Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-08 · Civilinė byla Nr. 2S-68-565/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
2S-68-565/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41602-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
S. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-68-565/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41602-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. V. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio A. N. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); taip pat prašė priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą.

2. Nurodė, kad išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi (CPK 668 str. 1 d.). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pažymėjo, kad nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Šiuo atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje pataisos namuose, neatsižvelgiant į aplinkybę, ar jos viršija 1 MMA, todėl pareiškėjui nelieka jokių pajamų, kurias galėtų panaudoti savo reikmėms.

3. A. A. N. 2016-11-11 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad skolininkui buvo 2010-09-15 siunčiami patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas susimokėti skolą ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, kurie skolininkui įteikti 2010-09-16. Per raginime nurodytą terminą įsiskolinimas padengtas nebuvo, todėl 2010-09-30 buvo pritaikytos priverstinio poveikio priemonės, skolininkui išsiųstas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas pateikti informaciją apie visą turimą turtą. Nurodyti 2010-10-05 procesiniai dokumentai buvo įteikti skolininkui, tuo metu buvusiam Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Antstolis, nenustatęs jokio kito kilnojamojo turto, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio ar kitų pajamų, priklausančių skolininkui, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, skundžiamu patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje depozitinėje sąskaitoje. Pažymėjo, kad skolininkas nėra pateikęs jokios informacijos, kurios pagrindu būtų galima nustatyti, jog skolos išieškojimas iš nurodytos sąskaitos negalėjo būti vykdomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-25 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

5. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-7146-574/2009 dėl 29,54 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo –valstybės naudai. Antstolis, nustatęs, kad pareiškėjas bausmę atlieka Kybartų pataisos namuose, 2015-09-10 priėmė Patvarkymą patikrinti bei areštuoti skolininkui priklausančių lėšų išmokėjimą, kuriuo areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias Kybartų pataisos namų depozitinėje sąskaitoje, taip pat Patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kurie išsiųsti pareiškėjui 2015-09-10 per Kybartų pataisos namus. Antstolis 2016-11-07 gavo pareiškėjo skundą dėl 2015-09-10 patvarkymo, kuriuo prašo panaikinti areštą. Teismas nurodė, kad duomenų, leidžiančių teigti, kad apie skundžiamą antstolio patvarkymą pareiškėjas sužinojo vėliau, nei jam buvo įteikti antstolio patvarkymai per įkalinimo įstaigą, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė savo skunde ir pareiškėjas. Aplinkybę, kad pareiškėjas žinojo apie antstolio patvarkymą areštuoti laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias lėšas, patvirtina jo 2015-10-19 prašymas antstoliui dėl banko sąskaitos arešto panaikinimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad vykdomosios bylos Nr. 0157/10/00597 duomenys patvirtina, jog pareiškėjui apie skundžiamą patvarkymą buvo žinoma nuo jo priėmimo.

6. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo skundas yra nenagrinėtinas teisme, nes paduotas suėjus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam terminui, kuris negali būti teismo atnaujinamas (CK 1.117 str. 6 d.), tačiau tai neužkerta kelio pareiškėjui vykdymo procese teikti antstoliui naujus prašymus (CPK 643 str.).

7. Teismas pažymėjo, kad jau nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-32384-430/2016 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-32595-809/2016 buvo konstatuota, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl 2015-09-10 Patvarkymo patikrinti bei areštuoti skolininkui priklausančių lėšų išmokėjimą, praleidęs naikinamąjį terminą, todėl bylos buvo nutrauktos. Todėl teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. ir 512 str. pagrindais, išaiškindamas pareiškėjui, kad jis turi teisę dėl neturtinės žalos kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Pareiškėjas S. V., skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-25 nutartį, dokumentą pavadinęs ieškiniu, prašo įpareigoti antstolį panaikinti pareiškėjo sąskaitos areštą ir priteisti pareiškėjui 60 000 Eur neturtinę žalą iš jo nurodytų atsakovų. Procesinis dokumentas grindžiamas šiais argumentais.

8.1. Teisėja akivaizdžiai piktnaudžiauja, nors pareiškėjas vadovavosi teisės normomis ir teikė savalaikius ir teisėtus skundus bei kitus procesinius dokumentus. Teisėja nepagrįstai gina antstolį. Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu išieškoma iš jo 29,54 Eur skola ir kodėl tik po 6 m. antstolis kreipiasi į Kybartų pataisos namų administraciją dėl arešto taikymo pareiškėjo sąskaitai. Nurodo, kad taip pat išieškoma iš jo 80,23 Eur vykdymo išlaidų. Dar 2011-10-28 (t.y. po 2 m.) vykdomajai bylai turėjo sueiti išieškojimo senaties terminas, todėl antstolis, ilgiau kaip 4 m. atlikdamas išieškojimą, pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nesislapstė ir netrukdė išieškojimui.

