paskirtas nagrinėti 2023 m. gegužės 10 d. rašytinio proceso tvarka, atsakovei nustatytas terminas iki 2023 m. gegužės 9 d. atsiliepimui į prašymą pateikti. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad su ieškovo prašymu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir suteikti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims realizuoti teisę būti išklausytiems bei išsamiai ištirti aplinkybes, bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. 2023 m. birželio 29 d. šalims byloje pateikus susitarimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, taip pat įpareigojo ieškovą per 14 dienų nuo privalomosios mediacijos pabaigos byloje pateikti ieškinį. Ieškovui prašant, šis terminas bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija buvo pratęstas iki 2023 m. liepos 31 d. įskaitytinai. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino 2023 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui byloje nepateikus ieškinio teismo nustatytu terminu. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino po 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo gautą atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimo. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė dėl to, jog laikė, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovo pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu.

13. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos atsiliepti į atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, be to, atsakovė į teismą kreipėsi, praleidusi nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

14. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą (CPK 277 straipsnio 3 dalis).

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad papildoma nutartis byloje priimta 2023 m. gruodžio 15 d., o atsakovės prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) pateiktas ir jį pateikusio asmens pasirašytas 2024 m. sausio 4 d. 18 val. 26 min. Atsižvelgiant į tai, kad 20 dienų terminas pateikti prašymui dėl papildomos nutarties priėmimo baigėsi 2024 m. sausio 4 d. 24 val. 00 min. (CPK 175¹ straipsnio 8 dalis), nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė šį terminą praleido. Kaip nėra pagrindo ir sutikti, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo suteikti galimybę ieškovui pateikti atsiliepimą į atsakovė prašymą, nes CPK 277 straipsnyje tokia pareiga teismui imperatyviai nėra nustatyta. Šiuo atveju ieškovas atskirajame skunde, apeliacinio teismo vertinimu, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismui gavus atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo būtų egzistavę svarbios aplinkybės skirti šio prašymo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

16. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Vertinant šalių procesinį elgesį, atsižvelgtina į įstatymų leidėjo valią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnis, 1.5 straipsnis, 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

17. Kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis nustatytina atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

19. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taigi, iniciavo bylą teisme. Dėl šio pateikto prašymo atsakovei buvo nustatytas terminas atsiliepimui į prašymą pateikti, vėliau vyko teismo posėdžiai, skirti išimtinai ieškovo pateikto prašymo nagrinėjimui. Atsakovę byloje atstovavo ir procesinius dokumentus teikė advokatas. 2023 m. gegužės 30 d. vykusio posėdžio metu ieškovo atstovė išreiškė prašymą / pageidavimą dėl galimybės byloje susitarti taikiu būdu (išklausytas 2023 m. gegužės 30 d. posėdžio garso įrašas 2 min. 25 s.–2 min. 53 s.), teismui šalims uždavus klausimus dėl galimybės susitarti taikiai nei ieškovas, nei atsakovė tam neprieštaravo. Ieškovas ir atskirajame skunde nurodo, jog ieškinio nepateikė, nes tarp šalių vyko ir vyksta derybos, mėginama susitarti taikiu būdu.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, turėjo įvertinti, ar tikrai nėra galimybės byloje susitarti taikiai be kreipimosi į teismą, o kreipęsis į teismą, turėjo suprasti dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes jo atžvilgiu, jei jis byloje nepateiks ieškinio. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas šalių pateikto susitarimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nelaiko taikos sutartimi CPK 94 straipsnio 2 dalies prasme, nes šalys susitarė ne dėl ginčo esmės, o dėl procesinių klausimų – laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, taip pat laikino išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme susidarė būtent dėl ieškovo veiksmų kreipiantis į teismą ir dėl to atsakovei kilusios pareigos pateikti atsiliepimą byloje, būtinumo dalyvauti paskirtuose teismo posėdžiuose su atstovu – profesionaliu teisininku.

21. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė per didelės bylinėjimosi išlaidas, kurios viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

22. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

23. Atsakovė prašyme dėl papildomos nutarties priėmimo nurodė, kad byloje patyrė 1 250 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 750 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymą, 100 Eur už prašymo dėl vaiko nuomonės išsiaiškinimo parengimą; 400 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendžiant ieškovo prašymą pirmosios instancijos teisme įvyko du posėdžiai, kurių bendra trukmė yra 1 val. 14 min. Nors atsakovė nurodė, kad už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme patyrė 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19 punktą ir 9 punktą, maksimali suma už atstovavimą teismo posėdžiuose šiuo atveju sudaro 195,95 Eur, todėl 400 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme pirmosios instancijos teismo priteista nepagrįstai. Kitos atsakovės išlaidos, patirtos apmokant advokato suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.19 punktas).

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau netiksliai nustatė atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis keistina, iš ieškovo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant nuo 1 250 Eur iki 1 045,95 Eur (1 250 – (400 – 195,95)) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta Rekomendacijose.

26. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį, abi šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkintai ir atmestai atskirojo skundo reikalavimų daliai (laikytina, jog atskirojo skundo reikalavimai yra patenkinti 16 proc. (204,05 x 100 / 1 250 = 16 proc.). Ieškovas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, o atsakovė nurodė, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 500 Eur dydžio išlaidas, pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, ši suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovei iš ieškovo priteistina 420 Eur (500 Eur x 84 proc. = 420 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. papildomą nutartį pakeisti – iš ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant 1 045,95 (vieno tūkstančio keturiasdešimt penkių eurų ir 95 ct) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420 (keturis šimtus dvidešimt eurų) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.