Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo nepilnamečio A. V., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. M., atstovui advokatui L. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. M., skundą dėl 2019 m. kovo 22 d. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. V., A. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) atstovaujamas įstatyminės atstovės L. M. (mamos), skundu dėl notaro veiksmų ginčija Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. V. (toliau – ir notarė) 2019 m. kovo 22 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, prašo šį atsisakymą panaikinti ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. V. mirties (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotam asmeniui A. V. (palikėjo testamentiniam įpėdiniui), kurio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) teismo procesiniai dokumentai keletą kartų buvo siunčiami žinomu jo gyvenamosios vietos adresu, per Lietuvos Respublikos ambasadą Airijoje, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) tačiau iki 2020 m. rugsėjo 1 d. nebuvo gauta jokių duomenų, kad bent vienų iš šių būdų procesiniai dokumentai jam būtų įteikti. Teismas iš viešai skelbiamos informacijos socialinių tinklų Facebook interneto tinklalapyje nustatė, kad A. V. vardu pateikti duomenys, kad jis dirba University Hospital Galway (Airijos Respublika), teismas neturėdamas galimybės šią informaciją patikrinti, pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Airijos Respublikoje su prašymu tarpininkauti, įteikiant A. V. teismo procesinius dokumentus per darbdavį.

Suinteresuotas asmuo A. V. (palikėjo testamentinis įpėdinis), kurio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) teismui elektroniniu paštu pateikė pareiškimą (teisme užregistruotas 2020 m. rugsėjo 2 d.. DOK-10169), kuriame nurodo, kad su bylos medžiaga yra susipažinęs, ir kad sutinka su visais būsimais šioje byloje priimtais sprendimais.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismas, atsižvelgęs į skunde dėl notaro veiksmų pareikštus reikalavimus (pripažinti neteisėtu notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą likusį turtą ir įpareigoti notarą šį veiksmą atlikti), į nagrinėjamos bylos dalyką, kilsiančias materialiąsias teisines pasekmes, ir į tai, kad suinteresuotas asmuo ir testamentinis įpėdinis A. V. savo pareiškime nenurodė jokios pozicijos dėl skundo argumentų, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi išaiškino jam teisę ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 18 d. pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl jo teisių į palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. V. mirties, ir nustatė bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Ši nutartis suinteresuotam asmeniui A. V. įteikta, elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) 2020 m. rugsėjo 9 d. gautas jo patvirtinimas apie jam siųstų dokumentų įteikimą ir pranešimas, kad į teismo posėdį neturės galimybės atvykti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir paveldėjimo bylos Nr. 1/208 duomenų nustatyta, kad pareiškėjo nepilnamečio A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas 2017 m. spalio 30 d. notarine tvarka patvirtintu testamentu visą savo turtą paliko kitam sūnui A. V., gimusiam 1982 m., kurio deklaruota gyvenamoji vieta Airijoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi išdavė teismo leidimą pareiškėjo atstovei priimti nepilnamečio vardu palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Kauno m. 7-ajam notarų biure 2018 m. sausio 3 d. gautas pareiškėjo įstatyminės atstovės pareiškimas priimti pareiškėjo vardu palikimą po tėvo mirties, pradėta paveldėjimo byla Nr. 1/2018, palikimo priėmimo faktas įregistruotas testamentų registre. Iš antstolio 2018 m. gegužės 15 d. sudaryto paveldimo turto apyrašo matyti, kad paveldimą turtą sudaro: 1) 120 000 Eur rinkos vertės nekilnojamasis turtas: 0,0394 ha ploto žemės sklypas ir 248,69 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) 2) dvi menkavertės transporto priemonės, individuali įmonė „Namai pagal Jus“, sąskaitos bankuose ir kredito unijose, pensijų kaupimo sąskaita AB SEB banke; 3) palikėjo skolininkai ir kreditoriai nežinomi. Remiantis antstolio sudarytu turto apyrašu, 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjui išduoti du paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą, kurių notarinio registro Nr. 7KV-3031 (dėl ¼ dalies palikėjo nekilnojamojo turto) ir Nr. 7KV-3030 (dėl ¼ dalies palikėjo piniginių lėšų, pajaus).

