Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta ta pati), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. vasario 17 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – bauda 5 MGL, 625 litai, bauda išieškota;

2) 2005 m. gruodžio 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – terminuotas laisvės atėmimas 10 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. P. D. 2023 m. gruodžio 3 d. apie 21 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam tikrinimo metu alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 1985745, 21:25 val. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 1,96 promilių girtumo laipsnis ir 21:41 val. antruoju tikrinimu buvo nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis P. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 3 d. vakare vairavo girtas (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Jam buvo nustatytas 2 promilių girtumas, suprato, kad vairuoja girtas, bet norėjo pavežti patėvį. Praeityje yra baustas AN už vairavimą neblaiviam. Teisę vairuoti buvo praradęs. Alkoholį vartojo su patėviu R. G. ir su jo broliu J. G.. J. G. priklausė automobilis, kurį jis vairavo. J. G. nevairavo, nes buvo girtas, J. leido vairuoti, kartu važiavo ir patėvis ir J. G.. Kai parvežė patėvį keliavo namo jį sustabdė policija, J. G. išrašė baudą už tai, kad leido neblaiviam asmeniui vairuoti.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. Liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d. buvo pas brolį, buvo gal apie 20 val. jie visi išgėrinėjo, kartu buvo brolis P. ir tėvas R.. Gėrė degtinę, turėjo 1 litrą, kartu ir išgėrė jį. Visiems išėjo po kokius 300 ml. Tėčiui R. užsireikė važiuoti į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tėtis pats nevairuojantis, paprašė, kad parvežtų kažkuris vienas iš jų. Jis atsisakė, o tuo tarpu brolis P. pats pasisiūlė. Tada jie visi trys, su jo automobiliu Peugeout, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) išvažiavo parvežti tėčio. Kai nuvežė ir grižinėjo į brolio P. namus, (duomenys neskelbtini), netoli brolio namų, gal apie 2 km. iki jo namų sustabdė policijos pareigūnai. Brolis sėdėjo prie vairo, priėjo policijos pareigūnas su alkotesteriu ir paprašė papūsti, bet brolis iš kart prisipažino, kad yra išgėręs. Paklausė ar turi brolis P. teises, atsakė, kad neturi ir tada išsivedė į tarnybinį automobilį. Jis laukė savo automobilyje. Kai pareigūnai pasakė, kad savo automobilio jau neatgaus, nes jis bus ištransportuotas į saugojimo aikštelę, išėjo pėstute į brolio namus. Dar nori papildyti, kad jam pareigūnai išrašė baudą už tai, kad leido neblaiviam broliui vairuoti savo automobilį. Jis automobilį įsigijo iš kito asmens, bet jo vardo pavardės pasakyti negali, dokumentuose rašo, kad savininkas R. K.. Automobilio negali persirašyti savo vardu, nes asmuo iš kurio pirko automobilį, pasakė neteisingai SDK kodą. Pirkimo-pardavimo sutartį turi pas save namuose. (b.l. 51-54).

5. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu yra važiuojamoji kelio dalis, kurios dešinėje pusėje matomas stovintis pilkos spalvos lengvasis automobilis Peugeot 407 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 durų. Automobilio variklis išjungtas, automobilyje matomas įjungtas avarinio sustojimo signalas. Automobilio durys neužrakintos. Vizualiai apžiūrėjus automobilio išorines durų užrakinimo spyneles, laužimo ar kitų mechaninių pažeidimų nėra. Apžiūrint transporto priemonės vidų, matomas automobilio komplektacijai įprastas salonas, kuriame yra priekinė panelė, prietaisų skydelis, vairas, pedalai, skydeliai nuo saulės, šalia vairo yra automobilio užvedimo spynelė. Automobilio užvedimo spynelė tvarkinga, mechaninių pažeidimų nėra. Transporto priemonės viduje taip pat yra pavarų svirtis, sėdynės, saugos diržai, rankinis stabdis ir kitos transporto priemonės detalės, kurios neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Automobilio salone, bagažinės skyriuje, durelėse esančiose daiktų laikymo vietose yra kiti daiktai, neįeinantys į automobilio komplektaciją, kurie neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Automobilyje esantys kiti daiktai nufotografuoti. Ant automobilio kėbulo matosi smulkūs defektai, nusidėvėjimo ženklai taip pat dešinės pusės, galinio vaizdo veidrodėlio, plastikinės, apsaugos detalės apgadintos. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, jos stovėjimo vietą, daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar draudžiamų daiktų, medžiagų - nerasta. Apžiūrėjus aplink transporto priemonės stovėjimo vietą esančių pastatų sienas, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. (b.l. 18-34).

6. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra keturi vaizdo įrašai, kurių pavadinimai „PSS-20231203-205721UTC+0200“, „ PSS-20231203-212722UTC+0200“, „PSS-20231203-215722UTC+0200“, „PSS-20231203-215750UTC+0200“. Šie vaizdo įrašai buvo užfiksuoti policijos pareigūno V. Š., dirbančio radio šaukiniu (duomenys neskelbtini) kūno kamera. Pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231203-205721UTC+0200“, įrašas buvo daromas 2023 m. gruodžio 3 d. įvykio vietoje, įrašo pradžios laikas 20 val. 57 min. Įrašo trukmė 30 min. Paleidus vaizdo įrašą matyti, kad pareigūnai atlieka tarnybinę užduotį, tikrina transporto priemonių vairuotojų blaivumą. Toliau stebint šį vaizdo įrašą 0:28:32 matyti kaip policijos pareigūnas sustabdęs transporto priemonę tikrina vairuotojo blaivumą bekontakčiu alkotesteriu. O kai 0:28:43 pareigūnas pasiteirauja ar vairuotojas turi prie savęs vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas atsako: „dabar ne“, pareigūnui pasitikslinus ar iš vis jis turi teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojas atsako: „šiaip neturiu“. Pareigūnui pasiteiravus ar vartojo alkoholio, vairuotojas atsako: „taip“. Pareigūnas paprašo vairuotojo išlipti iš mašinos ir eiti link jų tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. 0:28:57 pareigūnui pasiteiravus ar jis turėjo teises, jam vairuotojas atsako: „atimtos už avariją“. 0:29:25 pareigūnas pasiteirauja prieš kiek laiko vartojo alkoholį, vairuotojas atsako: „gal prieš kokį pusvalandį“. 0:29:34 pareigūnas pasiteirauja kieno mašina, vairuotojas atsako: „brolio“. Pasiteiravus kur brolis, atsako, kad mašinoje. Įrašo pabaiga.

Antras vaizdo įrašas: pavadinimu „PSS-20231203-212722UTC+0200“, įrašas buvo daromas 2023 m. gruodžio 3 d. įvykio vietoje, įrašo pradžios laikas 21 val. 27 min. Įrašo trukmė 30 min. Paleidus vaizdo įrašą matyti, kad 0:00:25 pirmu tikrinimu vairuotojui nustatomas 1.96 prom. neblaivumas. Toliau stebint vaizdo įrašą matyti, kaip pareigūnai įsėdę į tarnybinį automobilį pildo procesinius dokumentus. 0:03:20 pareigūnas užfiksuotus alkotesterio parodymus įrašo į patikros žurnalą. Toliau video įraše matyti, kad pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes. 0:16:14 antru tikrinimu vairuotojui nustatytas 2.08 prom. neblaivumas. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai toliau tęsia procesinių dokumentų pildymą. 0:29:08 vairuotojas pasirašo reikiamus procesinius dokumentus ir už užfiksuotus alkotesterio rodmenis. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui nėra užfiksuota. Įrašo pabaiga.

Trečias vaizdo įrašas: pavadinimu „PSS-20231203-215722UTC+0200“ įrašas buvo daromas 2023 m. gruodžio 3 d. įvykio vietoje, įrašo pradžios laikas 21 val. 57 min. Įrašo trukmė 23 sek. Šiame vaizdo įraše nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui nėra užfiksuota. Įrašo pabaiga.

Ketvirtas vaizdo įrašas: pavadinimu „PSS-20231203-215750UTC+0200“, įrašas buvo daromas 2023 m. gruodžio 3 d. įvykio vietoje, įrašo pradžios laikas 21 val. 57 min. Įrašo trukmė 29.59 min. Paleidus vaizdo įrašą matome, kaip policijos pareigūnai tęsia procesinių dokumentų pildymą. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui nėra užfiksuota. Įrašo pabaiga (b.l. 55-58).

