Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-220-107-2013

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-06-13
Bylos Nr.: 1A-220-107-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-30-2-00227-2011-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Stasys Valužis (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
Nukentėjusysis: A. B.
Nuteistasis: J. V.
Advokatai: Henrikas Mackevičius

Kategorijos

1.2.19.6Tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 str.)

Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-220-107-2013

Teisėja Adolfina Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00227-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.6.; 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Daliaus Jocio, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorams Irmantui Balčiūnui, Kristinai Blinstrubienei,nukentėjusiajam A. B.,nuteistajai J. V.,gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. V. gynėjo Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį ir nubausta 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.

Iš nuteistosios J. V. (duomenys neskelbtini) priteista 9750 litų turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atlikdama savo tarnybos pareigas, padarė valstybei didelės žalos, kad ji, pagal 2005-10-03 darbo sutartį Nr. 864 dirbdama (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pagal poskyrio veiklos pobūdį bei savo tarnybines pareigas teikdama viešąsias paslaugas, laikantis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-22 įsakymu Nr. AD1-284 patvirtintų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus nuostatų ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. P1-121 patvirtintų Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatų, 2010-10-20, gavusi našlaičio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), užpildytą 2010-10-20 prašymą vienkartinei išmokai įsikurti, formuojant A. B. socialinės išmokos/kompensacijos gavėjo asmens bylą indeksu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2010-11-02 įsakymu Nr. SP1-4338 priėmus sprendimą skirti A. B. vienkartinę 9750 Lt dydžio išmoką įsikurti, privalėjo, įsitikinusi asmens tapatybe, sprendimą pasirašytinai perduoti A. B.. Tačiau J. V., pažeisdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus nuostatų antro skyriaus 8.2.3. punktą, kuriame nurodyta, kad Socialinių išmokų poskyris pagal kompetenciją organizuoja ir užtikrina socialinių išmokų skaičiavimą ir mokėjimą, Socialinių išmokų poskyrio (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatų ketvirtos dalies 11.4 punktą, kuriuo pažymima, kad (duomenys neskelbtini) teritoriniu principu vykdydamas funkcijas formuoja pinigines socialinės paramos gavėjų bylas, 11.7 punktą, kuriuo pažymima, kad vykdo kitus skyriaus ir poskyrio vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų įgyvendintos poskyriui priskirtos funkcijos, šeštos dalies 15.1 punktą, deklaruojantį atsakomybę: (duomenys neskelbtini) atsakingas už rengiamų dokumentų duomenų teisėtumą ir parengimą laiku, neįsitikinusi A. B. asmens tapatybe, 2010-11-22, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, perdavė pasirašytinai tyrimo metu nenustatytam A. B. vardu prisistačiusiam asmeniui (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2010-11-02 įsakymu Nr. SP1-4338 patvirtintą sprendimą 9750 Lt dydžio išmokai gauti. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2010-11-23 (duomenys neskelbtini) J. V. pateikė 2010-11-23 išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinę sąskaitą faktūrą, serijos Nr. 20101123, už įgyjamą buitinę techniką ir A. B. vardu užpildė prašymą 9750 Lt dydžio sąskaitai apmokėti. Po to 2010-11-23 J. V. išmokos/kompensacijos gavėjo asmens byloje, indeksas Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė vienkartinės išmokos būstui įsigyti arba įsikurti panaudojimo kontrolės lapą, kurį perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės apskaitos skyriui. Remiantis tuo lapu 2010-11-29 į UAB „(duomenys neskelbtini) “ AB banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesti A. B. priklausantys 9750 Lt.

Tokiu būdu dėl J. V. netinkamai atliktų pareigų valstybinė institucija – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė – patyrė didelę turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde nuteistosios J. V. gynėjas H. Mackevičius tvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžio išvada, jog J. V. pareikšti kaltinimai pasitvirtino, nepagrįsta. Ant sprendimo dėl socialinės išmokos paskyrimo nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad šį sprendimą A. B. prisistačiusiam asmeniui išdavė J. V., tokią išvadą teismas pagrindė spėjimu. Ikiteisminio tyrimo metu su J. V. viename kabinete dirbusi liudytoja D. Č. parodė, kad ji negali kategoriškai patvirtinti, kad niekada jokiam asmeniui nėra davusi dokumentų iš bylų, kurios buvo J. V. žinioje. Teisiamajame posėdyje ši liudytoja parodė, kad sprendimą dėl išmokos skyrimo gali išduoti ir kitas darbuotojas, nebūtinai tas, kuris ruošė prašymą. Gynėjo nuomone, dėl kilusių padarinių – neteisėto socialinės išmokos panaudojimo – nėra J. V. kaltės, tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801 „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 10 p. numatyta, kad „kreipiantis dėl bet kurios Išmokų vaikams įstatyme numatytos išmokos būtina pateikti prašymą skirti atitinkamą išmoką bei asmens, turinčio teisę gauti išmoką, tapatybę patvirtinantį dokumentą“. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą asmens dokumento pateikimas būtinas kreipimosi dėl išmokos metu, tačiau asmens dokumento pateikimas vėlesnėse išmokos skyrimo procedūros stadijose nėra numatytas. Teisiamajame posėdyje A. B. parodė, kad, apsilankęs J. V. kabinete, pateikė visus reikalingus dokumentus, jo tapatybę J. V. patikrino, pasidarė pateiktų dokumentų kopijas. J. V. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801 nustatytų išmokų skyrimo procedūros reikalavimų nepažeidė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino, kad Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų poskyrio (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme nėra išaiškinta, jog, tvarkant dokumentus, iš asmenų, besikreipiančių į Socialinės paramos skyrių dėl piniginių išmokų, reikia reikalauti asmens tapatybės dokumento. Įvertinus visus kaltinamajame akte nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus veiklą, toks reikalavimas šiuose teisės aktuose nenumatytas, teisinė prievolė patikrinti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus nenumatyta ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme. Baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik už teisinės prievolės netinkamą įvykdymą arba jos neįvykdymą iš viso, o ne už susiklosčiusios praktikos pažeidimą. Būtina nustatyti, kokių konkrečių pareigų neatliko ar jas netinkamai atliko kaltinamas asmuo, kokie teisės aktai ir atitinkami jų reikalavimai pagrindžia tokio veikimo ar neveikimo tarnyboje neteisėtumą (LAT nutartys: 2K-10/2008, 2K-45/2009, 2K-199/2009). Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje remiamasi tik tuo, kad J. V. ilgą laiką dirba (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje, ir liudytojų parodymais, kad asmens tapatybės dokumento iš besikreipiančio dėl socialinių išmokų asmens paprastai yra reikalaujama. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti konkrečias J. V. taikomų ir jos pažeistų teisės aktų nuostatas, bet to nepadarė.

Šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras nurodė, kad J. V. nusikalstamą veiką padarė veikdama netiesiogine tyčia. Šie prokuroro teiginiai nepagrįsti, o pradinis kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai, tai pripažino ir prokuroras, nes 2012-06-22 teismo nutarties neskundė. Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje numatytą veiką galima padaryti tik dėl neatsargumo, kuris gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu ar nusikalstamu nerūpestingumu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendyje neatsargios kaltės rūšis nedetalizuota, tiek nusikalstamas pasitikėjimas, tiek nusikalstamas nerūpestingumas siejamas su asmens pareiga ir galėjimu numatyti galinčius kilti žalingus padarinius, turėjo būti nustatytas priežastinis ryšys tarp J. V. veiksmų ir kilusių padarinių. Toks ryšys nenustatytas.

Asmuo pagal BK 229 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė galimas pasekmes, bet tikėjosi jų išvengti, arba tuo atveju, jeigu asmuo nesuprato savo veiksmų pavojingų padarinių, nenumatė pasekmių, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti. Nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje konkreti J. V. kaltės forma ir rūšis nenurodytos, toks baudžiamojo įstatymo taikymas negali būti laikomas tinkamu, nes nebuvo išnagrinėtas pagrindinis subjektyviosios nusikalstamos veikos požymis – kaltė.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad socialinių išmokų skyrimo tvarkos reglamentavimas, koks jis yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje, savaime sudaro sąlygas pasisavinti kitiems asmenims priklausančias išmokas, nes jokiais teisės aktais nenumatyta pareiga kiekvieną kartą asmeniui besikreipiant į Socialinės paramos skyrių paprašyti asmens tapatybės dokumento, siekiant įsitikinti besikreipiančio asmens tapatybe, nenustatytas reikalavimas vienam konkrečiam darbuotojui atlikti visus veiksmus su konkretaus socialinės paramos gavėjo byla, nustatyta, kad tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, dokumentų atidavimą, gali atlikti ir kitas ne pradinį asmens prašymą priėmęs darbuotojas. Sprendimai dėl socialinių išmokų gali būti siunčiami ir paštu, ir tokiu būdu nėra galimybės įsitikinti, kad sprendimą iš tiesų gavo adresatas – asmuo, turintis teisę į socialinę išmoką. Be to, nenumatyta pareiga buitinės technikos tiekėjams įsitikinti prekes išsirenkančio ir jas pasiimančio asmens tapatybe. Net jei J. V. perdavė A. B. vardu prisistačiusiam asmeniui A. B. skirtą sprendimą dėl socialinės išmokos skyrimo, atsižvelgiant į socialinių išmokų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje reglamentavimo trūkumus, J. V. kalta dėl kilusių padarinių neturėtų būti laikoma.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad socialinę išmoką iki šiol nenustatytu būdu (pasiimant prekes ar išsigryninant pinigus) pasisavino nenustatytas asmuo ar asmenys. Dėl šių asmenų nusikalstamų veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutartis byloje Nr. 2K-7-228/2008), neteisėti padariniai – neteisėtas socialinės išmokos gavimas – buvo sąlygoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamais veiksmais, bet ne J. V. veiksmais. Nenustatytiems asmenims reikiamą informaciją apie socialinės išmokos skyrimą galėjo perduoti ir pats A. B.. Šios aplinkybės teismas netyrė, abejonių nepašalino.

Nuteistosios J. V. gynėjo nuomone, visi BK 229 straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai J. V. veiksmuose nenustatyti, o inkriminuodamas J. V. didelės žalos požymį Klaipėdos miesto apylinkės teismas viršijo kaltinimo ribas, didelė turtinė žala šioje byloje nenustatyta. Paprastai didele žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos nurodyta turtinė žala įstatyme numatytos 250 MGL (32500 litų) ribos nesiekia, tačiau apylinkės teismo nuosprendyje argumentuojamas didelės neturtinės žalos buvimas. Nei kaltinamajame akte, nei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ieškinyje apie neturtinės žalos buvimą nepasisakyta. Kaltinamajame akte turėjo būti nurodyta (BPK 219 str. 3 p.), kokia žala J. V. veiksmais buvo padaryta, o jei padaryta didelė neturtinė žala, kaltinamajame akte turėjo būti aprašyta, kuo ši žala pasireiškė. 2012-08-22 kaltinamajame akte klaidingai nurodyta, jog atsiradusi 9750 litų turtinė žala laikytina didele turtine žala, o apie neturtinės žalos buvimą nepasisakoma visiškai. Tai reiškia, kad didelės neturtinės žalos padarymu J. V. kaltinama nebuvo ir dėl tokio kaltinimo teismui neperduota. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1-ąja dalimi, „byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.“ Tuo atveju, kai teismas imasi gynybos ar valstybinio kaltinimo funkcijų, Lietuvos Respublikos BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas yra pažeidžiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2008-05-20 nutartimi išaiškino, kad „kaltinamasis neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų ir keičiant kaltinimą, jei jo apimtis nėra vien tik siaurinama, kaltinamajam apie tai iš anksto turi būti pranešama ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos dėl to išsakyti argumentus“ (kasacinės bylos Nr. 2K-7-228/2008, Nr. 2K-509/2008). Nuo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos didelės neturtinės žalos padarymo J. V. nebuvo sudaryta galimybė tinkamai gintis, tuo buvo pažeistos BPK 255 straipsnyje įtvirtintos kaltinamosios teisės, peržengtos kaltinimo ribos. Šioje baudžiamojoje byloje teismas atliko valstybinio kaltinimo funkcijas ir pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą šalių rungimosi principą.

