Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarė V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., veikiantis pareiškėjos L. K. vardu, pagal 2018 m. gruodžio 19 d. įgaliojimą, 2019 m. kovo mėnesį kreipėsi į Šilalės rajono notarų biuro notarę V. S., prašydamas išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai L. K. V. K. paveldėjimo byloje į atraminį kraną. Notarė 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. B-19.19 atsisakė atlikti notarinį veiksmą, motyvuojant tuo, kad: „...pateikti dokumentai neįrodo A. S. nuosavybės teisės į atraminį kraną, todėl ir pateikta Turto mainų sutartis taip pat nesukelia jokių teisinių pasekmių“. Tokią išvadą notarė padarė dėl to, kad nebuvo pateiktas nuosavybės teisės liudijimas (pateikta buvo tik pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos), patvirtinantis A. S. nuosavybės teisę į atraminį kraną – „Pagal Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatus, apmokėjus už privatizuotą turtą, pirkėjui ar fizinių asmenų grupei buvo išduodamas Nuosavybės teisės liudijimas (Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto nuostatų 6 priedas), kuris ir yra nuosavybės teises į privatizuotą turtą įrodantis dokumentas“.

Pareiškėja, po minėto notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filiale surado ir A. S. vardu išduotą nuosavybės teisės liudijimą į ginčo turtą – atraminį kraną. Todėl pareiškėja L. K. 2019-11-21 raštu pakartotinai kreipėsi į notarę dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, prašyme nurodydama naujas aplinkybes, taip pat pateikdama Nuosavybės teisės liudijimą, patvirtinantį aplinkybę, jog atraminis kranas priklausė A. S.. 2019-04-02 nutarimu Nr. B-19.19 notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Notarė į pareiškėjos 2019-11-21 prašymą pasižiūrėjo itin formaliai, nevertino pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, nenurodė nė vieno argumento, dėl ko pareiškėjos prašymas nėra tenkinamas. Pagal LR Notariato įstatymo 40 str. numatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Šio imperatyvaus įstatymo reikalavimo notarė nesilaikė.

Po V. K. mirties ir paveldėjimo teisės liudijimo L. K. išdavimo paaiškėjo, jog palikėjai, t. y. V. K. priklausė daugiau turto, nei nurodyta išduotame paveldėjimo teisės liudijime. Naujai paaiškėjęs V. K. priklausęs turtas – atraminis kranas. S. A. 1992-07-20 aukcione, kaip fizinis asmuo, įsigijo atraminį kraną, kurio kaina 3484 rubliai. Šią aplinkybę patvirtina A. S. išduota Pažyma (pagal privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukciono nuostatų 3 priedą), patvirtinanti jog A. S. 1992-07-20 aukciono metu įsigijo atraminį kraną, už kurį A. S. įmokėjo pradinį įnašą, o likusią sumą turi sumokėti iki 1992-07-31 d. Taip pat minėtą aplinkybę patvirtina A. S. išduotas Nuosavybės teisės liudijimas (Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų 5 priedas), patvirtinantis faktą, jog A. S. privatinės nuosavybės teise priklauso Atraminis kranas, įsigytas 1992-07-20 vykusio aukciono metu. V. K., analogiškomis aplinkybėmis 1992-05-05 aukcione įsigijo 13 procentų Laukuvos naftos bazės. Tai patvirtina 1992-05-30 V. K. išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 13 procentų naftos kolonėlės. Iš buvusios Laukuvos naftos bazės sąmatos matyti, kad be kito bazei priklausančio turto, bazėje taip pat buvo trys 50 kubinių metrų talpos kuro cisternos. Viena iš šių cisternų, už turimą 13 procentų nuosavybės, atiteko V. K.. 1992-07-28 A. S. ir V. K. sudarė turto mainų sutartį, kurios pagrindu V. K. talpos cisterną, esančią buvusioje Laukuvos kuro bazės kolonėlėje išmainė į atraminį kraną, esantį arkiniame sandėlyje. Šios turto mainų sutarties pagrindu nuosavybės teisė į įrenginį, t.y. atraminį kraną, perėjo V. K.. Atraminis kranas randasi pastate, kuris nuosavybės teise priklauso ne vienam asmeniui. Pareiškėjos žiniomis, tarp arkinio sandėlio bendrasavininkų kyla ginčai, net ir teisminiai, dėl šio sandėlio naudojimosi tvarkos ir nuosavybės teisių. Pareiškėja nori tinkamai realizuoti jai teisėtai priklausančias teises į nuosavybę, t. y. atraminį kraną, tačiau to padaryti negali, nes atraminis kranas randasi pastate, kuris pareiškėjai nepriklauso. Norėdama tinkamai disponuoti savo nuosavybe, t. y. pasiimti atraminį kraną, jį išsivežti, parduoti, nuomoti ar kitaip įgyvendinti nuosavybės teises, pareiškėja turi pirmiausia turėti dokumentą, patvirtinantį pareiškėjos nuosavybės teises. Priešingu atveju niekas pareiškėjai pasiimti iš pastato krano neleidžia. Dėl šios priežasties pareiškėja ir kreipėsi į paveldėjimo bylą tvarkantį notarą prašydama išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į atraminį kraną, esantį arkiniame sandėlyje, unikalus Nr. 8798-5010-3019, (duomenys neskelbtini), tačiau notaras, dėl neįvardintų priežasčių, šio prašymo netenkino. Atraminis kranas, kaip ir visi tokio pobūdžio daiktai, yra kilnojamieji (kranas yra įrenginys, skirtas daiktams kelti, įrenginiai yra kilnojamieji daiktai) tačiau dėl aplinkybės, kad šis kranas randasi pastate, kuris pareiškėjai nepriklauso, pareiškėjai reikalingas nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Visų pareiškėjos turimų dokumentų turinys aiškiai įrodo, jog atraminis kranas priklausė V. K., todėl po jos mirties šį turtą, kaip ir visą kitą turtą, turėjo paveldėti pareiškėja L. K..

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p., notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Notarei atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja negali naudotis paveldėta nuosavybe. L. K. yra vienintelė įpėdinė, todėl atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsirado duomenų, patvirtinančių faktą, kad palikėja turėjo daugiau turto, įpėdinis turi paveldėti ir naujai paaiškėjusį turtą. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į Notarę dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau Notarė nepagrįstai notarinį veiksmą atsisakė atlikti. Atsisakydama atlikti notarinį veiksmą Notarė neteisėtai kliudo L. K. tinkamai disponuoti nuosavybės teisėmis.

Pagal CK 4.253 str. 1 ir 2 d. registruojami daiktai - nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais - ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Pažymi, kad norint gauti notaro išduodamą paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą mirusiosios turtą, notarui įpėdiniai privalo pateikti paveldimo turto nuosavybę patvirtinančius dokumentus, siekiant nustatyti, kad paveldimas turtas mirties momentu priklausė palikėjai. Net jeigu atraminis kranas, esantis arkiniame sandėlyje, ir būtų pripažintas kilnojamuoju daiktu, fiziškai pritvirtintu ar kitaip prijungtu prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinančiu į jį, bet nepraradusiu savo individualių požymių, todėl nelaikytinu nekilnojamojo daikto dalimi, pagal L. K. pateiktus dokumentus, t. y. pagal pateiktą 1992-07-28 „Turto mainų sutartį“, nėra įmanoma nustatyti, kad norimas paveldėti atraminis kranas, esantis arkiniame sandėlyje, nuosavybės teise priklausė mirusiajai nuosavybės teise, kadangi rašytinės formos turto mainų sutartyje nėra nurodytų sandorio šalių asmens kodų, gimimo datų, gyvenamųjų vietų adresų bei kitų jų tapatybę galinčių patvirtinti duomenų, be to, nėra nurodytų mainomo krano identifikacinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti, kad mainų sutartyje nurodytas atraminis kranas yra tas pats kranas, kurį norima paveldėti. Naujai įpėdinės pateiktas Nuosavybės teisės liudijimas prideda tik daugiau abejonių, o ne aiškumo, nes jame nenurodyta net tik atraminio krano identifikaciniai duomenys, bet ir atraminio krano buvimo vieta. Notarė pažymi, kad pagal Notariato įstatymo 2 str. 1 d. notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Mano, kad įpėdiniai nepateikė notarei dokumentų (įrodymų), kuriais pagrįstų atraminio krano, esančio arkiniame sandėlyje, nuosavybės teisės priklausymą mirusiajai. Šiuo atveju visi pateikti dokumentai galėtų būti pagrindas teismine tvarka nustatyti mirusiosios nuosavybės teisę į minimą atraminį kraną.

