Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0115/16/00149 ir Nr. 0115/16/00154 ir antstolės patvarkymo atsisakyti patenkinti R. S. skundą, suinteresuoti asmenys: (išieškotojai) D. Z., R. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Irena Bakšienė nesutikdama su R. S. skundu, jo netenkino ir vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) str. 2 d., jį kartu su vykdomosiomis bylomis pateikė teismui. Antstolė 2016-02-29 patvarkyme Nr. S-1205 atsisakyti patenkinti R. S. skundą (b.l. 2-3) nurodė, kad 2016 m. sausio 26 d. solidarūs išieškotojai D. Z. ir R. Z. pateikė vykdymui Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-20 išduotus vykdomuosius dokumentus - vykdomuosius raštus Nr. 2-716-233 dėl likusios 512,95 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. S.. Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. patikrinus, kad kliūčių, vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nėra, vykdomieji dokumentai - vykdomieji raštai buvo priimti vykdymui ir pradėti vykdyti. Vykdant LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. reikalavimus, tą pačią dieną, šie vykdomieji dokumentai buvo užregistruoti Antstolių informacinėje sistemoje ir užvestos vykdomosios bylos Nr. 0115/16/00149 ir Nr. 0115/16/0150. 2016-01-26 parengti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skolininkė R. S. dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl 2016-01-27 priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kurie išsiųsti į skolininkės darbovietę UAB „Daivida“. Panevėžio apygardos teismo 2014-03-04 nutartimi Nr. B2-378-227/2014 bankroto byla buvo iškelta R. S. individualiai įmonei. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-20 išduotuose vykdomuosiuose raštuose Nr. 2-716-233, kurie yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, kaip skolininkė nurodyta R. S.. 2015-06-01 vykdomieji dokumentai Nr. 2-716-233 buvo perduoti Panevėžio apygardos teismui. Bankroto byloje dalis kreditorinio reikalavimo buvo įvykdyta, neįvykdyta skolos dalis sudaro 512,95 Eur. Išieškotojai D. Z. ir R. Z. kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą ir jiems buvo išduoti vykdomieji raštai tolimesniam skolos išieškojimui. Pasibaigus bankroto procedūrai, bankrutavusi įmonė likviduojama ir nustoja būti civilinių teisinių santykių subjektu. Įmonės savininko, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, teisinis statusas, pasibaigus bankroto procedūrai, nesikeičia. R. S. skola išieškotojams D. Z. ir R. Z. yra atsiradusi iš civilinių santykių tarp fizinių asmenų. Galiojantys įstatymai numato ir fizinio asmens bankroto procedūrą. Skolininkei R. S. bankroto byla pagal Fizinių asmenų Bankroto įstatymą nėra iškelta (Panevėžio apygardos teismo 2015-12-15 nutartis Nr. B2-70-544/2015). Civilinio proceso kodekso 627 str. numatyti atvejai, kada antstolis gali atidėti ar sustabdyti vykdymo veiksmus. Toks atvejis, kad vykdymo veiksmai būtų sustabdyti skolininko prašymu, įstatyme nenumatytas. Skundo padavimas vykdomųjų veiksmų nestabdo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos, pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0115/16/00149 ir Nr. 0115/16/00154 matyta, kad antstolės Irenos Bakšienės kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininkės R. S. dėl 512,95 Eur skolos išieškojimo išieškotojo R. Z. naudai pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-716-233/2014 ir dėl 512,95 Eur skolos išieškojimo išieškotojos D. Z. naudai pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-716-233/2014. Minėtose vykdomosiose bylose antstolė 2016-01-26 priėmė patvarkymus Nr. S-16-115-521 ir Nr. S-16-115-526 priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, o 2016-01-27 priėmė patvarkymus Nr. S-563 ir Nr. S-564 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė taip pat priėmė 2016-01-27 Patvarkymą Nr. S-560 dėl 617,52 Eur skolos išieškojimo iš R. S. išieškotojui R. Z. ir Patvarkymą Nr. S-561 dėl 604,99 Eur skolos išieškojimo iš R. S. išieškotojai D. Z., kuriais pareikalavo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Antstolė atsisakė patenkinti R. S. prašymą panaikinti minėtus patvarkymus ir sustabdyti skolos išieškojimą iš R. S. darbo užmokesčio UAB „Daivida“ pagal minėtus patvarkymus, motyvuodama tuo, kad R. S. skola išieškotojams D. Z. ir R. Z. yra atsiradusi iš civilinių santykių tarp fizinių asmenų, be to Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-20 išduotuose vykdomuosiuose raštuose Nr. 2-716-233 kaip skolininkė nurodyta R. S., o Panevėžio apygardos teismo 2014-03-04 nutartimi Nr. B2-378-227/2014 bankroto byla buvo iškelta R. S. individualiai įmonei, tuo tarpu, skolininkei R. S. bankroto byla pagal Fizinių asmenų Bankroto įstatymą nėra iškelta.

CK 6.128 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai juridinis asmuo likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Visų kreditorių reikalavimai – tiek individualiai įmonei, tiek jos dalyviams, kai individualiai įmonei iškeliama bankroto byla, tenkinami pagal ĮBĮ nustatytas taisykles iš individualios įmonės turto ir, jo neužtekus, iš individualios įmonės savininkų turto (ĮBĮ 33-35 str.). Šiuo atveju galimybę nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą po to, kai užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras ji išregistruojama iš juridinių asmenų registro ir lieka įmonės savininko kreditorių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, lemia aplinkybė, ar prievolė kreditoriui yra individualios įmonės, ar šios įmonės dalyvio. Jeigu prievolę kreditoriui turėjo individuali įmonė, ją dėl bankroto išregistravus, prievolė baigiasi (CK 6.128 str. 3 d.). Tačiau, jeigu individualios įmonės savininko prievolė yra asmeninė, jis įstatymo nustatyta tvarka turi pareigą atsakyti visu savo turtu už savo skolas kreditoriams ir po įmonės likvidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-159/2010).

Nagrinėjamu atveju, Panevėžio apygardos teismas 2014-02-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-378-227/2014 iškėlė bankroto bylą R. S. individualiai įmonei, į.k.300029649. Iš vykdomosiose bylose esančios medžiagos matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-20 išduoti vykdomieji raštai Nr. 2-716-233/2014 dėl 512,95 Eur skolos išieškojimo išieškotojo R. Z. naudai ir dėl 512,95 Eur skolos išieškojimo išieškotojos D. Z. naudai iš skolininkės R. S. 2015-03-02 buvo perduoti vykdyti antstolei I. B., tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. S. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, vykdomieji dokumentai buvo persiųsti bankroto bylą nagrinėjusiam Panevėžio apygardos teismui. R. S. IĮ bankroto byloje Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu patvirtino R. S. IĮ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp kurių ir kreditorės D. D. 512,95 Eur finansinį reikalavimą bei kreditoriaus R. Z. 512,95 Eur finansinį reikalavimą. Taip pat pripažino, kad bankrutavusios R. S. individualios įmonės veikla pasibaigė dėl bankroto ir nurodė, kad liko nepatenkinta 9.387,84 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma. 2015-10-07 R. S. individuali įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro, t. y. baigė savo veiklą (CK 2.95 str. 1 d.). Išregistravus įmonę, Panevėžio apygardos teismas vykdomųjų dokumentų dėl asmeninės įmonės dalyvės R. S. prievolės nesugrąžino juos teismui perdavusiai antstolei, todėl išieškotojai D. ir R. Z. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo. Panevėžio apygardos teismas 2016-01-18 išsiuntė 2015 m. rugpjūčio 27 d. teismo sprendimo kopiją ir grąžino vykdomuosius raštus Nr.2-716-233/2014 D. ir R. Z.. 2016-01-26 D. ir R. Z. kreipėsi į antstolę I. Bakšienę su prašymais dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo.

Pareiškėja R. S. teigia, kad individualios įmonės bankroto byloje IĮ savininkas ir individuali įmonė tampa subjektais, vienodai atsakingais už individualios įmonės ir jos savininko asmenines prievoles kreditoriams, o kreditorius R. ir D. Z. įtraukus į šios bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su bendru 2011.30 Eur reikalavimu, pastarieji įgijo tokias pat teisės, kaip ir kiti kreditoriai, o vykdant bankroto procedūras, atitinkamai ir tokias pat pareigas. Kadangi R. S. IĮ yra pripažinta bankrutavusia, į šios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įtraukti R. ir D. Z. reikalavimai, kildinami iš reikalavimų, kuriems išduoti nurodyti vykdomieji raštai, todėl antstolė neteisėtai juos priėmė vykdyti ir nukreipė skolos išieškojimą iš jos darbo užmokesčio. Su minėtais pareiškėjos argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad individualios įmonės savininkas ir individuali įmonė yra savarankiški subjektai ir jų prievolių tapatinti negalima. CK 2.50 straipsnio 2 d. numatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. <...> Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CK 2.50 str. 4 d.).

Šiuo atveju, juridinio asmens – individualios įmonės prievolių pabaigos, išregistravus įmonę dėl bankroto, negalima tapatinti su juridinio asmens dalyvio - individualios įmonės savininkės asmeninių prievolių pabaiga. Kadangi R. S. skola, dėl kurios išieškojimo 2015-02-20 išduoti vykdomieji raštai Nr. 2-716-233/2014, yra kilusi iš asmeninės R. S. prievolės išieškotojams R. ir D. Z. (dėl garažo pirkimo susitarimo), ji turi pareigą atsakyti visu savo turtu už savo skolas R. ir D. Z. ir po jos individualios įmonės bankroto ir išregistravimo.

Antstolė 2016-01-26 pagrįstai priėmė išieškotojų R. ir D. Z. pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus Nr. 2-716-233/2014, kadangi užbaigus R. S. individualios įmonės bankroto bylą, liko nepatenkintas D. D. 512,95 Eur finansinis reikalavimą bei R. Z. 512,95 Eur finansinis reikalavimas dėl skolos išieškojimo iš R. S., kaip iš fizinio asmens, kurios teisinis statusas, pasibaigus IĮ bankroto procesui, nepasikeitė. Teismų praktikoje nurodoma, kad į individualios įmonės bankroto bylą perduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininko gali būti grąžintas kreditoriui, kad jis įstatymų nustatyta tvarka tęstų iki bankroto bylos iškėlimo pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto. Be to, jeigu užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras lieka neįvykdytų individualios įmonės savininko įsiskolinimų, teismas, gavęs informaciją apie įmonės išregistravimą, vykdomuosius dokumentus pagal asmenines individualios įmonės dalyvių prievoles turi grąžinti individualios įmonės bankroto proceso metu juos teismui perdavusiems antstoliams, kurie vykdė priverstinį išieškojimą iš įmonės dalyvių (Lietuvos Apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1945/2011).

Pareiškėja taip pat nurodo, kad jos atveju turėtų būti vertinamas ir jos asmeninių prievolių pasibaigimas Fizinių asmenų bankroto įstatymo teisės normų kontekste, kadangi užbaigus juridinio asmens bankroto procesą iš esmės nelieka kliūčių inicijuoti fizinio asmens bankroto proceso, tačiau susidaro situacija, kad dėl to paties asmens ir dėl tos pačios turto masės būtų inicijuojamas analogiškas procesas, kas prieštarautų protingumo, teisingumo bei ekonomiškumo principams. Teismo nuomone, pareiškėja nepagrįstai individualios įmonės bankrotą prilygino fizinio asmens bankrotui. Pažymėtina, kad įmonės bankroto byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl R. S. individualios įmonės, o ne dėl pačios R. S. nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo (pvz.: Panevėžio Apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S –130–755/2014). Taigi, šiuo atveju, pareiškėja, remdamasi Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, individualiai įmonei veiklą pabaigus dėl bankroto ir ją išregistravus, pasibaigė R. S. prievolės tik individualios įmonės kreditoriams, tačiau prievolės, kurias įgijo asmeniškai R. S., išliko, todėl antstolei yra pagrindas tęsti asmeninių skolų išieškojimą iš R. S. (CK 2.50 str.). Darytina išvada, kad antstolė Irena Bakšienė vadovavosi vykdymo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais, veikė teisėtai ir pagrįstai priėmė 2016-01-26 patvarkymus Nr. S-16-115-521 ir Nr. S-16-115-526 priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, bei 2016-01-27 patvarkymus Nr. S-563 ir Nr. S-564 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkė R. S. dirba UAB „Daivida“, vadovaudamasi vykdymo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais, pagrįstai priėmė 2016-01-27 Patvarkymą Nr. S-560 dėl 617,52 Eur skolos išieškojimo iš R. S. išieškotojui R. Z. ir Patvarkymą Nr. S-561 dėl 604,99 Eur skolos išieškojimo iš R. S. išieškotojai D. Z., kuriais nukreipė išieškojimą į R. S. darbo užmokestį ((duomenys neskelbtini) str., 736 str.). Remiantis minėtomis aplinkybėmis, antstolei teisėtai ir pagrįstai pradėjus išieškojimo procedūras, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą sustabdyti skolos išieškojimą iš jos darbo užmokesčio, gaunamo UAB „Daivida“ ((duomenys neskelbtini) str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad antstolės veiksmai yra teisėti, vykdomojoje byloje įstatymų pažeidimų, reglamentuojančių priverstinį skolos išieškojimą, nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. skundo dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0115/16/00149 ir Nr. 0115/16/00154 ir antstolės patvarkymo atsisakyti patenkinti R. S. skundą, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.