Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. patikslintą ieškinį atsakovei L. S. ir atsakovės L. S. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo N. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. S. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių.

3. 2019 m. kovo 14 d. nutartimi, be laikino išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo, ieškovui T. S. buvo nustatyta laikina bendravimo su nepilnametėmis dukromis P. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. O. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, ši tvarka 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo pakeista, t. y. nustatyta, kad T. S. su nepilnametėmis dukromis P. D. ir A. O. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

6. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovės prašoma pakeisti bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus, o tėvams jos laikantis, galėtų būti užtikrinta mažamečių A. O. S. ir P. D. S. teisė maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir sudarytos sąlygos tėvui daugiau dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

18. Ieškovas pateikė B. S. individualios įmonės pažymą apie darbo grafiką, iš kurios matyti, kad ieškovo T. S. darbo valandos nurodytoje įmonėje pirmadieniais–penktadieniais yra nuo 8.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 14.00 val. iki 17.30 val., o šeštadieniais – nuo 10.00 val. iki 14.00 val.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šios nutarties 19 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nenurodo priežasčių, dėl kurių minėtas įrodymas nebuvo ir negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar kodėl tokia būtinybė teikti naujus įrodymus iškilo vėliau, įvertinęs tai, kad naujai pateiktas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, atsisako priimti naujus įrodymus.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

21. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).

23. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.

24. Nagrinėjamu atveju, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas neneigia, kad visada norėjo ir nori, kad atsakovė jam sudarytų galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, bendrauti su jais, prižiūrėti ir pan., tačiau atskirajame skunde teigia, kad atsakovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos negalės laikytis dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantas atskirajame skunde neprašo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tačiau prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurią galės tinkami įgyvendinti.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 21 punkte nurodytas aplinkybes, pasisako tik dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo.

26. Skundžiama nutartimi atsakovės prašymas pakeisti nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais tvarką dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės nurodytu būdu tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir laikinai, iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje, nustatė, kad T. S. su nepilnametėmis dukterimis P. D. S. ir A. O. S. bendrauja metų lyginių mėnesių (vasaris, balandis, birželis ir t. t.) antrą atitinkamo mėnesio lyginę metų savaitę nuo pirmadienio 8.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

27. Ieškovas (apeliantas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, motyvuodamas tuo, kad, nustačius atsakovės prašomą bendravimo tvarką, bus pažeisti tiek nepilnamečių vaikų, tiek ieškovo teisės ir teisėti interesai. Atsakovas pateikė alternatyvų prašymą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti, jog jis su nepilnametėmis dukromis bendrauja kiekvieno vasaros mėnesio antrą savaitę nuo pirmadienio 8.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą, tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, ieškovo alternatyvaus prašymo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo netenkino.

28. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

29. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi pateikė 2019 m. kovo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką) ir nustatė, kad laikinai, iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje, nustatytina ieškovo T. S. bendravimo su nepilnametėmis dukromis P. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. O. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, t. y. T. S. su nepilnametėmis dukromis P. D. ir A. O. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Ieškovas (apeliantas) nurodo, kad skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos negalės vykdyti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl darbo laiko darbo dienomis ir šeštadieniais dėl to, kad ieškovo gyvenamosios vietos, darbo vietos ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos buvimo vietos yra skirtinguose miestuose (teritorijose). Pažymėjo, kad vasaros laikotarpiu darbo krūvis mažesnis, todėl ieškovas turės galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvieno vasaros mėnesio kas antrą savaitę. Atsakovė teigia, kad ieškovas siekia tik jam palankios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Pažymėjo, kad ieškovo darbdavys yra ieškovo tėvas, todėl turi galimybę suderinti darbo grafiką, kuris leistų kuo daugiau laiko ieškovui bendrauti su vaikais.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Taigi tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaiko interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su ieškovu tvarka.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų keitimo tikslą ir paskirtį, nurodytus šios nutarties 19 ir 20 punktuose, kasacinio teismo išaiškinimą, nurodytą šiuos nutarties 27 punkte, įvertinęs šalių paaiškinimus, susijusius su nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos) pakeitimu, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys nepagrindė prašymų pakeisti teismo nutartimi nustatytą ieškovo laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nenurodė, kaip pasikeitė faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra pagrindas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ar kaip teismo nutartimi nustatyta (vėliau pakeista) ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė trukdytų ieškovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir kitu, nustatytoje bendravimo tvarkoje nenumatytu laiku.

32. Pažymėtina, kad teismas turi paisyti vaiko interesų ir atsižvelgti į tėvų galimybę dalyvauti vaiko priežiūroje ir auklėjime, o ne vadovautis kurio nors iš tėvų nuomone. Šiuo atveju teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatyta (pakeista) bendravimo tvarka atitinka tiek ieškovo galimybes, tiek ir nepilnamečių vaikų interesus. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaikų emocinį ryšį, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti šalims patogų bendravimą su vaikais.

33. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai.

34. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad tiek atsakovė, tiek ieškovas nepateikė įrodymų, kad nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų (CPK 178 straipsnis), ir dėl ko yra pagrindas ją keisti.

35. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem savo tėvais ir tėvų teisėtus interesus bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Ieškovo bendravimo su dukromis laikinos tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės. Šalys gali geranoriškai susitarti dėl kitokios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos.

36. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo keisti teismo nutartimi nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, šalys nepagrindė prašymų pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su bendravimo tvarkos nustatymu, nors tokią pareigą turėjo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

37. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą pakeisti teismo nutartimi nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti dėl laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės ir ieškovo prašymai dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo atmestini, paliktina galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės ir ieškovo prašymus dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.