Grąžinus bylą prokurorui, 2012-07-31 nutarimu nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažinta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, tačiau apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nukentėjusiuoju įvardijamas A. B.. Byloje A. B. apklaustas kaip nukentėjusysis (nuosprendžio 3 psl., 2-oji pastraipa). Apelianto nuomone, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ieškinys patenkintas nepagrįstai. Tai, ar (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai bus padaryta turtinės žalos, priklauso nuo to, ar A. B. pakartotinai kreipsis į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją dėl socialinės paramos suteikimo, ar A. B. vardu socialinės paramos pinigai bus sumokėti du kartus. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai turtinė žala nepadaryta, ieškinys neturėjo būti tenkinamas. Nesant aiškaus sprendimo dėl pripažinimo nukentėjusiuoju, netinkamai išspręsti procesiniai klausimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, J. V. sutrukdyta tinkamai gintis nuo jai reiškiamų kaltinimų ir reikalavimų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje kilo rimtų abejonių dėl liudytojo E. R. parodymų patikimumo. Teisme E. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu paminėta jaunesnio amžiaus darbuotoja su regėjimo akiniais yra J. V., tačiau, apelianto žiniomis, pirmojo apsilankymo Socialinės paramos skyriuje metu su E. R. bendravo ne J. V., bet vyr. specialistė I. L.. Teisiamajame posėdyje nuteistosios ir jos gynėjo iniciatyva pašauktos liudytojos I. L. parodymai nebuvo išklausyti iki galo, teismas šios liudytojos apklausą nutraukė motyvuodamas tuo, kad jos parodymai su išmokos mokėjimu A. B. nesusiję. Taip J. V. buvo sutrukdyta pasinaudoti BPK numatytomis savo teisėmis, liko nepatikrintas liudytojo E. R. parodymų patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas iškėlė pagrįstas abejones, ar pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas prekės tikrai buvo paimtos. Teismo abejonės patvirtina, kad nebuvo išsamiai ištirtos aplinkybės, kaip nenustatyti asmenys gavo A. B. skirtą socialinę išmoką, tačiau klausimas dėl bylos perdavimo prokurorui tyrimui papildyti teisme sprendžiamas nebuvo. Tai, kad teismo nuosprendyje iškeltos abejonės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų nebuvo tinkamai įvertintos ir ištirtos, patvirtina, kad teismas ir valstybinis kaltintojas siekė kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo ir ignoravo būtinybę bylą išnagrinėti tinkamai ir teisingai, įvykdyti BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą.

Apeliaciniame skunde siūloma įrodymų tyrimą atnaujinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliuojama į BPK 324 straipsnio 6-ąją dalį ir teismų praktiką (kasacinė byla Nr. 2K-439/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistosios J. V. gynėjas H. Mackevičius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – J. V. išteisinti, atnaujinti įrodymų tyrimą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis konkrečios nuomonės dėl skundo nepareiškė, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) atsakė valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

J. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį buvo kaltinama ir perduota teismui už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atlikdama savo tarnybos pareigas, padarė valstybei didelės žalos, už tai, kad ji, „dirbdama pagal 2005-10-03 darbo sutartį Nr. 864, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriuje, Socialinių išmokų poskyrio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pagal poskyrio veiklos pobūdį bei savo tarnybines pareigas teikdama viešąsias paslaugas, laikantis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-22 įsakymų Nr. AD1-284 patvirtintų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus nuostatų ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. PI-121 patvirtintų Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo nuostatų, 2010-10-20 gavusi našlaičio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), užpildytą 2010-10-20 prašymą vienkartinei išmokai įsikurti, formuojant A. B. socialinės išmokos/kompensacijos gavėjo asmens bylą indeksu Nr (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2010-11-02 įsakymu Nr. SP1-4338, priėmus sprendimą skirti A. B. vienkartinę 9750 Lt. dydžio išmoką įsikurti, privalėjo sprendimą, įsitikinusi asmens tapatybe, pasirašytinai perduoti A. B.. Tačiau J. V., pažeisdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus nuostatų antro skyriaus 8.2.3. punktą, kad Socialinių išmokų poskyris pagal kompetenciją organizuoja ir užtikrina socialinių išmokų skaičiavimą ir mokėjimą, Socialinių išmokų poskyrio (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatų ketvirtos dalies 11.4 punktą, kad (duomenys neskelbtini) teritoriniu principu vykdydamas funkcijas formuoja pinigines socialinės paramos gavėjų bylas, 11.7 punktą, kad vykdo kitus skyriaus ir poskyrio vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų įgyvendintos poskyriui priskirtos funkcijos ir šeštos dalies 15.1 punktą, kad vyriausiasis specialistas atsakingas už rengiamų dokumentų duomenų teisėtumą ir parengimą laiku, neįsitikinusi A. B. asmens tapatybe, 2010-11-22 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, perdavė pasirašytinai tyrimo metu nenustatytam A. B. vardu prisistačiusiam asmeniui, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2010-11-02 įsakymu Nr. SP1-4338 patvirtintą sprendimą 9750 Lt dydžio išmokai gauti, kurio pagrindu, tyrimo metu nenustatytas asmuo, 2010-11-23 (duomenys neskelbtini) J. V. pateikė 2010-11-23 išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinę sąskaitą faktūrą serijos Nr. 20101123 už įgyjamą buitinę techniką ir A. B. vardu užpildė prašymą 9750 Lt dydžio sąskaitai apmokėti. Po ko, 2010-11-23, J. V. užpildė vienkartinės išmokos būstui įsigyti arba įsikurti panaudojimo kontrolės lapą išmokos/kompensacijos gavėjo asmens byloje indeksu Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės apskaitos skyriui, kurio pagrindu 2010-11-29 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti A. B. priklausantys 9750 Lt. Tokiu būdu dėl J. V. netinkamai atliktų pareigų valstybinė institucija – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė – patyrė didelę turtinę žalą.“

BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia: 1) priešinga tarnybai veikla, t. y. neatliekant valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo pareigų arba jas atliekant netinkamai; 2) nusikalstamais padariniais – didelė žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui; 3) priežastiniu ryšiu tarp minėtos veikos ir padarinių.

J. V. buvo kaltinama ir nuteista už netinkamą savo pareigų atlikimą. Netinkamas savo pareigų atlikimas – tai padėtis, kai kaltininkas atlieka savo tarnybos pareigas, vykdo pavestus įgaliojimus, bet daro tai paviršutiniškai, neatidžiai, nekokybiškai, bet kaip, formaliai, atmestinai. BK 229 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neveikimu arba aktyviais veiksmais.

Konkretūs tarnybos veiksmai, kurių neatlikimu ar netinkamu atlikimu kaltinamas asmuo, turi priklausyti jo kompetencijai. Atsakomybės ribą pagal BK 229 straipsnį apibrėžia asmeniui suteiktos teisės, pareigos, įgaliojimai. Asmuo negali būti kaltinamas tuo, kas nepriklauso jo kompetencijai. Jei neįrodoma ir nepagrindžiama, kuo konkrečiai pasireiškė tarnybos pareigų neatlikimas, net ir didelės žalos atsiradimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui inkriminuoti negalima. Kadangi asmuo, neatlikdamas savo pareigų ar atlikdamas jas netinkamai, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetenciją, tai ir kaltinimas turi būti grindžiamas konkrečiomis nuorodomis į pažeistas konkrečias šių aktų nuostatas ir negali remtis abstrakčiomis formuluotėmis.