Pareiškėjo įstatyminė atstovė 2019 m. kovo 14 d. notarų biurui pateikė pareiškimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nepilnamečiui sūnui A. V., nes testamentinis įpėdinis A. V. palikimo nepriėmė. Notarė 2019 m. kovo 22 d. nutarimu atsisakė atlikti šį notarinį veiksmą - išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į likusią dalį palikimo, atsiradusio po palikėjo mirties. Atsisakymas grindžiamas šiais argumentais: nors vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o testamentiniam įpėdiniui A. V. informacija apie termino praleidimo teisines pasekmes ir termino atnaujinimo būdus suteikta ir telefonu, ir elektroniniu paštu, ir registruotu laišku, remiantis CK 5.57 straipsniu teismas, įvertinęs visas konkrečias aplinkybes (įskaitant A. V. gyvenamąją vietą Arijoje), gali nuspręsti termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas - nustatyti, ar notaras teisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

Iš paveldėjimo bylos Nr. 1/208 medžiagos matyti, kad palikėjo testamentinis įpėdinis A. V. du kartus kreipėsi į paveldėjimo bylą tvarkančią notarę elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)): 1) 2018 m. vasario 16 d. prašė pateikti informaciją, ar pradėta paveldėjimo byla dėl jo mirusio tėvo palikimo priėmimo; 2) 2018 m. spalio 15 d. nurodė, kad jo tėvas (palikėjas) yra sudaręs testamentą jo naudai, kad praleido terminą priimti palikimą dėl svarbių priežasčių ir prašo informuoti, kokius veiksmus turi atlikti siekiant priimti palikimą; pateikė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimo bylos medžiaga patvirtina, kad notarė 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2018 m. spalio 10 d. raštais suinteresuotam asmeniui ir testamentiniam įpėdiniui suteikė išsamią informaciją apie tai, kada pradėta paveldėjimo byla, kad jo naudai yra sudarytas testamentas, kad išduotas paveldėjimo teisės liudijimas įstatyminiam įpėdiniui į privalomąją palikimo dalį, kad testamentinis įpėdinis praleido terminą priimti palikimą ir kokie veiksmai būtini termino atnaujinimui dėl palikimo priėmimo. Šie pranešimai buvo siunčiami registruotu paštu ir elektroniniu paštu, tačiau paveldėjimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių jam siųstų dokumentų realaus įteikimo faktą. Notarė pakartotiniu 2019 m. sausio 23 d. raštu prašė per dešimt darbo dienų nuo gavimo pranešti, kokie veiksmai atlikti dėl palikimo priėmimo, ir įspėjo, kad to nepadarius, paveldėjimo teisės liudijimas į likusią palikimo dalį bus išduotas palikimą priėmusiam įstatyminiam įpėdiniui. Šis pranešimas buvo siunčiamas tokiais pat būdais, tačiau nėra jokių duomenų apie jo įteikimą.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 straipsnyje numatyta, kad šiuo įstatymu notarams suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Įstatymo 26 straipsnyje išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, vienas jų - paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 511 straipsnį skundas dėl notarinių veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti paduodamas CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. CPK V dalis nustato ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų kategorijas ir jų nagrinėjimo ypatumus. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK nustatytas taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas CPK 442 straipsnyje, be kita ko ir bylas dėl notarų veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti, išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nors šios bylos nagrinėjimo dalykas yra notaro veiksmų teisėtumo klausimas, tačiau savo esme ir pagal pareiškėjo interesą tarp pareiškėjo (įstatyminio įpėdinio) ir suinteresuoto asmens (testamentinio įpėdinio) yra kilęs ginčas dėl teisės, kuris sukelia materialines teisines pasekmes, nes pareiškimą patenkinus testamentinis įpėdinis praras teisę paveldėti. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant minėtą asmens teisės į tinkamą procesą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010). Šis principas taikomas nepaisant dalyvaujančių byloje asmenų valios dėl bylos vyksmo, nes tinkamai išnagrinėti bylą ir teisingai kvalifikuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius yra teismo pareiga. Atsižvelgus į tai, byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Iš paveldėjimo byloje esančių duomenų matyti, kad notarės 2019 m. kovo 22 d. nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priėmimo metu buvo susiklosčiusi tokia faktinė situacija: nepilnamečiam įstatyminiam įpėdiniui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį; testamentinio įpėdinio gyvenamoji vieta buvo Airijos Respublikoje; palikimą sudarė vertingas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas vienoje strategiškai patraukliausių vietų Kauno mieste; testamentinis įpėdinis kreipėsi į notarą dėl informacijos, kokiu būdu gali įgyvendinti teisę paveldėti testamentu paliktą tėvo turtą; testamentinis įpėdinis notarui nebuvo pateikęs atsisakymo priimti palikimą. Be to, ginčijamo nutarimo priėmimo metu paveldėjimo byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leistų paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui įsitikinti, kad jo siųsti pranešimai dėl palikimo nepriėmimo teisinių pasekmių pasiekė adresatą Airijoje ir jam yra realiai įteikti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad notarui kilo pagrįstų abejonių, kad yra ginčas dėl teisės į palikimą. Pažymėtina, kad notarų veiklos ypatumai lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, todėl, turėdama duomenų apie ginčytinas fizinio asmens subjektines teises ar juridinį faktą, notarė neturėjo nei teisės, nei pareigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, jog notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo notarui nekyla abejonių, teismas daro išvadą, kad notarės nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką. Remiantis šiais argumentais, pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 8 dalies imperatyvia nuostata, įpareigojančia teismą, nagrinėjantį bylą ypatingosios teisenos tvarka, imtis visų būtinų priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, išnaudojo visas procesines galimybes informuoti suinteresuotą asmenį ir testamentinį įpėdinį apie nagrinėjamą bylą. Teismo procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami registruotu paštu gyvenamosios vietos Airijoje adresu, elektroniniu paštu, per Lietuvos Respublikos ambasadą Airijos Respublikoje, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos ambasadai, surasta jo darbo vieta Airijoje. Teisme gavus A. V. 2020 m. rugsėjo 1 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. pareiškimus, teismas įsitikino, kad teismo procesiniai dokumentai jam yra realiai įteikti. Teismas, laikydamas kasacinio teismo suformuotos praktikos, sudarė realią galimybę šiam asmeniui pareikšti savarankišką reikalavimą dėl jo teisių į palikimą įgyvendinimo, ir tokių veiksmų atlikimui 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatė papildomą terminą. Per šį teismo nustatytą terminą jis nepareiškė savarankiško reikalavimo ir nenurodė, kad šis terminas yra nepakankamas, tačiau patvirtino dokumentų įteikimą ir pranešė, kad į teismo posėdį negali atvykti. Teismas, atsižvelgdamas į praėjusį pakankamai ilgą laiką nuo palikimo atsiradimo dienos, tokius suinteresuoto asmens ir testamentinio įpėdinio veiksmus (neveikimą) vertina vienareikšmiškai - kaip atsisakymą palikti palikimą.

