Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 7 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmę įskaitytas D. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini), t. y. 1 para, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios K. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu, uždraudžiant D. Š. 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. Š., lankytis jos gyvenamojoje vietoje.

Tenkintas civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir priteistos civilinės ieškovės naudai iš D. Š. 25,14 Eur išlaidos, patirtos už nukentėjusiajai K. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios K. Š. civilinis ieškinys ir priteista K. Š. naudai iš D. Š. 400 Eur neturtinei žalai ir 10 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš D. Š. valstybės naudai 622,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. D. Š. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. birželio 8 d., apie 3.00 val., gyvenamajame vagonėlyje ant ratų, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sutuoktinei K. Š., sėdinčiai ant sofos-lovos, į krūtinę, K. Š. atsitrenkus į sofos-lovos atlošą, jis, suėmęs jai už kairės rankos riešo, jį stipriai spaudė, po ko pasišalino, po to 3.02 val., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, grįžęs į kambarį, K. Š., sėdinčiai ant sofos-lovos, vieną kartą delnu stipriai sudavė į dešinę ausį, po suduoto smūgio dėl sukelto fizinio skausmo K. Š. pašokus iš lovos, ją stūmė, dėl ko, jai parkritus ant sofos-lovos porankio, ji susižalojo smakrą, t. y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas dėl ovalios 1 cm dydžio melsvos kraujosruvos smakre nukentėjusiajai K. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prašoma išteisinti D. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrina visa apimtimi. Tačiau tai nereiškia, kad turi būti atsakoma į absoliučiai visus apeliacinio skundo argumentus, ypač į tuos, kurie išsamiai buvo aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria, tačiau skundo argumentai, kurie susiję procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu iš esmės motyvuojant tuo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir D. Š. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

11. Teismų praktikoje pasisakyta, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

12. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apelianto skunde (šios nutarties 2.2 punkte) minimi nuteistojo ir nukentėjusiosios nesutarimai, civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ar kiti vykę teisiniai procesai buvo priežastis dėl kurios nukentėjusioji K. Š. šioje baudžiamojoje byloje apkalbėjo nuteistąjį D. Š.. Pastebėtina, kad apie kaltinimui aktualų įvykį K. Š. net neketino pranešti teisėsaugai, o informaciją apie galimą nusikalstamą veiką policijos pareigūnai sužinojo, kai 2024 m. birželio 9 d. buvo iškviesti į įvykio vietą dėl D. Š. konflikto su nukentėjusiosios dukra L. G..

13. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad nuteistasis D. Š. viso bylos proceso metu davė nuoseklius parodymus ir kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. Š. paaiškino, kad 2024 m. birželio 8 d. jis niekur negėrė, o K. Š. gėrė pas savo dukterį. Kai ją parsivežė, jokių konfliktų namuose nebuvo. Advokatė liepė K. Š. pakeisti parodymus, kad viskas vyko ne tą dieną, ir ji pakeitė parodymus. 2024 m. birželio 9 d. jis pats iškvietė policiją, nes atvažiavo K. Š. dukra. Jos mandagiai paprašė, kad ji nevažiuotų, nes su ja visada kyla konfliktai, tačiau ji pasakė, kad „norės ir važinės“. 2024 m. birželio 7 d. jis negėrė. K. Š. nestūmė ir nemušė. Mano, kad ši byla pradėta dėl to, kad nukentėjusioji jam keršija.

14. Teisėjų kolegija nuteistojo D. Š. parodymus vertina kaip jo gynybinę versiją, nes šie parodymai neatitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teismo nuosprendyje įvertino tiek D. Š. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, t. y. nukentėjusiosios parodymus, duotus teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, D. Š. ir K. Š. tarpusavio akistatos metu parodytas aplinkybes, gydytojo išrašą ir jame užfiksuotą nukentėjusiosios paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, specialisto paaiškinimus, liudytojų L. G., V. R., V. N. parodymus bei šio liudytojo tarnybinius pranešimus, apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis ir kitus bylos įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, išdėstė įrodytas pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, tiek, kiek jos buvo nustatytos bylos medžiaga, įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokie įrodymai pagrindžia nuteistojo D. Š. kaltę.

15. Pirmosios instancijos teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu išsamiai ištyrė ir įvertino nukentėjusiosios K. Š. parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu ir padarė pagrįstą išvadą, jog jie yra pakankamai nuoseklūs ir esminėse aplinkybėse nekito viso proceso metu. Nukentėjusiosios K. Š. parodymai nuosekliai aptarti skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl jų apeliacinės instancijos teismas nekartoja.

16. Nors byloje nėra tiesioginių kaltinimui aktualaus konflikto tarp D. Š. ir K. Š. liudytojų, tačiau teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, kurie skundžiamame teismo nuosprendyje detaliai aptarti ir įvertinti.

18. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas „Body“ kamera fiksuotas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės iš esmės atitinka tiek nukentėjusiosios K. Š., tiek liudytojos L. G. apklausoje minėtas aplinkybes. Vaizdo įraše užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Matosi, kad kieme stovi automobilis, iš vairuotojo pusės išlipa moteris. Šalia automobilio stovi kita moteris, kaip šiuo metu yra žinoma – K. Š.. Policijos pareigūnas klausia, kas skambino, K. Š. atsako, kad tai ji skambino. Iš tolėliau girdimas vyriškas balsas, kad jis skambino. Pareigūnas paprašo vyro pabūti atskirai. Pareigūnas pasiveda moteris į šalį ir klausia, kas nutiko. K. Š. aiškina, kad „bušavoja“ ne pirmą dieną, kita moteris (L. G.), aiškina pareigūnui, kad konfliktas įvyko dėl to, kad ji atvažiavo pas mamą. Pareigūnas pasitikslina, kuri moteris skambino, K. Š. atsakė, kad tai ji kvietė, kad prieš tai ją užpuolė, yra sumušimas, bet ji niekur nesikreipė, kad kaltina, kad pas ją atvažiuoja dukra. Pareigūnas paklausia, ar buvo smurtas prieš K. Š.. Ji paaiškina, kad taip. L. G. paaiškina, kad jie yra vyras ir žmona, bet skiriasi. <...> Be to vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad K. Š. paaiškino, kad smurtas buvo ne lauke, o viduje, vėliau tarpduryje stovinti K. Š. rodo į savo smakrą. <...> Pareigūnas grįžta prie vagonėlio, fotografuoja įvykio vietą, po to užeina į vagonėlio vidų. Užėjęs į vidų, pareigūnas paklausia K. Š., kurioje patalpoje buvo smurtas. K. Š. parodo ranka tiesiai. Pareigūnas apžiūri patalpas viduje, užeina į patalpą, kurioje buvo smurtas. <...> Pareigūnas išeina iš vagonėlio į lauką ir klausia K. Š., kada jis smurtavo, K. Š. atsako, kad vakar. Pareigūnas pasiteirauja, kodėl ji nekvietė policijos, K. Š. atsako, kad nežino.

19. Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas V. N., kuris paaiškino, kad buvo atvykęs į iškvietimą bei iš K. Š. ir L. G. sužinojo, kad D. Š. smurtavo prieš K. Š..

23. Apeliantas skunde akcentuoja policijos pareigūno V. N. tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog nagrinėjamas įvykis vyko 2024 m. birželio 8 d., apie 15 val. 00 min., ką V. N. patvirtino ir teismo posėdyje nurodydamas, kad jeigu taip užrašyta tai taip ir buvo. Teisėjų kolegija išsamiai susipažinusi su surinktais byloje įrodymais visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta įrodymų vertinimo analize dėl policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyto įvykio laiko ir padaryta išvada, kad minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio laikas neatitinka tikrovės. Apelianto skunde minimame (duomenys neskelbtini) V. N. 2024 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime išties nurodyta, kad įvykis įvyko 2024 m. birželio 8 d., 15 val. 00 min. Policijos pareigūno „Body“ kamera fiksuotame vaizdo įraše nukentėjusioji K. Š. nenurodė, kad įvykis būtų įvykęs 15 val. ar dienos metu, tik nurodė, kad ją sumušė vakar. Nukentėjusioji tiek 2024 m. birželio 13 d. papildomos apklausos, tiek akistatos ikiteisminiame tyrime metu bei teisiamajame posėdyje nurodė, jog prieš ją buvo smurtaujama 2024 m. birželio 8 d., 3 val. Nors D. Š. tvirtino, kad tokį laiką nukentėjusioji nurodė, nes tai jai patarė advokatė, tačiau iš K. Š. 2024 m. birželio 13 d. papildomos apklausos protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo atlikimo metu nukentėjusioji aiškiai įvardijo, kad prieš ją buvo smurtauta 3 val. nakties, nors nuteistojo D. Š. minima nukentėjusiosios atstovė advokatė D. D. šioje nukentėjusiosios apklausoje nedalyvavo. Tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš liudytojos L. G. ir iš nuteistojo D. Š. parodymų matyti, kad 2024 m. birželio 8 d., 15 val., K. Š. buvo anūko gimtadienyje, o ant jos veido, kaip jau minėta, buvo matyti mėlynė, kurios nepaslėpė netgi gausus makiažo priemonių kiekis, ką nurodė tiek pati K. Š., tiek jos dukra. Be to, iš (duomenys neskelbtini) V. N. 2024 m. birželio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šiame tarnybiniame pranešime nebuvo nurodytas joks galimos nusikalstamoms veikos laikas ir nefiksuota, kad nukentėjusioji ką nors pasakojo dėl įvykio. Tarnybiniame pranešime fiksuota, kad nukentėjusioji K. Š. po iškvietimo iš įvykio vietos buvo nuvežta apžiūrai pas medikus, ji apie patirtus sužalojimus nebuvo klausinėjama, medikai nukentėjusiąją išleido tik 23 val. ir ji policijos pareigūnų buvo parsivežta į (duomenys neskelbtini) procesinių veiksmų atlikimui. Pradėjus jos apklausą ji atsisakė duoti parodymus prieš sutuoktinį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo paskelbti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji atsisakė bet ką sakyti ir liudyti prieš savo sutuoktinį D. Š. ir atsisakė bendradarbiauti (1 t., b. l. 34–36). Taigi, nei minėtame tarnybiniame pranešime, nei nukentėjusiosios pirminiuose parodymuose nebuvo užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodė, jog prieš ją buvo smurtauta 2024 m. birželio 8 d., 15 val., kaip tik tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie patirtus sužalojimus su nukentėjusiąją nebuvo bendrauta. Liudytojas V. N. teisme paaiškino, kad tarnybinį pranešimą rašė pagal tai, ką nukentėjusioji kalbėjo kelionės metu ir apklausoje. Tiek dukra, tiek nukentėjusioji sakė, kad dienos metu buvo pirmas smurtas. Jis suprato, kad smurtauta buvo tiek vakare, tiek tą dieną. Kaip minėta, iš byloje esančio vaizdo įrašo jokio įvykio tikslaus laiko nei nukentėjusioji, nei jos dukra įvykio vietoje nenurodė. Be to, (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 9 d. D. P. tarnybiniame pranešime taip pat nenurodyta, kad nukentėjusioji K. Š. įvykio vietoje, pristatant ją medicininei apžiūrai ar procesinių veiksmų atlikimui būtų nurodžiusi, kad aktualus kaltinimui įvykis įvyko 2024 m. birželio 8 d., 15 val.