J. V. apkaltinta ir nuteista už tai, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriuje, Socialinių išmokų poskyrio vyriausiąja specialiste, 2010-10-20, gavusi našlaičio A. B. 2010-10-20 prašymą vienkartinei išmokai įsikurti, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2010-11-02 įsakymu Nr. SP1-4338 priėmus sprendimą skirti A. B. vienkartinę 9750 Lt dydžio išmoką įsikurti, privalėjo, įsitikinusi asmens tapatybe, sprendimą pasirašytinai perduoti A. B.. Tačiau, pažeisdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus nuostatų antro skyriaus 8.2.3. punktą, kuriame nurodyta, kad Socialinių išmokų poskyris pagal kompetenciją organizuoja ir užtikrina socialinių išmokų skaičiavimą ir mokėjimą, Socialinių išmokų poskyrio (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatų ketvirtos dalies 11.4 punktą, kuriuo pažymima, kad (duomenys neskelbtini) teritoriniu principu vykdydamas funkcijas formuoja pinigines socialinės paramos gavėjų bylas, 11.7 punktą, kuriuo pažymima, kad vykdo kitus skyriaus ir poskyrio vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų įgyvendintos poskyriui priskirtos funkcijos, šeštos dalies 15.1 punktą, deklaruojantį atsakomybę: (duomenys neskelbtini) atsakingas už rengiamų dokumentų duomenų teisėtumą ir parengimą laiku, neįsitikinusi A. B. asmens tapatybe, 2010-11-22, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, perdavė pasirašytinai tyrimo metu nenustatytam A. B. vardu prisistačiusiam asmeniui (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2010-11-02 įsakymu Nr. SP1-4338 patvirtintą sprendimą 9750 Lt dydžio išmokai gauti.

Nė vienas paminėto teisės akto punktas besikreipiančio į Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių, asmenybės nustatymo ar (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymais patvirtintų sprendimų vienkartinei išmokai įsikurti išdavimo konkrečiam asmeniui į rankas tvarkos nereglamentuoja.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801 patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 22 punkte numatyta, kad „Sprendimas dėl išmokos, išskyrus vienkartinę išmoką vaikui ir vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Sprendimas dėl vienkartinės išmokos vaikui ir vienkartinės išmokos nėščiai moteriai skyrimo priimamas ir išmokos išmokamos per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo asmens prašyme nurodytu informavimo būdu praneša pareiškėjui apie priimtą sprendimą. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga, savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo, tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801 patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 10.2 punkte nurodyta, kad, kreipiantis dėl bet kurios Išmokų vaikams įstatyme nustatytos išmokos, būtina pateikti: „asmens, turinčio teisę gauti išmoką, tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba teisę užsieniečiui nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, jeigu tokį dokumentą privalo turėti pagal galiojančius teisės aktus (toliau vadinama – asmens tapatybės dokumentai), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl atitinkamos išmokos skyrimo kreipiamasi elektroniniu būdu. Asmuo, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Fizinio ar juridinio asmens, turinčio teisę gauti išmoką, įgaliotas asmuo, be reikiamų dokumentų, turi pateikti savo asmens tapatybės dokumentą ir įgaliojimą.“

Visiškai neįtikėtina, kad, priėmusi iš A. B. prašymą išmokai gauti 2010-10-20 (t. 1, b. l. 76–78), nustačiusi A. B. asmenybę pagal A. B. pateiktą asmens tapatybės kortelę (tai patvirtina A. B. parodymai, jo pateiktas prašymas išmokai gauti), patikrinusi pateiktus dokumentus, reikalingus išmokai skirti (t. 1, b. l. 109–118), išdavusi A. B. informacinį lapelį (lapelio gavimą, supažindinimą su įsipareigojimais A. B. patvirtino parašu), išduodama A. B. prisistačiusiam asmeniui 2010-10-26 sprendimą išmokai išmokėti, priimdama iš to asmens prašymą išankstinei sąskaitai faktūrai apmokėti 2010-11-22 ar 2010-11-23 (diena taisyta be aptarimo, t. 1, b. l. 79), J. V. A. B. nebeatpažino, o neatpažinusi nepatikrino į ją besikreipiančio asmens dokumento.

Ant 2010-10-26 Socialinės paramos skyriaus specialistės V. E. sprendimo išmokai išmokėti, patvirtinto Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2010-11-02 įsakymu, jokios žymos, kad šį sprendimą A. B. prisistačiusiam asmeniui 2010-11-22 išdavė J. V., nėra (t. 1, b. l. 80).

Ant prašymo išankstinei sąskaitai apmokėti yra J. V. spaudas, o jame prašymo gavimo data – 2010-11-23 (t. 1, b. l. 79). Prašymo apmokėti sąskaitą parašymo datos taisymas ir A. B. neatpažinimas kelia pagrįstų abejonių, ar prašymą sąskaitai apmokėti, kai ta sąskaita buvo atnešta į Socialinės paramos skyrių, iš ją atnešusio asmens priėmė pati J. V., o ne kas nors kitas iš Socialinės paramos skyriaus darbuotojų, kuris prašymą sąskaitai apmokėti perdavė J. V.. Tikimybę, kad prašymą sąskaitai apmokėti iš nenustatyto asmens gavo ne J. V., bet kita darbuotoja, patvirtina su J. V. viename kabinete dirbusi liudytoja D. Č.. Teisiamajame posėdyje ši liudytoja parodė, kad sprendimą dėl išmokos skyrimo gali išduoti ir kitas darbuotojas, nebūtinai tas, kuris ruošė prašymą tai išmokai gauti. Tokią tikimybę patvirtina ir ta aplinkybė, kad J. V. dalį dokumentų gaudavo ne tiesiogiai iš klientų, dalį dokumentų, tarnybinių raštų jai galėjo perduoti Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja (pavyzdžiui, paklausimą A. B. dėl sąskaitos originalo pateikimo, J. V. buvo tik paklausimo ruošėja, t. 1, b. l. 100).

BK 229 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininko veika sukelia didelę žalą valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui (2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472 patvirtintoje BK 229 straipsnio redakcijoje didelė žala gali būti padaryta ir Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai). Tarnybos pareigų neatlikimu gali būti padaroma ne tik fizinė ar turtinė, bet ir moralinė, politinė, organizacinė ir panaši žala. Tokia žala pripažįstama didele būtinai kiekvieną kartą įvertinus, ar konkreti kaltininko veika sutrikdė normalų valstybės, savivaldybės ar kitos įstaigos, institucijos darbą, koks žalos pobūdis, laipsnis, koks nukentėjusiųjų skaičius, ir kitas aplinkybes. Jei dėl konkrečių tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo susidaro galimybių kitiems asmenims daryti nusikaltimus (pavyzdžiui, vogti valstybės ar savivaldybės turtą), jos gali būti vertinamos kaip didelė žala valstybės ar visuomenės interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas didele neturtinio pobūdžio žala asmenims ir valstybei pripažino nevienkartinio pobūdžio, ilgą laiką trukusį netinkamą pareigų atlikimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-238/2007). Šioje byloje tiriamas atvejis yra vienkartinis. Ne tik J. V., bet ir niekas kitas iš Socialinės paramos skyriaus darbuotojų negalėjo numatyti, kad A. B. apsimetęs ir nenustatytas asmuo, dėl kurio 2012-05-03 priimtas nutarimas išskirti bylą į atskirą tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (t. 1, b. l. 11–12), sukčiaudamas, klastodamas dokumentus, pasikėsins UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje užvaldyti Socialinės paramos skyriaus išankstiniu apmokėjimu A. B. nupirktus daiktus (t. 1, b. l. 99, 100, 101, 102, 104). Pinigai pagrobti negalėjo būti, nes A. B. skirta išmoka galėjo būti panaudota tik buities daiktams įsigyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801 patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 40 punkte numatyta, kad „Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus tuos atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui. Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu vienkartinė išmoka įsikurti pervedama viso dydžio arba dalimis tiesiogiai kredito teikėjui, būsto savininkui, darbų atlikėjui, kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius būsto įsigijimą, baldų, namų apyvokos reikmenų ar vaizdo ir garso, buitinės technikos įsigijimą, būsto nuomą, atliktus remonto darbus ir panašiai. Ši išmoka turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos, o nepanaudotą išmokos sumą savivaldybės administracija grąžina į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.“