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 5 d. mirė L. K. senelė V. K.. Palikėjos V. K. paveldėjimo byla pradėta Šilalės rajono notarų biure pagal L. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Notarė V. S. 2019 m. sausio 15 d. bei 2019 m. balandžio 10 d. L. K. išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus. 2019 m. kovo 28 d. L. K. įgaliotas atstovas R. K. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, nes paaiškėjo, jog palikėjai V. K. priklausė daugiau turto, nei nurodyta paveldėjimo teisės liudijime. Naujai paaiškėjęs V. K. priklausęs turtas, atraminis kranas, esantis arkiniame sandėlyje, unikalus Nr. 8798-5010-3019, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau notarė V. S. 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. B-19.19 bei 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. S-83.19 atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą V. K. paveldėjimo byloje į minėtą atraminį kraną.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o įstatymo 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004). Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Notariato įstatymo 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018 ir kt.)

Pagal Civilio kodekso 4.2 str. 2, 3, 4 ir 5 d. nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Pažymi, jog šiuo atveju

Iš 2019 m. balandžio 2 d. nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei 2019 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. S-83.19 matyti, jog Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarė V. S. atsisakė išduoti L. K. įgaliotam atstovui R. K. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Atsisakymo priežastimis notarė nurodė aplinkybes, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo mirusiosios V. K. V. K. teisių į minėtą atraminį kraną, be to, nenurodytas atraminio krano pobūdis, t. y. ar tai kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas. Tuo atveju jei kilnojamasis daiktas, kuriam nėra privaloma teisinė registracija, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduodamas, tokiu kilnojamuoju turtu įpėdinis gali laisvai disponuoti vos tik priėmęs palikimą. Jei atraminis kranas yra nekilnojamasis daiktas, jis turi būti įregistruotas viešame registre, nes priešingu atveju jis negali dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. negali būti perleidžiamas bei paveldimas.

Su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą teismas neturi pagrindo nesutikti. Teismas sprendžia, kad pateiktas pareiškėjui rašytinis 2019 m. balandžio 2 d. notarės atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą yra tinkamai motyvuotas ir atitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio nuostatoms. 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. S-83.19 notarė V. S. primena, kad pareiškėjai L. K. jau buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į atraminį kraną.

