- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-161-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00573-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- M. L.
- Ieškovas
- O. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3247-839/2020 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui M. L., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. V. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. balandžio 14 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 14 d., bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jai ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė duktė. Ji su atsakovu kartu negyvena, duktė gyvena su ja, tačiau atsakovas neteikia jokio išlaikymo vaikui. Pasak ieškovės, ji darbo neturi, nes augina kitą vaiką, gyvena nuomojamame būste, gauna tik vaiko priežiūros išmokas, paramą, pragyventi jai padeda sugyventinis ir tėvai. Vaiko poreikiams reikalinga ne mažiau 400 Eur per mėnesį suma, todėl prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ir atsakovas. Kadangi išlaikymas nebuvo teikiamas, todėl turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. L. atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutiktų vaiko išlaikymui mokėti 50 Eur kas mėnesį, vėliau nurodė, kad sutinka mokėti iki 100 Eur, nes yra neįgalus, jo visos mėnesio pajamos yra apie 210,32 Eur gaunama netekto nedarbingumo pašalpa.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje siūloma priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, nes taip būtų užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių patenkinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo M. L. nepilnametei dukrai N. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 120 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. balandžio 14 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 2800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, pavedė ieškovei – vaiko motinai, O. V., uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas, taip pat priteisė iš atsakovo 33,73 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
6. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytus duomenis bei ieškovės teiktus paaiškinimus, konstatavo, kad vaiko būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, lavinimo priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, būsto dalies išlaikymo išlaidos ir kt., o racionali ir pagrįsta realių tokio amžiaus vaiko išlaikymui išlaidų suma būtų apie 230-270 Eur per mėnesį. Atsižvelgęs į tai, kad yra mokama išmoka vaikui (sprendimo priėmimo metu 60,06 Eur), sprendė, kad tėvų teiktino išlaikymo dydis yra apie 170-210 Eur.
7. Teismo vertinimu, lyginant šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikui išlaikymą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės yra tiek geresnė nei ieškovės, jog jis gali ženkliai didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir įvertino, kad atsakovas iki sveikatos būklės pablogėjimo nevengė dirbti, tačiau darbo iš esmės neteko dėl sveikatos būklės. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovei, su kuria gyvena šalių vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį papildomą lėšų dalį, kurios nesuteikia atsakovas, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, ugdyti, lavinti, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra ir pan.).
8. Teismas nustatė, kad atsakovas yra jauno amžiaus, kaip jis pats nurodė, jo sveikatos būklė lėtai, bet gerėja, pagal išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų mažėja sričių, kuriose atsakovas negali dirbti. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadai, jog, jog ateityje atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas gerės. Taip pat nustatė, kad atsakovas gyvena su tėvais jų namuose, atsakovo vartojami vaistai kompensuojami 100 proc.
9. Kadangi pats atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui jis galėtų skirti apie 100 Eur išmoką, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistinas 120 Eur (apie 57 proc. jo gaunamų pajamų ir 63 proc. tėvams tenkančios išlaikymo dalies) dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, ženkliai nepablogins atsakovo turtinės padėties.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas M. L. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš M. L. išlaikymą vaikui N. L., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 eurų iki jos pilnametystės, o kitą teismo sprendimo dalį dėl įsiskolinimo priteisimo palikti nepakeistą.
11. Pasak apelianto, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas – civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis. Teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį pagal surinktus byloje rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, neteisingai juos vertino, neteisingai nustatė tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Teigia, kad atsakovo pajamos yra netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 210,32 eurai. Iš netekto darbingumo pensijos sumokėjus išlaikymą dukrai, atsakovui liks 90,32 eurai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovas teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui, neskundžia, su ja sutinka ir prašo palikti ją nepakeistą, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, nepasisako.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylos šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. L., šalys kartu negyvena, nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, o atsakovas prie dukros išlaikymo neprisideda. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad racionali ir pagrįsta tokio amžiaus vaiko išlaikymui reikalinga reali išlaidų suma yra apie 230-270 Eur per mėnesį, o iš šios sumos išskaičius valstybės mokamą išmoką – lieka 170-210 Eur. Taip pat sprendė, kad atsakovui, nesirūpinančiam vaiko auklėjimu ir priežiūra, turi tekti didesnė materialinio išlaikymo pareiga, dėl to konstatavo, kad iš atsakovo priteistinas 120 Eur išlaikymas kas mėnesį nepilnamečiam vaikui, t. y. 63 proc. tėvams tenkančios išlaikymo dalies.
15. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad nėra pajėgus teikti 120 Eur nepilnamečiui vaikui per mėnesį, galėtų mokėti tik 100 Eur, mano, kad teismas neteisingai įvertino vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Pasisakydamas dėl kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
17. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad teismas neteisingai nustatė vaiko poreikius, šių argumentų nemotyvavo ir iš esmės nepaneigė teismo sprendimo dėl vaiko poreikių dydžio teisingumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, teismas įvertino tiek ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, tiek ieškovės paaiškinimus dėl vaiko poreikių, taip pat vertino vaiko amžių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, daryti priešingas išvadas, nei padarė bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, todėl sutinka su jo atlikta išsamia šalių nepilnamečio vaiko poreikių analize ir nustatytu reikiamu išlaikymo dydžiu. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu neįrodinėjo, jog tokios lėšos tokio amžiaus nepilnamečiui vaikui nebūtinos, nereikalingos ar objektyviai per didelės.
18. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).
19. Byloje nustatyta, kad atsakovo vienintelės šiuo metu gaunamos pajamos yra 210,32 Eur netekto darbingumo pensija. Taip pat nustatyta, kad atsakovui nustatytas 50 procentų darbingumas. Taigi atsakovas yra tik iš dalies darbingas asmuo, tačiau apribojimai dirbti yra nedideli – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 23 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti esant šioms sąlygoms: naktinis darbas ir darbas viršvalandžiais. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas turi galimybę papildomai uždirbti bent minimalias pajamas. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo motina tvirtino, kad atsakovas negali nieko dirbti dėl blogos sveikatos, tačiau liudytojos parodymus paneigia tiek duomenys apie atsakovui nustatytą darbingumo lygį, tiek paties atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje, kur jis pripažino, kad prie gaunamos netekto darbingumo pensijos neprisiduria papildomai uždarbiaudamas dėl tinginystės. Be to, atsakovo darbingumo lygis padidėjo nuo 45 iki 50 proc. ir pats atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jo sveikata po truputį gerėja.
20. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, paskutinis 2020 m. spalio 5 d. įrašas apie darbo paieškas Savarankiškos darbo paieškos vykdymo ataskaitoje įrodo, kad darbo pasiūlymo atsisakyta dėl atsakovui netinkančio darbo pobūdžio, bet ne dėl darbo sąlygų ir negalios pobūdžio, kas nurodyta ankstesniuose įrašuose. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad neturi galimybės susirasti lengvesnio darbo, pvz. ne visai darbo dienai, ar užsiimti individualia veikla, teikiančia bent minimalias pajamas.
21. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, gyvendamas pas tėvus, neturėdamas jokių išlaidų nei būsto išlaikymui, nei maistui, ką patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovo motina, pats nesiekia pagerinti savo turtinės padėties bent minimaliai, nesiima pakankamai priemonių, kad gautų nustatytą darbingumo lygį atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kad ieškovas nėra rūpestingas tėvas patvirtina ir paties atsakovo išsakyta pozicija pirmosios instancijos teisme, kad su dukra ji nebendrauja, nes neturi jos kontaktų ir niekada nesiekė jų gauti, kad niekada anksčiau nemėgino ir neketino teikti dukrai išlaikymo. Darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis bloga ne tik dėl objektyvios priežasties – dėl sveikatos problemų ir dėl to sumažėjusio atsakovo darbingumo lygio, bet ir dėl subjektyvių veiksnių, t. y. jo paties nepakankamai rūpestingo elgesio.
22. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, konstatuodamas, kad atsakovui turi tekti didesnė vaiko išlaikymo dalis (63 procentai abiejų tėvų vaikui teiktino išlaikymo), kadangi tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai su vienu iš tėvų lieka vaikas, pastarajam tėvui ar motinai, o šiuo nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė vaiko aprūpinimo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
23. Apibendrinus tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovės, tiek apelianto gaunamas pajamas, realius nepilnamečio vaiko poreikius, todėl pagrįstai nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė 120,00 Eur ir toks iš atsakovo priteistas išlaikymas negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis ar pažeidžiantis atsakovo teises.
24. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.