Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1063-1198/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-11-19Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-19
Bylos Nr.
1-1063-1198/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21945-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žaneta Ladygaitė
Kaltinamasis
D. Š.
Nukentėjusysis
K. Š.
Advokatai
Dalia Dudėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1063-1198/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21945-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.7.9; 1.1.9.8; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 19 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,kaltinamajam D. Š.,nukentėjusiajai K. Š., jos atstovei advokatei Daliai Dudėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Š. 2024 m. birželio 8 d., apie 3 val. 00 min., gyvenamajame vagonėlyje ant ratų, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sutuoktinei K. Š., sėdinčiai ant sofos-lovos, į krūtinę, K. Š. atsitrenkus į sofos-lovos atlošą, jis, suėmęs jai už kairės rankos riešo, jį stipriai spaudė, po ko pasišalino, po to 3 val. 2 min., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, grįžęs į kambarį, K. Š., sėdinčiai ant sofos-lovos, vieną kartą delnu stipriai sudavė į dešinę ausį, po suduoto smūgio dėl sukelto fizinio skausmo K. Š. pašokus iš lovos, ją stūmė, dėl ko, jai parkritus ant sofos-lovos porankio, ji susižalojo smakrą, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas dėl ovalios 1 cm dydžio melsvos kraujosruvos smakre nukentėjusiajai K. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Bylos įrodymai

2. Kaltinamasis D. Š. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir parodė, kad su K. Š. susituokė prieš 11 metų. Įvykio dieną jos nebuvo namie, ji buvo anūko gimtadienyje. Advokatė jai pasakė pakeisti parodymus. Ji (nukentėjusioji) rašo, kad jis ją mušė, kad ji buvo namie, bet nukentėjusioji negalėjo būti namuose. Jis pats 10 val. K. Š. išvežė pas dukrą į anūko gimtadienį ir niekaip negalėjo jos primušti, nes jo ten net nebuvo. Jis niekaip negalėjo primušti K. Š. 3 val. nakties. Ji 2024 m. birželio 8 d., nuo 10 val. iki 22 val., buvo gimtadienyje, jis pats ją ir jos motiną parvežė iš gimtadienio. Kai paėmė K. Š. iš gimtadienio, ji buvo išgėrusi. Ji rašo, kad kaimynas jį girtą parvedė namo, tačiau kaip jis galėjo būti girtas, jei tą dieną net nebuvo pas kaimyną? Iš tikrųjų jis visą laiką buvo namie, nevažiavo į gimtadienį, nes vyksta konfliktai su K. Š. dukterimi, kadangi jis, grįžęs namo, rado K. Š. dukrą su „kavalieriumi“ ir jį išvijo. Tai buvo vasario mėnesį. K. Š. dukra pasakė, kad jam (kaltinamajam) blogai baigsis, kad ji už tai atkeršys. Tada K. Š. buvo 2 savaitėms išėjusi gyventi pas dukterį, bet vėliau buvo išmesta dukters. Jis jos pagailėjo ir priėmė atgal į namus, kai ji verkdama atėjo pas jį. Jis išvijo K. Š., nes ji neteisingai jį apkaltino, kad buvo visa kruvina, tačiau 3 liudininkai paliudijo, kad nieko nebuvo. Mano, kad ši byla pradėta dėl to, kad nukentėjusioji jam keršija. Tą naktį, prieš K. Š. išvykstant į gimtadienį, jokio konflikto nebuvo. Jie 2024 m. birželio 9 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., palaistė gėles. Konfliktas prasidėjo tada, kai atvažiavo K. Š. dukra. Tą dieną su K. Š. nebuvo ir nežino, kaip jai atsirado kraujosruva smakre. Jį policija sulaikė 2024 m. birželio 9 d., vakare. Tą dieną su K. Š. gėrė namuose. 2024 m. birželio 8 d. jis niekur negėrė, o K. Š. gėrė pas savo dukterį. Kai ją parsivežė, jokių konfliktų namuose nebuvo. Advokatė liepė K. Š. pakeisti parodymus, kad viskas vyko ne tą dieną, ir ji pakeitė parodymus. 2024 m. birželio 9 d. jis pats iškvietė policiją, nes atvažiavo K. Š. dukra. Jos mandagiai paprašė, kad ji nevažiuotų, nes su ja visada kyla konfliktai, tačiau ji pasakė, kad „norės ir važinės“. 2024 m. birželio 7 d. jis negėrė. K. Š. nestūmė ir nemušė. Jis pats rūko. Anksčiau su K. Š. nėra buvę jokių konfliktų dėl cigarečių. 2024 m. birželio 8 d. naktį miegojo vagonėlyje, K. Š. taip pat buvo vagonėlyje. 2024 d. birželio 7 d. nei vienas, nei su K. Š. nevartojo alkoholio. 2024 m. birželio pradžioje buvo nuėjęs pas V. R., jie kalbėjosi, išgėrė po taurelę ir jis parėjo namo. Ėjo kartu su V. R., jis (kaltinamasis) rankose nešėsi pusę butelio. Tai buvo gal birželio 3-4 d., bet ne 7 d. Nukentėjusiosios advokatė liepė K. Š. pakeisti parodymus, nes negali būti, kad viskas vyko 15 val. Jis kalba apie akistatą. Pirma apklausė K. Š. ir ji pasakė, kad jis ją mušė 15 val. Jis pasakė, kad negalėjo jos mušti tokiu laiku, nes ji buvo pas dukterį. Advokatė pasakė jai pakeisti parodymus, kad viskas buvo 3 val. nakties. 2024 m. birželio 9 d. K. Š. buvo apklausta tyrėjo. Per akistatą dalyvavo ir advokatė. Jis turi traktorininko specialybę, dar gali dirbti šaltkalviu. Nesutinka su ligonių kasų ir nukentėjusiosios ieškiniais. Žino, kad K. Š. prieš vestuves lankėsi pas psichiatrus. Kai žuvo jos duktė, ji pradėjo lankytis pas psichiatrus. Ji nuolat gerdavo vaistus, dar pats jai juos nupirkdavo vaistinėse. Nukentėjusioji visą laiką lankėsi pas gydytoją psichiatrą J. G. Šiuo metu yra įsidarbinęs, dirba legaliai, tačiau nepageidauja nurodyti kur dirba. Jo darbo grafikas yra toks, kad jis parą dirba, o trys dienos yra laisvos. Jei teismas pripažintų jį kaltu, sutiktų atlikti viešuosius darbus. Jam nėra nustatytas neįgalumas, bet turi daug problemų su nugara. Viskas priklauso nuo to, ką reikėtų dirbti viešųjų darbų metu, negali daug kilnoti.