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju pripažintas A. B. parodė, kad, gavęs iš globos namų reikalingus dokumentus našlaičio pašalpai gauti, kreipėsi į Socialinės paramos skyrių. Socialinės paramos skyriuje jį priėmė nuteistoji J. V.. A. B. pateikė jai asmens tapatybės kortelę, kitus reikalingus dokumentus, buvo patikrinta jo asmens tapatybė, padarytos dokumentų kopijos, jis užpildė prašymą. Dar reikėjo pateikti dokumentus apie įsiskolinimą už sunaudotą vandenį ir elektrą. J. V. nurodė datą, kada ateiti pasiimti lapo. Belaukiant nurodytos datos, nukentėjusįjį suėmė. Tam, kad viskas būtų sutvarkyta iki galo, nukentėjusysis parašė įgaliojimą draugui (E. R.), tačiau Socialinės paramos skyriuje draugui buvo pasakyta, kad pašalpa jau panaudota (t. 2, b. l. 172–173).

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis A. B. patvirtino, kad jis pas J. V. buvo atėjęs vieną kartą. Tą kartą parašė prašymą pašalpai, o vėliau buvo suimtas. E. R. apie jo pašalpą sužinojo iš jo paties, kai reikėjo parašyti įgaliojimą. Daugiau su niekuo apie pašalpą nekalbėjo, jokių į save panašių žmonių nepažinojo. Pas jį ateidavo pernakvoti J.. Kai 2010-11-14 A. B. suėmė, J. žinojo, kad jis yra iš vaikų namų ir gali gauti pašalpą, turėjo A. B. buto raktus, kuriuos A. B. jam perdavė savo suėmimo metu. A. B. parodė, kad jam žinoma, jog parduotuvėje už pašalpos pinigus galima daiktų neimti, galima „grynais pinigais gauti“. A. B. parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesio duomenis apie jo butui apskaičiuotus komunalinius mokesčius (t. 1, b. l. 64), kai A. B. buvo suimtas, parūpino ir bute paliko J. (t. 3, b. l. 53–54).

Teisiamajame posėdyje nuteistoji J. V. parodė, kad 2010-10-20 A. B. parašė prašymą įsikūrimo pašalpai gauti. Prašyme nurodė, kad norės pašalpos baldams, buitinei technikai. Jokios pažymos apie buto įsiskolinimus J. V. atnešti jo neprašė. A. B. gavo informacinį lapelį, kuriame nurodyta, kad per mėnesį pasikeitus bet kokioms aplinkybėms, jis privalo apie tai informuoti savivaldybę. Kopijas segti į bylas neprivaloma, segamas sprendimas. J. V. A. B. pasakė, kad sprendimas skirti išmoką bus kito mėnesio pradžioje, apie 10 d. J. V. parodė, kad pasiimti sprendimo dėl išmokos skyrimo pas ją A. B. neatvyko, ji jam sprendimo neišdavė. J. V. parodė, kad, priėmus turinčio teisę į vienkartinę išmoką įsikurti asmens prašymą, suformuojama kontrolės byla. Kontrolės lapus pasirašo vyr. specialistas, kuris patikrina, kokias prekes pretendentas už išmokai skirtą pinigų sumą pasirinko. Byla nunešama vyresniajam specialistui patikrinti ir parašu patvirtinti, kad sąskaita faktūra tvarkinga ir už atrinktas prekes galima sumokėti. Po to byla pateikiama išmokų specialistams. Bylos yra sudėtos antrame aukšte, bendrame koridoriuje. Kai priimamas sprendimas dėl išmokos mokėjimo, byla pas konkretų specialistą nepasilieka. Apmokėjusi išankstinėje sąskaitoje išvardytas prekes, buhalterija laukė sąskaitos originalo. 2012-12-30 J. V. parašė A. B. raštą, kad šis atneštų sąskaitos faktūros originalą. Kai sausio mėnesį J. V. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, ją pavadavo D. Č.. Grįžusi į darbą, J. V. pamatė, kad sąskaitos faktūros originalas nepristatytas. Tada skambino į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjo su vadybininku R. D.. Sąskaita faktūra buvo atsiųsta elektroniniu paštu, o kitą dieną R. D. atnešė sąskaitos faktūros originalą. J. V. suprato, kad sąskaita buvo atsiųsta D. Č., nes yra jos spaudas. J. V. parodymais, A. B. į Socialinės paramos skyrių turėjo ateiti du kartus – pasiimti sprendimą ir atnešti išankstinę sąskaitą. Paduodant išankstinę sąskaitą, reikia parašyti prašymą tai sąskaitai apmokėti. Būna, kad asmuo prašymą parašo ne kabinete, bet už durų. J. V. tvirtinimu, ji asmens tapatybę sutikrina. Kartais būna sunku nustatyti asmenį pagal asmens tapatybės dokumentą, kuris buvo išduotas prieš dešimt metų, nes žmonės keičiasi (t. 2, b. l. 177–179).

Kad A. B. buvo nuvykęs į Socialinės paramos skyrių, parašė prašymą pašalpai gauti ir laukė atsakymo, teisiamajame posėdyje patvirtino ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja liudytoja D. D.. Liudytoja sužinojo, kad A. B. suimtas, pašalpai skirtų pinigų negavo. D. D. pačiai tekdavo lydėti savo globotinius į Socialinės paramos skyrių. Jai nėra tekę matyti, kad Socialinės paramos skyriuje nebūtų patikrinti atvykusio asmens dokumentai, nustatyta asmens tapatybė. Taip pat būdavo patikrinama, kokias išmokas vaikas yra gavęs, padaromos dokumentų kopijos. A. B. orientavosi gerai ir pats, todėl jo lydėti į Socialinės paramos skyrių nereikėjo. Apie tai, kad Socialinės paramos skyriuje jau užpildė prašymą išmokai gauti, A. B. pranešė liudytojai telefonu (t. 2, b. l. 173–174).

