Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-09 · Civilinė byla Nr. 2A-670-440/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-10Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
2A-670-440/2013
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00172-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ritora“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių mėsinė“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-670-440/2013Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00172-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 36.1; 42.10; 99.3.;99.7.; 114.4;114.11.; 116.8; 121.14; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, 2013 m. spalio 21 d. Šiaulių apygardos teismo pirmininko patvarkymu perduotoje byloje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ritora“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-968-785/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių mėsinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ritora“, dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mažeikių mėsinė“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ritora“ 4500,00 Lt įsiskolinimo, 1084,81 Lt delspinigių, 124,00 Lt žyminio mokesčio, 7,34 procentų mėnesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino reikalavimą dėl palūkanų, prašydama iš atsakovės priteisti 7,34 procentų metinių, o ne mėnesinių palūkanų. Nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01-0246 atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 4500,00 Lt, paskutinis UAB „Ritora“ prekių užsakymas ir jų pristatymas buvo atliktas 2012 m. spalio 10 d., o atlikti mokėjimą už paimtas realizavimui prekes atsakovė vengia nuo 2013 m. sausio 25 d. Atsakovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytos sutarties sąlygas, nors ne kartą buvo informuota ir įspėta atsiskaityti pagal sudarytos sutarties terminus.

Atsakovė UAB „Ritora“ su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškovės ieškinį dėl 4500,00 Lt skolos ir 124,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti, kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, priteistą sumą įpareigojant mokėti dalimis per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad šalys vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, o ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesiekė kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, nes tiek savo priminimuose atsakovei, tiek ieškinyje nenurodė galimybių dėl skolos išdėstymo. Pažymėjo, kad 2012-01-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.01-0246 nustatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai per dideli. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl jos nurodomo dydžio delspinigių, t.y. 0,2 procentų per dieną, priteisimo, iš atsakovės būtų priteisiamos neprotingo dydžio netesybos, kurios atitinka net 72,8 procentus metinių palūkanų. Protingas maksimalus delspinigių dydis turėtų būti 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, kas atitiktų Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis apibrėžtas 7,34 proc. metines palūkanas. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės prašomų priteisti procesinių palūkanų dydžiu ir teigia, kad procesinės palūkanos yra apibrėžtos įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi), todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl 7,34 proc. dydžio mėnesinių palūkanų, kurios keliasdešimt kartų viršija įstatymų leidėjo nustatytas palūkanas t.y. 6 procentų dydžio metines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Ritora“ 4500,00 Lt skolos, 1084,81 Lt delspinigių, 7,34 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. sausio 23 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 124,00 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 23,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad pagal 2011 m. sausio 26 d. prikimo - pardavimo sutartį Nr. 01-0246 ieškovė pateikė atsakovei prekes ir PVM sąskaitas - faktūras, kurias atsakovė priėmė, tačiau su ieškove atsiskaitė tik iš dalies. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė pripažino, jog yra skolinga ieškovei 4500,00 Lt, ieškovės ieškininį reikalavimą tenkino. Atsižvelgdamas į aplinkybes, jog sutartis sudaryta tarp dviejų privačių juridinių asmenų, užsiimančių ūkine – komercine veikla, turinčių pakankamai patirties sutartiniuose santykiuose bei galinčių numatyti sutartinių prievolių nevykdymo teisines pasekmes, į sąžiningą ir tinkamą ieškovės elgesį siekiant įsiskolinimą pirmiausia išsiieškoti neteismine tvarka, taip pat į tai, jog delspinigių suma, lyginant su visos prievolės suma, nėra per didelė, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti 0,2 % dydžio delspinigiai yra protingi ir jų nemažino. Taip pat teismas konstatavo, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sprendė, kada nagrinėjamu atveju bylos šalys yra ūkio subjektai, sudarę komercinį sandorį, pagal kurį už atlyginimą perduodamos prekės ir atliekami mokėjimai, todėl turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, padarė išvadą, kad atsakovė neatsakingai žiūri į savo kreditorinių įsipareigojimų vykdymą ir teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas neatitiktų lygiateisiškumo principo, prieštarautų viešajam interesui ir pažeistų išieškotojo UAB „Mažeikių mėsinė“ teisėtus interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ritora“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta iš atsakovės priteisti 1084,81 Lt delspinigių, 7,34 proc. dydžio procesinių palūkanų ir atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 8 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės reikalavimo dėl 1084,81 Lt delspinigių priteisimo netenkinti, priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą - priteistą sumą įpareigojant atsakovę mokėti lygiomis dalimis per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos iš atsakovės yra protingumo kriterijų atitinkančio dydžio ir, kad jas mažinti, vadovaujantis sutarties laisvės principu, nėra teisinio pagrindo. Teismas neteisingai aiškino ir vadovavosi LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteisdamas iš apeliantės ieškovės prašomo dydžio delspinigius ir atsisakydamas juos mažinti, šiurkščiai pažeidė teismo nešališkumo ir procesinio lygiateisiškumo principus. 2011 m. sausio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr.01-0246 buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal iš anksto ieškovės nustatytas sutarties sąlygas. Atsakovės atžvilgiu sutartyje buvo nustatytos netesybos (sutarties 6.6 punktas) tuo tarpu ieškovė savo atžvilgiu absoliučiai jokių netesybų nenusistatė. Sutarties turinys ir šalims nustatytų prievolių santykis tiesiogiai patvirtina, kad ji parengta išimtinai ieškovės valia ir interesais, tačiau šių aplinkybių teismas skundžiamame sprendime pažeidžiant nevertino ir dėl jų nepasisakė.Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti atsakovės prašomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas procesines priemones ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad apeliantė niekada nebuvo atsisakiusi vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, dalį skolos yra apmokėjusi, šiuo metu susiduria su dideliais finansiniais sunkumais dėl to siekdama ir toliau vykyti savo veiklą yra priversta tartis su kreditoriais ir tiekėjais dėl skolų išdėstymo, ieškovės ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Sprendimo vykdymo išdėstymas leistų apeliantei toliau vykdyti normalią veiklą, padedančią užtikrinti joje dirbantiems asmenims darbo vietas, turėtų įtakos įmonės veiklos tęstinumui, sudarytų jai galimybę grąžinti ieškovei skolą atitinkamomis pinigų sumomis išvengiant bankroto, mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Apeliantė nesutinka su teismo ieškovei priteistų procesinių palūkanų dydžiu, t.y. 7,34 procentų metinėmis palūkanomis. Motyvai dėl šio reikalavimo nepagrįstumo buvo išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau teismas pažeisdamas pareigą motyvuoti priimamą sprendimą, šių apeliantės motyvų nevertino ir visiškai dėl jų nepasisakė, šališkai gindamas ieškovės interesus. Pirmosios instancijos teismas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą dėl subjektyvių priežasčių taikė tik ieškovės naudai, tuo tarpu atsakovei motyvuotai prašant šį teisės aktą taikyti jos atžvilgiu nustatant protingą ieškovei priteistinų delspinigių dydį, teismas šališkai to nedarė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Mažeikių mėsinė“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo, priimtas sprendimas patenkinti reikalavimą dėl 1084,81 Lt delspinigių yra pagrįstas ir motyvuotas, kadangi tiek ji, tiek apeliantė sudarydamos sutartį, įgyvendino sutarties laisvės principą bei laisvai ir savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises ir pareigas susitardamos dėl 0,2 % dydžio delspinigių, o šalių sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu atsisakyti tenkinti apeliantės prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atkreipė dėmesį, kad likusią skolą nuo paskutinės PVM sąskaitos - faktūros išrašymo dienos apeliantė vėluoja apmokėti net 252 dienas, per visą laikotarpį nuo 2013-01-25 dienos apeliantė nemažino įsiskolinimo. Ieškovės įsitikinimu, jei apeliantė būtų suinteresuota mažinti įsiskolinimą dalimis, tai nuo 2013-01-25 dienos būtų atlikusi dalinius mokėjimus. Tokie veiksmai liudija, jog apeliantė neatsakingai žiūri į savo kreditorinių įsipareigojimų vykdymą ir tai leidžia daryti išvadas, kad yra bandoma piktnaudžiauti įstatymo leidėjo suteiktomis procesinėmis teisėmis bei tokiu būdu vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad po įstojimo į Europos Sąjungą, skaičiuojant palūkanas už sandorių, sudarytų po 2004 m. gegužės 1 d., mokėjimų pažeidimus, gali būti taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas ir šiame įstatyme numatytos palūkanos ir teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka minėtame įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti įstatyme nustatytas palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 0,2 % dydžio delspinigių ir 7,34 % metinių palūkanų bei atmestas atsakovės prašymas skolos mokėjimą išdėstyti dalimis aštuonių mėnesių laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašomi priteisti 0,2 procento dydžio delspinigiai nėra per dideli, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Atsakovės prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, teismas vertino kaip neatitinkantį lygiateisiškumo principo, prieštaraujantį viešajam interesui ir pažeidžiantį ieškovės teisėtus interesus. Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas neteisingai rėmėsi teisės aktų reikalavimais bei teisingumo ir protingumo kriterijais spręsdamas, kad prašomos priteisti netesybos yra protingumo kriterijų atitinkančio dydžio ir, kad jas mažinti vadovaujantis sutarties laisvės principu nėra teisinio pagrindo bei teigia, kad teismas priteisdamas metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo turėjo remtis LR CK 6.210 straipsnio 2 dalimi. Atsakovės įsitikinimu, teismas nepagrįstai, pažeisdamas socialinio teisingumo principą atsisakė tenkinti atsakovės prašymą priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl 7,34 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo tenkino, neišdėstė skolos mokėjimo dalimis, tačiau nepagrįstai 0,2 procento dydžio delspinigius pripažino protingais ir aiškiai ne per dideliais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai iš dalies paneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą dėl delspinigių dydžio pripažinimo atitinkančiais protingumo kriterijų ir jų nemažinimo.