Esant tokioms aplinkybėms (testamentinio įpėdinio veiksmus įvertinus kaip atsisakymą priimti palikimą), ir atsižvelgdamas į įstatyme numatytą pareigą teismui būti aktyviam nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, klausimą dėl įstatyminio įpėdinio teisės paveldėti likusią dalį palikimo teismas išsprendžia iš esmės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis, reglamentuojantis palikimo priėmimą, nustato, įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, privalo jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnis). CK 5.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5. 61 straipsnio 1 dalis). CK 5.67 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjas A. V. (įstatyminis įpėdinis) ir suinteresuotas asmuo A. V. (testamentinis įpėdinis) yra palikėjo sūnus ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitų tos pačios eilės įpėdinių nėra. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad suinteresuotas asmuo ir testamentinis įpėdinis nuo palikimo atsiradimo iki šiol neatliko jokių veiksmų, numatytų CK 5.50 straipsnyje, kuriais gali būti priimtas palikimas: 1) notarui nepateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo; 2) nepateikta nei duomenų, kad jis kreipėsi į teismą dėl įstatyme numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo; 3) nepateikta duomenų, kad jis būtų atlikęs kokius nors faktinius veiksmus, sudarančius pagrindą manyti dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu pašalintos abejonės, kad testamentinis įpėdinis siekia įgyvendinti teisę priimti ir yra atlikęs įstatyme numatytus veiksmus šiai teisei įgyvendinti. Esant šioms aplinkybėms, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, ginčas dėl teisės išsprendžiamas iš esmės: paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui nustatomas įpareigojimas išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į likusią dalį palikimo, atsiradusio po palikėjo mirties (CK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. V., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. M., skundą dėl Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. V. 2019 m. kovo 22 d. nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmesti.

Nustatyti įpareigojimą Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. V. išduoti pareiškėjui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam atstovės pagal įstatymą L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į likusią dalį palikimo, atsiradusio po jo tėvo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.