Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui K. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytas iš atsakovo priteistino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydis. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija nagrinėja, vertina ir pasisako dėl apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.Apeliacinį skundą atsakovas grindžia motyvais dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taikymo. Nustatyta, kad šioje byloje procesiniai dokumentai, siųsti paskutinės atsakovo gyvenamosios vietos adresu, grąžinti neįteikti. Procesiniai dokumentai taip pat buvo siųsti atsakovo elektroninio pašto adresu (toks atsakovo elektroninio pašto adresas nurodomas ir atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktame šalių elektroniniame susirašinėjime), tačiau atsakovas siunčiamos informacijos elektroniniu parašu arba patvirtintu originaliu parašu nepatvirtino (b. l. 17–19, 21–22, 24). Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016‑06-03 nutartimi nutarta procesinius dokumentus atsakovui K. M. įteikti viešo paskelbimo būdu. Taip pat procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti jo elektroninio pašto adresu bei paskutinės gyvenamosios vietos adresu (b. l. 38–39).Esant nežinomai atsakovo gyvenamajai ir darbo vietoms ir suinteresuotam asmeniui neprašant paskirti kuratoriaus, yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbė viešai, nes buvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, apeliantas nurodo pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2‑182‑838/2014 esančią informaciją apie atsakovo gyvenamąją vietą užsienyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje byloje nėra duomenų, jog nurodytu adresu atsakovui siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti (ieškovės prašymu procesinių dokumentų įteikimo būdas buvo pakeistas, įteikiant juos per antstolį; tokiu būdu procesiniai dokumentai įteikti atsakovo broliui). Be to, pastebėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė (nurodomas jo atstovo adresas), tačiau iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų matyti, jog atsakovo užsienyje nuo 2015 m. vasario mėn. nuomojamos gyvenamosios patalpos adresas nesutampa su apelianto akcentuojama kitoje byloje nurodyta informacija apie jo adresą, o nagrinėjamoje byloje ieškinys priimtas 2015-12-28.Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad procesiniai dokumentai atsakovui nepagrįstai įteikti viešo paskelbimo būdu, dėl to šiuo pagrindu reiškiamus apeliacinio skundo argumentus dėl proceso nuostatų pažeidimų atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimu motyvus išdėstė apeliaciniame skunde, jam pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, tad išdėstė savo poziciją dėl faktinių ir byloje įrodinėtinų aplinkybių.Byloje ginčas kilo dėl teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. B. ir atsakovas K. M. yra nepilnamečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-182-838/2014 priimta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, ja, be kita ko, K. M. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. B. po 400 Lt kas mėnesį nuo 2013-09-10 iki jo pilnametystės. Ieškovė D. B. patikslintu ieškiniu teismo prašė pakeisti minėta teismo nutartimi nustatytą išlaikymo vaikui dydį, jį padidinant iki 300 Eur. Atsakovas K. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi šį ieškinio reikalavimą tenkinti ir apeliaciniu skundu prašo ieškovės reikalavimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnis). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑529/2014).Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam sūnui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais bei esminiu šalių finansinės padėties pasikeitimu. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų apie vaiko poreikių padidėjimą bei šalių turtinę padėtį vertinimo. Apelianto nuomone, skundžiamu sprendimu priteistas išlaikymas vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra per didelis. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovė neatskleidė teismui realios savo turtinės padėties, turimo nekilnojamojo turto, gaunamų pajamų iš nuomos, tad ieškovės turtinė padėtis yra gera.Sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti.Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad vien tik vaiko minimaliems poreikiams patenkinti būtinas 400 Eur dydžio išlaikymas, o išlaidų daugėja. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių sūnus šiuo metu yra jau 15 metų paauglys. Ieškovė nurodo, kad reikalingos lėšos ne tik vaiko minimaliems poreikiams tenkinti – perkamas ekologiškas maistas, drabužiai, kurie greit išaugami, daug išlaidų patyrė dėl pasirengimo mokyklai, kompiuterinės technikos priemonių (kompiuterio, spausdintuvo), vaikui reikalingų akinių, kambario baldų pirkimo. Matyti, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, atsirado papildomų išlaidų. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių bei bylos duomenų matyti, kad vaikas dalyvauja užklasinėje veikloje – sportuoja, taip pat vyksta į keliones. Ieškovė nurodė, kad vaikas svajoja studijuoti universitete. Tad šalių sūnui reikalingos lėšos ne tik bendriems būtiniesiems, bet ir individualiems poreikiams patenkinti, asmeniniams gabumams lavinti.Teismo nutartis, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl atsakovo vaikui išlaikyti skirtinos sumos, priimta 2014-03-03, t. y. prieš daugiau nei dvejus metus. Svarbu pažymėti, kad minėtoje nutartyje nustatytas atsakovo teiktinas išlaikymas – 400 Lt, šiuo metu tai sudaro 115,85 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes apie vaiko poreikius darytina išvada, kad šiuo metu vaiko poreikiai yra iš esmės objektyviai padidėję ir nustatytas atsakovo mokėtino išlaikymo dydis šiuo metu yra akivaizdžiai per mažas patenkinti net minimalius vaiko poreikius, jiems tenkinti reikalinga didesnė abiejų tėvų teikiamo išlaikymo suma.Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑101/2010; 2010-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei D. B. priklauso du nekilnojamojo turto objektai (butai su rūsiais), esantys Vilniuje ir Klaipėdoje. Abu nekilnojamojo turto objektai įgyti iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-182-838/2014 bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutarties priėmimo. Tad šie duomenys nesudaro esminio turtinės padėties pasikeitimo pagrindo.Apeliantas pabrėžia, kad ieškovė butus nuomoja ir iš to gauna pajamų. Šiuos teiginius grindžia pateiktame šalių susirašinėjime elektroniniu paštu ieškovės nurodytais teiginiais apie nuomą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad laiškai su tokio pobūdžio aplinkybėmis taip pat rašyti dar iki Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutarties priėmimo. Nenurodomas šių aplinkybių esminis pasikeitimas. Be to, vertinant tėvų turtinę padėtį svarbu įvertinti ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010‑05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑243/2010; 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kita vertus, ieškovė byloje nurodė ir pateikė patvirtinančius duomenis, kad 2015‑09-07 jos darbo pajamos buvo didesnės dėl papildomų funkcijų atlikimo, tačiau šioms funkcijoms atlikti priimtas naujas darbuotojas, tad ieškovės pajamos vėl sumažės. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad iki papildomų funkcijų priskyrimo ieškovei jos pajamos sudarė apie 890 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, kad nekilnojamo turto Lietuvos Respublikoje neturi ir užsienyje nėra įtrauktas į Žemės registro Valdytojų vardų indeksą. Iš byloje esančio nuomotojo 2016-07-20 rašto nustatyta, kad atsakovas K. M. kartu su kitu asmeniu nuo 2015 m. vasario mėn. nuomojasi butą, nuomos kaina per mėnesį sudaro 758,33 svaro. Apeliantas nurodo, kad išlaidos būsto nuomai per mėnesį sudaro 455 Eur, komunaliniai mokesčiai – 120 Eur ir maistas – 160 Eur. Atsakovas nurodo, kad gyvena užsienyje, dirba vairuotoju pagal verslo liudijimą, fiksuotos mėnesinės algos negauna, deklaravus metines pajamas, jos sudaro 844 Eur per mėnesį. Atsakovas pateikė mokesčių deklaracijos duomenis, kad jo iš savarankiško darbo gautas pelnas sudaro 8 440 svarų. Kita vertus, atsakovas nurodo, kad jo pajamos priklauso nuo užsakymų skaičiaus, o atsakovo pateiktuose įrodymuose nėra duomenų, kokiu laikotarpiu atsakovas gavo nurodytas pajamas, t. y. neatsispindi duomenys apie atsakovo faktiškai per metus dirbtą laiką ir vykdytus užsakymus. Įrodymų, jog atsakovas turi kitų išlaikytinių, sveikatos sutrikimų ar jo darbingumas būtų apribotas, byloje nėra. Atsakovas taip pat nepateikė ir duomenų, jog neturi kitų lėšų ar santaupų banko sąskaitose.Apeliantas nurodo, kad turi paskolų. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų paskolų grąžinimo grafikų matyti, kad pagal paskolos sutartį Nr. G040010347 nuo 2008 m. iki 2023 m. numatoma padengti 868,86 Eur skolą ir 301,41 Eur palūkanų, paskolos dengimas numatytas ketvirtinių įmokų mokėjimu, 2016 m. nustatytų ketvirtinių įmokų dydžiai vidutiniškai sudaro apie 16 Eur (pvz., iš viso per 2016 m. – 64,54 Eur, tai sudarytų po 5,38 Eur per mėnesį) ir toliau numatomas ketvirtinių įmokų sumos mažėjimas. Pagal paskolos sutartį Nr. G050010248 nuo 2008 m. iki 2023 m. numatoma padengti 868,86 Eur skolą ir 331,27 Eur palūkanų, paskolos dengimas numatytas ketvirtinių įmokų mokėjimu, 2016 m. nustatytų ketvirtinių įmokų dydžiai sudaro daugiau kaip 19 Eur (pvz., iš viso per 2016 m. – 77,84 Eur, tai sudarytų po 6,49 Eur per mėnesį) ir toliau numatomas jų sumos mažėjimas. Įvertinus šiuos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo finansiniai įsipareigojimai pagal minėtas paskolų sutartis turi didelę įtaką atsakovo turtinei padėčiai. Be to, šių paskolų įmokų mokėjimo pradžia buvo numatyta dar iki Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutarties priėmimo. Iš apelianto pateiktų banko sąskaitos išrašo duomenų apie jo atliktus išlaikymo lėšų pervedimus matyti, kad buvo pervedamos didesnės sumos, nei numatyta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutartyje, t. y. laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-08-01 pervedamos sumos sudarė 150–200 Eur. Atsakovo pozicija apie jo galimybes teikti didesnį išlaikymą sūnui, esant poreikiui, matyti ir iš atsakovo pateiktų duomenų apie šalių elektroninį susirašinėjimą 2016 m. liepos mėn. (b. l. 86–90). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra iš esmės geresnė ir galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo yra didesnės, nei nustatyta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014‑03-03 nutartimi, dėl to atsakovas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą sūnui, kad būtų patenkinti šiek tiek didesni nei minimalūs šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis).Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, visumą faktinių aplinkybių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, duomenis apie vaiko poreikius ir jų užtikrinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės teisingai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus bei išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Atsakovo K. M. sūnui A. B. teiktino išlaikymo dydis pagrįstai pakeistas, jį padidinant (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad išspręsdamas apeliaciniame skunde nurodytą klausimą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės arba iš esmės pažeidė ar netinkamai pritaikė proceso teisės normas. Dėl to skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį naikinti ir grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nenustatyta teisinio pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatavus, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016‑07‑29 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimą palikti nepakeistą.