Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. kovo 1 d. gautas ir 2023 m. kovo 6 d. priimtas M. K. pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, kuriuo pareiškėja prašo patvirtinti jos motinos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą asmeninį testamentą, kuriuo testatorė testamente nurodytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), – po savo mirties paliko savo dukrai – pareiškėjai. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja tvarkydamasi savo motinos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsitiktinai rado savo motinos J. P. (duomenys neskelbtini) ranka sudarytą testamentą, kuriuo ji savo butą palieka jai – pareiškėjai. Prie testamento buvo rastas ir motinos ranka rašytas laiškas dukrai, kurio turinys iš esmės analogiškas testamento turiniui. Pareiškėjos nuomone, testamento turinys atitinka testamento sampratą, t. y. jame išdėstytas aiškus patvarkymas mirties atveju, jis surašytas ranka, jame nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena). Vieta tiesiogiai nenurodyta, tačiau tai nedaro testamento negaliojančiu, nes ją galima nustatyti iš kitų aplinkybių, t. y. 2001 m. gegužės 24 d. J. P. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame bute gyveno, juo rūpinosi iki pat savo mirties, testamentas buvo rastas būtent šiame bute, todėl darytina išvada, kad asmeninio testamento sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini). Šio dokumento tekstas yra pakankamai nuoseklus, aišku ir logiškas, iš jo turinio yra aiški testatoriaus valia po mirties butą palikti savo dukrai. Palikėjos sudaryto asmeninio testamento pripažinimas nepažeistų kitų asmenų teisių, nes paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos palikimą neišduotas, jos turtas neperleistas tretiesiems asmenims, per beveik vienerius metus po palikėjos mirties dėl jos palikimo niekas, išskyrus pačią pareiškėją, niekas nesikreipė (b. l. 1–3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvartos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. CK 5.27 straipsnyje numatyta, kad testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja (CK 5.30 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas patvirtinti teismui. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: (a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; (b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; (c) testatoriaus valios išraiška; (d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams (CK 5.31 straipsnio 1–3 dalys), tiek ir neperduotiems, kurie yra tvirtinami teismo. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022 ir jame nurodyta teismų praktika). Asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente, todėl teismų praktikoje pabrėžiama, kad testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022 ir jame nurodyta teismų praktika). Atsižvelgiant į tai, kad asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015 ir jame nurodyta teismų praktika).

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 49, 50). Gyventojų registro duomenys patvirtina, J. P. mirė išsituokusi (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).), ji turėjo sūnų, kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir dukrą M. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–47). Pareiškėja M. K. priėmė palikimą po savo motinos mirties paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo notaro biure (b. l. 7, 35–36). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad J. P. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 2001 m. balandžio 20 d. mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23–24), kito nekilnojamojo turto ji neturėjo. 2022 m. gruodžio 6 d. įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-9095-1151/2022, kuriuo teismas pripažino, jog J. P. butą (bendras plotas 28,94 m²), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise (b. l. 29–33).

6. Teismui pareiškėja pateikė J. P. (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą, kuriame nurodoma „Aš, J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti šiuo adresu (duomenys neskelbtini), savo butą po mirties testamentu palieka dukrai M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) . // J. P. // (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 20) . Įvertintus kitus byloje esančius duomenis, t. y. J. P. laišką dukrai, jos ranka rašytus pirkinių sąrašus (b. l. 6, 63, 64), teismui nekyla abejonių, kad visus šiuos dokumentus surašė tas pats asmuo, todėl daroma išvada, kad teismui pateiktas asmeninis testamentas yra surašytas testatoriaus ranka, jame nurodyta jo sudarymo data, testatoriaus vardas, pavardė, jame aiškiai išreikšta testatoriaus valia po mirties butą palikti savo dukrai, testamentas yra pasirašytas testatoriaus. Nors asmeniniame testamente nėra nurodyta jo sudarymo vieta, teismas pažymi, kad pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalį testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Šiuo konkrečius atveju matyti, kad J. P. nuo 2001 m. gegužės 24 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), būtent toks jos nuolatinės gyvenamosios vietos adresas nurodytas mirties liudijime bei medicininiuose dokumentuose (b. l. 4, 50), taip pat įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes, kad asmeninį testamentą pareiškėja rado tvarkydamasi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad testamentas buvo sudarytas testatorės gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėtina ir tai, kad pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalį asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba, todėl aplinkybė, kad asmeninis testamentas sudarytas rusų kalba, savaime nedaro jo negaliojančio. Be to, iš pareiškėjos atstovo paaiškinimo matyti, kad J. P. nemokėjo rašyti lietuvių kalba, todėl ji rašydavo rusų kalba (b. l. 62), t. y. ta pačia kalba, kuria sudarytas teismui pateiktas asmeninis testamentas.

7. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, konstatuojama, kad teismui pateiktas J. P. (duomenys neskelbtini) surašytas testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus, todėl laikytinas asmeniniu testamentu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo kreipėsi 2023 m. kovo 1 d., daroma išvada, kad jis buvo pateiktas teismui per CK 5.34 straipsnio 4 dalyke numatytą terminą, todėl asmeninis testamentas patvirtintinas.

8. Pažymėtina, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau negalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo šioje srityje, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi, asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima tapatinti su nuginčijimo procedūra (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1411-513/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsnio 7 dalimi, 582 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.31 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Patvirtinti palikėjos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) surašytą asmeninį testamentą, kuriuo ji, savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), po mirties paliko dukrai M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją proceso dalyviams (jų atstovams).