- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-05
- Bylos Nr.
- 2K-199/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Albinas Sirvydis, Vytautas Greičius (pran.)
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje ir nuteistas 35 MGL dydžio 4375 Lt bauda.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria M. K. apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo netinkamai atliko savo tarnybos pareigas: būdamas valstybės tarnautoju - Kauno miesto VPK Žaliakalnio PK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-00542-06, žinodamas, kad dalis iš A.A. P. 2006 m. balandžio 19 d. atliktos kratos metu paimtų daiktų yra pavogti iš Danijoje ir Vokietijoje esančių prekybos centrų, dėl kurių atliekami ikiteisminiai tyrimai užsienio valstybėse, o kitų daiktų savininkai nustatinėjami, 2006 m. birželio 20 d. darbo kabinete pažeisdamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 92 straipsnio 3 dalies, 93 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 108 straipsnio 2 dalies reikalavimus, grąžino A.A.P. nenustatytą skaičių skaitmeninių fotoaparatų, skaitmeninių vaizdo kamerų ir fotonuotraukų spausdintuvų, neįsitikinęs ar A.A.P. yra šių daiktų savininkas bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 172 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu nuo 2006-06-19 iki 2006-12-05 nevykdė ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro nurodymo - gavus papildomą informaciją apie kratos metu paimtus daiktus iš Kauno miesto VPK KP NTT tarptautinių ryšių grupės, pateikti jam pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, tokiu būdu dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, nes šiuo metu nėra žinoma nusikalstamu būdu įgytų daiktų buvimo vieta ir tai pakenkė tyrimo procesams, atliekamiems Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, dėl to Lietuvos Respublikos valstybei padarė didelę žalą, nes sumenkino valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos - autoritetą, diskreditavo pareigūno vardą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. ir jo gynėjas V. Sirvydis kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nutartį bei baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti.
Kasatoriai mano, kad šioje byloje buvo netinkamai pritaikytas BK 229 straipsnis, kaltinamajame akte nebuvo nurodyta duomenų, kurie patvirtintų privalomąjį BK 229 straipsnyje numatytą požymį – padarytą didelę žalą. Kaltinimas šiai esminei aplinkybei reikšmės nesuteikė, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai taip pat šio požymio neaptarė, nors M. K. gynėjas proceso pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose metu ne kartą buvo nurodęs, jog didelės žalos požymio nenustatymas šalina ginamo asmens baudžiamąją atsakomybę, nes nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, ir pasekmės, kaip privalomasis nusikaltimo objektyviosios pusės požymis, turi pasireikšti ne bet kaip, o būtent didele žala. Nuosprendyje didelės žalos požymis preziumuotas, buvo apsiribota prielaida, kad žala galėjo būti padaryta ir bendro pobūdžio formuluotėmis: „Sumenkino valstybės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos – autoritetą bei prestižą Lietuvos bei užsienio valstybių akyse, padarydamas žalą teisingumo ir teisėtumo interesams, diskreditavo pareigūno vardą, sumenkino esminius policijos pareigūnų veiklos principus“. Kasatoriai teigia, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nustatinėdami didelę žalą ją aiškino kitaip, nei, kad išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-512/2004. Kasatorių nuomone, teismai privalėjo aiškintis, ar iš tikrųjų baudžiamajame procese aprašytų daiktų grąžinimas realiai pakenkė kokiems nors baudžiamiesiems ar kitokio pobūdžio teisiniams procesams užsienio valstybėse ar Lietuvos Respublikoje, ar iš viso yra priimti kokie nors procesiniai užsienio valstybių ar Lietuvos Respublikos teismų sprendimai dėl kokių nors nusikalstamų veikų užsienio valstybėse ar Lietuvoje, ar negalėjo būti procese panaudotas M. K. įformintas daiktų apžiūros protokolas kartu su foto lentele (1 t., b. l. 34-55). Net jeigu teismai ir būtų nustatę, jog ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose buvo nutraukti, nesurinkus pakankamai duomenų dėl padarytų nusikalstamų veikų, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai privalėjo vertinti, ar yra surinkti duomenys, pagrindžiantys priežastinį ryšį tarp M. K. veiksmų ir pasekmių bei tinkamai įvertinti padarytos žalos (jeigu iš viso tokia buvo padaryta) dydį. Kasatoriai mano, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti motyvai viršija kaltinimo ribas, nes teismas nuosprendyje konstatavo, jog M. K. veikoje yra ne tik nusikaltimo sudėtis, tačiau ir tarnybinio nusižengimo sudėtis (pareigūno vardo diskreditavimas). Nors M. K. šį motyvą nurodė apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio motyvo neanalizavo ir neaptarė.
Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai aiškino BPK 18 straipsnį bei nevertino tos aplinkybės, jog tyrėjas, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, veikia tik įstaigos ar padalinio vadovo pavedimu, siekdamas nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis bei tos veikos aplinkybes. BPK normos, kurias atseit M. K. pažeidęs (BPK 92 str. 3 d., 172 str. 2 d.), sistemiškai jas aiškinant su kitomis BPK normomis, numato tokį teisinį reguliavimą, kuomet yra atribojama ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų pareigos ir atsakomybė. Kasatorių nuomone, teismai be pagrindo iš M. K. reikalavo tokio veikimo, kokio pagal galiojantį baudžiamojo proceso įstatymą iš jo nebuvo galima reikalauti, kas pažeidžia ir materialiosios teisės normą, konkrečiai BK 2 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina yra tai, kad M. K. iki veikos, už kurią nuteistas, buvo nubaustas tarnybine nuobauda už analogišką veiką, tiktai dėl visiškai priešingo veikimo, t. y. už tai, kad kratos metu išimtų daiktų negrąžino pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2006-06-09 nutarimą administracinėje byloje Nr. A-2287-579/2006. Kasatoriai mano, kad itin reikšmingas yra tas faktas, jog daiktai, kuriuos kasatorius gražino, nebuvo apsaugoti ES valstybės narės kompetentingos institucijos aktu (BPK 41 (1) straipsnis). Ši BPK norma yra reikšminga, nepaisant to, kad jos redakcija įsigaliojo vėliau, nei daiktai buvo gražinti, kadangi kaltinamasis aktas kaltinamojo atžvilgiu surašytas 2008 m. kovo 31 d. jau galiojant 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcijai. Tik tokie procesiniai dokumentai, kaip turto ar įrodymų arešto aktai, galėtų pagrįsti daiktų (įrodymų) panaudojimo būtinybę baudžiamuosiuose procesuose, o tuo pačiu ir M. K. kaltę dėl netinkamo BPK nuostatų taikymo gražinant daiktus, kuomet M. K. baudžiamoji atsakomybė kildinama iš BPK pažeidimų. Paminėtina, jog ir kitų, neatitinkančių BPK 41 (1) straipsnio reikalavimų procesinių dokumentų, pagrindžiančių grąžintų daiktų būtinybę juos panaudoti baudžiamuosiuose procesuose užsienio valstybėse ar Lietuvos Respublikoje, teismai nenagrinėjo ir nevertino, nes jų baudžiamojoje byloje paprasčiausiai nėra. Teismai klaidingai aiškino tiek BPK 18, tiek 92, 93 straipsnius, 108 straipsnio 2 dalį. Šiuo požiūriu svarbu, kad M. K. tinkamai taikė BPK 108 straipsnio 2 dalį, itin kruopščiai įformindamas daiktus 2006-04-21 daiktų apžiūros protokole bei šio protokolo priede – foto lentelėje (1 t., b. l. 42-55). Taigi, jokio pavojaus, kad toks daiktų aprašymas ir foto dokumentavimas negalėtų būti panaudotas baudžiamuosiuose procesuose, nebuvo ir nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo M. K. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti, nes nepagrįstai teigiama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė BK 229 straipsnį. BK 229 straipsnio dispozicijoje numatytą žalos požymį tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas aptarė savo baigiamuosiuose aktuose laikydamiesi susiformavusios teisminės praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Apylinkės teismas remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma nuosprendyje nurodė, kad M. K., būdamas valstybės tarnautojas (policijos pareigūnas), privalėdamas žinoti ir vykdyti įstatymų reikalavimus, turėdamas pakankamą kvalifikaciją ir darbo patirtį, grąžino kratos metu pas A.A.P. paimtus daiktus, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei nevykdydamas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro nurodymo, gavus papildomą informaciją apie kratų metu paimtus daiktus, informuoti jį apie tyrimo eigą, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, nenumatė savo veiksmų žalingų pasekmių, nors pagal savo pareigas ir asmeninę kvalifikaciją turėjo suvokti savo poelgio neatitikimą teisės aktų reikalavimų bei numatyti neigiamų padarinių kilimą ir jų išvengti, tačiau jis dėl nusikalstamo nerūpestingumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko kilo didelė žala valstybei. Teismai nustatė, kad M. K. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala. Jis diskreditavo Lietuvos policijos pareigūno vardą, sumenkino institucijos – Lietuvos policijos prestižą tarptautiniu lygmeniu, apsunkino ir pakenkė užsienio valstybėse atliekamiems ikiteisminiams tyrimams, nes grąžinti daiktai buvo prarasti. Prokuroro nuomone, neteisingos kasatorių išvados, kad išeita iš kaltinimo ribų. M. K. pateiktame kaltinime yra inkriminuotas pareigūno vardo diskreditavimo požymis kaip vienas iš sudėtinių didelės žalos elementų, jis nurodytas kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Ši sąvoka nėra išskirtinis požymis, apibūdinantis tik tarnybinio nusižengimo sudėtį. Iš Kauno miesto VPK Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2003-12-03 įsakymu Nr. 0-2-439, matyti, kad viena iš šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą bei priimti procesinius sprendimus, vykdyti prižiūrinčio prokuroro nurodymus ir atsiskaityti jam nustatytu laiku. Tyrėjui M. K. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-00542-06. O tai suteikė tyrėjui teises ir pareigas – atlikti BPK numatytus veiksmus, priimti sprendimus ir taikyti baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-228/2008 pažymėta, kad „netinkamas baudžiamojo proceso įstatymo taikymas tam tikrais atvejais gali būti pagrindas traukti tyrėją, prokurorą ar teisėją drausminėn atsakomybėn. Bet tik išimtiniais atvejais toks pažeidimas gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Būtina tam sąlyga yra sąmoningas neteisėtų veiksmų padarymas, o būtent kaltės BK 15 ar 16 straipsnių prasme buvimas, tyčinės ar įstatymo numatytais atvejais neatsargios kaltės buvimas“. Šiuo atveju abi teisminės instancijos nustatė, kad pareigūnas M. K. savo pareigas atliko netinkamai – dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o tai atitinka BK 16 straipsnyje apibrėžtą neatsargaus nusikaltimo sąvoką. M. K. turėjo informaciją apie tai, kad kratų metu išimti daiktai tiek pas A. A. P., tiek ir pas L. S. yra pagrobti iš užsienio valstybėse (Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje) esančių parduotuvių. Tokia informacija tyrėjui buvo suteikta Kauno miesto VPK KP NTT tarptautinių ryšių grupės raštais: 2006-05-17 rašto Nr. 20-8-S-5131; 2005-05-18 rašto Nr. 20-8-S-5170; 2006-06-05 rašto Nr. 20-8-S-5737. Taigi, nuteistasis žinojo, kad paminėti asmenys, pas kuriuos kratų metu buvo paimti daiktai, nėra jų savininkai, ir spręsti jų grąžinimo klausimo BPK 93 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies bei BPK 108 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka jis negalėjo. Paminėtos aplinkybės rodo, kad tyrėjas M. K. sąmoningai nesilaikė BPK reikalavimų ir nepagrįstai grąžino A. A. P. nenustatytą skaičių skaitmeninės vaizdo ir foto technikos ir apie tai neinformavo ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro. Taip pat jis nepriėmė ir nutarimo, kad grąžintini daiktai nelaikytini ikiteisminio tyrimo byloje daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Be to, 2006-12-05 pateikdamas ataskaitą Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorui apie ikiteisminio tyrimo eigą nenurodė, kad daiktai A. A. P. yra grąžinti. Tokia tyrėjo veikla vertinama kaip nusikalstama. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad teismai nevertino tos aplinkybės, jog M. K. 2006-02-22 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-5-242 pagrindu paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad jis negrąžino asmenims kratų metu paimtų daiktų. Šis argumentas teismų analizuotas ir vertintas, pažymėta, kad tai nebuvo analogiška situacija, kuri inkriminuojama M. K. šioje byloje. Nepagrįstas kasatorių argumentas, kad teismai turėjo įvertinti bylai reikšmingą faktą, kad daiktai, kuriuos M. K. grąžino, nebuvo apsaugoti ES valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos aktu, nepaisant to, kad BPK 41 (1) straipsnis įsigaliojo jau po nuteistojo atliktų veiksmų. Lietuvos BPK 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu, o tai reiškia, kad BPK normų pasikeitimas nėra pagrindas procese grįžti atgal ir kartoti tam tikrus veiksmus. M. K. nebuvo inkriminuoti BPK 41 (1) straipsnio pažeidimai, nes ši norma negaliojo veiksmų atlikimo metu. Todėl inkriminuojamų kasatoriui BPK normų vertinimas ir lyginimas su minėtu straipsniu ir jo nuostatomis paprasčiausiai būtų perteklinis ir išeitų iš bylos nagrinėjimo ribų. Taip pat nepagrįstas kasatorių motyvas, kad M. K. negalėjo negrąžinti daiktų pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2006-06-09 nutarimą administracinėje byloje Nr. A-2287-579/2006, nes priimtas sprendimas jį įpareigojo tai daryti ir buvo privalomas, kadangi tai susiję su daiktų grąžinimu L. S., o ne su jų grąžinimu A. A. P..
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl Baudžiamojo kodekso 229 straipsnio taikymo
BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, pareigūnas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją.
BPK 18 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Šią normą detalizuoja tyrėjo pareigybės aprašymas. Kauno miesto VPK Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame 2003-12-03 įsakymu Nr. 0-2-439, nurodyta, kad viena iš šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą bei priimti procesinius sprendimus, vykdyti prižiūrinčio prokuroro nurodymus ir atsiskaityti jam nustatytu laiku. Su šiuo pareigybės aprašymu M. K. susipažino 2003 m. gruodžio 22 d. ir žinojo savo funkcijas bei pareigas. Vėliau, Kauno miesto VPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-160 buvo patvirtintas naujesnis Kauno miesto VPK Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymas, tačiau jis analogiškas ankstesniam. Tyrėjui M. K. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą (atlikti BPK numatytus procesinius veiksmus, priimti procesinius sprendimus) baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-00542-06. Tyrėjas M. K. žinojo, kad kratų metu išimti daiktai pas A. A. P. yra pagrobti iš užsienio valstybėse esančių parduotuvių (Kauno miesto VPK KP NTT tarptautinių ryšių grupės raštai: 2006-05-17 raštas Nr. 20-8-S-5131; 2005-05-18 raštas Nr. 20-8-S-5170; 2006-06-05 raštas Nr. 20-8-S-5737), todėl nebuvo galimas jų grąžinimas pagal BPK 93 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bei BPK 108 straipsnio 2 dalį. Be to, kaip minėta, M. K. nevykdė Antrojo NVT skyriaus prokuroro V. M. 2006-06-05 nurodymo gavus papildomą informaciją apie kratų metu paimtus daiktus, informuoti jį apie tyrimo eigą, neinformavo prokuroro ir apie tai, kad kratos metu išimtus daiktus grąžino A. A. P. Dėl šio netinkamo M. K. pareigų atlikimo buvo padaryta didelė žala valstybei. BPK 92 straipsnio 3 dalies, 93 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 108 straipsnio 2 dalies, 172 straipsnio 2 dalies pažeidimai M. K. inkriminuoti teisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad teismai netinkamai aiškino minėtas BPK normas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatyta, kad M. K. nusikalstama veika padarė didelę žalą valstybei, t. y. sumenkino valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos – autoritetą bei prestižą Lietuvos bei užsienio valstybių akyse, diskreditavo pareigūno vardą, padarė žalą teisingumo ir teisėtumo interesams, sumenkino esminius policijos pareigūnų veiklos principus, šiuo metu nėra žinoma nusikalstamu būdu įgytų daiktų buvimo vieta, tuo pakenkta procesams, atliekamiems Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Kaltinimas buvo grindžiamas liudytojų A.A.P., L.S., V. B., D. J. parodymais, tarnybinio patikrinimo išvada, dokumentais: Kauno miesto VPK KP NTT tarptautinių ryšių grupės raštais (2006-05-17, Nr. 20-8-S-5131, 2006-05-18, Nr. 20-8-S-5170, 2006-06-05, Nr. 20-8-S-5737, 2006-06-27, Nr. 20-8-S-6468, 2006-09-04, Nr. 20-8-S-9007), Kauno miesto apylinkės prokuratūros Antrojo NVT skyriaus prokuroro V. M. 2006-06-05 nurodymu dėl ikiteisminio tyrimo ir kitais svarbiais byloje esančiais dokumentais bei duomenimis. Dėl to, kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad kaltinamajame akte nebuvo duomenų, kurie patvirtina didelės žalos požymį. Taip pat kasatoriai nepagrįstai teigia, kad šie duomenys teisme nebuvo analizuoti, o didelės žalos požymis preziumuotas. Baudžiamosios bylos medžiaga rodo, o ir iš nuosprendžio matyti, kad duomenys tirti, analizuoti ir įvertinti bei remiantis įrodymų visuma nustatyta, kad M. K. BK 229 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad šie daiktai gali būti negrįžtamai prarasti, dėl ko gali būti pakenkta užsienio valstybėse atliekamiems ikiteisminiams tyrimams ir dėl to gali būti sumenkintas Lietuvos policijos vardas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybėse, tačiau turėjo ir galėjo numatyti. Šio nuosprendyje įrašyto sakinio konstrukcija apibūdinta neatsargios kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo – forma, o ne prezumpcija, kaip kad teigia kasatoriai. Kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad aptariant didelės žalos požymį nukrypta nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nes tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas sprendimuose šį požymį aptarė laikydamiesi susiformavusios teismų praktikos nuostatų. Teismų praktikoje, taikant BK 229 straipsnį, „didele žala“ pripažįstama ne tik turtinio pobūdžio bet ir kitokia žala, jeigu dėl jos nukenčia valstybė, juridinis ar fizinis asmuo. Ši kitokio pobūdžio žala gali būti fizinė, moralinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms. Neturtinio pobūdžio žala įvertinama kiekvienu atveju ad hoc konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kurioje valstybės tarnybos srityje ir kokioms vertybėms yra padaryta žala, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, pažeistų objektų reikšmingumą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas, pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.
Kaltinimo ribos, kaip kad teigia kasatoriai, nėra viršytos, nes pareigūno vardo diskreditavimas aptariamu atveju reiškia ne tarnybinio nusižengimo sudėtį, o yra sudėtinis didelės žalos požymis.
Kasatorių argumentas, kad M. K. jau buvo nubaustas tarnybine nuobauda už priešingą veikimą, t. y. tai, kad negražino daiktų administracinėje byloje Nr. A-2287-579/2006 nesusijęs su šia baudžiamąja byla. Administracinėje byloje daiktai buvo negrąžinti L. S., o ne A. A. P.
Nepagrįstas kasatorių argumentas, kad teismai turėjo įvertinti bylai reikšmingą faktą, kad daiktai, kuriuos M. K. grąžino, nebuvo apsaugoti ES valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos aktu, nepaisant to, kad BPK 41 (1) straipsnis įsigaliojo jau po nuteistojo atliktų veiksmų. Lietuvos BPK 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu, o tai reiškia, kad BPK normų pasikeitimas nėra pagrindas procese grįžti atgal ir kartoti tam tikrus veiksmus. Inkriminuotų M. K. BPK normų vertinimas ir lyginimas su minėtu straipsniu išeina iš bylos nagrinėjimo ribų.
Nors pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nurodo, kad A. A. P. sugrąžintas nenustatytas skaičius daiktų, tačiau kratos metu A. A. P. bute surasta ir paimta 24 skaitmeniniai fotoaparatai, 37 vaizdo kameros ir vienas nuotraukų spausdintuvas. Šiuos daiktus M. K. 2006 m. birželio 20 d. grąžino A. A. P.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą atmesti.