Pareiškėjas nurodo, kad A. S. 1992 m. liepos 20 d. aukcione įsigijo atraminį kraną, kurio kaina 3484 rubliai. Šią aplinkybę patvirtina A. S. išduota Pažyma (pagal privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukciono nuostatų 3 priedą), patvirtinanti jog A. S. 1992-07-20 aukciono metu įsigijo atraminį kraną, už kurį A. S. įmokėjo pradinį įnašą, o likusią sumą turi sumokėti iki 1992-07-31 d. Taip pat minėtą aplinkybę patvirtina A. S. išduotas Nuosavybės teisės liudijimas (Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų 5 priedas), patvirtinantis faktą, jog A. S. privatinės nuosavybės teise priklauso Atraminis kranas, įsigytas 1992-07-20 vykusio aukciono metu. Tačiau teismas šiuo atveju laiko, jog pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu A. S. nuosavybės teisę į atraminį kraną. Pažyma tik įrodo, jog A. S. turi apmokėti už aukcione įsigytą atraminį kraną, bet neįrodo, jog A. S. tą sumą sumokėjo ir įgijo nuosavybės teisę į jį. Vadovaujantis Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatais, apmokėjus už privatizuotą turtą, pirkėjui ar fizinių asmenų grupei buvo išduodamas Nuosavybės teisės liudijimas, kuris ir yra nuosavybės teises į privatizuotą turtą įrodantis dokumentas. Analogiška situacija ir su pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos, iš kurios matyti, jog V. K. turi apmokėti už įsigytą Laukuvos naftos bazę. Tačiau ir šiuo atveju tai nėra dokumentas patvirtinantis V. K. nuosavybės teisės į Laukuvos naftos bazę. Todėl pateikta 1992 m. liepos 28 d. A. S. ir V. K. sudaryta turto mainų sutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog notarei pateiktoje pažymoje, kuria remiantis A. S. turi sumokėti už atraminį kraną, ranka yra padarytas prierašas „Arkinio sandėlio priklausinys“. Tokiu atveju, atraminis kranas, nors nėra pateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų, yra nekilnojamasis daiktas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.253 straipsnio 2 dalimi turi būti įregistruotas viešame registre, priešingu atveju jis negali būti perleidžiamas bei paveldimas. CK 1.74 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta privaloma notarinė forma nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandoriams, turto mainų sutartis negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju notarui nėra pateiktų dokumentų, kurie patvirtintų, kad atraminis kranas, kuris yra įmontuotas nekilnojamajame daikte - arkiniame sandėlyje, nėra kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, ir tokiu atveju nelaikytinas nekilnojamojo daikto dalimi.

Notarė teigia, kad jei atraminis kranas, esantis arkiniame sandėlyje, ir būtų pripažintas kilnojamuoju daiktu, fiziškai pritvirtintu ar kitaip prijungtu prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinančiu į jį, bet nepraradusiu savo individualių požymių, todėl nelaikytinu nekilnojamojo daikto dalimi, pagal L. K. pateiktus dokumentus, t. y. pagal pateiktą 1992-07-28 „Turto mainų sutartį“, nėra įmanoma nustatyti, kad norimas paveldėti atraminis kranas, esantis arkiniame sandėlyje, nuosavybės teise priklausė mirusiajai nuosavybės teise, kadangi rašytinės formos turto mainų sutartyje nėra nurodytų sandorio šalių asmens kodų, gimimo datų, gyvenamųjų vietų adresų bei kitų jų tapatybę galinčių patvirtinti duomenų, be to, nėra nurodytų mainomo krano identifikacinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti, kad mainų sutartyje nurodytas atraminis kranas yra tas pats kranas, kurį norima paveldėti. Teismas sutinka, kad naujai įpėdinės pateiktas Nuosavybės teisės liudijimas sukelia tik dar daugiau abejonių, nes nuosavybės teisės liudijime nenurodyta net tik atraminio krano identifikaciniai duomenys, bet ir atraminio krano buvimo vieta.

Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pateikus nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus bei sumokėjus paveldimo turto mokestį (jeigu įpėdinis jį privalo mokėti. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog atraminis kranas (nekilnojamasis) yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teisėmis priklauso mirusiajai V. K.. Tuo atveju, jeigu atraminis kranas vis tik yra kilnojamasis daiktas, kuriam nėra privaloma teisinė registracija, paveldėjimo teisės liudijimas paprastai nėra išduodamas, tokiu kilnojamuoju turtu įpėdinis gali laisvai disponuoti vos tik priėmęs palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl notaro veiksmų yra išaiškinęs, kad notaras neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių ir dėl to notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-679-469/2015). Pažymėtina tai, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, todėl, turėdama duomenų apie ginčytinas fizinio asmens subjektines teises ar juridinį faktą, notarė neturėjo nei teisės, nei pareigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įvertinus išdėstytą, pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų netenkintinas kaip nepagrįstas, nustačius, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas - užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 443, 511 - 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos L. K. skundą dėl Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarės V. S. veiksmų, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.