Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. kovo 5 d. nutarties panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 21 d. nuosprendžiu L. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Ž. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) subendrinta laisvės atėmimo bausme 5 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2018 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti L. Ž. skirtą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Atsižvelgęs į tai, jog nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuolat daro administracinius tesisės pažeidimus, pažeidinėja probacijos sąlygas, buvo išvykęs į užsienį, Vokietijoje nuteistas už svetimo turto vagystę, grįžęs daro naujus teisės pažeidimus, teismas sprendė, jog nuteistasis piktybiškai nesilaiko bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, todėl nutarė bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti. Nuteistasis L. Ž. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos Kauno Probacijos skyriaus (toliau – ir Probacijos skyrius) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti, esat būtinumui paskirti bet kurią iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai vertino reikšmingas bylos aplinkybes, nutartis pagrįsta tik nuteistojo padėtį sunkinančiais faktais, nukrypstant nuo konstitucinių bendrųjų teisingumo, protingumo, teisės viršenybės principų. Skundo autorius įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai vertino visus nuo L. Ž. įrašymo į Probacijos tarnybos registrą momento padarytus teisės pažeidimus, kadangi iki 2017 m. gegužės 15 d. padaryti pažeidimai jau buvo įvertinti Kauno apylinkės teismui priimant 2015 m. lapkričio 27 d., 2016 m. kovo 10 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. lapkričio 3 d., 2017 m. gegužės 15 d. nutartis, kuriomis teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti, konstatavus, kad nuteistojo elgesyje nėra sąmoningo piktybiško laisvės atėmimo bausmės atidėjimo sąlygų nevykdymo. Tačiau teismas į paminėtose nutartyse konstatuotus faktus neatsižvelgė ir vėl iš naujo vertino aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos ankstesniais teismų sprendimais, tokiu būdu pasunkindamas L. Ž. teisinę padėtį. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 2017 m. birželio 8 d. Probacijos tarnyboje nuteistajam buvo sudarytas individualus probuojamo asmens priežiūros planas, iš kurio matyti, kad L. Ž. sutiko su visomis nustatytomis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis ir jų laikėsi. Jis visada nustatytu laiku atvykdavo į probacijos tarnybą, geranoriškai bendraudavo su tarnybos pareigūnais, teikdavo reikalaujamą informaciją apie savo elgesį, paaiškinimus. Jis visais įmanomais būdais stengėsi įsidarbinti, mokėsi, nuo 2018 m. kovo 6 d. vėl dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Perlaikė praktinio vairavimo egzaminą ir vėl įgijo teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau teismas į šias pozityvias aplinkybes neatsižvelgė. Nuteistasis skunde nurodo, jog nusikalto būdamas nepilnametis, yra jauno amžiaus, neturi pakankamai gyvenimiškos patirties. Nors jis ne kartą suklydo, tačiau yra įsitikinęs, kad pasitaisyti gali ir be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl prašo suteikti dar vieną galimybę įrodyti, kad padarė tinkamas išvadas, sugeba gyventi laikydamasis įstatymų, gerbti visuomenės elgesio normas, jų laikytis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nei Probacijos tarnybos teikime, nei teismo nutartyje nebuvo svarstomos ir aptartos galimybės skirti jam papildomas baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas, o iškart pritaikyta kraštutinė, griežčiausia ir neproporcinga priemonė – panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nuteistojo L. Ž. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad L. Ž. probacija vykdoma nuo 2015 m. liepos 1 d., jis supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, bausmės atlikimo tvarkos nesilaikymą. Kadangi nuteistasis 2015 m. birželio 29 d. buvo baustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, be to, du kartus pažeidė įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 nutartimi teikimas atmestas. 2016 m. vasario 10 d. dar kartą pažeidus teismo paskirtą įpareigojimą, vėl buvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi teikimas atmestas. L. Ž. 2016 m. kovo 15 d. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis nubaustas 2016 m. birželio 22 d. nutarimu, trečią kartą buvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau 2016 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi teikimas atmestas. Kadangi L. Ž. 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu nubaustas už ATPK 1302 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, o tuo pačiu ir pažeidė teismo jam paskirtą įpareigojimą nustatytu metu būti namuose, probacijos tarnyba vėl kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi teikimas atmestas konstatavus, kad nuteistojo veiksmuose nėra sąmoningo piktybiško teismo jam paskirtų įpareigojimų nevykdymo ar piktybiško įstatymų nepaisymo. Tačiau pastebėtina, kad iškart po minėto teismo posėdžio, t. y. 2016 m. lapkričio 3 d. 14.20 val. L. Ž. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis). Po nuobaudos už šį pažeidimą paskyrimą, 2017 m. sausio 31 d. nuteistasis įspėtas, jam pakartotinai išaiškintos probacijos vykdymo sąlygos bei teisinės jų nevykdymo pasekmės. Tačiau nuo 2017 m. kovo 7 d . iki 2017 m. birželio 8 d. L. Ž. neatvyko į Kauno probacijos skyrių, su juo susisiekti nepavyko. Tuo metu jis buvo išvykęs į Vokietiją, tuo pažeisdamas bendrąsias probuojamųjų pareigas. Negana to, 2017 m. gegužės 29 d. buvo nuteistas Vokietijoje dėl 2017 m. vasario 25 d. įvykdytos nusikalstamos veikos – vagystės įsibrovus į privačią valdą. Ir nors 2017 m. birželio 8 d. L. Ž. pakartotinai sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, dar kartą išaiškinta bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos, teisės ir pareigos, vengimo vykdyti probaciją teisinės pasekmės, tačiau jis vėl du kartus buvo nubaustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o 2018 m. vasario 2 d. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 488 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Toks nuteistojo elgesys vertintinas itin kritiškai. Visos šios aplinkybės, net ir atsižvelgus į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. Ž. mokėsi, pagal galimybes stengėsi dirbti, rodo akivaizdų lengvabūdišką nuteistojo požiūrį į paskirtą bausmę, įstatymų nepaisymą, nenorą koreguoti savo elgesio atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką padidėjo beveik dvigubai – nuo žemos (30 balų) iki vidutinės (58 balai). Skundo autorius neteisus teigdamas, kad teismas nepagrįstai vertino visus nuo jo į Probacijos tarnybos registrą įrašymo momento padarytus teisės pažeidimus, ir kad turėjo būti atsižvelgiama tik į jo elgesį nuo 2017 m. gegužės 15 d. Probuojamasis teismo skirtų įpareigojimų, probacijos sąlygų, individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytų priežiūros priemonių turi laikytis viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai, kad teismas nuteistajam buvo parodęs pasitikėjimą ir nepasiuntęs atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iškart po pirmųjų Probacijos tarnybos kreipimųsi į teismą, jokiu būdu negali būti pagrindas nevertinti viso jo elgesio per bausmės vykdymo laikotarpį, kadangi sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo yra vertinama aplinkybių visuma. L. Ž. po teismo jam parodyto pasitikėjimo privalėjo elgtis itin pavyzdingai, jam buvo suteikta galimybė pradėti gyventi socialiai tinkamą gyvenimą, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, nesilaikė probacijos sąlygų, eilę kartų baustas administracine tvarka, išvykęs iš Lietuvos padarė nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas Vokietijoje. Pastebėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmestas ne todėl, jog būtų konstatuota, jog nuteistojo elgesyje nėra sąmoningo piktybiško įstatymų nesilaikymo, o todėl, kad nežinant L. Ž. gyvenamosios vietos nebuvo galimybės užtikrinti jo dalyvavimo teismo posėdyje. O vertinant paties nuteistojo elgesį, pažymėtina, kad jis itin pablogėjo būtent po 2016 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo priimtos nutarties netenkinti Probacijos skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo L. Ž.. Kaip ir minėta anksčiau, tą pačią dieną jis pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus, po to kelis mėnesius neatvyko į Probacijos skyrių, nepranešęs probuotojui pakeitė gyvenamąją vietą, išvyko už Lietuvos Respublikos ribų, įvykdė nusikaltimą, padarė du Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos nubaustas administracine tvarka, nubaustas už viešosios rimties trikdymą, pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, pareigūnų garbės ir orumo pažeidimą. Šios aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti išvadą, kad L. Ž., būdamas įspėtas dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kritiškai savo elgesio neįvertino, toliau darė teisės pažeidimus, sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų esmę, nesilaikė probacijos sąlygų ir tokiu būdu nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo ir suteiktos galimybės būti nuo visuomenės neizoliuotam.Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas, nustatęs probacijos sąlygų pažeidimus, turėjo galimybę jam skirti papildomas pareigas ar baudžiamojo poveikio priemones, tačiau sutikti su šiais nuteistojo skundo argumentais dėl papildomų pareigų ar baudžiamojo poveikio priemonių jam skyrimo nėra pagrindo. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, kuomet teismas probacijos tarnybos teikimu nuteistajam gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatytų pareigų, o būtent, kai: nuteistasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau 1) padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės; arba 2) nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų. Tuo tarpu 3 punkte išskiriami atvejai, kuomet nuteistajam turi būti panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas: 1) nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų; arba 2) po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo (2 punkte numatytais atvejais) jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė; 3) nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog galimybės skirti papildomas pareigas ar baudžiamojo poveikio priemones tais atvejais, kai nuteistas asmuo nevykdo probacijos sąlygų, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad L. Ž. ne kartą pažeidė probacijos sąlygas, be to, darė administracinius teisės pažeidimus, įvykdė vieną tyčinį nusikaltimą, nėra pagrindo vertinti ir jam skirtinos papildomos pareigos ar baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumo klausimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išskirtinė išlyga nuteistajam, kuriam nuosprendžiu paskiriama laisvės atėmimo bausmė. Toks asmuo privalo tiksliai ir be pažeidimų vykdyti teismo paskirtas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones ar draudimus. Aptarti duomenys suteikia pakankamą pagrindą išvadai, jog skundo autorius nėra pasiruošęs toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino probacijos tarnybos teikimą ir panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą L. Ž.. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas palikti galioti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nes šias aplinkybes nuteistasis turėjo įvertinti probacijos laikotarpiu ir atsakingu elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad po eilės įspėjimų apie tai, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas, po keturis kartus teismo išreikšto pasitikėjimo nuteistuoju L. Ž. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir jo pasiuntimas realiai atlikti paskirtą bausmę prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Aukštesniojo teismo nuomone, tolimesnis L. Ž. probacijos tęsimas nustatytomis aplinkybėmis, prieštarautų probacijos esmei ir siekiamiems tikslams, todėl nebūtų teisingas sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai nutarė L. Ž. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti į pataisos namus atlikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o L. Ž. skundas atmetamas.