7. Neblaivumo nustatyto akte nurodyta, kad alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr.:1985745 buvo tikrinamas įtariamojo P. D. blaivumas, kuriam 2023 m. gruodžio 3 d. 21:25 val. buvo nustatytas 1.96 prom. girtumas, o 2023 m. gruodžio 3 d. 21:41 val. buvo nustatytas 2.08 prom. girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius, neadekvati elgsena, nerišli kalba. (b.l. 13-14).

8. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 3 d. apie 21 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, P. D., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 1985745, 21:25 val. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 1,96 promilių girtumo laipsnis ir 21:41 val. antruoju tikrinimu buvo nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis. Lengvasis automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į saugomą automobilių aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Asmeniui įteiktas šaukimas. (b.l. 11-12).

9. Transporto priemonės techninės būklės patvirtinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė - keleivinis automobilis Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra su smulkiais kėbulo apgadinimais. Automobilio užvedimo rakteliai perduoti kartu su automobiliu saugojimui. (b.l. 35-41).

10. VĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje - 1680,00 eurų (su PVM). (b.l. 48).

11. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra R. K.. (b.l. 45).

12. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad 2023-02-06 pardavėjas G. L. parduoda, o pirkėjas J. G. perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančia transporto priemonę - „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 46).

13. Elektroniniame laiške, gautame iš R. K. (el. pašto adresas - (duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad jis automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 metų sausio mėnesį pardavė G. L. ir jokių pretenzijų neturi. (b.l. 47).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

14. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

15. Byloje pačio kaltinamojo P. D. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojo apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, alkotesterio rodmenimis, tarnybiniu pranešimu ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas P. D. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino, t. y. jis 2023 m. gruodžio 3 d. apie 21 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam tikrinimo metu alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 1985745, 21:25 val. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 1,96 promilių girtumo laipsnis ir 21:41 val. antruoju tikrinimu buvo nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis. P. D. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

17. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo P. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, tačiau laikomas neteistu išnykus teistumui, per tris metus administracine tvarka nebaustas, dirbantis, psichiatrijos ir priklausomybės įskaitose neregistruotas.

19. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.), kartu turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014).

20. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis laikytinas šiurkščiu, nes galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes, susijusias su asmenų gyvybe, sveikata, turtu. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, matyti, kad jis yra dirbantis. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, bausmės atliktos, administracine tvarka trijų metų laikotarpyje nebaustas, todėl įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nebuvimą, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra linkęs sistemingai ir piktybiškai pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, o siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, gali būti skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant, įvertinus ir kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikių priemonių kontekste, kadangi bausmės paskirtis (BK 41straipsnis) įgyvendinama paskyrus tiek bausmę, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonę(es) (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

21. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta pagreitintu procesu, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

22. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

23. P. D., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (1,96 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad kaltinamasis anksčiau teistas 2 kartus, teistumas išnykęs, tačiau už tokį nusikaltimą teisiamas pirmą kartą. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka trijų metų laikotarpyje, neturi galiojančių administracinių baustumų. Dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Pats šios veikos KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo būsenos asmens, kai kraujyje nustatyta 1,96 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nėra pažeidęs kelių eismo taisyklių, yra teistas, teistumas išnykęs, ir nebaustas administracine tvarka, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

25. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo J. G. priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Nors turtas nepriklauso kaltinamajam, tačiau yra BK 72 straipsnio 4 dalies 1) punkte numatyta aplinkybė, kuriai esant konfiskuotinas kitam asmeniui priklausantis turtas. Šiuo atveju turto savininkas – J. G., žinojo, kad asmuo kuriam leidžia naudotis jam priklausančiu turtu yra neblaivus, tai patvirtina tiek kaltinamojo, tiek pačio automobilio savininko J. G. paaiškinimai, kad jie visi kartu vartojo alkoholį brolio namuose, jis leido kaltinamajam vairuoti, kartu su juo važiavo. Dėl šios priežasties konfiskuotinas P. D. nuosavybės teise nepriklausantis turtas, kuris buvo naudojamas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

26. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

27. Civilinis ieškinys nepareikštas.

28. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

P. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL dydžio baudą (2550 Eur), ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. D. skirti galutinę bausmę 34 MGL dydžio baudą (1700 Eur), ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 4 dalies 1) punktu paskirti P. D. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis ir įgyti specialią teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti J. G. priklausantį automobilį „Peugeot 407” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo užvedimo raktais, saugomais uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

P. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti P. D., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.