- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-1307-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00491-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Swedbank"
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3481-1060/2022 pagal pareiškėjos „Swedbank“, AB pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti 3 mėnesių terminą kreditorės „Swedbank“, AB reikalavimams A. B. įpėdiniams pareikšti.
2. Nurodė, kad „Swedbank“, AB ir A. B. 2018 m. gegužės 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 18-029604-GV. Kredito gavėjas (duomenys neskelbtini) d. mirė. Bankas tik 2020 m. kovo mėnesį sužinojo apie kredito gavėjo mirtį, kai buvo pradėta nebemokėti įmokų pagal kredito sutartį, ir patikrinti kliento duomenys. Bankas nebuvo informuotas apie kredito gavėjo mirtį, todėl neturėjo galimybės per 3 mėnesius pateikti reikalavimą įpėdiniams. Remiantis Testamentų registro duomenimis, kredito gavėjo palikimas nėra priimtas.
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo (duomenys neskelbtini) d., mirus A. B., ir baigėsi (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėja per trijų mėnesių terminą kreditorinio reikalavimo įpėdiniams (turto paveldėtojams) nepareiškė, taigi, įstatymo nustatytą terminą praleido. Pareiškėja nurodė, kad sužinojo apie palikėjo mirtį 2020 m. kovo mėn., tačiau į teismą dėl įstatyme nustatymo praleisto termino atnaujinimo kreipėsi 2022 m. gegužės 29 d.
6. Pagal 2018 m. gegužės 28 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 18-029604-GV mokėjimo grafiką nustatyta, kad palikėjas A. B. turėjo pareiškėjai kas mėnesį mokėti įmokas iki 2021 m. gegužės 17 d. Sutarties 7 punkte numatyta, kad jeigu kredito gavėjo sąskaitoje nėra pinigų, bankas turi teisę nusirašyti kredito gavėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas kredito sumai padengti. Pareiškėja nurodė, kad dėl prievolės nevykdymo sužinojo apie palikėjo mirtį po įstatyme numatyto trijų mėnesių termino, t. y. 2020 m. kovo mėn. Pareiškėja pareiškime nenurodė, kokios priežastys lėmė, jog ji į teismą kreipėsi tik po dviejų metų. Iš pačios pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad dėl informacijos apie palikėją buvo kreiptasi į Creditinfo 2022 m. sausio 27 d. Esant periodiniams kreditorės ir skolininko santykiams pagal vartojimo kredito sutartį ir prievolės nevykdymo faktui, pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į Creditinfo ir 2020 m. kovo mėn. bei pateikti šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus. Kadangi pareiškėja nepateikė patvirtinančio įrodymo, kad buvo sužinota apie palikėjo mirtį būtent 2020 m. kovo mėn., ir kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo tik 2022 m. gegužės 29 d., teismas laikė, kad pareiškėja neįrodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėja „Swedbank“, AB prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti.
8. Atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja neįrodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota. (duomenys neskelbtini) d. pareiškėja nebuvo informuota apie kliento mirtį ir objektyviai neturėjo galimybių per šį terminą sužinoti, todėl net ir pareiškėjai pateikus įrodymus, kad apie kliento mirtį sužinojo 2020 m. kovo mėnesį, tai nebūtų teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl praleisto 3 mėnesių termino atnaujinimo. Teismas nepagrįstai vertino ir laikė reikšminga aplinkybę, kad pareiškėja kreipėsi į teismą daugiau nei po dviejų metų nuo sužinojimo apie palikėjo mirtį. Teismas privalėjo tirti ir vertinti aplinkybes, buvusias termino eigos metu, o tai, kuriuo metu per naikinamąjį 3 metų terminą kreditorė kreipiasi teismą dėl praleisto 3 mėnesių termino atnaujinimo, yra teisiškai nereikšmingos aplinkybės ir pagal kasacinio teismo praktiką jos neturi būti vertinamos. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad palikėjo įpėdinių nėra, o suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, todėl termino atnaujinimas nepažeistų suinteresuoto asmens teisių bei teisėtų interesų. Terminas buvo praleistas, kadangi palikėjo turto paveldėtojų, kurie galėtų informuoti banką apie kredito gavėjo mirtį, nebuvo, pareiškėjai taip pat nebuvo automatiškai teikiami duomenys apie kredito gavėjų mirtis. Pareiškėja neturėjo jokių objektyvių galimybių sužinoti apie kredito gavėjo mirtį ir per 3 mėnesius nuo jo mirties pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojams. Teismas nepasisakė, kokiu būdu pareiškėja būtų galėjusi sužinoti apie kredito gavėjo mirtį, nepraleisdama 3 mėnesių termino, t. y. nebuvo nustatyta, kad kreditorė dėl savo pasyvių veiksmų praleido terminą reikalavimams pareikšti. Teismas nurodytų priežasčių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepime nurodė, kad apeliantė neatliko nei vieno veiksmo, nebuvo aktyvi paveldėtojų atžvilgiu, neinformavo apie susidariusią palikėjo skolą. Apeliantė yra komercine veikla užsiimantis ir pelno siekiantis juridinis asmuo, savo teises įgyvendinantis per valdymo organus, ir jai, kaip ir kiekvienam verslo subjektui, keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, vykdant savo veiklą, kas sudaro pagrindą įvertinti ateities verslo perspektyvas bei galimą riziką, nevykdant teisės aktų nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
14. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.
15. Byloje nustatyta, kad kredito gavėjas A. B. mirė (duomenys neskelbtini) d., taigi, terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti prasidėjo (duomenys neskelbtini) d. ir baigėsi (duomenys neskelbtini) d. (CK 5.63 str. 1 d.).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Išimčių atsižvelgiant į subjektą šiame straipsnyje nenustatyta. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
17. Pažymėtina, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).
18. Remiantis aukščiau nurodytu reglamentavimu, atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog termino atnaujinimas nepažeistų suinteresuoto asmens teisių bei teisėtų interesų. Kaip matyti, teismas turėjo vertinti termino praleidimo priežasčių visumos teisinę reikšmę.
19. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017). Todėl nesutiktina su apeliante, kad teismas neturėjo vertinti termino praleidimo laikotarpio.
20. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
21. CPK 576 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.
22. Kaip minėta, terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėja nurodė, jog apie kredito gavėjo mirtį sužinojo 2020 m. kovo mėnesį. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad dėl informacijos apie palikėją į Creditinfo buvo kreiptasi 2022 m. sausio 27 d., todėl neaišku, kokios priežastys, esant periodiniams kreditoriaus ir skolininko santykiams pagal vartojimo kredito sutartį ir prievolės nevykdymo faktui, trukdė pareiškėjai dėl minėtų duomenų į Creditinfo kreiptis anksčiau ir nedelsiant teismui teikti pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo bei jį pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėja teismui pateikė tik 2022 m. gegužės 29 d, taigi, į teismą kreipėsi daugiau nei po dviejų metų laikotarpio, kuris šiuo atveju negali būti laikomas protingu terminu.
23. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji nebuvo informuota apie kredito gavėjo mirtį, todėl anksčiau kreiptis neturėjo galimybės. Teismai, nagrinėdami iš esmės analogiškas bylas, laikosi pozicijos, kad įmonei, užsiimančiai ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, yra taikomi ir griežtesni atsakomybės standartai, todėl konstatuotina, kad termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis – nežinojimas apie skolininko mirtį – negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes vertino tinkamai.
24. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2018 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 18-029604-GV mokėjimo grafiką palikėjas A. B. turėjo pareiškėjai kas mėnesį mokėti įmokas iki 2021 m. gegužės 17 d. Įmokų mokėjimams nutrūkus, skola kaupėsi ilgą laiką. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų dėjusi kokias nors pastangas besikaupiančios skolos priežastims nustatyti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo tokiose situacijose. Pareiškėja turi tinkamai organizuoti savo darbą, pasitelkti tokius išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku administruoti klientų įsiskolinimus, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti.
25. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu galėtų būti laikomas tik visiškas nutarties motyvų nebuvimas, tuo tarpu skundžiama nutartis yra išsamiai motyvuota.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių procesinių terminų atnaujinimą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str.1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.