Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį, kuris tikslintas, atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankas, dėl turto (buto) pripažinimo asmeninė nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė M. K. pareiškė teisme ieškinį, kurį tikslino, atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankas (toliau – Valstybė), kuriame prašė pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. P. nuosavybė. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad:

1.1. ieškovė M. K. yra J. P. dukra, o J. P. – M. K. motina. M. K. motina J. P. mirė (duomenys neskelbtini);

1.2. J. P. 1999-08-06 ir 1999-12-15 už asmenines lėšas įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2001-04-20 mainų sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Butas J. P. vardu buvo įgytas J. P. esant santuokoje su S. P.;

1.3. J. P. ir S. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). S. P. nuo 1968-08-01 iki 2009-09-01 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp J. P. ir S. P. nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau turto (Buto) padalijimo klausimas neišspręstas. S. P. mirė (duomenys neskelbtini). S. P. vardu registruotino turto nėra, testamentų registre neįregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų;

1.4. J. P. savo gyvenamąją vietą nuo 2001-05-24 deklaravo (duomenys neskelbtini). e Bute J. P. gyveno, juo (Butu) rūpinosi iki pat savo mirties. S. P. Bute gyvenamosios vietos nedeklaravo, Bute faktiškai negyveno ir Butu nesirūpino. Butą J. P. įgijo už savo asmenines lėšas;

1.5. sutarties, sudarytos 1999-08-06 ir patvirtintos Švenčionių rajono antrojo notarų biuro notarės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, J. P. nupirko (įsigijo) 18,5 m² naudingo ploto vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis Nr. 70-1, 70-2, 70-4, 70-5 (1/2 iš 18,51 m²), t. y. 9,25 m², esantį (duomenys neskelbtini), už 1 448,10 Eur (5 000 Lt), o sutarties, sudarytos 1999-12-15 ir patvirtintos Švenčionių rajono antrojo notarų biuro notarės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, J. P. nupirko (įsigijo) 13,45 m² bendro ploto vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 70-1, 70-2, 70-4, 70-5 (1/2 iš 18,51 m²), t. y. 9,25 m², esantį (duomenys neskelbtini), už 1 737,72 Eur (6 000 Lt). Taip pat sutarties, sudarytos 2001-04-20 ir patvirtintos Švenčionių rajono pirmojo notarų biuro notarės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, J. P. privačios nuosavybės dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 50,46 m²) išmainė į Butą, esantį (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 28,94 m²);

1.6. ieškovei, siekiant priimti palikimą J. P. vardu, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes paaiškėjo, jog Butas įgytas (registruotas) santuokos metu, dėl ko turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors Butas įgytas santuokos metu, tačiau J. P. ir po santuokos nutraukimo rūpinosi Butu, Butą prižiūrėjo, disponavo juo (Butu) kaip vienintelė savininkė, mokėjo mokesčius, todėl laikytina, kad Butas įgytas asmeninėn J. P. nuosavybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės M. K. reikalavimo pripažinti, jog Butas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas ne bendroje su kitais asmenimis (konkrečiau – su S. P.), o asmenine velionės J. P. nuosavybe (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas, 3.89 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

4.1. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. P., gim. (duomenys neskelbtini), dukra, o J. P. yra M. K. motina. J. P. ir S. P. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovės M. K. motina J. P. mirė (duomenys neskelbtini). S. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje. Gyvenamąją vietą nuo 1968-08-01 iki 2009-09-01 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini);

4.2. VĮ Registrų centro registro išrašo 2022-05-18 duomenimis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą S. P. vardu neįregistruotos. VĮ Registrų centro testamentų registro išrašo 2022-07-13 duomenimis testamentų registre neįregistruota testatoriaus (S. P.) sudarytų testamentų / palikėjo palikimo priėmimo faktų;

4.3. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų bazės išrašo 2022-05-18 duomenimis J. P. nuosavybės teise priklauso Butas;

4.4. iš tarp G. V. ir J. P. sutarties, sudarytos 1999-08-06, patvirtintos Švenčionių rajono antrojo notarų biuro notarės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio matyti, kad M. K. motina J. P. nupirko (įsigijo) 18,5 m² bendrojo naudingo ploto vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 70-1, 70-2, 70-4, 70-5 (1/2 iš 18,51 m²), t. y. 9,25 m², esantį (duomenys neskelbtini), už 1 448,10 Eur (5 000 Lt). Taip pat iš tarp A. P. ir J. P. sutarties, sudarytos 1999-12-15, patvirtintos Švenčionių rajono antrojo notarų biuro notarės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio matyti, kad J. P. nusipirko (įsigijo) 13,45 m² bendro ploto vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 70-1, 70-2, 70-4, 70-5 (1/2 iš 18,51 m²), t. y. 9,25 m², esantį (duomenys neskelbtini), už 1 737,72 Eur (6 000 Lt). Be to, iš tarp Z. M. ir J. P. sutarties, sudarytos 2001-04-20, patvirtintos Švenčionių rajono pirmojo notarų biuro notarės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio matyti, kad Z. M. bendrą 28,94 m² ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į J. P. privačios nuosavybės teise priklausantį bendro 50,46 m² ploto dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2001-04-18 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos bei pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtintas 1999-08-06 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1999-12-15 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Švenčionių rajono antrajame notarų biure.

Dėl ieškovės reikalavimų (ne)pagrįstumo

5. Nustatyta, jog ieškovė M. K. ieškinyje, kurį tikslino, nurodė, kad siekdama priimti velionės motinos J. P. palikimą kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės 3-jį notaro biurą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes paaiškėjo, jog Butas įgytas (registruotas) J. P. ir S. P. santuokos metu, todėl Butas laikytinas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių J. P. ir S. P. nuosavybe. Visgi, ieškovė teigia, kad nors Butas ir buvo įgytas 2001 m., t. y. santuokoje tarp J. P. ir S. P. metu, tačiau Buto įgijimo momentu ieškovės motinos J. P. sutuoktinis minėtame bute negyveno ir juo (Butu) nesirūpino, Butą ieškovė įgijo už savo asmenines lėšas.

6. Nustatyta, jog velionė J. P. ir S. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Nustatyta faktinė aplinkybė reiškia, jog Butas įgytas tuomet, kai J. P. ir S. P. buvo sudarę santuoką. Tai reiškia, jog būtina analizuoti santuokos metu įgyto turto nuosavybės teisės rūšį (asmeninė ar bendroji dalinė / jungtinė). Aptartus klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reguliavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) nuostatos.

7. SŠK 21 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 1970-01-01 iki 2001-06-30) įtvirtinta bendroji taisyklė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų (sutuoktinių) nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo (turtu) naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis (turtas) įformintas vieno iš jų (sutuoktinių) vardu (SŠK 21 straipsnio 1 ir 3 dalys). Santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą metrikacijos organuose (SŠK 40 straipsnis). Aptarta SŠK 21 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė faktinių bylos aplinkybių kontekste reiškia, jog Butas laikytinas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės rūšimi. Visgi, tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, tačiau pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai SŠK 22 straipsnis ir CK 3.89 straipsnis). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, tačiau apylinkės teismas papildomai atkreipia dėmesį tai, jog Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio (CK 3.87–3.100 straipsniai – apylinkės teismo pastaba) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki 2000 m CK įsigaliojimo, ar 2000 m. CK įsigaliojus. Tai reiškia, jog sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo (turto) (ne)dalijimo klausimus, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK atitinkamomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

8. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam (sutuoktiniui) priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė; įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui (arba kitam asmeniui, pavyzdžiui, paveldėtojui – apylinkės teismo pastaba), siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: i) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; ii) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, nutarties 15 punktas).

9. Nustatyta, jog ieškovės motina J. P. Butą (butai pirkti (įgyti) 1999-08-06 ir 1999-12-15, o mainų sutarties pagrindu Butas įgytas 2001-04-20), nors ir įgijo dar būdama santuokoje (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)), tačiau sutuoktinis S. P. Bute negyveno ir juo (turtu) nesirūpino, nelaikė bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe (S. P. gyvenamąją vietą nuo 1968-08-01 iki 2009-09-01 deklaravo (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centro 2022-05-18 duomenimis S. P. registruotino nekilnojamojo turto neturi, o 2022-07-13 VĮ Registrų centro testamentų registro išrašai liudija, jog testatoriaus (S. P.) sudarytų testamentų ar (ir) palikėjo palikimo priėmimo faktų nėra registruotų. Visgi, analizuojant aplinkybes darytina išvada, kad velionė J. P. Buto įgijimo metu aiškiai išreiškė valią minėtą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Faktą, liudijantį, jog butas buvo įgytas už velionės asmenines lėšas patvirtina aplinkybės, jog sutuoktinis minėtame Bute negyveno, jo (Buto) neišlaikė, nesirūpino, gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o netrukus po Buto įsigijimo santuoką su S. P. nutraukė. Tai, kad J. P. ir sutuoktinis S. P. santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo, patvirtina aplinkybė, jog nutraukiant santuoką turtas dalijamas nebuvo. Duomenų, patvirtinančių, kad buto įsigijimui S. P. panaudojo asmenines lėšas, byloje taip pat nėra, todėl labiau tikėtina, kad J. P. būtent už savo asmenines santaupas nupirko (įsigijo) minėtą Butą.

10. Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog ieškovė įrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis), kad Butas buvo įgytas už asmenines ieškovės motinos J. P. lėšas dar iki santuokos su atsakovu nutraukimo, todėl nepaisant to, kad nuosavybės teisės į Butą buvo įregistruotos (įformintos) J. P. esant santuokoje su S. P., Butas teisiškai laikytinas asmenine J. P. nuosavybe. Priešingų duomenų byloje nėra. Prieštaraujančių ieškovės pozicijai taip pat proceso metu nebuvo. Teismas papildomai pastebi, kad santuokos nutraukimo įraše, sudarytame (duomenys neskelbtini), S. P. ir J. P. taip pat nurodė skirtingus gyvenamosios vietos adresus, pastabų dėl dalintino turto nenurodė (žr. 16 numeriu pažymėtą santuokos nutraukimo įrašo grafą (eilutę).

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

11. Ieškovė priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Dėl procesinės bylos baigties

12. Daugiau nei materialinio, nei procesinio pobūdžio klausimų priimant sprendimą dėl ginčo esmės poreikio spręsti nėra. Teismas, nebelikus spręstinų klausimų, bylą užbaigia (išnagrinėja) priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, kuriuo tenkina visus ieškovės ieškinio reikalavimus (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), butą/patalpą – butą (bendras plotas 28,94 m²), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.