3. Nukentėjusioji K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su D. Š. pradėjo gyventi prieš 12 metų, o prieš 11 metų – susituokė. Žuvo jos dukra ir ji, grįžusi iš užsienio, pradėjo gyventi su D. Š., kurį pažinojo iš anksčiau. Su juo buvo išvažiavusi į Švediją, tada jis ją sumušė ir buvo išmestas iš fermos. Ir anksčiau buvo smurtas prieš ją. Ji bandė su juo skirtis. Jis jai grasino, kad užmuš. Anksčiau jai buvo sulaužyti šonkauliai, bet ji nerašydavo pareiškimų. Vieną kartą buvo parašiusi pareiškimą, bet jo motina spaudė ir ji atsiėmė pareiškimą. Jis buvo ją įsisodinęs į automobilį, vežė labai dideliu greičiu, sakė, kad užmuš. 2024 m. birželio 7 d. pamatė, kad D. Š. yra išgėręs, o ji jo išgėrusio bijo. Ji išėjo į šiltnamį. Vėliau V. R. parvedė jį girtą. Kai jis užmigo, ji parėjo namo ir atsigulė. 3 val. nakties jis prabudo ir pradėjo ieškoti cigarečių bei žiebtuvėlio, iškoneveikė ją visokiais žodžiais. Ji išsigandusi atsisėdo ir virš židinio, ant lentynėlės, pamatė žiebtuvėlį, parodė jam. Tada jis trenkė jai į krūtinę. Ji atsitrenkė į sofos atlošą. Galvojo, kad jis atsigulė, bet jis vėl grįžo su visokiais koneveikimais. Tada jis trenkė į ausį. Galbūt ji jam ką ir pasakė, nes jis iš karto trenkė į ausį, pagriebęs už rankos dar stūmė ir ji krito atsitrenkusi ant krašto. Tada užsigavo rankos petį ir smakrą. Jis vėl grįžo miegoti. Tuo metu, kai jis trenkė į krūtinę, ji buvo kambaryje, gulėjo ant sofos. Kai išgirdo, kad jis ateina su koneveikimais, atsisėdo. Kai jis trenkė į krūtinę, ji atsitrenkė į sofą, užsiėmė už krūtinės ir pamatė, kad virš židinio yra žiebtuvėlis, parodė jam. Kiek prisimeną, jis sugriebė jai už rankos kai grįžo antrą kartą. Kai parodė jam žiebtuvėlį, jis nuėjo į miegamąjį. Kiek girdėjo, jis užsidegė cigaretę. Pagalvojo, kad jis nueis miegoti. Ji irgi atsigulė. Po to jis grįžo gal už 2 min. Ji pašoko iš lovos, nes labai jo bijojo. Kai jis sudavė į dešinę ausį, labai skaudėjo. Ji surėkė, kad turbūt jai trūko ausies būgnelis. Jis sudavė lyg delnu. Dar jis ją stūmė. Ji griūdama kaire ranka trenkėsi į lovos porankį. Kai krito, dar buvo sužalojimai smakre. Kai griuvo, jos smakras kontaktavo su porankiu.

4. Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad D. Š. yra jos vyras, bet šiuo metu vyksta skyrybų procesas. 2024 m. birželio 8 d. ji buvo namuose, kartu buvo ir sutuoktinis. D. Š. vakare, apie 17 val., į namus girtą parvedė kaimynas ir jį paguldė į lovą, nes D. Š. jau sunkiai ėjo. Ji buvo blaivi, tą dieną alkoholio nevartojo. D. Š. miegojo, o ji tvarkėsi. Apie 21 val. ji atsigulė į lovą kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių, apie 23 val. nuėjo miegoti. D. Š. prabudo apie 3 val. ir pradėjo rėkauti, ją koneveikti įvairiais žodžiais, nes nerado degtukų ar žiebtuvėlio, pradėjo ją kaltinti, kad ji jam neduoda žiebtuvėlio. Tuo metu ji sėdėjo lovoje ir priėjęs D. Š. jai sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į krūtinę. Po smūgio ji pajuto skausmą krūtinėje. Jai pasidarė sunku kvėpuoti, jautė didelį skausmą. Iš dešimt balų skalės skausmą įvertina dešimčia balų, nes labai skaudėjo. Nuo D. Š. suduoto smūgio ji atsitrenkė į sofos-lovos atlošą, kuris yra minkštas. Po suduoto smūgio D. Š. jai stvėrė už kairės rankos riešo, kurį jai smarkiai suspaudė, sakydamas žodžius „ką čia, debile, apsimeti“. Ant židinio lentynos buvo padėtas žiebtuvėlis, kuris buvo netoli sofos-lovos, ji jį paėmė ir padavė D. Š.. Jis išėjo iš kambario į miegamąjį. Ji atsigulė toliau miegoti, nes nesitikėjo, kad D. Š. vėl sugrįš. Maždaug po 2 min. jis vėl grįžo į kambarį su keiksmais. Ji vėl atsisėdo sofoje-lovoje ir nesitikėjo, kad jai jis suduos smūgį į dešinę ausį. D. Š., priėjęs prie jos sėdinčios, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į dešinę ausį. Ji po suduoto smūgio staiga pašoko iš lovos, susiėmusi už ausies, nes labai skaudėjo, galvojo, kad trūko ausies būgnelis. Staiga atsistojusi ir susiėmusi už ausies, ji pasakė D. Š., kad jai tikriausiai trūko ausies būgnelis. Po jos pasakytų žodžių D. Š. ją pastūmė ir ji nukrito ant kairio šono, atsitrenkė su kairės rankos viršutine dalimi į sofos-lovos kraštą. Tiek po smūgio į ausį, tiek po pastūmimo ir griuvimo bei atsitrenkimo ranka į sofos-lovos kraštą jai labai skaudėjo. Po šio veiksmo D. Š. apsisuko ir išėjo iš kambario. Tą kartą nekvietė policijos, nes nebenorėjo jokių tyrimų ir policijos įsikišimo, pagalvojo, kad pradėtas skyrybų procesas ir viskas išsispręs be policijos įsikišimo. Ryte atsikėlusi ji pamatė, kad jos smakre yra atsiradusi mėlynė. Smakrą ji susitrenkė kai D. Š. ją stūmė paskutinį kartą ir ji nukrito ant sofos-lovos bei atsitrenkė į sofos-lovos porankį, kuris yra medinis. Ten pat ji atsitrenkė ir su kaire ranka. Sekmadienį, tai yra 2024 m. birželio 9 d., ji policiją kvietė dėl kito incidento, nes pas ją atvažiavo dukra, o D. Š. tai nepatiko ir jis pradėjo konfliktuoti, keiktis įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tai ne pirmas kartas, kai D. Š. prieš ją smurtauja, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Šiuo metu geria raminamuosius vaistus, nes visą laiką gyvena baimėje, kad D. Š. bet kada gali sugrįžti ir vėl ją gali sužaloti (t. 1, b. l. 39-42).

5. Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš suduodant, D. Š. jai stvėrė už riešo ir jį stipriai suspaudė. Jai net užspaudė orą, kai jis trenkė jai į krūtinę. Kai jis suėmė už riešo, jai stipriai skaudė. Kai trenkė į ausį, buvo toks stiprus skausmas, kad galvojo, jog trūko ausies būgnelis. Kai po antro karto D. Š. nuėjo miegoti, jis daugiau nebeatsikėlė. Ryte jis elgėsi kaip niekur nieko. Kai ryte dukra ją kvietė į anūko gimtadienį, ji atsisakė, nes jai buvo gėda, kadangi jai buvo mėlynė. Kadangi anūkas turi negalią, dukra labai kvietė. Ji pasipudravo ir dar D. Š. klausė, ar matosi mėlynė. Jis pasakė, kad nesimato, net neklausė, iš kur ta mėlynė. Ji ir dabar bijo D. Š., jis varo jai baimę. D. Š. mušasi tik neblaivus. Jos anūko gimtadienis buvo švenčiamas 2024 m. birželio 8 d. Smurtas vyko 2024 m. birželio 8 d. naktį, o gimtadienį šventė dieną. Pas anūką išvažiavo prieš 13 val. gimtadienio pradžia buvo numatyta apie pietus. Iš pradžių ji nenorėjo važiuoti, bet dukra labai prašė atvažiuoti. Į gimtadienį nuvežė D. Š.. Gimtadienyje gal kas ir pastebėjo mėlynę pas mane, bet niekas nieko nesakė. Iš gimtadienio ją ir jos mamą D. Š. parvežė apie 22 val. Grįžtant iš gimtadienio ir gimtadienio metu su niekuo apie smurtą nekalbėjo. Kitą dieną kaltinamasis primygtinai prašė važiuoti į (duomenys neskelbtini) palieti gėles. Ji atsisakinėjo, nes nebeplanavo su juo gyventi, bet D. Š. labai prašė ir jie kartu nuvažiavo. Jis nupirko degtinės ir jie grįžo namo. Jie vartojo, jis atsigulė. Ji palesino vištas, uždarė šiltnamį, tada paskambino dukrai. Ji atvažiavo ir net nespėjo išlipti iš automobilio, kai atsikėlė D. Š. ir pradėjo „koliotis“ necenzūriniais žodžiais. Jis daužė į dukros mašinos langus. Dukra iškvietė policiją. Jis „koliojo“ dukrą, kad ji neblaivi, bet ji buvo blaivi. Taip pat jis stipriai konfliktavo su policininkais. Kai buvo mašinoje, ji pasakė dukrai apie buvusį smurtą. Sakė, kad penktadienio vakarą D. Š. gėrė pas V. R. ir, grįžęs naktį, kai jį parvedė, atsikėlęs pradėjo „ieškoti kabliukų“ ir sumušė. Žino, kad D. Š. ją mušė 3 val. nakties, nes kai jis ją sumušė, ji žiūrėjo į laikrodį virtuvėje, kuris kabo ant sienos. D. Š. ją sumušė ir 2024 m. sausio 14 d. Tada ji paskambino draugei, kuri ją išvežė pas dukrą. Matė ir draugė, kad jai buvo pramušta lūpa. Nuo tada pradėjo tvarkytis skyrybų dokumentus. Vėliau bandė taikytis, D. Š. pažadėjo nebegerti, įsidarbinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad su D. Š. yra susituokę 11 metų, šiuo metu abu gyvena jai priklausančiame mobiliajame gyvenamajame namelyje ant ratų, abu yra nedirbantys, registruoti Užimtumo tarnyboje. Abu mėgsta išgerti alkoholio. Geria alkoholį savaitgaliais, švenčių dienomis. Dažniausiai geria degtinę. Kai būna neblaivūs, tarp jų kyla konfliktai. Dažnai jie būna su smurtu. Daugiau šiandien ji atsisako bet ką sakyti ir liudyti prieš savo sutuoktinį D. Š.. Ir atsisako bendradarbiauti (t. 1, b. l. 34-36).

7. Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsisakė liudyti prieš savo sutuoktinį, nes jai pasirodė, kad tyrėjas užstoja jos sutuoktinį. Pati dabar nebevartoja alkoholio. 2024 m. birželio 9 d. ji buvo blaivi. 2024 m. birželio 7 d., vakare, penktadienį, V. R. atvedė sutuoktinį. Gal ji suklydo apklausos metu sakydama, kad tai buvo 2024 m. birželio 8 d. Ją sumušė 2024 m. birželio 8 d. naktį. V. R. rankose atsinešė pusę butelio degtinės. Sutuoktinis negalėjo pats eiti, nes buvo labai girtas. Ji niekada nei sau, nei sutuoktiniui nepirko alkoholio. Jis pirkdavo alkoholį. Policijos pareigūnai apžiūrėjo namelį ir rado litrą degtinės. Čia tas pats butelis, kur jis pirko. Ji tikrai nepamatė, kuria ranka jis smūgiavo, nes jis ir cigaretę rankoje laikė. Jis greičiausiai dešinėje rankoje laikė cigaretę, nes kai atėjo iš miegamojo, jis jau buvo prisidegęs cigaretę. Kai jis rūko, cigaretę laiko dešinėje rankoje. Mėlynė smakre buvo jau ryte, ji buvo bordinė-mėlyna. Paklausius apie pietus, ar matosi mėlynė, kai užpudravo ją, D. Š. sakė, kad nesimato. Ji mėlynę užpudravo, nes važiavo pas anūką į gimtadienį, pudravo ją, kad nesimatytų. Po šio įvykio vartojo ibumetiną, ibuprofeną nuo skausmo. Jai gydytojas nurodė vartoti tokius vaistus. Pirko vaistus, nes skaudėjo. Važinėjo pas psichiatrus. Ją sutuoktinis persekioja, ji jo bijo. Jis atvažiavęs ją koneveikė, skambina po 20 kartų. Ji jį užblokavo, todėl jis skambina jos 80 metų amžiaus motinai, giminėms, ją šmeižia. Po įvykio ji kreipėsi į psichiatrę. Jai (K. Š.) sakė, kad jai yra depresija, išrašė vaistus, kurių pavadinimo nepamena. Vaistai yra raminantys. Palaiko savo civilinį ieškinį. Ji pas psichiatrą nuvyko 2024 m. rugsėjo 27 d. Kai 2012 m. žuvo jos dukra, pas psichiatrus lankėsi gal 3 metus. Po to iki dabar pas juos nesilankė. Ji nevartojo vaistų, tai, ką sako D. Š., yra melas. 2024 m. rugsėjo 27 d. apsilankius pas psichiatrę ji išrašė vaistus 3 mėnesiams, sustiprino vaistus nakčiai, nes nemiega. Alkoholį D. Š. perka iš motinos pensijos. Jis kiekvieną savaitę vartoja alkoholį.

8. Liudytoja L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. Š. yra jos mana, o D. Š. – patėvis. Žino, kad prieš mamą buvo smurtauta ne vieną ir ne dešimt kartų. Dėl jų santuokos ji nesutiko ir atsisakė būti liudininke jų santuokos sudarymo metu. Mama buvo sumušta dar prieš santuoką, jai buvo sulaužyti šonkauliai. Ir šventėse D. Š. „šokinėja“ prieš mamą. Pernai mamos draugė atvežė mamą su prakirsta lūpa. Mama susitaikydavo D. Š., jam atleisdavo. Su mama galėjo bendrauti tik tada, kai D. Š. nebūdavo namuose. Taip buvo todėl, kad ji garsiai pareiškė, jog nepritaria jų santuokai. 2024 m. birželio 9 d., apie 19 val., jai paskambino mama ir paprašė atvykti. Jautė, kad mama yra truputį išgėrusi. Kai ji atvyko, mama atbėgo į mašiną. Iš paskos atbėgo D. Š. ir koneveikė ją (liudytoją), daužė į mašinos langus. Ji kvietė policiją. Mama tik spėjo pasakyti, kad 2024 m. birželio 8 d. D. Š. ją užsipuolė. Kai mama parodė mėlynę, matėsi, kad ji yra šviežia, ji buvo raudonai patamsėjusi. Mama sakė, kad kaimynas V. R. parvedė D. Š. apie 3 val. nakties ir įvyko muštynės. Ji sakė, kad D. Š. ją užsipuolė, nes nerado cigarečių. Kai laukė policijos, daug nekalbėjo. Ji filmavo, kaip D. Š. daužė mašiną, buvo išsigandusi, nes buvo tik dviese su mama. Policija atvyko už 20 min. Jos sūnaus gimtadienis yra birželio 8 d. Mama vėlavo į sūnaus gimtadienį. Ją atvežė jos sutuoktinis. Matė, kad pas mamą yra patamsėjęs smakras bei perdėtai pritepta pudros. Mama gimtadienio metu vengė žmonių, dažnai ėjo nuo stalo. Dabar D. Š. terorizuoja mamą, skambinėja ir jai, ir mamai, deda į „Facebook“ visokius negražius dalykus, grasina, kad sudegins mamą. Dabar mama lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus, nuolat yra įsitempusi. Po įvykio mama pasidarė labai nervinga, jautriai į viską reaguoja.

9. Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. Š. ir K. Š., jų santykiai yra kaip kaimynų. Dabar jau žino, kad tarp jų buvo konfliktas. Vasaros gale jam apie konfliktus pasakė K. Š., sakė, kad naktį buvo kivirčai. Ant jos veido ar kūno smurto žymių niekada nepastebėjo. Vakare pas jį atėjo D. Š.. Jis gal buvo truputį išgėręs. Jis atsinešė buteliuką, su juo terasoje išgėrė kelis stikliukus. Tada jis (liudytojas) paėmė likusį alkoholį ir palydėjo D. Š. į namus. Jis nuėjo miegoti. Po to jis sakė, kad naktį pas juos buvo kažkokie konfliktai. Tai buvo vasara, galėjo būti birželio mėnuo. D. Š. atsinešė 500 g ar 750 g degtinės. Jis pabuvo apie pusvalandį. Su juo juokavo. Kai grįžo namo, jis įėjo į miegamąjį ir atsigulė. Jis (liudytojas) dar apie 10-15 min. pašnekėjo su K. Š.. D. Š. dar vieną kartą atėjo iki jų, po to vėl nuėjo miegoti. Ką jis sakė, nepamena. Vėliau K. Š. sakė, kad naktį jai D. Š. lyg ir trenkė, ji kažką minėjo.

10. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad D. Š. ir K. Š. vasarą gyvena vagonėlyje, o žiemą – kitur. Yra girdėjęs keletą kartų, kad jie garsiai pašūkauja. Nėra pastebėjęs, kad K. Š. būtų sumušta. 2024 m. birželio mėn. pradžioje atėjo D. Š., jis atsinešė butelį degtinės. Jis atėjo normalus, neatrodė, kad būtų girtas, matėsi, kad buvo truputį išgėręs. Jis prabuvo apie 15-20 min. Išgėręs degtinės, D. Š. apgirto. Jis (liudytojas) paėmė nebaigtą gerti butelį ir palydėjo D. Š. į namus. D. Š. ėjo pats, o jis ėjo šalia. D. Š. ėjo svirduliuodamas. Jis jį palydėjo iki namų. Lauke sėdėjo K. Š.. D. Š. nuėjo miegoti. Kai kalbėjo su K. Š., D. Š. buvo išėjęs į lauką, kažką pasakė ir vėl nuėjo miegoti, o jis išėjo į namus. Nematė, kad K. Š. būtų sumušta. Gal liepos pradžioje pas jį į kiemą atėjusi ji minėjo, kad tą kartą, kai jis palydėjo į namus D. Š., jis naktį jai sudavė į ausį, „bušavojo“ (t. 1, b. l. 82-85).

11. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. Š. neklausė, ar taip buvo dėl smurto. D. Š. atsinešė pilną butelį degtinės. Išgėrė su juo gal po 2 stikliukus, apie 100-150 g degtinės. D. Š. buvo apgirtęs. Nešė butelį iki jo namų, o D. Š. ėjo šalia. Kaltinamąjį lydėjo iki namų dėl kelio intensyvumo ir todėl, kad kaltinamasis buvo apgirtęs.

12. Liudytojas Vigaudas Nugaras teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Tikslios datos neprisimena, bet buvo vasaros pradžia, su kolega atvažiavo į iškvietimą. Kieme rado dvi moteris – nukentėjusiąją ir jos dukrą. Dukra paaiškino, kad neapsikenčia nuo smurtaujančio tėvo. Pati nukentėjusioji buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo su pareigūnais nelabai mandagiai, pakeltu tonu, sakė, kad jai jų nereikia. Pareigūnus iškvietė dukra. Iškvietimas buvo dėl smurto artimoje aplinkoje. Galbūt ir pati K. Š. kvietė policiją. Dukra papasakojo, kad D. Š. mušė motiną dieną prieš ir šiandien. Tada dukra ir iškvietė policiją. Paklausus, kur yra smurtautojas, jos parodė, kad jis rūko pavėsinėje. Liepė jam apsiauti batus, paaiškino, kad bus laikinai sulaikomas, nes yra įtariamas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis pasakė, kad niekur nevažiuos, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, prieš jį buvo panaudota fizinė jėga. Nuvežus jį į policijos komisariatą, jis nenorėjo lipti iš automobilio, todėl turėjo jį tįsti. Komisariate jis ėmė rėkti, kad jį muša, krito ant grindų. Jis buvo nuneštas į kamerą, kur visą laiką rėkė, trankė galvą į grotas. Jie nuvežė nukentėjusiąją į ligoninės priėmimo skyrių, kad medikai ją apžiūrėtų. Po to nuvažiavo jos pasiimti ir ligoninės, kad ją apklaustų komisariate, bet ji mažai ką kalbėjo. Vėliau šiek tiek įkalbėjo ją duoti parodymus. Vėliau bandė atlikti procesinius veiksmus su D. Š., bet jis irgi nenorėjo duoti parodymų. Nepamena, kokį smurto laiką nurodė nukentėjusiosios dukra. Ji sakė, kad prieš motiną buvo smurtauta dieną. Tarnybinį pranešimą rašė pagal tai, ką nukentėjusioji kalbėjo kelionės metu ir apklausoje. Tiek dukra, tiek nukentėjusioji sakė, kad dienos metu buvo pirmas smurtas. Jis suprato, kad smurtauta buvo tiek vakare, tiek tą dieną. Jei taip nurodė tarnybiniame pranešime, vadinasi jam taip ir sakė. Jam sakė, kad smurtauta buvo 15 val. Jeigu sakoma 3 val. dienos, tai jis rašo 15 val.

13. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. Nugaro tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2024 m. birželio 8 d., apie 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame vagonėlyje ant ratų girto konflikto metu prieš K. Š. smurtavo jos sutuoktinis D. Š., t. y. du kartus su kumščiu smūgiavo į smakrą, vieną kartą smūgiavo į krūtinės ląstą, vieną kartą smūgiavo į kairės rankos žastą. Tokiais savo veiksmais D. Š. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei K. Š.. VšĮ ,,Ukmergės ligoninė“ Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje K. Š. nustatyti smakro, kairiojo žastikaulio ir krūtinės ląstos paviršiniai sužalojimai, sumušimai. Po apžiūros ji išleista į namus. 2024 m. birželio 9 d., 20 val. 34 min., K. Š. alkotesteriu nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, 20 val. 59 min. D. Š. alkotesteriu nustatytas 2,48 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 1-3).

14. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamasis vagonėlis ant ratų. Iš kiemo patenkama į dengtą terasą, iš jos – į vagonėlio vidų. Kairėje yra miegamasis kambarys, tiesiai – vonios kambarys, kairėje – virtuvės patalpa. Iš virtuvės pro atviras duris patenkame į svetainę. Pasak nukentėjusiosios, šiame kambaryje vyko smurtas artimoje aplinkoje. Svetainėje ant baldų guli įvairūs drabužiai, patalynė, namų apyvokos daiktai, maisto produktai. Ant grindų, tarp stalo ir sofos-lovos, rastas tuščias 1 l talpos degtinės butelis (t. 1, b. l. 7-17).

15. Iš VšĮ „Ukmergės ligoninė gydytojo išrašo matyti, kad K. Š. į gydymo įstaigą atvyko 2024 m. birželio 9 d., 20 val. 56 min. Jai nustatytas k. žastikaulio sumušimas, smakro srityje – melsvos spalvos ovalios formos hematoma (1 cm dydžio). Palpuojant skausmingas krūtinkaulis bei k. krūtinės pusė tiek III-IV šonkauliais, skausmingas k. žastas ties viduriniu trečdaliu. Išraše nurodyta, kad ji skundėsi smakro skausmu. Pacientės teigimu, vakar sugyventinis kumščiu trenkė į smakrą, krūtinkaulį bei buvo stipriai sugriebęs k. žastikaulį. Alkotesteriu jai nustatytas 2,05 promilių girtumas. Rekomendacijos: konsultacija artimiausią darbo dieną, tab. Ibuprofeni 400 mg arba tab. Paracetamoli 1 000 mg, tausojantis režimas, pažeistą vietą šaldyti (t. 1, b. l. 21).

16. Iš alkotesterio rodmenų žurnalo matyti, kad 2024 m. birželio 9 d., 20 val. 35 min., K. Š. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, 2024 m. birželio 9 d., 20 val. 59 min., D. Š. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 24).

17. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas „Body“ kamera fiksuotas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Matosi, kad kieme stovi automobilis, iš vairuotojo pusės išlipa moteris. Šalia automobilio stovi kita moteris, kaip šiuo metu yra žinoma – K. Š.. Policijos pareigūnas klausia, kas skambino, K. Š. atsako, kad tai ji skambino. Iš tolėliau girdimas vyriškas balsas, kad jis skambino. Pareigūnas paprašo vyro pabūti atskirai. Pareigūnas pasiveda moteris į šalį ir klausia, kas nutiko. K. Š. aiškina, kad „bušavoja“ ne pirmą dieną“, kita moteris, kaip šiuo metu yra žinoma – L. G., aiškina pareigūnui, kad konfliktas įvyko dėl to, kad ji atvažiavo pas mamą. Pareigūnas pasitikslina, kuri moteris skambino, K. Š. atsakė, kad tai ji kvietė, kad prieš tai ją užpuolė, yra sumušimas, bet ji niekur nesikreipė, kad kaltina, kad pas ją atvažiuoja dukra. Pareigūnas paklausia, ar buvo smurtas prieš K. Š.. Ji paaiškina, kad taip. Pareigūnas užsirašo anketinius duomenis, aiškinasi, ar jie sugyventiniai, ar vyras ir žmona. L. G. paaiškina, kad jie yra vyras ir žmona, bet skiriasi. Pareigūnas paklausia, ar alkoholio vartojusi, K. Š. atsako, kad taip. Pareigūnas aiškina, kad jeigu buvo smurtas, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai reikės važiuoti į ligoninę apžiūrai, kad nustatytų, kokie sužalojimai padaryti, supildyti dokumentus. K. Š. atsako „pradėkit tyrimą“. Dar pareigūnas aiškina, kad pilietis bus uždarytas į areštinę. Pareigūnas klausia, kur buvo smurtas – lauke ar viduje, K. Š. atsako, kad viduje. Pareigūnas paprašo pasitraukti moterų, paaiškina, kad pirmiausiais susilaikys jį, o tuomet dirbs su jomis. Pareigūnas prieina prie vyro, kuris prisistato kaip D. Š.. Jis nusiteikęs agresyviai, šaukia, pareigūnas jį ramina. Pareigūnas paaiškina D. Š., kad jie gavo iškvietimą, jog jis smurtavo prieš savo sutuoktinę. D. Š. šaukia, pareigūnas aiškina, kad jis bus laikinai sulaikomas. Tuo tarpu tarpduryje stovinti K. Š. rodo į savo smakrą. Pareigūnai iš pavėsinės išveda agresyviai nusiteikusį D. Š., veda suėmę už rankų, jas užsukę už nugaros, matosi, kad D. Š. priešinasi, stangrina rankas. Atvestas iki policijos automobilio, neklauso ir nevykdo policijos pareigūnų reikalavimų <...> Pareigūnas grįžta prie vagonėlio, fotografuoja įvykio vietą, po to užeina į vagonėlio vidų. Užėjęs į vidų, pareigūnas paklausia K. Š., kurioje patalpoje buvo smurtas. K. Š. parodo ranka tiesiai. Pareigūnas apžiūri patalpas viduje, užeina į patalpą, kurioje buvo smurtas. Pareigūnas fiksuoja prie sofos lovos rastą degtinės butelį. Pareigūnas išeina iš vagonėlio į lauką ir klausia K. Š., kada jis smurtavo, K. Š. atsako, kad vakar. Pareigūnas pasiteirauja, kodėl ji nekvietė policijos, K. Š. atsako, kad nežino (t. 1, b. l. 26-28).

18. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su tiriamo įvykio aplinkybėmis bei K. Š. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad K. Š. padaryta ovali 1 cm dydžio melsva kraujosruva smakre, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 30-31).

19. Iš akistatos protokolo matyti, kad K. Š. šio procesinio veiksmo metu nurodė, kad 2024 m. birželio 8 d. vyras girtuokliavo pas kaimyną, kuris jį apie 19 val. parvedė namo girtą. D. Š. buvo labai girtas, kaimynas tiesiog jį parvedė, vos neparnešdamas, įvedė į namus ir paguldė į miegamojo lovą. Ji dar apvaikščiojo ūkį ir nuėjo į kitą kambarį miegoti. Buvo blaivi. Apie 3 val. nakties D. Š. pabudo šaukdamas, kad neranda degtukų, žiebtuvėlio. Jis atėjo į jos kambarį, pradėjo ją koneveikti visokiais žodžiais. Ji išsigandusi atsisėdo sofoje-lovoje ir tuo metu jis kumščiu trenkė jai tiesiai į krūtinę. Ji atsilošė į sofos atramą, jai trūko oro. Tuo metu, pamačiusi žiebtuvėlį virš židinio, padavė jį, D. Š. keiksnodamasis vėl nuėjo į miegamąjį. Ji vėl atsigulė ir už kelių minučių išgirdo, kad jis vėl ateina su keiksmais ji pašoko ir jis delnu trenkė jai į dešinę ausį. Ji užsiėmė už ausies šaukdama, kad trūko būgnelis, nes labai skaudėjo. Jis tuo metu ją vėl stūmė ir ji krito ant sofos-lovos krašto, susitrenkė petį ir smakrą. Jis apsisuko ir nuėjo miegoti. D. Š. nepatvirtino šių K. Š. parodymų ir paaiškino, kad 2024 m. birželio 8 d. K. Š. nuo pat ryto buvo pas vaiką gimtadienyje, ją pasiėmė 22 val. 3 val. žmonos tikrai nemušė. Jis pats 2024 m. birželio 9 d. iškvietė policiją, nes atvažiavo K. Š. dukra, matėsi, kad ji yra neblaivi. K. Š. nepatvirtino šių D. Š. parodymų ir paaiškino, kad D. Š. ją sumušė naktį iš penktadienio į šeštadienį – 2024 m. birželio 8 d. Ji, važiuodama į gimtadienį, užpudravo mėlynę smakre ir jo paklausė, ar matosi, jis atsakė, kad ne. Kaimynas parvedė D. Š. 2024 m. birželio 7 d., apie 19 val. (t. 1, b. l. 59-62).