Su prašymu išmokai gauti į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyrių A. B. kreipėsi 2010-10-20. Tą pačią dieną prašymą iš A. B. priėmė Socialinės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) J. V. (t. 1, b. l. 76–78). J. V., prieš priimdama iš A. B. prašymą išmokai gauti, jo asmens duomenis sutikrino, nes A. B., jo parodymais, jo tapatybę patvirtinantį dokumentą Socialinės paramos skyriui pateikė.

2010-11-02 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. SP1–4338 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus specialistės V. E. 2010-10-26 sprendimas paskirti A. B. vienkartinę išmoką įsikurti (t. 1, b. l. 80). Po šio sprendimo turiniu parašyta: „Sprendima gavau 2010 11 22 A. B.“ ir pasirašyta.

Specialisto išvada Nr. 11K–512 (11) patvirtina, kad tirti pateiktame (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus 2010-10-26 sprendime rankraštinius įrašus „Sprendimą gavau 2010 11 22 A. B.“ parašė ir A. B. vardu pasirašė ne A. B., o kitas asmuo (t. 1, b. l. 83–85).

Kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus 2010-10-26 sprendimą paskirti A. B. vienkartinę išmoką įsikurti A. B. prisistačiusiam asmeniui atidavė J. V., byloje duomenų nėra. Kad tokių duomenų nėra, skundžiamu nuosprendžiu pripažino apylinkės teismas, tą patvirtino liudytojų D. Č., K. D., A. D., G. V. parodymai.

Teisiamajame posėdyje D. Č. parodė, kad A. B. nėra mačiusi. Ji su J. V. dirbo viename kabinete. J. V. jai pasakė, kad reikia labai tiksliai tikrinti dokumentus, nes buvo atėjęs asmuo, kuris jau išmokėtus pinigus norėjo gauti dar kartą. D. Č. patvirtino, kad, kai ateina asmuo parašyti prašymą, iš pradžių patikrinamas jo asmens dokumentas. Būna, kad sprendimą dėl pašalpos gavimo išduoda kitas darbuotojas, o ne tas, kuris priėmė prašymą. Nėra taip, kad, jeigu A. B. atėjo pas J. V., tai ji jį ir kuravo. Viename skyriuje yra apie 20 darbuotojų. Be sprendimo skirti išmoką įsikūrimui asmuo išankstinės sąskaitos parduotuvėje negauna. Išankstinei sąskaitai apmokėti asmuo turi parašyti prašymą (t. 2, b. l. 174–175).

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. D. patvirtino, kad, kai asmuo kreipiasi į Socialinės paramos skyrių, visada patikrinamas jo asmens dokumentas. Iš dokumentą priėmusio specialisto spaudo matyti, kad A. B. prašymą priėmė J. V.. Prašymas užregistruojamas programoje. Asmens bylose asmens dokumentų kopijos nesegamos. Kai asmeniui išduodamas sprendimas pašalpai gauti, darbuotoja turi įsitikinti asmens tapatybe, asmuo pasirašo, kad sprendimą gavo. Sprendimą atiduoda tas specialistas, kuris tuo metu aptarnauja klientus. Dokumentų išdavimas nefiksuojamas. Pareiginėse instrukcijose nurodymo, kad, išduodant sprendimą, reikia įsitikinti asmens tapatybe, nėra. Jei asmuo prašo sprendimą išsiųsti paštu, tai dokumentas išsiunčiamas paštu jo nurodytu adresu (t. 2, b. l. 176–177).

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. D. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriuje vykdo visų pašalpų apskaitą. 2010 m. gruodžio mėnesį gavo sąskaitą apmokėti A. B. prekes, šį apmokėjimą įvykdė kaip ir visus kitus. Dokumentai buvo tvarkingi, su parašais, taip pat vedėjos parašu. Kad reikia pervesti pinigus, vizą uždeda skyriaus vedėja. Sąskaitą faktūrą apmokėjimui turi pateikti pats našlaitis (t. 2, b. l. 177).

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. V. parodė, kad J. V. įvykiui ištirti buvo sudaryta darbo grupė. Buvo nustatyta, kad, atiduodama sprendimą dėl išmokos skyrimo ir priimdama sąskaitą faktūrą, nuteistoji galbūt nepaprašė asmens dokumento. Sprendimas išduodamas sutikrinus asmens tapatybę ir jam pasirašius. Gavęs sprendimą, asmuo išsirenka prekes ir vėl ateina pas priėmimo specialistą, teikia prašymą, prideda dokumentą, kurį reikia apmokėti. Šis dokumentas įrašomas į kontrolės lapą. Asmens bylos yra saugomos kabinetuose, kur sėdi specialistai, arba užrakinamose patalpose antrame aukšte. Sąskaita nėra griežtos atskaitomybės dokumentas. Apie priimtą sprendimą asmenį galima informuoti registruotu laišku. Kas šiuo atveju išdavė sprendimą dėl išmokos paskyrimo, nustatyti nepavyko (t. 3, b. l. 5–6).

Aptarti paminėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus 2010-10-26 sprendimą paskirti A. B. vienkartinę išmoką įsikurti kitam asmeniui, o ne A. B. galėjo išduoti bet kuri tuo metu klientus priiminėjusi specialistė. A. B. bylą galėjo ir turėjo teisę paimti ne tik J. V., bet ir kiti klientus priiminėję to skyriaus darbuotojai, bylos buvo laikomos kabinetuose arba patalpose antrame aukšte, visiems specialistams prieinamoje vietoje.

Kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus 2010-10-26 sprendimą paskirti A. B. vienkartinę išmoką įsikurti A. B. išdavė būtent J. V., o ne kita specialistė, nepatvirtina ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus Darbo grupės, sudarytos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus vedėjo 2012-02-14 įsakymu Nr. SP1–575, išvados, kuriose specialistė, išdavusi paminėtą sprendimą, neįvardyta, nurodyta, kad J. V., priimdama prašymą dėl išankstinės sąskaitos faktūros apmokėjimo, galbūt nepaprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba nepatikrino, ar besikreipiantis asmuo pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (t. 2, b. l. 180–183).

Būtinas tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo sudėties požymis yra priežastinis ryšis – byloje turi būti nustatyta, kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą. Nenustačius tokio priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti BK 229 straipsnį.

Prielaida, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus 2010-10-26 sprendimą paskirti A. B. vienkartinę išmoką įsikurti nenustatytam asmeniui išdavė J. V., byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nepatvirtinta, todėl apylinkės teismo išvada, kad minėtą sprendimą išdavė būtent J. V., pagrįsta tik spėjimu. J. V. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801 nustatytų išmokų skyrimo procedūros reikalavimų, kaltinimuose nurodytų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-22 įsakymu Nr. AD1-284 patvirtintų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus nuostatų ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. P1-121 patvirtintų Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatų nepažeidė.

Kad Socialinės paramos skyriuje buvo gautas A. B. vardu parašytas prašymas dėl išankstinės sąskaitos faktūros apmokėjimo, 2010-11-23 spaudu patvirtino Socialinės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) J. V. (t. 1, b. l. 79). Tačiau prašyme apmokėti sąskaitą ištaisyta diena kelia abejonių, ar tą prašymą į Socialinės paramos skyrių nenustatytas asmuo atnešė 2010-11-23 ir ar tikrai jį pats pateikė J. V..

Į bylą buvo pateikta ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ vyr. vadybininko Ž. E. išrašyta išankstinė sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 104). Liudytojas Ž. E. apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad prekes parduotuvėje atsirinko jaunas asmuo, pateikęs dokumento apie pašalpos skyrimą originalą. To asmens tapatybė patikrinta nebuvo (t. 3, b. l. 78–79, t. 1, b. l. 104).

Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. 2010-11-14 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 27–28), todėl pats sprendimo apie išmokos skyrimą jam iš Socialines paramos skyriaus pasiimti ar pateikti šiam skyriui prašymą apmokėti sąskaitą negalėjo (2011-02-24 A. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už plėšimą (BK 180 str. 2 d.), padarytą 2010-11-14).

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. R. patvirtino kad A. B. davė jam įgaliojimą pašalpai sutvarkyti, bet, kai jis nuėjo į Socialinės paramos skyrių, ten jam pasakė, kad šis įgaliojimas netinka. Tuo metu A. B. buvo sulaikytas. Vėliau, kai buvo išsiaiškinta, kad įgaliojimas tinkamas, jį nusiuntė pas J. V., tačiau paaiškėjo, kad pašalpa jau paimta. Kaip tai galėjo atsitikti, J. V. nesuprato (t. 2, b. l. 194).

Specialisto išvada Nr. 11K–512 (11) patvirtina, kad 2010-11-23 prašyme (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriui „Dėl išankstinės sąskaitos faktūros apmokėjimo“ rankraštinius įrašus parašė ir A. B. vardu pasirašė ne A. B., bet kitas asmuo (t. 1, b. l. 83–85).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. vadybininko Ž. E. 2010-11-23 išrašytoje išankstinėje sąskaitoje faktūroje (t. 1, b. l. 104) nurodytas pirkėjas A. B., jo asmens kodas, tačiau A. B. parašo sąskaitoje nėra. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas Ž. E. nepatvirtino, kad prekes rinkosi ir atsiėmė teismo posėdžių salėje buvęs A. B. (t. 3, b. l. 78–79).

Kad prekes pagal vadybininko R. D. 2010-11-29 išrašytą galutinę sąskaitą (t. 1, b. l. 99) gavo A. B., tokių duomenų nėra. Prekes gavęs žmogus toje sąskaitoje nepasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu, kai 2010-11-29 sąskaitos faktūros kopiją darė Klaipėdos miesto antrojo PK KPS tyrėja G. K., sąskaitoje jokio parašo, kas priėmė prekes, nebuvo (t. 1, b. l. 99). Kai tos pačios sąskaitos buvo pareikalauta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (t. 3, b. l. 59), 2013-04-29 teismui buvo atsiųsta tos pačios 2010-11-29 sąskaitos kopija (t. 3, b. l. 67, 68), kurioje nebeliko vadybininko R. D. spaudo, tačiau liko neryškus R. D. ar į jo parašą panašaus parašo fragmentas, neryškus UAB „(duomenys neskelbtini) “ antspaudo fragmentas ir atsirado labai ryškus, tačiau neįskaitomas prekes priėmusio asmens parašas. Teismui atsiųstoje sąskaitoje faktūroje UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo fragmente įrašas UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasisukęs 180 laipsniu kampu ir skiriasi nuo to, kaip antspaudas atrodo ikiteisminio tyrimo metu padarytoje 2010-11-29 sąskaitos kopijoje (t. 3, b. l. 68). 2010-11-29 PVM sąskaitos faktūros kopijų skirtumai duoda pagrindą manyti, kad Klaipėdos apygardos teismui atsiųsta sąskaita (t. 3, b. l. 68) bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ buvo suklastota po to, kai tos pačios sąskaitos kopiją padarė tyrėja G. K. ikiteisminio tyrimo metu. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Asmens, kuris 2010-11-23 su vyr. vadybininko Ž. E. pagalba išsirinko A. B. skirtas ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pavedimu iš anksto apmokėtas prekes (t. 1, b. l. 102, t. 3, b. l. 69), o 2010-11-29 jas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės išsigabeno, parduotuvėje pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus 2010-10-26 sprendimą dėl vienkartinės 9750 Lt išmokos skyrimo A. B.. Sprendimą išmokai gauti pateikusio asmens tapatybė parduotuvėje patikrinta nebuvo. Dėl to, kad parduotuvės vadybininkas neįsitikino, ar prekės, už kurias sumokėjo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, perduodamos asmeniui, kurio vardu išduotas sprendimas išmokai gauti ir kuriam prekės buvo skirtos, A. B. skirtas prekes perdavė nenustatytam asmeniui. Nei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, kuri už prekes sumokėjo, nei mokėjimo pavedime (t. 1, b. l. 102) ar sąskaitos išraše (t. 3, b. l. 69) nurodytas A. B., kuriam prekes parduotuvė turėjo perduoti, 2010-11-29 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių (t. 1, b. l. 99) negavo.

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas R. D. parodė, kad jis iki 2012 m. birželio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju–vadybininku. Už sandėlį buvo atsakingas Ž. E., jis buvo ir akcininkas. Išduodant prekes, į asmens pasą pažiūrėti reikėjo. Ž. E. tikriausiai asmens dokumento prašė. Liudytojas parodė, kad jis A. B. prekių neišdavė, nes į sandėlį neidavo. Išankstinė sąskaita būdavo išrašoma tam asmeniui, kuris pirkdavo prekes. Išrašyta sąskaita būdavo nešama į savivaldybę (t. 3, b. l. 54).

Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. E. parodė, kad nurodymo patikrinti asmens tapatybę parduotuvėje nebuvo, pakakdavo pateikti sprendimo išmokai skirti originalą. Kai skambino iš Socialinės paramos skyriaus ir pranešė, kad neturi sąskaitos, sąskaitos kopija buvo persiųsta, o jos originalą liudytojas nuvežė pats. Iš Socialinės paramos skyriaus darbuotojos liudytojas sužinojo, kad tuo metu, kai buvo išduotos prekės, A. B. buvo suimtas. Apie tai, kad pasiimti prekių gali ateiti ne tas asmuo, kuriam buvo išduotas sprendimas išmokai, liudytojas nepagalvojo (t. 2, b. l. 175–176). Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas Ž. E. parodė, kad, kai būdavo išduodamos prekės, už kurias jau būdavo apmokėta, tikrinti asmens dokumentų nurodymo nebuvo (t. 3, b. l. 78–79).

Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys (Civilinio kodekso 6.317 str. 1, 4 dalys).

Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą (Civilinio kodekso 6.315 str. 3 d.).

Dėl to, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2010-10-26 sprendimas skirti išmoką A. B. buvo atiduotas ne A. B., bet juo prisistačiusiam nenustatytam asmeniui, jokia reali žala neatsirado. Tas sprendimas galėjo būti atiduotas ir A. B. įgaliotam asmeniui, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai D. D. (t. 1, b. l. 126) ar E. R. (t. 1, b. l. 63). Sprendimas išmokai skirti, klientui pageidaujant, galėjo būti išsiųstas ir paštu. Net jeigu toks sprendimas būtų patekęs ir į A. B. rankas, jį paimti galėjo bet kas kitas, su kuo A. B. kartu gyveno, ar kas pas jį lankydavosi, nakvodavo namuose, galų gale už atitinkamą atlygį tokį sprendimą bet kam būtų galėjęs perduoti ir pats A. B., nes iš bylos duomenų, liudytojo E. R. parodymų matyti, kad A. B. buvo suinteresuotas gauti grynuosius pinigus, bet ne pačias prekes.

Net ir tuo metu, kai su neteisėtai įgytu sprendimu išmokai gauti nenustatytas asmuo parduotuvėje atsirinko jam tinkamas prekes, niekam jokia žala padaryta dar nebuvo. Net ir tada, kai preliminari sąskaita, kurioje buvo nurodytos numatytos pirkti prekės, buvo pateikta Socialinės paramos skyriui apmokėjimui ir už atsirinktas pagal preliminarią sąskaitą prekes buvo sumokėta pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, reali žala neatsirado. Reali žala atsirado tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas prekes atidavė ne 2010-11-29 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytam pirkėjui A. B., ne 2010-11-23 mokėjimo pavedime paminėtam A. B. ar jo įgaliotam asmeniui, bet nenustatytam pašaliniam asmeniui, o paaiškėjus, kad prekės atiduotos ne tikrajam pirkėjui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 9750 litų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei negrąžino arba tokių pat prekių tikrajam A. B. nebepasiūlė.

Akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų buvę nustatyta, kad Socialinės paramos skyriaus 2010-10-26 sprendimą skirti išmoką A. B. nenustatytam asmeniui perdavė J. V., kad ji priėmė nenustatyto asmens prašymą apmokėti preliminarią sąskaitą ir ją perdavė apmokėjimui, jos veiksmai realios žalos nebūtų sukėlę. Priežastinio ryšio tarp J. V. veiksmų ar neveikimo su atsiradusia 9750 litų turtine žala nėra.

Nepaneigtina ir apylinkės teismo nuosprendyje išsakyta versija, kad prekės iš parduotuvės už sąskaitoje nurodytą sumą nebuvo paimtos iš viso, kad vietoje prekių buvo paimti pinigai. Tą versiją galėjo patvirtinti arba paneigti savalaikė parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialinių vertybių ir piniginių lėšų inventorizacija.

Iš liudytojų Ž. E., R. D. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes pagal savivaldybės sprendimus išdavė ne pirmą kartą. Nenustatytam asmeniui prekes perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. B. skirtų prekių pareikalavusio asmens dokumento nepatikrino. Norėjusio išankstiniu pavedimu apmokėtas ir A. B. skirtas prekes parduotuvėje gauti asmens tapatybė turėjo būti patikrinta, nes parduotuvė buvo atsakinga už tinkamą pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, pirkinio parduotuvėje išsaugojimą, todėl A. B. skirtų prekių bet kam atiduoti negalėjo.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, pripažindamas, kad 9750 Lt turtinė žala BK 190 straipsnyje numatytos didelės vertės turto išaiškinimui neatitinka, nėra didelė, konstatavo, kad J. V., netinkamai atlikdama savo tarnybos pareigas, pagal kompetenciją numatytas pareiginėse instrukcijose, dirbdama Socialinės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) ir būdama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ir padarė didelės žalos valstybei. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad „Dėl J. V. netinkamo pareigų atlikimo atsirado padariniai – didelė žala valstybei, atsiradusi didelė žala yra neturtinio pobūdžio, ji pasireiškė valstybės tarnautojui prilyginto asmens, t. y. Socialinės paramos skyriaus specialisto vardo autoriteto sumenkinimu, labiausiai socialiai pažeidžiamų visuomenės narių nepasitikėjimo Socialinės paramos specialistais sukėlimu bei Socialinių reikalų departamento prie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos prestižo diskreditavimu, jos organizacinės veiklos sutrikdymu, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neatsargiais ir neatsakingais J. V. veiksmais. Be to, dėl J. V. veiksmų atsirado galimybė pasinaudoti valstybės išmoka asmeniui, kuriam ji nėra skirta. Vertinant aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog J. V. netinkamai atliekant pareigas dėl neatsargumo, atsirado padariniai – didelė žala valstybei.“

Skundžiamu teismo nuosprendžiu J. V. buvo pripažinta kalta dėl didelės neturtinės žalos padarymo, apkaltinta tuo, dėl ko nei įtarimai, nei kaltinimai J. V. pareikšti nebuvo, todėl visiškai pagrįstas ir tas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas viršijo bylos nagrinėjimo teisme ribas, esmingai pažeidė BPK 255, 256 straipsnių nuostatas ir kaltinamosios teises į gynybą ir jau dėl to skundžiamas nuosprendis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir bylos nagrinėjimo teismuose ištirti įrodymai patvirtina, kad ne tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, bet ir jokios kitos nusikalstamos veikos J. V. nepadarė, todėl ji išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija yra pareiškusi ieškinį dėl 9750 litų dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 121), bet prašė ieškinį nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 167). Kadangi žala atsirado nuo to momento, kai parduotuvėje prekės buvo atiduotos ne A. B. ar jo įgaliotam asmeniui, bet kitam – nusikalstamų veikų padarymu įtariamam nenustatytam asmeniui, dėl kurio pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, pirkimo–pardavimo sutartis netinkamai įvykdyta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kaltės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija savo interesus dėl 9750 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo turi teisę ginti civilinio proceso tvarka. Visiškai realu, kad ieškinį civilinio proceso tvarka neatsiimtoms iš parduotuvės prekėms atgauti gali pareikšti ir A. B..

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi, kolegija

nusprendžia:

J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – J. V. panaikinti.

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 9750 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Dalius JocysAurelija Sadauskaitė