- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- AN2-414-1034/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00903-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Pažeidėjas
- D. J.
- Pareiškėjas
- D. J.
- Advokatai
- Valdas Rakauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. įgalioto atstovo advokato Valdo Rakausko (toliau – ir pareiškėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo D. J. skundas ir paliktas galioti nepaleistas Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-509-2025 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo D. J. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. balandžio 30 d. nutarimas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Vilniaus apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. įgalioto atstovo advokato V. Rakausko apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – D. J. veiką kvalifikuoti pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį.
3.1. Pareiškėjo atstovo vertinimu, tiek Institucija, pripažindama D. J. kaltu padarius ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tiek ir apylinkės teismas, nagrinėdamas D. J. skundą, pažeidė ANK 566, 567 ir 569 straipsnių nuostatas, byloje esančius įrodymus vertino pažeisdami jų vertinimo taisykles, neištyrė visų aplinkybių, dėl ko atitinkamai priėmę nepagrįstą nutarimą bei nutartį.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad tabako gaminius – cigaretes įsigijo visa kartu keliavusi grupė, kiekvienas iš asmenų po leistiną kiekį cigarečių. Tabako gaminiai buvo sudėti į bendrą „Duty Free“ parduotuvės maišelį. Įsigytus tabako gaminius dvejuose maišeliuose nešė D. J. ir A. J.. Šios aplinkybės pareiškėjo atstovui leidžia daryti išvadą, kad D. J. nebuvo šių prekių savininkas ar deklaruotojas muitinės teisės prasme, nes per muitinės postą ėjo kartu su kitais su juo atvykusiais asmenimis. Pareiškėjo atstovo vertinimu, šios aplinkybės indikuoja, kad D. J. nebuvo vienintelis asmuo, įsigijęs ir turėjęs cigaretes, dėl kurių jam taikyta administracinė atsakomybė. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 34 punktu ir atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes dėl tabako gaminių įsigijimo, teigiama, kad apylinkės teismo išvada, jog D. J. buvo vienintelis šių prekių turėtojas, prieštarauja tiek nurodytai teisės normai, tiek faktinėms bylos aplinkybėms.
3.3. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad D. J. sąmoningai nedeklaravo prekių. Šioje vietoje pareiškėjo atstovas pažymi, kad prekes galima deklaruoti ne tik raštu, bet ir žodžiu. Muitinės pareigūnei sustabdžius D. J. ir paklausus apie maišelio turinį, D. J. iš karto paaiškino, kad maišelyje yra cigaretės, įsigytos visos kartu keliaujančios grupės. Pareiškėjo atstovo vertinimu, tokie D. J. veiksmai laikytini prekių deklaravimu žodžiu, kuris pagal galiojančius teisės aktus yra tinkama deklaracijos forma.
3.4. Pareiškėjo vertinimu, D. J. veika neatitinka tyčios turinio, t. y. jis nesiekė nuslėpti prekių ar išvengti muitinės kontrolės. Pažymi, kad tabako gaminiai buvo nešami atvirai maišelyje su „Duty Free“ logotipu, jie nebuvo slepiami ar maskuojami, todėl nėra jokių požymių, jog D. J. būtų siekęs nuslėpti tabako gaminius ar išvengti muitinės kontrolės. Vien tai, kad nebuvo įvykdyti formalūs rašytinio deklaravimo reikalavimai, o informacija apie gabenamas prekes buvo pateikta žodžiu, neleidžia konstatuoti sąmoningo D. J. siekio išvengti prekių pateikimo muitinei. Todėl apylinkės teismo išvada apie tiesioginę tyčią neatitinka nei bylos duomenų, nei ANK 8 straipsnio nuostatų.
3.5. Toliau pareiškėjo atstovas nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė argumentus dėl prekių deklaravimo, vadovaujantis žaliojo ir raudonojo kanalų sistema, nes joks šiuo metu galiojantis teisės aktas tokios sistemos nebereglamentuoja, todėl turi būti vadovaujamasi Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmuo, įvežęs prekes, privalo jas pateikti muitinės kontrolei. Nagrinėjamu atveju D. J. būtent taip ir pasielgė – prekes deklaravo žodžiu muitinės pareigūnei. Pareiškėjo atstovo vertinimu, Institucija ir apylinkės teismas pažeidė turinio prieš formą principą. Šiuo atveju tikrasis turinys aiškiai rodo, kad cigaretės nebuvo slepiamos, priklausė ne vien D. J., o visai kartu keliaujančiai grupei, kuri per minėtą postą ėjo kartu, o gabenamos prekės buvo deklaruotos žodžiu muitinės pareigūnams. Tuo tarpu tiek Institucija, tiek apylinkės teismas vertino tik formą – vieną užfiksuotą veiksmą ir pareigūno protokole nurodytus įrašus, kurių, bylą nagrinėjant Institucijoje, protokolą surašiusi pareigūnė negalėjo pakomentuoti, nes neprisiminė protokole užfiksuotų aplinkybių, visiškai ignoruodami turinį – realias aplinkybes, liudytojų parodymus, kvitus ir kitus rašytinius įrodymus.
3.6. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino muitinės pareigūnės surašytą protokolą patikimu įrodymu, kadangi nagrinėjant bylą pati muitinės pareigūnė nurodė neprisimenanti įvykio aplinkybių, todėl negalėjo patvirtinti nei to, ką matė, nei ką sakė D. J.. Dėl šios priežasties, pareiškėjo atstovo manymu, nėra pagrindo šiuos duomenis laikyti turinčiais įrodomąją galią. Be to, D. J., pasirašęs administracinio nusižengimo protokolą, patvirtinto tik tai, kad su jo turiniu buvo supažindintas, tačiau ne tai, jog sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis. Juo labiau, kad D. J. iš karto pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame aiškiai nurodė, jog cigaretės priklausė keliems kartu vykusiems asmenims. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiama nutartimi nebuvo įvertinti liudytojų E. J. ir I. V. parodymai, kurie paneigia administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą teiginį apie prekių (cigarečių) slėpimą nuo muitinės kontrolės. Be to, byloje pateiktuose 2024 m. spalio 15 d. prašymuose „Dėl cigarečių grąžinimo“ ir 2025 m. sausio 12 d. elektroniniuose laiškuose esančiuose kartu keliavusių asmenų paaiškinimuose aiškiai nurodyta, kad cigaretės buvo įsigytos visos kartu keliavusios grupės bendromis lėšomis ir leistinais kiekiais bei buvo kartu gabenamos per muitinės postą. Pažymima, kad apylinkės teismas, atmetęs D. J. ir jo atstovo prašymus apklausti liudytojais tiek muitinės pareigūnę, surašiusią administracinio nusižengimo protokolą, tiek kitus kartu vykusius asmenims, apribojo galimybę išsamiai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes.
3.7. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, iš Institucijos nutarimo pašalinęs tabako gaminių slėpimo požymį, padarė klaidingą išvadą, kad ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas nesiejamas su šiuo požymiu ir jo šalinimas nekeičia nutarimo esmės ir veikos kvalifikavimo. Pareiškėjo vertinimu, byloje esantys duomenys apie faktines bylos aplinkybes, įsigytų cigarečių kiekis leidžia teigti, kad D. J. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
4. Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos Reginos Butrimės (toliau – Institucijos atstovė) atsiliepimu į pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą prašoma palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjo atstovas nepagrįstai teigia, jog prekių turėtoju laikomas tik asmuo, faktiškai disponuojantis prekėmis savo nuožiūra. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 34 punktu, prekių turėtojas, be kita ko, yra fiziškai prekes turintis asmuo. Byloje nustatyta, kad išlipus iš lėktuvo cigaretės buvo būtent D. J. žinioje ir D. J. jas nešė išeidamas iš oro uosto, todėl laikytina, jog D. J. buvo prekių turėtoju.
4.2. Vykimas per žaliąjį arba užrašu „deklaruojamų daiktų nėra“ pažymėtą kanalą yra laikomas muitinės deklaracijos veiksmu. Vilniaus oro uoste yra aiškūs užrašai „Deklaruojamų daiktų nėra“ su rodykle, nukreipiančia link išėjimo, ir žalia juosta apačioje bei „Deklaruojami daiktai“ su rodykle, nukreipiančia į muitinės postą, ir toje kryptyje esančia raudona juosta. D. J., eidamas link išėjimo žaliuoju kanalu, deklaravo, kad deklaruojamų daiktų su savimi neturi, nors gabeno 70 pakelių (1 400 vnt.) cigarečių ir 1 200 vnt. viršijo leidžiamą kiekį.
4.3. Atsiliepimu taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais dėl D. J. su savimi turimų tabako gaminių deklaravimo žodžiu. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 12 ir 33 punktais, 139 straipsnio 1 dalimi, pareiga muitinei pateikti įvežamas prekes tenka būtent šias prekes įvežančiam asmeniui. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kurios pripažįstamos ir apeliaciniame skunde, matyti, kad D. J. informaciją apie gabenamas prekes pateikė ne savo iniciatyva, o tik po to, kai buvo sustabdytas išeinantis iš Vilniaus oro uosto muitinės pareigūnės.
4.4. Oro uostų specifika neleidžia patikrinti kiekvieno atvykstančio asmens bagažo, todėl iš trečiųjų šalių atvykę ir turintys deklaruojamų daiktų asmenys turi pasirinkti raudonąjį kanalą ir deklaruoti muitinei įvežamus daiktus arba pasirinkti žaliąjį kanalą, jei deklaruojamų daiktų negabena. Asmenys, pasirinkę žaliąjį kanalą ir tokiu veiksmu deklaruojantys, kad deklaruojamų daiktų negabena, muitiniam tikrinimui gali būti atrenkami atsitiktinai. Institucijos atstovės vertinimu, nešamas maišelis su „Duty Free“ logotipu, kuriame buvo sudėti tabako gaminiai, nerodo, kad D. J. nesiekė išvengti muitinės kontrolės, nes nurodomas maišelis nėra peršviečiamas, todėl muitinės pareigūnams nebuvo matoma, ar maišelyje yra cigaretės bei koks jų kiekis, ar jame yra kitos įsigytos prekės, kurios atleidžiamos nuo importo muitų ir mokesčių.
4.5. Institucijos atstovės atsiliepime taip pat nurodoma, kad nagrinėjant bylą ne teismo tvarka buvo įvertinti visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymai. Institucijos nutarime raštu pateiktuose asmenų paaiškinimuose bei prašymuose nustatyti neatitikimai, kurie kelia abejonių dėl pateikiamos cigarečių įsigijimo versijos. Šias aplinkybes patvirtino ir skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas. Be to, žemesnysis teismas taip pat įvertino, kad protokolas administracinio nusižengimo byloje atitiko patikimumo kriterijus, nes jis buvo surašytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris šią aplinkybę patvirtino savo parašu protokole, o atskirame lape surašė savo paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).
6. Visų pirma, pareiškėjo D. J. atstovas nesutinka su byloje atliktu įrodymų tyrimu ir jų vertinimu. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai pripažino muitinės pareigūnės surašytą protokolą patikimu įrodymu, nors pastaroji apklausta nurodė neprisimenanti tikslių nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Taip pat nurodoma, kad byloje nebuvo įvertinti liudytojų E. J. ir I. V. parodymai bei byloje esančiuose kartu su D. J. keliavusių asmenų el. laiškuose nurodomos aplinkybės dėl tabako gaminių – cigarečių įsigijimo. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su jam skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad tiek Institucija, priimdama 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą, tiek skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis, kurie leido priimti pagrįstą sprendimą dėl D. J. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
7. Kaip matyti iš Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo, Institucija, nagrinėdama bylą ne teismo tvarka, visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, be kita ko, ir pareiškėjo atstovo apeliaciniame skunde nurodomus el. laiškus, taip pat ir asmenų duotus parodymus. Institucija nustatė, kad kartu su D. J. keliavusių asmenų el. laiškuose pateikiama versija, kas ir kiek cigarečių blokų pirko bei kas už juos mokėjo, neatitinka tikrovės ir yra keliama siekiant išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį (skundo l. 18). Byloje esantis R. A., A. A., L. K., A. P., E. J., P. V., D. V., I. V., R. M. ir D. J. 2024 m. lapkričio 15 d. prašymas (skundo l. 32–34), taip pat šių asmenų el. laiškai (skundo l. 62–72) bei byloje esanti nuotrauka, kurioje užfiksuota, jog D. J. nešamame maišelyje tabako gaminiai – cigaretės buvo supakuotos po tris blokus (skundo l. 74), neleidžia šios versijos vertinti kitaip, nei nurodyta Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarime. Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nurodomi bylos duomenys bei dėl jų padarytos išvados išsamiai aptartos Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarime, šiame procesiniame sprendime jų nekartoja.
8. Atsakant į skundo argumentus dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 3 d. administracinio nusižengimo protokolo patikimumo kriterijaus, apygardos teismas pritaria skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui, jog šis byloje esantis duomuo atitinka patikimumo kriterijų, nes administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. J.. Apygardos teismas pažymi, jog D. J. administracinio nusižengimo protokolą pasirašė, o atskirame lape pateikė paaiškinimus apie nagrinėjamą įvykį (skundo l. 23–27). Vertinti šiuos duomenis kitaip, nei juos vertino skundžiamą nutartį priėmęs žemesnysis teismas, apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo, todėl konstatuoja, kad Institucija, spręsdama dėl D. J. kaltės dėl ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, pagrįstai rėmėsi 2024 m. lapkričio 3 d. administracinio nusižengimo protokolu.
9. ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šioje vietoje pažymėtina, kad ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.
10. Nagrinėjamu atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 8.1.1 punkto nuostatos, numatančios, kad keleiviams, atvykstantiems oro transportu, išskyrus šių taisyklių 6.1.1 papunktyje nurodytus asmenis, nustatomas cigarečių, neapmokestinamo importo PVM ir akcizais, kiekis yra 200 vienetų.
11. Tiek pareiškėjas, tiek ir jo atstovas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad 2024 m. lapkričio 3 d., apie 22.30 val., į Vilniaus oro uosto postą reisu iš (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) atskrido Lietuvos Respublikos pilietis D. J.. Kaip nustatyta byloje, D. J. ėjo žaliuoju kanalu, prie savęs nešdamas „Duty Free“ parduotuvės maišelį, kuriame buvo sudėtos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) oro uoste, įsigytos cigaretės – 70 pakelių (1 400 vnt.) cigarečių be banderolių, kurių bendra vertė – 314,30 Eur. Tačiau šioje vietoje pareiškėjo atstovas nesutinka, kad D. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, nes tabako gaminius – cigaretes – įsigijo visa kartu keliavusi grupė, kiekvienas asmuo po leistiną kiekį, tačiau tam, kad šias įsigytas prekes būtų patogiau nešti, visi tabako gaminiai buvo sudėti į bendrą „Duty Free“ parduotuvės maišelį, kurį su savimi nešė D. J.. Dėl šių skundo argumentų pastebėtina, kad žemesnysis teismas pagrįstai nustatė, jog sprendžiant, ar asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnį, nėra vertinama, ar jis buvo vienintelis tas prekes įsigijęs asmuo. ANK 208 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per valstybės sieną. Kontrabandos objektyvioji pusė pasireiškia ne prekių įgijimu, o jų gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Gabenimo neteisėtumas kildinamas ne iš prekių įgijimo fakto, o iš jų nepateikimo muitinės kontrolei fakto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. J. muitinės pareigūnų buvo sustabdytas žaliajame kanale, o su savimi neperšviečiamame maišelyje nešėsi cigaretes, kurių kiekis viršija nustatytas įvežimo normas. Be to, įstatymuose nėra numatyta, kad grįžęs iš kelionės asmuo gali gabenti kitų asmenų trečiojoje šalyje įgytas cigaretes, kurių bendras kiekis viršija Taisyklių 8.1.1 punkte nurodomas normas. Todėl gabenami daiktai, kuriuos asmuo turi prie savęs, visais atvejais traktuojami kaip to asmens daiktai. Taigi, apygardos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, nustatydami administracinės atsakomybės subjektą, pagrįstai jį identifikavo kaip D. J., o ne visą kartu keliavusią grupę, nes būtent D. J. tabako gaminius – cigaretes žaliajame kanale nešėsi su savimi.
Žemesnės instancijos teismas
12. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodoma, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Kaip teisingai nurodoma Institucijos atstovės atsiliepime, Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 34 punkte įtvirtinta, kad prekių turėtojas – tai prekių savininkas arba panašią teisę disponuoti prekėmis turintis asmuo, arba fiziškai prekes turintis asmuo. Pagal ANK 208 straipsnio dispoziciją pareiga deklaruoti prekes kyla būtent jas gabenančiam asmeniui, nepriklausomai, ar jis yra jų savininkas, ar ne.
13. Pareiškėjo atstovas, ginčydamas administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. kaltę dėl ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nesutinka su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais dėl prekių deklaravimo, vadovaujantis žaliojo ir raudono kanalų sistema. Jo teigimu, šiuo metu galiojantys teisės aktai neįtvirtina tokio prekių deklaravimo būdo. Apygardos teismas neturi pagrindo pritarti šiai pareiškėjo atstovo pozicijai. Kaip pagrįstai nurodyta Institucijos atstovės atsiliepime, toks deklaravimo būdas aiškiai įtvirtintas 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 141 straipsnio 1 dalies a) punkte, kuriame nurodoma, kad muitinės deklaracija laikomas vykimas per žaliąjį arba užrašu „deklaruojamų daiktų nėra“ pažymėtą kanalą, jeigu muitinės įstaigoje taikoma dviejų kanalų sistema. Kaip žinia, Vilniaus oro uoste taikoma būtent tokia dviejų kanalų sistema. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad Vilniaus oro uoste kabo informacinės lentelės su aiškiais užrašais: „Deklaruojamų daiktų nėra“ su rodykle, nukreipiančia link išėjimo, bei „Deklaruojami daiktai“ su rodykle, nukreipiančia į muitinės postą (skundo l. 55). Tiek bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, tiek ir nagrinėjant pareiškėjo D. J. skundą apylinkės teisme D. J. nurodė, kad į trečiąsias šalis vyksta ne pirmą kartą (skundo l. 17; 118). Maža to, iš prie bylos prijungtų D. J. paaiškinimų, kuriuos jis pateikė kaip liudytojas E. J. byloje, matyti, kad asmuo ir ankstesnių kelionių metu įsigydavo tabako gaminių – cigarečių, tikslaus įsigytų prekių skaičiaus neprisimena, tačiau jų muitinės kontrolei nepateikdavo, nebuvo sustabdytas muitinės pareigūnų (skundo l. 17). Nors pareiškėjas D. J. nurodo nežinojęs, kokį kiekį cigarečių galima gabenti jų nedeklaruojant (skundo l. 17), tačiau asmens nežinojimas ir (ar) įstatymų neišmanymas negali būti laikomas jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Viena iš pagrindinių ANK nuostatų yra tai, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis).
14. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, atvykęs į Vilniaus oro uostą ir prieš eidamas žaliuoju kanalu, gali pasitikrinti, ar neturi su savimi daiktų, kuriuos privaloma deklaruoti muitinei (skundo l. 52–53), taip pat į tai, jog asmuo turi galimybę su tokia informacija susipažinti Lietuvos muitinės ir Vilniaus oro uosto internetiniuose tinklapiuose, darytina išvada, kad tiek D. J., tiek ir kiti su juo keliavę asmenys sąmoningai nesidomėjo prekių, įvežamų iš trečiųjų šalių, gabenimo tvarka. Žemesnysis teismas ir skundą ne teismo tvarka priėmusi institucija pagrįstai nustatė, kad bendras gabenamų cigarečių kiekis žymiai viršijo Taisyklių 8.1.1 punkte nurodomą ribą, todėl D. J. neabejotinai turėjo pareigą pateikti gabenamas cigaretes muitiniam tikrinimui, tačiau atskridęs į Vilniaus oro uostą reisu iš (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), jis pasirinko eiti žaliuoju kanalu ir taip savo veiksmu deklaravo, jog deklaruojamų prekių su savimi neturi. Tai, kad D. J. keliavo tokiu būdu ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą iš užsienio parsivežė tokias prekes, kaip cigaretės, kurioms yra taikomi apribojimai, taip pat jo teiginiai, jog ankstesnių kelionių metų jo bagažo muitinės pareigūnai neatrinkdavo muitiniam tikrinimui, tabako gaminių nešimas neperšviečiamame maišelyje, kurio turinio muitinės pareigūnai negalėjo matyti, leidžia daryti išvadą, kad D. J., nepateikęs su savimi gabenamų tabako gaminių ir eidamas žaliuoju kanalu, tikėjosi išvengti muitinės kontrolės.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad muitinės pareigūnei sustabdžius D. J. ir pasiteiravus apie jo nešamo maišelio turinį, šis paaiškino, jog maišelyje yra cigaretės, kurias įsigijo visa kartu keliavusi grupė. Pareiškėjo atstovo vertinimu, D. J. su savimi gabenamas prekes deklaravo muitinei žodžiu, kuris pagal galiojančius teisės aktus yra tinkama deklaravimo forma. Su tokiais teiginiais apygardos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 12 punkte nurodoma, kad muitinės deklaracija – tai nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, jog prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus. Kaip jau minėta šio procesinio sprendimo 14 punkte, Vilniaus oro uoste taikoma dviejų kanalų sistema ir ja vadovaujantis asmuo, eidamas žaliuoju kanalu, deklaruoja, kad neturi jokių daiktų, kuriuos privalu pateikti muitinės tikrinimui, raudonuoju kanalu – kad turi. Nors pareiškėjo atstovas nurodo, kad sustabdytas muitinės pareigūnės iškart paaiškino, jog su savimi neša užsienyje įsigytas cigaretes, tačiau asmuo tai padarė ne savo iniciatyva, o sustabdytas muitinės pareigūnės, be to, jau įžengęs į žaliąjį kanalą (skundo l. 17). Kaip matyti iš Vilniaus teritorinės muitinės Oro uosto posto vyriausiosios inspektorės A. P. 2025 m. sausio 26 d. paaiškinimų, asmuo iki pasirenkant žaliąjį kanalą, kuris yra ties išėjimu iš atvykstančiųjų salės, turi galimybę kreiptis į muitinės pareigūnus, esančius salėje arba šalia žaliojo kanalo, su prašymu leisti deklaruoti atgabentas cigaretes arba rinktis raudonąjį kanalą ir tokiu būdu muitinės tikrinimui pateikti su savimi gabenamas prekes (skundo l. 49). Be to, kaip aptarta anksčiau, ANK 208 straipsnyje įtvirto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi, turėdamas su savimi prekių, kurias privalu pateikti muitinės kontrolei, ir įžengęs į žaliąjį kanalą asmuo laikomas padaręs nurodomą administracinį nusižengimą.
16. Pareiškėjo atstovas apygardos teismo prašo priimti naują sprendimą ir D. J. veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį. Iš apygardos teismui pateiktos skundo medžiagos matyti, kad pareiškėjas D. J. ir jo atstovas tokios pozicijos nuosekliai laikėsi viso proceso metu, teigdami, jog administracinė atsakomybė D. J. galėtų būti taikoma tik dėl penkių blokų cigarečių nepateikimo muitinės tikrinimui, kadangi būtent tokį kiekį D. J. buvo įsigijęs savo reikmėms. Apygardos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nustatytas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad administracinė atsakomybė už ANK 208 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą kyla, be kita ko, ne už prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinės kontrolei, įsigijimą, o už tokių prekių gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, daro išvadą, kad kvalifikuoti D. J. veiksmų pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, jog D. J. vykdamas per Lietuvos Respublikos sieną su savimi turėjo ir nepateikęs muitinės kontrolei gabeno 70 pakelių (1 400 vnt.) cigarečių, kurių vertė 314,70 Eur, viršijo penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršijo penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl D. J. veika atitinka būtent ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
17. Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimu D. J. skirta administracinė nuobauda – 1 820 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – tabako gaminių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, konfiskavimas. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo apylinkės teismui, pareiškėjas nesutiko su jam skirtos administracinės nuobaudos dydžiu. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs visus byloje esančius duomenis, be kita ko, ir pareiškėją D. J. charakterizuojančius duomenis, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad D. J. skirta administracinė nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas įvertino visus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, padarė iš esmės teisingas išvadas tiek dėl D. J. kaltės dėl ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tiek dėl jam skirtos administracinės nuobaudos rūšies ir jos dydžio. Keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį pareiškėjo atstovo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais apygardos teismas neturi nei teisinio, nei objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. įgalioto atstovo advokato Valdo Rakausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.