Įrodymų vertinimas

20. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

21. Byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad D. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamajame akte nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo tuometinei sutuoktinei K. Š. (santuoka tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nutraukta teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo šioje byloje teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo), t. y. sudavė jai, sėdinčiai ant sofos-lovos, vieną kartą kumščiu į krūtinę, dėl ko nukentėjusiojo atsitrenkė į sofos-lovos atlošą, po ko jis suėmė jai už kairės rankos riešo ir stipriai jį spaudė, bei, praėjus 2 min. po šių veiksmų, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus – K. Š., sėdinčiai ant sofos-lovos, vieną kartą delnu sudavė į dešinę ausį, po ko stūmė K. Š., dėl ko ji pakrito ant sofos-lovos porankio ir susižalojo smakrą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai ovalią 1 cm dydžio melsvos kraujosruvą smakre – nežymų sveikatos sutrikdymą.

22. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ir neigė smurtavęs prieš K. Š.. Kaltinamasis akcentavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. Nugaro tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog nagrinėjamas įvykis vyko 2024 m. birželio 8 d., apie 15 val. 00 min., bei teigė, kad 15 val. negalėjo smurtauti prieš tuometinę sutuoktinę, nes įvykio dieną nukentėjusiosios nebuvo namuose, ji tuo metu buvo anūko gimtadienyje. Pasak kaltinamojo, nukentėjusioji pakeitė savo parodymus ir ėmė tvirtinti, kad smurtas vyko 3 val. nakties, nes tai padaryti ją įkalbėjo advokatė. Taip pat kaltinamasis tvirtino, jog nagrinėjama byla pradėta dėl to, kad nukentėjusioji jam keršija.

23. Nepaisant to, kad kaltinamasis savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą nepripažino, D. Š. kaltę neginčijamai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiosios parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, gydytojo išrašas, specialisto paaiškinimai, liudytojų L. G., V. R., V. Nugaro parodymai (bei pastarojo asmens tarnybinis pranešimas), apžiūrų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, kiti byloje surinkti įrodymai.

24. Gretinant tarpusavyje nukentėjusiosios K. Š. parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu, matyti, kad jie yra nuoseklūs ir esminėmis aplinkybėmis sutampa tarpusavyje, t. y. nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad 2024 m. birželio 7 d. vakarop kaimynas V. R. parvedė namo girtą D. Š., kuris nuėjo miegoti ir apie 3 val. prabudo bei pradėjo ieškoti cigarečių ir žiebtuvėlio, koneveikti ją, po ko trenkė jai į krūtinę, dėl ko ji atsitrenkė į sofos-lovos atlošą, po ko jis stvėrė jai už riešo ir jį stipriai spaudė. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad po šių veiksmų kaltinamasis pasišalino iš kambario, tačiau po 2 min. grįžo ir stipriai trenkė jai delnu į dešinę ausį, po ko ją stūmė, dėl ko ji krito ir atsitrenkė į sofos-lovos medinį kraštą bei užsigavo smakrą ir petį. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu: papildomos apklausos metu ji nurodė, kad D. Š. prabuvo apie 3 val. ir pradėjo rėkauti, nes nerado degtukų ar žiebtuvėlio, pradėjo ją kaltinti, po jai, tuo metu sėdinčiai sofoje-lovoje, sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į krūtinę, dėl ko ji atsitrenkė į sofos-lovos atlošą, po to stvėrė jai už kairės rankos riešo ir jį stipriai suspaudė bei pasišalino iš kambario, tačiau po 2 min. grįžo ir, tuo metu jai sėdint ant sofos-lovos, vieną kartą sudavė dešinės rankos delnu į dešinę ausį, po ko ji susiėmusi už ausies atsistojo, o D. Š. ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant kairio šono ir kairės rankos viršutine dalimi atsitrenkė į sofos-lovos kraštą, o ryte atsikėlusi pamatė, kad smakre yra mėlynė, kuri atsirado kai ji trenkėsi į medinį sofos-lovos porankį. Akistatos su kaltinamuoju metu nukentėjusioji K. Š. taip pat nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais, esminėmis aplinkybėmis tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiosios parodymais ar vertinti, kad šie jos parodymai duoti siekiant atkeršyti ar kitokiu būdu pakenkti kaltinamajam, ką jis nurodė teisiamajame posėdyje, kadangi byloje nėra jokių objektyvių nukentėjusiosios siekį susidoroti su kaltinamuoju patvirtinančių objektyvių duomenų, netgi priešingai – kaip matyti iš K. Š. ir liudytojos L. G. parodymų, nukentėjusioji ne kartą patyrė D. Š. smurtą, tačiau nesikreipdavo į policiją, be to, apie šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką ji taip pat neketino pranešti teisėsaugai, tikėdamasi, kad viskas išsispręs skyrybų su D. Š. proceso metu, o informaciją apie nagrinėjamą nusikalstamą veiką policijos įstaiga gavo tik tada, kad 2024 m. birželio 9 d. pareigūnai buvo iškviesti į įvykio vietą dėl D. Š. keliamo konflikto su L. G.. Taigi, nėra jokio pagrindo nesivadovauti K. Š. parodymais.

25. Aptartus nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos L. G. parodymai, kad 2024 m. birželio 9 d., kuomet su motina buvo automobilyje tuo metu, kai D. Š. jį daužė, nukentėjusioji spėjo jai pasakyti, kad 2024 m. birželio 8 d. D. Š. ją užpuolė. Liudytoja taip pat nurodė, kad mama jai parodė mėlynę, kuri buvo šviežia (raudonai patamsėjusi), bei sakė, kad kaimynas V. R. parvedė girtą D. Š. namo. Liudytoja taip pat patvirtino, kad gimtadienio, vykusio 2024 m. birželio 8 d., dienos metu, matė, kad motinos smakras yra patamsėjęs bei ant jo perdėtai pritepta pudros. Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. birželio pradžioje pas jį atėjo kaimynas D. Š. ir atsinešė butelį degtinės, kurią kartu su juo gėrė, nuo ko D. Š. apgirto, o vėliau jis parlydėjo svirduliuojantį D. Š. namo. Liudytojas V. R. taip pat nurodė, kad 2024 m. liepos pradžioje K. Š. jam minėjo, kad tą patį vakarą D. Š. jai sudavė į ausį bei kėlė triukšmą. Liudytojas V. Nugaras taip pat nurodė, kad, atvykęs į iškvietimą, iš K. Š. ir L. G. sužinojo, kad D. Š. smurtavo prieš K. Š. – tai patvirtina ir policijos pareigūnų „Body“ kamera fiksuotas vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, bei šio vaizdo įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams K. Š. nurodė, kad kaltinamasis prieš tai ją užsipuolė, sumušė, tačiau ji niekur nesikreipė, taip pat ji nurodė gyvenamojo vagonėlio ant ratų vietą, kurioje prieš ją buvo smurtauta, bei parodė savo smakrą, patikslindama, kad smurtauta buvo vakar.