24. Iš (duomenys neskelbtini) gydytojo išrašo matyti, kad K. Š. į gydymo įstaigą atvyko (duomenys neskelbtini). Jai nustatytas kairio žastikaulio sumušimas, smakro srityje – melsvos spalvos ovalios formos hematoma (1 cm dydžio). Palpuojant skausmingas krūtinkaulis bei kairės krūtinės pusė ties III-IV šonkauliais, skausmingas kairys žastas ties viduriniu trečdaliu. Išraše nurodyta, kad ji skundėsi smakro skausmu. Pacientės teigimu, vakar sugyventinis kumščiu trenkė į smakrą, krūtinkaulį bei buvo stipriai sugriebęs kairį žastikaulį (1 t., b. l. 21). Specialisto R. L. išvada nustatyta, kad K. Š. padaryta ovali 1 cm dydžio melsva kraujosruva smakre, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 31). Teisėjų kolegija vertina, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. Š. stumiant nukentėjusiąją, dėl ko ji parkrito ant sofos-lovos porankio ir susižalojo smakrą, nustatyta, kad jai padaryta ovali 1 cm dydžio melsva kraujosruva smakre, t. y. K. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 31). Taip pat nukentėjusioji parodė, kad nuo D. Š. smūgio į krūtinę jai labai skaudėjo, pasidarė sunku kvėpuoti, skausmą vertina 10 balų iš 10, taip pat jai skaudėjo D. Š. spaudžiamą riešą, po suduoto smūgio delnu į ausį galvojo, kad jai plyšo būgnelis, nes labai skaudėjo, taip pat juto skausmą kai nuo D. Š. pastūmimo ji trenkėsi į sofos-lovos porankį.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. Š. 2024 m. birželio 8 d., apie 3 val., prieš K. Š. tiesiogine tyčia atlikti veiksmai ir jais sukelti padariniai (nurodyti šios nutarties 1 punkte) atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. D. Š. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

26. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas dėl D. Š. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir su jomis sutinka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos neteisingai. Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

27. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

28. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

29. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. Š., atsižvelgė į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas), D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

30. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje teistas už fizinio skausmo nukentėjusiajai K. Š. sukėlimą, tačiau teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, oficialiai nedirba. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių pagrindu D. Š. skirta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, kuriuos D. Š. nurodė sutinkantis atlikti tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu būtų priimamas apkaltinamasis nuosprendis Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam D. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingą, proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus, kartu su bausme D. Š. pagrįstai paskyrė tikslingą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat paliekamas galioti.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į veikos, dėl kurios D. Š. pripažintas kaltu, pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, padarinių santykį, vertina, kad teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijus atitinkantis neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai dydis pagrįstai nustatytas 400 Eur ir priteistas nukentėjusiosios naudai iš D. Š.. Ieškinys dalyje dėl turtinės 10 eurų žalos, patirtos nukentėjusiajai įsigyjant skausmą malšinančius vaistus bei preparatus, skirtus nervų sistemai ir gerinti širdies darbą, atlyginimo taip pat pirmosios instancijos teismo motyvuotai ir pagrįstai priteistas iš kaltinamojo. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl nukentėjusiosios sveikatai padarytos žalos nusikalstamais D. Š. veiksmais, (duomenys neskelbtini) patyrė išlaidas, atlygindama žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios gydymo, todėl teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į pateiktus rašytinius įrodymus, civilinio ieškovo naudai priteisė iš nuteistojo D. Š. 25,14 Eur bei procesines palūkanas.

32. Skundžiamu nuosprendžiu iš D. Š. valstybės naudai pagrįstai priteista 622,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. Š., teismo nuosprendyje priteistas išlaidų dydis išsamiai motyvuotas, atsižvelgta tiek į bylos apimtį, pobūdį, advokatės dalyvavimo teismo procese apimtį, tiek į nuteistojo D. Š. turtinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.