Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1992 m. sausio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį ir 195 straipsnio 2 dalį bei paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

2) 1995 m. sausio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 234 straipsnio1 dalį ir 235 straipsnį bei paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 1992 m. sausio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams;

3) 2002 m. birželio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 234 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

4) 2004 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

5) 2011 m. birželio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams;

6) 2020 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, 2020 m. gegužės 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu bausmė sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo;

7) 2023 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 12.40 val., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, prie sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie automobilyje „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčios nukentėjusiosios A. B., pareikalavo atiduoti A. B. rankoje laikomą telefoną, pastarajai nepaklusus, panaudojo psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu, tai yra grasindamas daiktu, panašiu į mačetę, kurį pridėjo prie nukentėjusiosios A. B. krūtinės, o vėliau ir kaklo, bei grumtynių su nukentėjusiąja metu, bandydamas atimti A. B. rankoje laikomą telefoną, sudavė vieną kartą alkūne nukentėjusiajai į petį ir taip sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais abiejuose riešuose, smakro srityje, poodine kraujosruva kairio žando srityje, ir iš nukentėjusiosios A. B. rankų ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ - 300 eurų vertės, kurį pagrobė.

Apklaustas teisiamojo posėdžio kaltinamasis K. Š. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. ėjo į parduotuvę per buvusius okupantų sodus. Su savimi nešėsi ant pečių kuprinę. Daugiau su savimi jokių daiktų, tar jų ir daikto, panašaus į mačetę, neturėjo. Paėjęs norėjo atlikti gamtinius reikalus už krūmų. Tuo metu sustojo kažkokia juodos spalvos mašina ir vairuotoja pradėjo jį filmuoti prikišus telefoną prie priekinio stiklo. Atsikėlęs užsimovė kelnes ir ėjo tiesiai per tą pagrindinį kelią. Automobilio vairuotoja persisvėrė per langą ir pasakė ,,ko tu čia vaikščioji?‘‘ bei prikišusi telefoną filmavo. Priėjęs prie automobilio atėmė iš vairuotojos mobiliojo ryšio telefoną, išmetė ant žemės ir sutrypė. Paimto telefono nepasisavino ir neįvykdė jokio plėšimo. Visas įvykis truko apie dvi minutes. Nukentėjusiosios nesužalojo, prieš ją nevartojo jokio fizinio smurto ar įrankio, su kuriuo galėjo sužaloti nukentėjusiąją. Nukentėjusiajai atlygino 400 eurų už sugadintą mobiliojo ryšio telefoną.

Iš nukentėjusiosios A. B. 2024-11-27 pranešimo matyti, kad įtariamojo K. Š. padaryta turtinė žala jai atlyginta (t. 1, b. l. 105).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota peilių ir sodo kardo apžiūra, kurie buvo paimti 2024-10-10 kratos metu, (duomenys neskelbtini). Minėti objektai yra supakuoti į kartoninę dėžę, ant kurios yra užklijuoti aiškinamieji užrašai, bei plomba Nr. 003887. Dėžė yra užklijuota, nepažeista. Atidarius dėžę matyti, kad joje prie dėžės sienelės yra pritvirtintas sodo kardas, o dėžės apačioje yra pritvirtinti trys peiliai. Visi daiktai apžiūrėti. (t. 2, b. l. 18-25).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad, kratos metu iš K. Š. paimtas raktų ryšulys ir kiti daiktai, pinigai bei dokumentas - asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota K. Š. vardu (t. 2, b. l. 44-47).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas K. Š. dėl įvykdyto plėšimo nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu, pasitvirtino. Kaltinamasis K. Š. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį turto užvaldymo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į fiziškai silpnesnės nukentėjusiosios turtą ir norėjo taip veikti.

Nors kaltinamasis K. Š. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios A. B. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžių metu, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga.

Specialisto išvadoje Nr. G 1857/2024(02) nurodyta, kad A. B. konstatuota odos nubrozdinimai abiejuose riešuose, smakro srityje, poodinė kraujosruva kairio žando srityje. Sužalojimai padaryti kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti pirštų nagai. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. rugsėjo 8 d.ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl ši aplinkybė laikytina objektyvia ir neginčytina. Tai, kad kaltinamasis K. Š. nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu įvykdė plėšimą panaudodamas daiktą, panašų į mačetę, patvirtina ir asmens parodymo atpažinti protokolas iš kurio matyti, kad nukentėjusioji A. B. iš jai pateiktų atpažinti asmenų, atpažino K. Š., kaip asmenį, apie kurį yra davusi parodymus. Šis asmuo ją užpuolė su šaltuoju ginklu, jį buvo įrėmęs jai į krūtinę, o kai neatidavė telefono, prirėmė prie gerklės. Atpažintas asmuo iš jos atėmė telefoną. Šį asmenį atpažino iš ūgio, sudėjimo, kresnumo, amžiaus, dantų, akių. Taip pat nukentėjusioji A. B. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinimo protokole nurodė, kad iš jai pateiktų atpažinti trijų daiktų, atpažįsta mačetę Nr. 3, kaip tą įrankį, kurio nusikaltimo metu jai buvo grasinta, kuri buvo įremta jai į kaklą ir krūtinę. Taip pat mačetė, kurią nukentėjusioji atpažino kaip daiktą, kuriuo jai buvo grasinta ir ji buvo sužalota, buvo rasta atlikus kratą sodo namelyje, nuo kurio raktai buvo rasti pas kaltinamąjį K. Š..

Kaltinamojo K. Š. aiškinimas, kad jis 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 12.40 val. sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ su savimi neturėjo daikto, panašaus į mačetę ir juo negrasino nukentėjusiajai, o iš jos mobiliojo ryšio telefoną atėmė dėl to, jog ji filmavo jį atliekantį gamtinius neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad K. Š. kaltė dėl plėšimo panaudojant daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-696/2016). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018).

Teismų praktikoje pažymima, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Plėšimo metu grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, kuris naudojamas tam, kad kaltininkas įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, gali būti išreiškiamas ne tik žodžiu, tačiau ir veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-421-810/2018). Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį plėšimą kvalifikuojantis požymis yra daikto, kuriuo galima žmogų žaloti panaudojimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis K. Š. panaudodamas prieš nukentėjusiąją A. B. psichologinį ir fizinį smurtą, grasindamas daiktu panašiu į mačetę, kurį pridėjo prie nukentėjusiosios krūtinės, sudavė vieną kartą alkūne nukentėjusiajai į petį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais abiejuose riešuose, smakro srityje, poodine kraujosruva kairio žando srityje ir iš nukentėjusiosios rankų ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kainuojantį 300 eurų. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę psichologinio ar fizinio smurto naudojimu, taip pat grasinimu daiktu panašiu į mačetę, nurodydamas, jog norėjo tik atimti iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo jis buvo filmuojamas, tačiau ištirti įrodymai: nukentėjusiosios A. B. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kratos protokolai, asmens kratos protokolas, apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis K. Š. naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, daiktą panašų į mačetę prieš nukentėjusiąją A. B., turėdamas tikslą pagrobti jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir jį pagrobė. Teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiosios A. B. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami K. Š. kaltei pagrįsti.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis K. Š. 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 12.40 val., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, prie sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie automobilyje „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčios nukentėjusiosios A. B., pareikalavo atiduoti A. B. rankoje laikomą telefoną, pastarajai nepaklusus, panaudojo psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu, tai yra grasindamas daiktu, panašiu į mačetę, kurį pridėjo prie nukentėjusiosios A. B. krūtinės, o vėliau ir kaklo, bei grumtynių su nukentėjusiąja metu, bandydamas atimti A. B. rankoje laikomą telefoną, sudavė vieną kartą alkūne nukentėjusiajai į petį ir taip sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais abiejuose riešuose, smakro srityje, poodine kraujosruva kairio žando srityje, ir iš nukentėjusiosios A. B. rankų ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ - 300 eurų vertės, kurį pagrobė.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo K. Š. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, dėl plėšimo nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu visiškai įrodyta ir kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.).

K. Š. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikaltimas baigtas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus K. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas septynis kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 128-130), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t. 2, b. l. 164, 165). K. Š. yra ne kartą teistas už tyčinių turtinių nusikaltimų padarymą, tarp jų ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, po paskirtų bausmių jis daro įvairaus pobūdžio turtinius nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes K. Š. pripažintinas recidyvistu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, K. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies sankciją (galiojusią iki 2025 m vasario 1 d.) skirtina didesnė už minimalią terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Kardomoji priemonė suėmimas iki įsiteisės teismo nuosprendis K. Š. paliktina nepakeista, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 vnt. tuščių plastikinių butelių, 4 vnt. peilių ir kardas, 13 vnt. biologinių pėdsakų ir rankų pėdsakai, suskilusio stiklo fragmentas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. Š. anksčiau teistas septynis kartus, šiuo metu yra suimtas, niekur nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms K. Š. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už K. Š. už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendė:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu K. Š. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2025 m. balandžio 2 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti K. Š. skaičiuoti nuo 2025 m. balandžio 2 d.

Pripažinti K. Š. recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 vnt. tuščių plastikinių butelių, 4 vnt. peilių ir kardas, 13 vnt. biologinių pėdsakų ir rankų pėdsakų, suskilusio stiklo fragmentą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

K. Š. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. Š..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš K. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam K. Š. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.