26. Šioje vietoje pažymėtina, jog nors, kaip minėta, D. Š. akcentavo V. Nugaro tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog nagrinėjamas įvykis vyko 2024 m. birželio 8 d., apie 15 val. 00 min., bei teigė, kad nukentėjusioji pakeitė savo parodymus, jog smurtas vyko 3 val. nakties, nes ją įkalbėjo advokatė, tačiau tokią versiją visiškai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad nukentėjusioji tiek papildomos apklausos, tiek akistatos ikiteisminiame tyrime metu bei teisiamajame posėdyje aiškiai nurodė, jog prieš ją buvo smurtaujama 2024 m. birželio 8 d., 3 val. 00 min. Ji patvirtino, jog kai D. Š. ją mušė, ji žiūrėjo į laikrodį virtuvėje, kuris kabo ant sienos, ir matė, kad jis rodo 3 val. Nors kaltinamasis tvirtino, kad tokį laiką nukentėjusioji nurodė, nes tai jai patarė advokatė, tačiau iš D. Š. papildomos apklausos protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo atlikimo metu nukentėjusioji aiškiai įvardijo, kad prieš ją buvo smurtauta 3 val., nors advokatė D. Dudėnienė apklausoje nedalyvavo. Be to, teismui nėra jokio pagrindo vertinti, kad nukentėjusiosios atstovė yra suinteresuota kurstyti nukentėjusiąją duoti melagingus parodymus byloje, todėl tokia kaltinamojo versija atmetama kaip aiškiai nepagrįsta. Ir nors V. Nugaro tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio laikas yra 2024 m. birželio 8 d., apie 15 val. 00 min., ką V. Nugaras patvirtino ir teismo posėdyje, tačiau pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios ir L. G. parodymų matyti, kad tuo metu K. Š. dalyvavo anūko gimtadienyje, o ant jos veido, kaip jau minėta, buvo matyti mėlynė, kurios nepaslėpė netgi gausus makiažo priemonių kiekis, ką nurodė ir pati K. Š., todėl akivaizdu, kad V. Nugaro tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės.

27. Į bylą pateiktas gydytojo išrašas ir specialisto R. Laurinavičiaus išvada patvirtina, kad dėl pirmiau aptartų kaltinamojo veiksmų stumiant nukentėjusiąją, dėl ko ji parkrito ant sofos-lovos porankio, K. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes nustatyta, kad jai padaryta ovali 1 cm dydžio melsva kraujosruva smakre. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad dėl pirmiau aptartų ir neginčijamai byloje nustatytų kaltinamojo veiksmų jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas – ji paaiškino, kad nuo smūgio į krūtinę jai labai skaudėjo, pasidarė sunku kvėpuoti, skausmą vertina 10 balų iš 10, taip pat jai skaudėjo D. Š. spaudžiamą riešą, po suduoto smūgio delnu į ausį galvojo, kad jai plyšo būgnelis, nes labai skaudėjo, taip pat juto skausmą kai nuo D. Š. pastūmimo ji trenkėsi į sofos-lovos porankį. Visa tai reiškia, kad dėl D. Š. veiksmų kilo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai – nežymus K. Š. sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo jai sukėlimas.

28. Byloje nustatyta, kad pirmiau aptartus veiksmus kaltinamasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – tai patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojo V. R. parodymai, kad D. Š. pas kaimyną V. R. vartojo alkoholį bei buvo apgirtęs. Tačiau teismas iš kaltinamojo šalina aplinkybę, kad kaltinamajam „nustatytas 2,48 promilių girtumas“, kadangi iš alkotesterio rodmenų žurnalo matyti, kad toks girtumas D. Š. nustatytas 2024 m. birželio 9 d., 20 val. 59 min., t. y. praėjus pakankamai ženkliam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo.

29. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, D. Š. pavartoto smurto pobūdį ir intensyvumą, nukentėjusiosios parodymų turinį, daroma išvada, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali atsirasti padariniai, t. y. nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas bei fizinio skausmo jai sukėlimas, bei jų norėjo, todėl konstatuojama, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

30. Taigi, esant visoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamojo veika atitinka visus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismui kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia.

Bausmės skyrimo motyvai

31. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

32. D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

33. D. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą smurtinį nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad praeityje kaltinamasis teistas už fizinio skausmo nukentėjusiajai K. Š. sukėlimą, tačiau teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, oficialiai nedirba. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į pavartoto smurto prieš nukentėjusiąją pobūdį ir intensyvumą, tai, kad šį smurtą kaltinamasis naudojo be jokios aiškios priežasties, būdamas neblaivus.

34. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, kuriuos kaltinamasis nurodė sutinkantis atlikti tuo atveju, jei jo atžvilgiu būtų priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad sveikatos būklė jam kliudytų šiuos darbus atlikti.

35. Nustatydamas šios bausmės dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgtina į D. Š. pavartoto smurto pobūdį, kilusius padarinius, kitas pirmiau nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

36. Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2024 m. birželio 9 d., 20 val. 30 min., paleistas – 2024 m. birželio 10 d., 12 val. 12 min. (t. 1, b. l. 95-98, 117-119). Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

37. Siekiant efektyviai įgyvendinti bausmės paskirtį bei apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus, kartu su bausme D. Š. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei 100 m atstumu, uždraudžiant D. Š. 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis nukentėjusiosios K. Š. gyvenamojoje vietoje.

Kiti klausimai

38. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 25,14 Eur dydžio žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 66-67).

39. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiosios sveikatai padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, dėl ko Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidas, atlygindama žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios gydymo. Ieškinys pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 68), kurių kaltinamasis neginčijo, nors ir nesutiko su pateiktu ieškiniu. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašomą priteisti sumą iš kaltinamojo. Ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, civilinio ieškovo naudai priteisiant iš kaltinamojo 25,14 Eur bei procesines palūkanas.

40. Nukentėjusioji K. Š. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš D. Š. 10 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 35-40).

41. Pateiktame ieškinyje nurodoma, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų ji pirko vaistus nuo skausmo, vartojo Ibumetiną 400 mg, Ibuprofeną 400 mg – nėra išsaugojusi šių vaistų pirkimo kvitų, tačiau teismui teikia orientacinę šių vaistų kainą iš internetinio puslapio www.kaina24.lt; vaistus gėrė kelias dienas, po 2 tabletes per dieną, šiems vaistams išleido 5 Eur. Po įvykio jaučiasi nesaugi, sutriko miegas, atsirado baimė vėl sutikti kaltinamąjį, todėl 2024 m. rugpjūčio 28 d. lankėsi pas gydytoją psichiatrę, kuri išrašė raminančius vaistus, taip pat vaistus nuo (duomenys neskelbtini) – šie vaistai yra kompensuojami, tačiau iš karto po įvykio pirko širdies darbą gerinančius lašus, valerijoną, kurie irgi kainavo apie 5 Eur. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad D. Š. atliko neteisėtus veiksmus ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ji patyrė didelį išgąstį, emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą, gyvena baimėje ir bijo, kad D. Š. bet kada gali grįžti bei vėl ją sužaloti; iki šiol vartoja raminamuosius vaistus, kad galėtų bent jau išsimiegoti, atgauti saugumo jausmą; turi negalią dėl kelio, klubo sąnarių, stuburo išvaržų. D. Š. žino apie jos sveikatos būklę, tačiau vis tiek vartoja smurtą prieš ją, vis persekioja. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį.

42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

43. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. Š. šiame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis smurtavo prieš nukentėjusiąją, suduodamas jai vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę, dėl ko ji atsitrenkė į sofos-lovos atlošą, suimdamas nukentėjusiajai už riešo bei jį smarkiai spausdamas, delnu suduodamas į ausį bei stumdamas K. Š., dėl ko ji parkrito ant sofos-lovos porankio ir susižalojo smarką. Nustatyta, kad visi šie kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios paaiškinimus teismo posėdyje bei byloje nustatytas įvykio aplinkybes, pavartoto smurto pobūdį ir pasekmes, akivaizdu, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji patyrė moralinę žalą, kadangi dėl D. Š. veiksmų jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas. Ši smurtinė veika D. Š. sukėlė ne tik skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, kuriuos ji jaučia iki šiol – kaip matyti iš nukentėjusiosios paaiškinimų, ji patiria nemigą, nuolatinę baimę, įtampą, dėl ko lankosi pas gydytoją psichiatrą, jai yra paskirtas medikamentinis gydymas, ką patvirtina teisiamojo posėdžio metu jos pateikti medicininiai dokumentai. Šioje vietoje pažymėtina, jog nors D. Š. teisiamojo posėdžio metu akcentavo, kad K. Š. pas psichiatrus lankosi ir nepertraukiamai vartoja vaistus dar nuo dukters žūties 2012 m., tačiau tokią versiją paneigia K. Š. paaiškinimai, kad po dukters mirties pas psichiatrus kelis metus bei vartojo vaistus, tačiau vėliau gydymą nutraukė.

44. Tai, kas aptarta, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau neturtinės žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, teismo vertinimu, yra pagrįstas tik iš dalies.

45. Šiuo atveju svarbu tai, kad prieš nukentėjusiąją nebuvo smurtaujama ilgą laiko tarpą – nustatyta, kad smurtas truko kelias minutes. K. Š. nepadaryti daugybiniai sužalojimai, fizinių sužalojimų ir sukelto skausmo jai nereikėjo ilgai ir sunkiai gydytis (kaip matyti iš gydytojo išrašo, nukentėjusiajai skirti skausmą malšinantys vaistai, rekomenduotas tausojantis režimas, skausmingų vietų šaldymas). Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas svarbią reikšmę teikia ir aplinkybei, kad, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų visumos, ji bijo D. Š. ne vien dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos prieš ją įvykdymo, o iš esmės dėl netinkamo D. Š. elgesio, kuris truko visą jų santuokinį gyvenimą bei iki santuokos – viso apie 11-12 metų. Pažymėtina, kad teismas sprendžia klausimą tik dėl šioje byloje nagrinėjama veika sukeltos neturtinės žalos atlyginimo bei nevertina žalos, kurią nukentėjusiajai galimai sukėlė ankstesnis kaltinamojo smurtinis elgesys jos atžvilgiu. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį: kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė įsidarbinęs (konkrečios darbovietės nurodė nenorintis atskleisti), byloje nėra duomenų apie jo išlaikomus asmenis, asmens vardo yra registruotas automobilis Volkswagen Passat (pirmos registracijos data – 1997 m. birželio 30 d.), asmuo turi nekilnojamojo turto. Taip pat kaltinamasis yra darbingo amžiaus, jam nenustatytas neįgalumas, asmuo turi darbinės patirties, nurodė turintis traktorininko specialybę, taip pat gali dirbti šaltkalviu. Dėl to laikytina, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra prasta ir jis turi galimybę atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajai.

46. Taigi, atsižvelgiant į nukentėjusiosios K. Š. neabejotinai patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, D. Š. kaltę, jo turtinę padėtį, kitas pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 400 Eur suma, kuri laikytina teisinga ir protinga kompensacija nukentėjusiajai. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

47. Taip pat, kaip jau minėta, nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 10 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad šią sumą sudaro išlaidos už jos pirktus skausmą malšinančius vaistus bei preparatus, skirtus nervų sistemai ir gerinti širdies darbą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji juto fizinį skausmą bei pirmiau aptartus dvasinius išgyvenimus, todėl, teismo vertinimu, ieškinys dalyje dėl turtinės žalos, patirtos įsigyjant skausmą malšinančius vaistus bei preparatus, skirtus nervų sistemai ir gerinti širdies darbą, atlyginimo yra pagrįstas.

48. Kaip matyti iš VšĮ „Ukmergės ligoninė gydytojo išrašo, K. Š., be kita ko, buvo rekomenduotas gydymas vaistais Ibuprofeni 400 mg arba Paracetamoli 1 000 mg. Nukentėjusioji nurodo vartojusi vaistus Ibumetin 400 mg, Ibuprofen 400 mg skausmui malšinti ir, nors ji nepateikė jų įsigijimą patvirtinančių kvitų, tačiau iš prie ieškinio pridedamo išrašo iš internetinio apie šių vaistų rinkos kainas galima pagrįstai spręsti, jog ji patyrė prašomas priteisti 5 Eur išlaidas dėl minėtų vaistų įsigijimo. Taip pat nukentėjusioji nurodė vartojusi širdies darbą gerinančius lašus ir valerijoną. Nors teismui nepateikti šių preparatų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, tačiau nėra pagrindo abejoti išraše iš internetinio tinklalapio apie jų rinkos kainas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nukentėjusioji patyrė prašomas priteisti 5 Eur išlaidas dėl minėtų vaistų įsigijimo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai.

49. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad advokatės D. Dudėnienės teiktos antrinės teisinės pagalbos K. Š. išlaidų suma yra 622,75 Eur.

50. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

51. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatė D. Dudėnienė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Advokatė atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu, kartu su nukentėjusiąja dalyvavo akistatoje, konsultavo K. Š., parengė civilinį ieškinį, rinko duomenis, pagrindžiančius šį ieškinį, bei teikė juos teismui, dalyvavo tiek teisiamuosiuose posėdžiuose, tiek posėdyje dėl kardomosios priemonės skyrimo, atliko kitus minėtoje pažymoje išvadintus veiksmus atstovaudama nukentėjusiąją. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nereiškė prieštaravimų dėl prašomos priteisti sumos pagrįstumo ar dydžio. Teismas taip pat nenustatė pagrindo vertinti, jog prašoma priteisti suma yra per didelė ar kitokiu aspektu neteisinga, priešingai – atsižvelgiant į bylos apimtį, pobūdį, advokatės atliktus veiksmus teikiant antrinę teisinę pagalbą, laiko sąnaudas atliekant šiuos veiksmus, ši suma laikytina pagrįsta. Kadangi kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi darbinės patirties, nurodo turintis traktorininko specialybę, dar galintis dirbti šaltkalviu, tvirtino šiuo metu įsidarbinęs, turi nekilnojamojo turto, nelaikytina, kad prašoma priteisti suma neproporcingai apsunkintų jo turtinę padėtį. Taigi, pateiktas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo tenkinamas visiškai.

52. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

53. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 7 (septynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant D. Š. neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti D. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 9 d., 20 val. 30 min., iki 2024 m. birželio 10 d., 12 val. 12 min., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, paskirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios K. Š. arčiau nei 100 (vieno šimto) m atstumu, uždraudžiant D. Š. 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. Š., lankytis nukentėjusiosios K. Š. gyvenamojoje vietoje.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš D. Š. 25,14 Eur (dvidešimt penkis eurus 14 ct) išlaidų, patirtų už nukentėjusiajai K. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (ši suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“).

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios K. Š. civilinį ieškinį ir priteisti K. Š. naudai iš D. Š. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 10 Eur (dešimt eurų) – turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš D. Š. valstybės naudai 622,75 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. Š. (šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025).

D. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su kompaktiniu disku palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti D. Š., kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Išaiškinti D. Š., kad už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą) asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.

Teisėja Žaneta Ladygaitė