Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-03 · Civilinė byla Nr. 2S-945-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
2S-945-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04507-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Suinteresuotas asmuo
A. B., M. G., G. G.
Pareiškėjas
A. L., A. G., F. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-945-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04507-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 2.5.9.; 3.3.2.4.; 3.4.5.19.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14-652/2017 pagal pareiškėjų A. L., A. G., F. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., M. G. ir G. G. dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai A. L., A. G. ir F. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti jiems praleistą įstatymų nustatytą terminą V. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina V. G., kurios įpėdiniais pagal įstatymą liko šeši vaikai – F. G., A. G., A. L., G. G., M. G. ir A. B.. Po motinos mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) A. B. gyveno kartu su motina, jai priklausančiame name, kurį laikė, kad paliko būtent A. B.. Praėjus penkiolikai metų nuo V. G. mirties, A. B. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, kad būtent ji priėmė V. G. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėjai tik tuomet sužinojo, kad jokio testamento nėra ir paveldėjimo procedūros nebuvo sutvarkytos. Jie neprieštaravo, kad A. B. paveldėtų namą, kuriame su motina kartu iki jos mirties gyveno ir kurį toliau po mirties prižiūrėjo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės tikslu, kad A. B. po savo motinos V. G. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėjams tik išnagrinėjus bylą tapo žinoma, kad V. G. palikimą sudaro ne tik gyvenamasis namas su priklausiniais ir žymės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bet ir 303/911 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 61/183 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) į kuriuos V. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės 1998 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu. Nurodo, kad jie apie motinos vardu atkurtas nuosavybės teises į žemę nežinojo, todėl įstatymo nustatytu terminu į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Įrodinėja, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą tenkino, tikslu realizuoti paveldėjimo teises, atnaujinti pareiškėjams terminą palikimui po motinos V. G. mirties (duomenys neskelbtini) priimti. Teismas sprendė, kad pareiškėjai sutiko, tik dėl to, kad A. B. po motinos mirties priimtų likusį gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl juridinio fakto nustatymo) ir A. B. kreipimasis pas notarą dėl palikimo priėmimo neatima pareiškėjams teisės ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo bei patiems pretenduoti į palikimą, teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai, tiek ir suinteresuoti asmenys yra pirmos eilės paveldėtojai, tačiau nei vienas iš jų nesikreipė dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą. Tuo tarpu, nagrinėjant A. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nebuvo žinoma apie visą palikėjos V. G. turtą. Teismas vertino, kad pareiškėjai galimai suklydo, sutikdami, jog A. B. viena priimtų palikimą po motinos mirties. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad tiek pareiškėjai, tiek ir suinteresuotas asmuo A. B. apie kitą palikėjos turtą galimai sužino 2016 m. metų rudenį. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai yra vyresnio amžiaus asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo, tuo tarpu nuosavybės teisės į žemės sklypus palikėjai buvo atkurtos likus porai metų iki jos mirties, atkūrimo procese pati palikėja nedalyvavo, o šeimoje šis faktas galimai nebuvo žinomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu A. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: A. B. palikimą priėmė iškart po motinos mirties, faktiškai pradėjusi rūpintis mirusios motinos turtu. Šios aplinkybės konstatuotos ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo motinos mirties nei vienas iš pareiškėjų nesidomėjo palikimu, juo nesirūpino, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai turi teisę į palikimo priėmimo termino atnaujinimą. Vien aplinkybė, kad pareiškėjai yra senyvo amžiaus ir neturi teisinio išsilavinimo nėra pagrindas teismui spręsti, kad termino praleidimas buvo svarbus. Patys pareiškėjai turėjo pareigą domėtis palikimo sudėtimi ir jo priėmimu, todėl juo nesidomėdami neišreiškė noro priimti palikimo nuo pat palikimo atsiradimo dienos. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjų motina V. G. mirė (duomenys neskelbtini) Įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo nei pareiškėjai, nei suinteresuoti asmenys į notarų biurą nesikreipė. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad palikėjo dukra A. B. 2015 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad ji po savo motinos mirties priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu, pareiškėjams neprieštaraujant, jog palikimą, kuris liko po motinos mirties paveldėtų jų sesuo A. B., nustatė juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad A. B. po savo motinos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėjai 2016 m. spalio 24 d. pateikė teismui prašymą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, kurį grindė iš esmės vienintele priežastimi, jog tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir nagrinėjant civilinę bylą dėl juridinio fakto nustatymo, jie nežinojo, kad jų motinos palikimą sudaro ne tik gyvenamasis namas su priklausiniais ir žymės sklypas, bet ir žemės sklypai, į kuriuos V. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjai įrodė, kad jie dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti – nežinojo apie kitą po jų motinos mirties likusį paveldėtiną turtą, yra vyresnio amžiaus asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo, o žemės sklypai palikėjai atkurti likus porai metų iki jos mirties, ji atkūrimo procese nedalyvavo, todėl atnaujino pareiškėjams terminą palikimui priimti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, išanalizavęs ir įvertinęs nustatytų bylos faktinių duomenų visetą, iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė termino palikimui priimti pratęsimą reglamentuojančias teisės normas. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, įpėdinis, praleidęs terminą palikimui priimti, gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai savo reikalavimą iš esmės grindžia aplinkybe, kad jie neprieštaravo jog jų sesuo A. B. paveldėtų namą su prie jo esančiu žemės sklypu, kadangi tame name kartu su motina gyveno iki pat jos mirties, tačiau jiems visiškai nebuvo žinoma, kad V. G. palikimą sudaro ir kitas turtas – žemės sklypai, į kuriuos V. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės 1998 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu. Pareiškėjai įrodinėjo, kad apie šias aplinkybes jie sužinojo tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir jų seseriai A. B. kreipiantis pas notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paveldimo turto masės, viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K.-3-246/2011, 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Būtina nustatyti, ar termino pratęsimo siekiantis asmuo buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Ta aplinkybė, jog asmuo, prašantis pratęsti terminą, nežinojo, kad po palikėjo mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, nenustačius galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).Pažymėtina, kad pareiškėjai į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi po 16 metų, tačiau byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių laiku priimti palikimą, taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų tokį ilgą termino praleidimo laikotarpį. Pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jiems nebuvo žinoma apie kitą jų motinai nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypus, į kuriuos jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, o jų sesuo A. B. elgėsi nesąžiningai, kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo nurodė ne visą palikimą sudarantį turtą. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. A. J. ir k., bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog yra atsiradęs palikimas pareiškėjams jau buvo žinoma palikėjos mirties dieną, be to pareiškėjai dalyvavo teisminiame procese, kuriame buvo sprendžiamas palikimo priėmimas faktiniu valdymu.Vien ta aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo A. B. neinformavo pareiškėjų apie visą paveldėtiną turtą, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šią bylą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu. Teisė priimti palikimą yra paties įpėdinio apsisprendimo laisvė, o tokią laisvę turėdami pareiškėjai neišreiškė valios priimti palikimą. Nors, kaip nurodo patys pareiškėjai, jiems nebuvo žinomos aplinkybės apie kitą jų motinos turimą turtą – žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos jai nuosavybės teisės, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad per laikotarpį nuo jų motinos mirties, jie būtų ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, būtinų palikimui priimti. Priešingai, byloje esančios aplinkybes tik patvirtina, kad jie netik neprieštaravo, jog jų sesuo A. B. po motinos mirties priims visą palikimą, bet ir nesidomėjo motinos turtu bei jo sudėtimi. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir jokių palikimą priėmusio suinteresuoto asmens A. B. (faktiškai pradėjus palikimą valdyti) nesąžiningų veiksmų ar tai, jog pareiškėjams nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po jų motinos mirties.Pažymėtina, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes sprendžia, kad palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju sąlygojo ne objektyvios priežastys, o subjektyvi pareiškėjų pozicija. Tuo tarpu, pačių pareiškėjų neveikimas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti, todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Nagrinėjamoje byloje būtent nerūpestingas pareiškėjų elgesys savo pareigų atžvilgiu, nesidomėjimas motinos turimo turto sudėtimi ir jų realia teise jį paveldėti, sukėlė jiems neigiamas pasekmes. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo pareiškėjų priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjai turėjo galimybę atlikti veiksmus, būtinus ne tik palikimui priimti, bet ir jų motinos turimo turto sudėčiai išsiaiškinti, tačiau to nepadarė. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinių (pareiškėjų) teisė į palikimą pasibaigė.Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį neteisingai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti pratęsimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir neteisingai išsprendė klausimą, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų prašydamas atnaujinti terminą V. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teisme patirta 11,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, tenkinus apeliantės atskirąjį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis, t. y. po 3,69 Eur (CPK 96 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjų A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti terminą motinos V. G., mirusios 2008 m. rugpjūčio 6 d., palikimui priimti atmesti.

Iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti po 3,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas