Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui K. B. dėl santuokos nutraukimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos Šilutės skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, jog šiuo metu atsakovas K. B. yra (duomenys neskelbtini), nes ten dirba. Jis piktybiškai vengia nutraukti santuoką, nors apie šią nagrinėjamą civilinę bylą ir ieškinyje išdėstytus reikalavimus žino. Su ieškiniu nesutinka. 2019 m. sudaryta santuoka nutrūko, nes nesutapo interesai. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Savo kaltę ieškovė įžvelgia dėl to, nes nesistengė išlaikyti šeimos. Bendras šeimyninis gyvenimas nutrūko 2020 m., t.y. kai pastojo. Sūnus D. B. yra biologinis atsakovo K. B. vaikas. Atsakovas vaiko norėjo, tačiau jam labiau rūpėjo draugai, dėl to atsirado nesutarimai. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Pati alkoholio nevartoja, dirba per kelis darbus. Teisminės mediacijos atsakovas atsisakė. Atkurti santuokos abi šalis neketina. Prašo palikti santuokinę pavardę ,,B.“, atsižvelgiant ir į vaiko interesus. Jokio turto santuokos metu neįgijo. Skolų neturi. (Duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B., kuris gyvena su ieškove. Ji turi asmeninės nuosavybės teise 2 (dviejų) kambarių butą, (duomenys neskelbtini), įgytą 2007 m. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovas gyvenamosios vietos neturi. Šiuo metu ieškovė yra motinystės atostogose. Vaikui yra 1 m. 6 mėn. Dirba (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) planuoja grįžti šių metų lapkričio mėnesį, atsižvelgiant į tai, kaip vaikas apsipras darželyje. Į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ negrįš, nes tam neturi tiek laiko. Šiuo metu mėnesinės pajamos yra 600-700 Eur (motinystės išmoka, vaiko alimentai). Grįžus į darbovietę pajamos siektų gal 600-700 Eur, papildomai priedai. Ji taipogi turi ir 15 metų dukrą, kuri nėra biologinė atsakovo K. B. dukra. Iš jos tėvo ieškovė gauna išmokas, kurios siekia 116 Eur per mėnesį. To neužtenka, bet atskirai dėl to planuoja kreiptis į teismą. Sūnus lanko darželį. Mėnesiui išlaikymo reikėtų 250 Eur, užtikrinant vaiko poreikius. Tėvas bendrauja su sūnumi per Messenger programėlę. Dėl bendravimo tvarkos ginčo nekyla. Gyvų susitikimų suorganizuoti nepavyksta, nes atsakovas yra išvykęs. Atsakovas pradėjęs dirbti užsienyje, praeitą mėnesį pervedė 200 Eur. Vaikas yra sveikas. Dukrai reikalingos higienos priemonės, lanko sunkiąją atletiką, tam į mėnesį reikia skirti 5 Eur, prie viso to dar odontologo paslaugos. Už darželį, kurį lanko sūnus reikia mokėti iki 100 Eur per mėnesį. Pati ieškovė sveikatos problemų neturi. Atsakovas yra pilnai darbingas, tačiau nežino kokios jo pajamos. Ieškovės tėvai padeda, gyvena ūkiškai. Atsakovas Lietuvoje dirbo pagalbinius darbus.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam adresuoti procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nuostatas įteikti tinkamai – 2022 m. gegužės 2 d. dokumentus atsakovas priėmė asmeniškai.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) teismui pateiktoje išvadoje (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)) nurodė, kad vadovaujantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis (SPIS) nustatyta, kad ieškovės O. B. ir atsakovo K. B. šeima skyriui yra žinoma, tačiau aiko teisių pažeidimai nenustatyti. Šalims atvejo vadybos procesas netaikomas, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos neteikiamos. Skyriaus specialistė 2022 m. gegužės 4 d. lankėsi ieškovės O. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). O. B. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Būste yra visi patogumai, gyvenamoji aplinka švari ir tvarkinga, namuose yra visi būtiniausi baldai ir namų apyvokos daiktai, namuose sudarytos geros sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į nepilnamečio D. B. amžių bei nesant duomenų apie tai, jog ieškovė O. B. negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, skyrius neprieštarauja dėl ieškinyje pateikto reikalavimo, nustatyti nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą su motina O. B. Nesant duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi užtikrinimo bei nesant duomenų, jog vaiko motina ieškovė O. B. kliudo atsakovui K. B. bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime, skyrius neprieštarauja ieškovės reikalavimui. Vadovaujantis SPIS Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašu matyti, jog atsakovas K. B. nuo 2022 m. vasario 1 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, suteikiant bedarbio statusą, tačiau tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsižvelgiant į K. B. darbingą amžių, nesant duomenų, jog atsakovas dėl sveikatos būklės būtų netekęs darbingumo, manytina, jog turi dėti maksimalias pastangas siekiant įsidarbinti, išlaikyti darbo vietą, gauti stabilias pajamas ir teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą. Nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su mama, manytina, kad ieškovei kasdien tenkinant sūnaus poreikius, geriausiai žinomos patiriamos išlaikymo išlaidos. Ieškovė O. B. prašo iš atsakovo K. B. sūnaus D. B. išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo atitinka nepilnamečio D. B. interesus ir prašomas priteisti 250 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovui

5. Šeimos bylose, kurioms nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis), susijusiose su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu, ypač kai byloje sprendžiamas vaiko išlaikymo, kuris turi būti teikiamas nepertraukiamai, klausimas. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas – į tai taip pat turi būti atsižvelgiama, taikant CPK 130 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Jei procesiniai dokumentai atsakovui negali būti įteikti įprasta tvarka dėl jo paties nesąžiningumo, jis pats suvaržo savo galimybes dalyvauti procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

6. Šios bylos atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors byloje jam adresuoti procesiniai dokumentai pagal CPK 123 straipsnio 1 dalies nuostatas įteikti tinkamai – 2022 m. gegužės 2 d. (asmeniškai, pasirašytinai). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kiti procesiniai dokumentai – teismo šaukimas į posėdį, kuris atsakovui išsiųstas tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu grįžo į teismą neįteiktas (kadangi atsakovas jam adresuotų procesinių dokumentų neatsiėmė pašto skyriuje), todėl 2022 m. liepos 25 d. nutarties pagrindu atsakovas apie teismo posėdį buvo informuotas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

7. Apie tai, kad tokios kategorijos bylose procesinių dokumentų nepavykus įteikti nei atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nei per darbovietę ir nesant duomenų apie kitus atsakovo gyvenamosios vietos adresus, CPK 130 straipsnyje nustatytas dokumentų įteikimo būdas laikytinas tinkamu nuosekliai pasisakoma ir apygardos teismo praktikoje (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-10 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-527-479/2018 9-10 punktus; Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1796-253/2016 9-11 punktus; Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-768-112/2010 ir kt.).

8. Ieškovė prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, kad atsakovas, žinodamas apie ieškovės siekius nutraukti santuoką, piktybiškai vengia teisminio proceso. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys ir teismo pranešimas, o teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį paskelbtas viešai, darytina išvada, kad atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

9. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsnis).

10. Šalių santuoka sudaryta 2019 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo, savitarpio pagarbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi pareigas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad santuokos metu išsiskyrė jų vertybės atsakovui labiau rūpėjo pramogos ir draugai, o ieškovei šeimyninis gyvenimas ir bendro vaiko auginimas. sutuoktiniai jau ilgą laiką nebegyvena kartu ir santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio (bendras šeimyninis gyvenimas nutrūko dar 2020 m., kai ieškovė pastojo). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pripažįsta, jog santuoka jau yra faktiškai iširusi, šalys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, į ieškinyje išdėstytas santuokos iširimo priežastis, taip pat remdamasis aplinkybe, kad atsakovas nenurodė prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo ir jį pagrindžiančių argumentų, daro išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai turi bendrą vaiką (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į ieškovės prašymą jai palikti turimą pavardę, į tai, kad atsakovas tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, teismas sprendžia, kad visiškai teisinga, jog tiek vaikas, tiek motina turėtų tokias pačias pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos turimos santuokinės pavardės: ieškovei – „B.“, atsakovui – „B.“ (CK 3.69 straipsnis).

12. Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo

13. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu, o pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.

14. Jau minėta, kad ginčo šalių santuoka buvo sudaryta 2019 m. birželio 29 d., teismui pateikta 2019 m. rugsėjo 23 d. vedybų (povedybinė) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), leidžia nustatyti, kad sutuoktiniai sutarė, jog nekeičia turto, įgyto iki santuokos sudarymo, teisinio rėžimo, t. y, turtas, įgytas iki santuokos sudarymo yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (sutarties 1.1. punktas), be to, šia sutartimi šalys nustatė, kad turtas, įgytas gyvenant susituokus, taip pat bus laikomas kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 3.1. punktas).

15. Teismui pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovė dar iki šalių santuokos sudarymo 2007 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju laikytina, kad šis nekilnojamasis turtas ieškovės yra valdomas asmeninės nuosavybės teisėmis ir tarp šalių nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, vedybų (povedybinės) sutarties 1.1.-1.2 punktas).

16. Taip pat nustatyta, kad atsakovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, iš kurių viena – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta dar iki šalių santuokos (2018 m. rugsėjo 12 d.), o kita, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta 2020 m. spalio 20 d., šalių santuokos metu. Atsižvelgiant į CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimą ir šalių sudarytos vedybų (povedybinė) sutarties sąlygas abi paminėtos transporto priemonės laikytinos atsakovo asmeninės nuosavybe ir tarp šalių nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, vedybų (povedybinės) sutarties 3.1. punktas).

17. Ieškovė nurodė kreditorinių įsipareigojimų neturinti. Teismas nenustatė ir byloje nėra duomenų apie šalių finansinius įsipareigojimų buvimą (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo

18. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų D. B., gimusį (duomenys neskelbtini). CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

19. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

20. Ieškovė prašė nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vieta su ja, kadangi sūnus su ja gyvena nuo gimimo, ji visapusiškai juo rūpinasi. Atsakovas tokiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo. Išvadą teikianti institucija taip pat neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, pažymėjo, kad institucijos specialistė 2022 m, gegužės 5 d. lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), nustatė, kad ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, kuriame yra visi patogumai, gyvenamoji aplinka švari ir tvarkinga, namuose yra visi būtiniausi baldai ir namų apyvokos daiktai, namuose sudarytos geros sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, todėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove (motina) neprieštaraus vaiko interesams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis sūnumi ar elgiasi priešingai vaiko interesams, nepilnamečio D. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

21. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą būtent su ja, taip pat prašo teismo nustatyti, kad atsakovas K. B. šalių abipusiu sutarimu nevaržomai bendraus su sūnumi D. B., atsižvelgdamas į vaiko geriausius interesus. Išvadą teikianti institucija nurodė, neturi duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi užtikrinimo bei duomenų, jog vaiko motina ieškovė O. B. kliudytų atsakovui K. B. bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime, todėl skyrius neprieštarauja ieškinio reikalavimui, kad atsakovas (tėvas) su sūnumi bendraus abipusiu šalių sutarimu.

23. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas K. B. šalių abipusiu sutarimu nevaržomai bendraus su sūnumi, atsižvelgdamas į vaiko geriausius interesus. Nagrinėjamu atveju, teismas turi pagrindo išaiškinti šalims, tai nesudaro kliūčių šalims susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Be to, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio sprendimo“) galios, todėl dėl jos pakeitimo tiek tėvas, tiek motina gali kreiptis ateityje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktą).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

24. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito tėvo / motinos pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

25. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiam sūnui, gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio ieškovės reikalavimui (ir jo dydžio) teismui neteikė. Institucija, teikianti išvadą, taip pat neišdėstė ir argumentų dėl kitokios sumos, reikalingos vaiko poreikių užtikrinimui.

26. Ieškovė nurodė ir teismui kartu su ieškiniu pateikti dokumentai leidžia nustatyti, kad šiuo metu ieškovė su 1 metų ir 6 mėnesiu sūnumi gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini), įgytu 2007 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šiuo metu ieškovė nedirba, kadangi yra motinystės atostogose. Prieš tai dirbo dviejuose darbovietėse – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) planuoja grįžti dirbti dar šių metų lapkričio mėnesį (atsižvelgiant į tai, kaip vaikas apsipras darželyje) o į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jau negrįš (nes antrai darbovietei neturės laiko). Šiuo metu ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 600-700 Eur, kurias sudaro ieškovės gaunama motinystės išmoka ir alimentai kito ieškovės vaiko, kadangi ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką (15 metų dukrą). Sūnus lanko darželį, yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Pati ieškovė sveikatos problemų taip pat neturi. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra pilnai darbingas, dirba užsienyje, tačiau jai nėra nežinoma, kokios atsakovo pajamos.

27. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 730 Eur. Ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog 1 MMA išlaikymo dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą vaikui, tačiau kiekvienu atveju teismas priteistino išlaikymo dydį nustato atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 250 Eur, t. y. mažesnį nei 1 MMA išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui. Teismas, atsižvelgdama į ieškovės argumentus, vaiko amžių, aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie specialius šalių sūnaus poreikius bei tai, kad abi ginčo šalys yra jauno ir darbingo amžiaus, sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti 250 Eur išlaikymas atitinka šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai, todėl priteistinas iš atsakovo. Išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2022 m. balandžio 25 d.

29. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 22 d. sprendimu 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė 2022 m. liepos 21 pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 410,82 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su advokato pagalba šioje byloje, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio, todėl ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32. Be to, ieškovė už 2022 m. balandžio 25 d. pateikto ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 142,50 Eur žyminio mokesčio (75 Eur + [250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.] ) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

33. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina ir 13,44 Eur procesinių dokumentų, t. y., pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

34. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimas taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 7 straipsnis, 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2019 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. B. palikti pavardę – „B.“, atsakovui K. B. – „B.“.

Pripažinti ieškovės O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. B. (gimusio (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas K. B. šalių abipusiu sutarimu nevaržomai bendraus su sūnumi D. B., atsižvelgdamas į vaiko geriausius interesus.

Priteisti iš atsakovo K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. balandžio 25 d. ) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo ir išlaikymo skolos tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 410,82 Eur (keturis šimtus dešimt eurų ir aštuoniasdešimt du euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 142,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika eurų ir keturiasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Įteikti atsakovui K. B. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. spalio 3 d. sprendimą viešo paskelbimo būdu, nurodyti sprendimo paskelbimo būdu datą – 2022 spalio 3 d.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.