Dėl sutartinių netesybų mažinimo

Reikalavimą dėl netesybų priteisimo už prievolės neįvykdymą sutartu terminu ieškovė grindžia 2011 m. sausio 26 d. Pirkimo - pardavimo sutarties 6.6 punktu, kuriame numatyta, kad laiku neatsiskaičius, pirkėjas moka pardavėjui 0,2 % delspinigių už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną (8 b.l.). Pagal minėtos sutarties 6.1 punktą, pirkėjas apmoka už gautas prekes ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną nuo prekių gavimo dienos (8 b.l.). Bylos duomenimis, pagal pateiktas 2012 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0158307 ir 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 66280 apeliantė už pristatytas prekes skolinga ieškovei 4500,00 Lt (12-14 b.l.). Iš delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad delspinigiai už neapmokėtų sąskaitų sumas 2013 m. vasario 27 dienai, skaičiuojant po 0,2 procento už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, sudaro 1084,81 Lt sumą (11 b.l.), kurią pirmosios instancijos teismas priteisė laikydamas, kad delspinigių suma, lyginant su visos prievolės suma nėra per didelė, atitinka sutarties laisvės, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Apeliantės teigimu, teismo priteista netesybų suma, yra aiškiai per didelė. Pasak apeliantės, netesybos turėtų būti mažinamos nuo 0,2 iki 0,02 dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais sutinka iš dalies.

Pagal LR CK 6.73 straipsnio 2 dalį, sistemiškai taikytiną su LR CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį LR CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Ankstesnėje kasacinio praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad jeigu delspinigiai yra aiškia per dideli, jie mažintini iki 0,02 proc. už kiekvieną praleidimo dieną (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006.). Nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo naują praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Įstatymuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti netesybų dydį, ir dabartinės teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindą išvadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 straipsnis) ir iš esmės nuožiūros teise naudojosi protingai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo priteisti 1084,81 Lt dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli. Visų pirma, ieškovės prašomi priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną, atitinka 72,8 procentus metinių palūkanų. Antra, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl patirtų nuostolių apeliantei netinkamai vykdant prievolę sumokėti už perduotas realizavimui prekes. Trečia, prašomi priteisti delspinigiai sudaro beveik ketvirtadalį apeliantės skolos ieškovei, o netesybomis turi būti siekiama kompensuoti nuostolius, o ne bausti ir tai negali būti priemonė praturtėti kitos šalies sąskaita. Ketvirta, pagal pateiktas 2012 m. rugsėjo 26 d. ir 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaitas – faktūras atsakovė iš viso ieškovei turėjo sumokėti 8850,10 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dalį skolos sumokėjo, t.y. dalį prievolės įvykdė. Paminėtina, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, tačiau netesybos neturi būti mažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigiama netesybų esmė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sumažinus netesybas iki 0,02 procento per dieną, būtų paneigta sutarties šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatos būtų koreguotos labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (LR CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių, netenkinamas apeliantės prašymas sumažinti ieškovei priteistinų netesybų dydį iki 0,02 procento dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, įstatymo nuostatomis bei bendraisiais teisės principais ir siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, ieškovei priteistinos netesybos mažintinos iki 542,40 Lt, t.y. 0,1 procento dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kas atitinka 36,4 procentus metinių palūkanų.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija teismo sprendimu priteistos skolos dydžio, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą 8 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis pažeidė šalių sutartinės pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus.