8.2. Patvirtina, kad nuo 2015-09-10 pareiškėjui iš artimųjų pervestos visos lėšos, esančios pataisos namų banko sąskaitoje, pervedamos antstoliui. Nors iš šių lėšų pagal teisės aktus negalima išieškoti (CPK 668 str. 1 d., 739 str. 6 p.). Lietuvos Respublikos Antstolių rūmų 2015-07-27 rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjo lėšos nepatenka į tas lėšas, iš kurių galima išieškoti. Lėšos pareiškėjui reikalingos buities reikmenims, higienos priemonėms, kanceliarinėms priemonėms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-11-25 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.

10. Bylos duomenimis, pareiškėjas S. V. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio A. N. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymo (dėl 2015-09-10 priimto Patvarkymo patikrinti bei areštuoti skolininkui priklausančių lėšų išmokėjimą, kuriuo areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias Kybartų pataisos namų depozitinėje sąskaitoje) dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); taip pat prašė priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016-11-25 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

11. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjui padavus jį jau pasibaigus CPK 512 str. nustatytam 90 d. naikinamajam terminui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d., nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir dėl bet kokio dalyko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

13. Antstolis vykdo 2009-10-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-7146-574/2009 dėl 29,54 Eur skolos išieškojimo iš S. V. išieškotojo valstybės naudai. Antstolis 2015-09-10 priėmė skundžiamą patvarkymą patikrinti ir areštuoti skolininkui priklausančių lėšų išmokėjimą, kuriuo areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias Kybartų pataisos namų depozitinėje sąskaitoje (v.b.l. 45-47). Byloje nustatyta, kad nurodytas patvarkymas ir 2010-09-10 patvarkymas dėl informacijos pateikimo pareiškėjui išsiųsti 2015-09-10 per Kybartų pataisos namus, pareiškėjas žinojo apie skundžiamą antstolio patvarkymą areštuoti laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias lėšas (v.b.l. 48, 52), pareiškėjas šios aplinkybės neneigia ir atskirajame skunde. Tačiau pareiškėjo teigimu, jis visus savo procesinius dokumentus siuntė laiku, todėl antstolis ir teismas nepagrįstai pažeidžia jo teises, palikdami galioti areštą visoms artimųjų pervestoms lėšoms, esančioms jam priklausančioje banko sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas praleido CPK 512 str. nustatytą 90 d. terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. CPK 613 str. nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 str. nustatyta tvarka. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 d. nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.). Devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006). Teismų praktikoje nustatyta, kad pasibaigus naikinamajam 90 d. terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundo dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.).

15. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir Kasacinio teismo praktiką pasibaigus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam terminui, šiuo atveju pareiškėjas netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Kaip minėta, pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo laiku ir tinkamai įteiktas skundžiamas 2015-09-10 patvarkymas patikrinti ir areštuoti skolininkui priklausančių lėšų išmokėjimą. Taigi CPK 512 str. nustatytas 90 d. terminas suėjo 2015-12-09, tačiau pareiškėjo skundas antstolio kontoroje gautas praėjus daugiau negu 90 d. nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, 2016-11-07. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas yra akivaizdžiai praleidęs terminą teikti skundą dėl antstolio veiksmų dėl antstolio 2015-09-10 priimto patvarkymo partikrinti bei areštuoti skolininkui priklausančių lėšų išmokėjimą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neatlikus procesinio veiksmo ilgiau negu nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Konstatuotina, kad skundžiama nutartimi teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 str. 2 d. 1 p. ir 512 str. nurodytais pagrindais.

16. Atskirojo skundo argumentai, kad yra pasibaigęs išieškojimo senaties terminas, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta, prašymai pripažinti atsakovų veiksmus neteisėtais ir priteisti 60 000 Eur neturtinę žalą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas pateiktu skundu dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų lėšų grąžinimo neprašė nutraukti vykdomosios bylos dėl senaties termino, prašė priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, taigi pirmosios instancijos teismas tokių argumentų nevertino, nurodyti argumentai nėra susiję su antstolio veiksmų dėl 2015-09-10 patvarkymo teisėtumo vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

17. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš pareiškėjo turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 buvo aptartos CPK LI skyriaus 736-739 str. normos, apibrėžiančios tam tikras skolininko periodinių pajamų rūšis bei išieškojimo iš jų ribojimus, taip pat šių pajamų santykis su CPK 668 str. numatytu vieno MMA dydžio išskaitų ribojimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Šiuo atveju skundžiamo antstolio 2015-09-10 patvarkymo pagrindu buvo areštuoti 109,77 Eur pareiškėjui priklausančioje depozitinėje sąskaitoje, kurią administruoja Kybartų pataisos namai. Pareiškėjo argumentai, kad iš artimųjų gautinos lėšos yra jam reikalingos pragyvenimui ir socialiniams ryšiams palaikyti, yra atmestini, kadangi, kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Šioje byloje nenustatyta, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui priklausančią grynųjų pinigų sumą ar priklausytų kitai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 str., o pareiškėjas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu dėl antstolės veiksmų nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti duomenų, t.y. kad antstolės nukreiptos išieškoti lėšos priklausė tai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima (CPK 12, 178 str.). Todėl darytina išvada, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir, kaip jau minėta, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo proceso klausimus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-25 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė