Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarė Viliutė Stankevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. K. senelė V. K.. Palikėjos V. K. paveldėjimo byla pradėta Šilalės rajono notarų biure pagal L. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Notarė Viliutė Stankevičienė 2019 m. sausio 15 d. bei 2019 m. balandžio 10 d. L. K. išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus. 2019 m. kovo 28 d. L. K. įgaliotas atstovas R. K. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, nes paaiškėjo, jog palikėjai V. K. priklausė daugiau turto, nei nurodyta paveldėjimo teisės liudijime. Naujai paaiškėjęs V. K. priklausęs turtas, atraminis kranas, esantis arkiniame sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau notarė Viliutė Stankevičienė 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. B-19.19 atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą V. K. paveldėjimo byloje į minėtą atraminį kraną.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o įstatymo 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004). Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Notariato įstatymo 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018 ir kt.)

Iš 2019 m. balandžio 2 d. nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą matyti, jog Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarė Viliutė Stankevičienė atsisakė išduoti L. K. įgaliotam atstovui R. K. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Atsisakymo priežastimis notarė nurodė aplinkybes, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo mirusiosios V. K. nuosavybės teisių į minėtą atraminį kraną, be to, nenurodytas atraminio krano pobūdis, t. y. ar tai kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas. Tuo atveju jei kilnojamasis daiktas, kuriam nėra privaloma teisinė registracija, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduodamas, tokiu kilnojamuoju turtu įpėdinis gali laisvai disponuoti vos tik priėmęs palikimą. Jei atraminis kranas yra nekilnojamasis daiktas, jis turi būti įregistruotas viešame registre, nes priešingu atveju jis negali dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. negali būti perleidžiamas bei paveldimas.

Su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą teismas neturi pagrindo nesutikti. Teismas sprendžia, kad pateiktas pareiškėjui rašytinis 2019 m. balandžio 2 d. notarės atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą yra tinkamai motyvuotas ir atitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio nuostatoms.

Pareiškėjas mano, kad pažyma, patvirtinanti, kad A. S. 1992 m. liepos 20 d. aukcione, kaip fizinis asmuo, įsigijo atraminį kraną, abejonių dėl savo autentiškumo, kuo suabejojo notarė, nekelia. Tačiau teismas šiuo atveju laiko, jog pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu A. S. nuosavybės teisę į atraminį kraną. Pažyma tik įrodo, jog A. S. turi apmokėti už aukcione įsigytą atraminį kraną, bet neįrodo, jog A. S. tą sumą sumokėjo ir įgijo nuosavybės teisę į jį. Vadovaujantis Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatais, apmokėjus už privatizuotą turtą, pirkėjui ar fizinių asmenų grupei buvo išduodamas Nuosavybės teisės liudijimas, kuris ir yra nuosavybės teises į privatizuotą turtą įrodantis dokumentas. Analogiška situacija ir su pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos, iš kurios matyti, jog V. K. turi apmokėti už įsigytą Laukuvos naftos bazę. Tačiau ir šiuo atveju tai nėra dokumentas patvirtinantis V. K. nuosavybės teisės į Laukuvos naftos bazę. Todėl pateikta 1992 m. liepos 28 d. A. S. ir V. K. sudaryta turto mainų sutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pažymoje, kuria remiantis A. S. turi sumokėti už atraminį kraną, ranka yra padarytas prierašas „Arkinio sandėlio priklausinys“. Tokiu atveju, atraminis kranas, nors nėra pateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų, yra nekilnojamasis daiktas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.253 straipsnio 2 dalimi turi būti įregistruotas viešame registre, priešingu atveju jis negali būti perleidžiamas bei paveldimas. CK 1.74 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta privaloma notarinė forma nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandoriams, todėl turto mainų sutartis negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pateikus nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus bei sumokėjus paveldimo turto mokestį (jeigu įpėdinis jį privalo mokėti. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog atraminis kranas (nekilnojamasis) yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teisėmis priklauso mirusiajai V. K.. Tuo atveju, jeigu atraminis kranas vis tik yra kilnojamasis daiktas, kuriam nėra privaloma teisinė registracija, paveldėjimo teisės liudijimas paprastai nėra išduodamas, tokiu kilnojamuoju turtu įpėdinis gali laisvai disponuoti vos tik priėmęs palikimą.

Kaip jau buvo minėta, notaras neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Dėl šios priežasties notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-679-469/2015). Pažymėtina tai, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, todėl, turėdama duomenų apie ginčytinas fizinio asmens subjektines teises ar juridinį faktą, notarė neturėjo nei teisės, nei pareigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įvertinus išdėstytą, pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų netenkintinas kaip nepagrįstas, nustačius, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas - užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 443, 511 - 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo R. K. skundo dėl Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarės Viliutės Stankevičienės veiksmų, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.