Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalys susituokusios nebuvo. Vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai, padidintų poreikių neturi. Tėvas su vaiku visiškai nebendrauja, kai gimė vaikas kažkiek padėjo išlaikyti vaiką, tačiau vėliau nustojo. Ieškovė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą, nekilnojamojo turto neturi. Tuo tarpu apie atsakovo gaunamas pajamas nežino, žino, kad turėjo dalį namo, tačiau ji areštuota. Abiejų tėvų pareiga patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, todėl prašo mažesnio išlaikymo nei minimalus.

4. Į teismo posėdį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), neatvyko prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad palaiko poziciją pateiktą išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

5. Byloje nagrinėjami klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo ir jo įsiskolinimo jiems priteisimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6.1. Gimimo liudijimo (Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis nepilnamečio vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini). tėvas R. M., mama – J. Š..

6.2. Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos (toliau – VGPT) duomenimis atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.

6.3. Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis ieškovė gauna socialinę pašalpą, išmoką vaikui bei paramą mokinio reikmėms įsigyti.

6.4. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnijos duomenimis ieškovė deklaruota (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiu vaiku.

6.5. Valstybės įstaigos (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi.

6.6. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota.

6.7. SODRA duomenimis atsakovas nedirba.

6.8. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis atsakovas turi skolų, kurios yra išieškomos.

6.9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui priklauso 1306/3969 dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas savo pozicijos į bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nepateikė.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).

9. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

10. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog vaikas gyventų pas ieškovę, nekilo. Teismas nustatė, kad vaikas gyvena su ieškove. Tarnyba nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečio L. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, t. y. ieškove, bei pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks jo interesus.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos poziciją bei tai, kad atsakovas savo nuomonės šiuo klausimu nepateikė, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka jo interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 250 Eur periodinių išmokų per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas teismui savo pozicijos į bylą šiuo klausimu nepateikė, tačiau Tarnybos išvadoje nurodyta, jog atsakovas su išlaikymu nesutinka.

13. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

14. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

15. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Ieškovė į bylą nepateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelės. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu minimali alga yra 840 Eur, tad prašo minimalaus išlaikymo, t. y. 250 Eur, siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Tuo tarpu atsakovas Tarnybai objektyvių įrodymų ar paaiškinimų, dėl kokių priežasčių nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma, nenurodė.

17. Tarnyba, vertindama prašomą priteisti išlaikymo dydį, išvadoje nurodė, kad prašoma priteisti suma gali būti nepakankama vaiko poreikiams tenkinti.

18. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – 250 Eur per mėnesį – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių sūnaus interesus. Šiuo metu vaikas yra 8 metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc. Tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra adekvati.

19. Įvertinęs šalių turtinę padėtį prašomo priteisti padidinto išlaikymo kontekste, teismas pažymi, kad teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Bylos duomenimis atsakovui priklauso dalis gyvenamojo namo, atsakovas turi skolų, kuriuos yra išieškomos. Kita vertus, pažymėtina, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturintis vyras, todėl reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis galėtų būti ir didesnis.

20. Šiame kontekste teismas ieškovei išaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo.

21. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo sūnaus išlaikymui 250 Eur periodinių išmokų per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

22. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, už 9 mėnesius, nuo 2022 m. birželio mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 28 d., iš viso – 2 250 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį.

23. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, vaikui gimus kažkiek prisidėjo prie išlaikymo, tačiau šiuo metu nebeprisideda. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Tarnybai yra nurodęs, kad nesutinka išlaikyti sūnaus, spręstina, jog ieškovės paaiškinimai šiuo klausimu atitinka tikrovę.

24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei nenustačius aplinkybių, jog išlaikymą atsakovas savo nepilnamečiam vaikui minėtu laikotarpiu teikė, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiant 2 250 Eur.

25. Nustatytina, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

26. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

27. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiui L. M., laikiną išlaikymą, teiktiną po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui, 2023 m. vasario 27 d., iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

28. Bendra taisyklė yra ta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Visgi, CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CPK 145 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vienas tokių įstatymų, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – CK (konkrečiau – CK 3.65 straipsnis) (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CPK 384 straipsnio 5 dalį).

29. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK III knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.

30. Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą laikinosios apsaugos priemonės ginčuose, kylančiuose iš šeimos teisinių santykių, taikomos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o ne iki sprendimo įsiteisėjimo. Taip yra vien jau dėl to, kad teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytini (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

31. Teismas, siekdamas suderinti CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą su priimamu sprendimu, atsižvelgęs į CPK 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, sprendžia, jog priimamas sprendimas priteisto nepilnamečiam vaikui nuolatinio išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai. Tai reiškia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos nebegaliojančiomis ex lege (įstatymo) – CK 3.65 straipsnio 1 dalies – pagrindu nuo teismo sprendimo priėmimo momento.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tad, ieškiniui esant patenkintam pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteitina 229 Eur žyminio mokesčio.

33. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,28 Eur, ši suma iš atsakovo priteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. M. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2023 m. vasario 28 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. M. įsiskolinimą nuo 2022 m. birželio mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 28 d., iš viso 2 250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų).

Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina J. Š..

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 229 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 13,28 ct (trylika eurų 28 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pervedant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nurodant įmokos kodą 5630, o pašto išlaidas – 5662.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečiui L. M. priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Laikyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones neteko galios nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.