LR CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį, ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien asmens turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti vadovaujamasi ginčo šalių interesų derinimo taisykle, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, šį sprendimą grindė aplinkybėmis, jog atsakovė su ieškove neatsiskaito daugiau nei šimtą dienų, kad atsakovė nepateikė duomenų apie įsiskolinimo mažinimą minėtu laikotarpiu, kad atsakovė, ieškovei kreipusis į teismą, reiškė prieštaravimus, nors skolos sumos neginčijo, nesikreipė į kreditorę dėl skolos mokėjimo dalimis ir pan. (18 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės teisėtus interesus ir lygiateisiškumo principą.

Pažymėtina, kad nors atsakovė nurodo, kad skolos mokėjimo išdėstymas dalimis leistų toliau jai vykdyti veiklą, užtikrintų galimybę grąžinti skolą ieškovei išvengiant bankroto, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu teismui nepateikė duomenų, jog atlieka kokius nors aktyvius veiksmus ir bent iš dalies dengia įsiskolinimą ieškovei. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina sunkią atsakovės finansinę situaciją, tačiau vien atsakovės turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo atsakovės įsiskolinimo susidarymo momento praėjo daugiau nei vieneri metai, taip pat ir nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (1 b.l.) praėjo beveik devynių mėnesių laikotarpis, per kurį, bylos duomenimis, nėra atliktas nei vienas atsakovės mokėjimas ieškovei, nors atsakovė sprendimo vykdymą prašė išdėstyti aštuonių mėnesių laikotarpiui. Be to, apeliantės argumentas, kad sprendimo įvykdymas yra užtikrintas pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl skolos mokėjimas dalimis nepažeis ieškovės interesų, kaip tik paneigia sprendimo vykdymo išdėstymo tikslingumą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė skolos dydžio ribose negalės disponuoti areštuotu turtu tol, kol visiškai neįvykdys teismo sprendimo, nėra jokio pagrindo spręsti, kad skolos mokėjimas dalimis apeliantei bus ekonomiškai naudingesnis ir įtakos jos finansinės padėties stabilumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo abejoti apeliantės ketinimais įsiskolinimą dengti dalimis. Tenkinus apeliantės prašymą būtų pažeidžiami proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir ieškovės teisėtų lūkesčių principai, dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis.

Dėl metinių palūkanų dydžio

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistinų procesinių palūkanų dydžiu ir mano, kad Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis bei vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti procesines metines palūkanas, remdamasi dydžiu, nustatytu Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš LR CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (LR CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis atitinka Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, tiek ieškovė, tiek apeliantė yra ūkio subjektai, sudarę komercinį pirkimo – pardavimo sandorį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti LR CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš LR CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos ir pagrįstai iš atsakovės priteisė 7,34 procento dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis, Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė UAB „Mažeikių mėsinė“ už ieškinį yra sumokėjusi 124,00 Lt žyminį mokestį (6,7 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės yra patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų atsakovės UAB „Ritora“ atžvilgiu, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina ieškovei 112,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje pirmoje instancijoje patyrė 23,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 88 straipsni, 93 straipsnis), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės UAB „Ritora“ valstybei priteistina 20,90 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantė pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 72,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (70, 76-77 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas maža apimtimi (apie 30 proc. pateiktų reikalavimų), iš ieškovės atsakovės naudai priteistini 24,00 Lt atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ieškovei ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„priteisti iš atsakovės UAB „Ritora“, įmonės kodas 302290669, ieškovei UAB „Mažeikių mėsinė“, įmonės kodas 166427573, 542,40 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt du litus 40 ct) delspinigių.“

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„priteisti ieškovei UAB „Mažeikių mėsinė“, įmonės kodas 166427573, iš atsakovės UAB „Ritora“, įmonės kodas 302290669, 112,00 Lt (vieną šimtą dvylika litų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės UAB „Ritora“, įmonės kodas 302290669, 20,90 Lt (dvidešimt litų 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“

Kitą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Ritora“, įmonės kodas 302290669, iš ieškovės UAB „Mažeikių mėsinė“, įmonės kodas 166427573, 24,00 Lt (dvidešimt keturis Lt) žyminio mokesčio sumokėto bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 straipsnis)

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė