Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Mariaus Dobrovolskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui T. S. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę, turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, gaunamą darbo užmokestį bei išlaikymo lėšų mokėjimą ieškovei. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Apeliantas skunde nurodė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie iškeltą civilinę bylą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, šaukimo į teismo posėdį negavo, todėl išnagrinėdamas bylą atsakovui nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškinys kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2017 m. liepos 13 d. išsiųsti atsakovui ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro departamento duomenimis, šiuo adresu yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta (b. l. 23). Iš byloje esančių AB „Lietuvos paštas“ duomenų matyti, jog atsakovas jam adresuotos pašto korespondencijos per siuntos saugojimo terminą iš pašto įstaigos neatsiėmė (b. l. 21). Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismo procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovo darbovietės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, AB „Lietuvos paštas“ pažymoje nurodyta, jog dokumentai iš pašto įstaigos nebuvo atsiimti (b. l. 25). 2017 m. rugsėjo 25 d. procesiniai dokumentai atsakovui pakartotinai išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi procesinių dokumentų nei atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nei per darbovietę įteikti nepavyko, duomenų apie kitus atsakovo gyvenamosios vietos adresus byloje nebuvo pateikta, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą procesinius dokumentus laikyti atsakovui įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, tai yra praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgtina ir į tai, kad apie teismo posėdį atsakovas papildomai buvo informuotas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Kolegija įvertina ir tai, kad visus bylai reikšmingus atsikirtimus atsakovas turėjo galimybę nurodyti savo apeliaciniame skunde, kartu su juo pateikti savo argumentus pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas šia teise pasinaudojo. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas apie vykstantį teismo procesą buvo informuotas tinkamai, todėl atsakovo teisė būti išklausytam šioje byloje nebuvo pažeista.Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai pakeitė išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, nors šalys teismo patvirtintoje taikos sutartyje buvo susitarusios dėl 300 Lt išlaikymo sumos. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui E. S. dydžio. Iš bylos duomenų matyti, jog Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi buvo patvirtina ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 300 Lt (86,88 Eur) nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl pasikeitusių aplinkybių, tai yra pasikeitusių vaiko poreikių, ekonominės situacijos, padidėjusių prekių ir paslaugų kainos, ši suma nebėra pakankama vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 380 Eur. Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaiko maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms, taip pat turi būti apmokama vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties priėmimo praėjo daugiau nei 6 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, jis pradėjo lankyti mokyklą, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Taigi nors šalys taikos sutartimi buvo susitarusios dėl išlaikymo dydžio ir ieškovė neginčija, jog atsakovas šią pareigą vykdo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ši suma nebėra pakankama ir 86,88 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas neužtikrina tinkamo sūnaus poreikių patenkinimo, todėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma turi būti didinama. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaiko poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog iš atsakovo priteista vaiko išlaikymo suma iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė. Įvertinusi vaiko amžių ir jo poreikius, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino iš atsakovo priteistą išlaikymo vaikui sumą iki 190 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų.Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas nevertino, jog ieškovė nesistengia gauti daugiau pajamų vaikui išlaikyti, todėl skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai vaiko išlaikymo naštą perkėlė vien atsakovui. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.CK 3.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 380 Eur, todėl pusę sūnui išlaikyti reikalingos sumos, tai yra 190 Eur, teismas priteisė iš atsakovo. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui nėra nustatyta didesnė vaiko išlaikymo našta, todėl priėmus skundžiamą sprendimą, ieškovei taip pat tenka tokio paties dydžio vaiko išlaikymo prievolė kaip ir atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovas byloje neįrodė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog ieškovei turėtų tekti didesnė vaiko išlaikymo našta, todėl šalys išlaikymą savo vaikui šiuo atveju privalo teikti lygiomis dalimis (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo skundo argumentais, jog šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo našta buvo perkelta vien atsakovui.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, todėl teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apelianto teigimu, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra tik apie 380 Eur, o visos kitos pajamos yra dienpinigiai ir kitos su vykimu dirbti į kitą miestą susijusios išmokos. Be to, atsakovas turi sveikatos sutrikimų, jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, taip pat turi įsipareigojimų kreditoriams. Su šiomis skundo nuostatomis teisėjų kolegija nesutinka.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengiu, jo gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos sudaro apie 673 Eur per mėnesį. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, taip pat atsakovo paaiškinimų matyti, jog atsakovo darbo užmokestis sudaro 380 Eur, o kita pajamų dalis yra dienpinigiai bei kitos su vykimu dirbti į kitą miestą susijusios išmokos. Nors apeliantas nurodo, kad vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas neturėjo atsižvelgti į atsakovui mokamus dienpinigius, tačiau teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Pagal CK 3.199 straipsnio nuostatas vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš tėvų darbo užmokesčio ir visų kitų jų pajamų rūšių. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Taigi atsakovo gaunami dienpinigiai ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, nors ir turi tikslinę paskirtį, tačiau yra laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl jų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja. Dėl šios priežasties vertindamas atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į visas atsakovo gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas.Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės, jam nuosavybės teise priklauso dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 60/170 dalys pastato-sandėlio, 113/559 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. ir 2015 m. sausio 30 d. kredito sutartis. 2017 m. gruodžio 21 d. duomenimis, atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dalis pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį buvo 33 792,99 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2047 m. rugpjūčio 17 d., o neįvykdytų įsipareigojimų dalis pagal 2015 m. sausio 30 d. sutartį sudarė 5 998,45 Eur, kredito grąžinimo terminas – 2018 m. sausio 30 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien turimi skoliniai įsipareigojimai kreditoriui savaime nepašalina atsakovo pareigos teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nors atsakovas nurodė, kad turi sveikatos sutrikimų, tačiau byloje pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negali dirbti. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas teigė, jog fizinio darbo jis negalės dirbti tik ateityje. Taigi nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog atsakovas dėl sveikatos būklės šiuo metu neturi galimybės imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, jeigu jo gaunamų pajamų nepakanka vaikui išlaikyti. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 190 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma nėra per didelė, todėl apeliacinio skundo argumentais mažinti šios sumos nėra teisinio pagrindo. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.