Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-05-10 · Civilinė byla Nr. 2-968-785/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-10Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-10
Bylos Nr.
2-968-785/2013
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00172-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Ieškovas
UAB „Mažeikių mėsinė“
Atsakovas
UAB „Ritora“
Civilinė byla Nr. 2-968-785/2013Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00172-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija
(S)36.1.; 42.9.; 44.5.1.; 45.; 116.1.MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 10 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei,dalyvaujant ieškovės UAB „Mažeikių mėsinė“ atstovui direktoriui Remigijui Petraičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mažeikių mėsinė“ ieškinį atsakovei UAB „Ritora“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Mažeikių mėsinė“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Ritora“ priteisti 4500,00 Lt skolos, 1084,81 Lt delspinigių, 7,34 procentų mėnesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį tiekė prekes atsakovei iki 2012-10-10, o atsakovė įsipareigojusi už prekes sumokėti per 21 kalendorinę dieną nuo prekių gavimo, nuo 2013-01-25 su ieškove neatsiskaito ir yra skolinga 4500,00 Lt. O taip pat už vėlavimą atsiskaityti pagal sutarties 6 str. 6 d. turi sumokėti 1084,81 Lt delspinigių ir 7,34 proc. mėnesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, jog yra skolinga ieškovei 4500,00 Lt už jai perduotas prekes, tačiau nesutiko su prašomais priteisti delspinigiais ir palūkanomis. Nurodė, jog teismų praktikoje yra laikoma, kad 0,2 proc. netesybos yra aiškiai per didelės, todėl jos turėtų būti sumažintos iki 0,02 proc. Taip pat nurodė, jog ieškovė neturi teisės reikalauti 7,34 proc. mėnesinių palūkanų, nes įstatymas numato metines palūkanas. Prašė atsižvelgti į sunkią atsakovės finansinę padėtį ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, nurodė, jog ieškinyje klaidingai nurodyta, jog prašoma mėnesinių palūkanų, patikslino reikalavimą dėl palūkanų, prašydamas iš atsakovės priteisti 7,34 proc. metines palūkanas. Su reikalavimu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nesutiko, kadangi atsakovė ir taip ilgai neatsiskaito, nuo teisminių procesų pradžios sumokėjo tik 500 Lt.

Atsakovės atstovas, kuriam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos priteisimo

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (LR CK 6.2 str.). Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (LR CK 6.305 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2011-01-26 sudarė prikimo-pardavimo sutartį Nr. 01-0246, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o ši pirkti užsakytas prekes ir sumokėti už jas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (8 b. l.). Ieškovė pagal sutartį pateikė atsakovei prekes ir PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė priėmė, tačiau su ieškove atsiskaitė tik iš dalies (12-14 b. l.). Ieškovės paskaičiavimu, atsakovės skola sudaro 4500,00 Lt (10 b. l.). Kadangi atsakovė pripažįsta, jog yra skolinga ieškovei 4500,00 Lt, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

Dėl delspinigių

Ieškovė pagal sutarties 6.6 punktą už vėlavimą atsiskaityti priskaičiavo 0,2 proc. delspinigius, kurie sudaro 1084,81 Lt (11 b. l.). Atsakovė neginčijo, jog yra praleidusi PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminus, tačiau nesutiko su prašomų priteisti delspinigių dydžiu.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (LR CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai prievolių užtikrinimo priemonė, skatinanti laiku ir tinkamai vykdyti prievoles.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė sumažinti netesybas yra teismo diskrecinė teisė, kurią teismas įgyvendina siekdamas užtikrinti, kad netesybos nebūtų neprotingai didelės ir nesudarytų pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise. Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutartimi nustatytas netesybas turi būti atsižvelgiama į tai, jog netesybų mažinimas prilygtų šalių sutarties pakeitimui. Todėl mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį privaloma išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nes nepagrįstas netesybų mažinimas paneigtų netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, esmę ir pažeistų sutarčių laisvės principą. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Žemesnės instancijos teismas

Šalys, sudarydamos sutartį, įgyvendino sutarties laisvės principą bei laisvai ir savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.), susitardamos būtent dėl 0,2 % dydžio delspinigių, šalių sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), atsižvelgus į tai, jog sutartis sudaryta tarp dviejų privačių juridinių asmenų, užsiimančių ūkine – komercine veikla, turinčių pakankamai patirties sutartiniuose santykiuose bei galinčių numatyti sutartinių prievolių nevykdymo teisines pasekmes, į sąžiningą ir tinkamą ieškovės elgesį siekiant įsiskolinimą pirmiausia išsiieškoti neteismine tvarka (15-18 b. l.), taip pat į tai, jog delspinigių suma, lyginant su visos prievolės suma, nėra per didelė, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 0,2 % dydžio delspinigiai pripažintini protingais ir nemažintini. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 1084,81 Lt delspinigių priteisimo tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numato, jog šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Šis įstatymas taikytinas, apskaičiuojant procesinių palūkanų dydį nagrinėjamoje byloje, kadangi bylos šalys yra ūkio subjektai, sudarę komercinį sandorį, pagal kurį už atlyginimą perduodamos prekės ir atliekami mokėjimai.

Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 7,34 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo.

Nors byloje yra duomenys apie atsakovės įsiskolinimus Sodrai, atsakovė nurodo, jog dėl itin sunkios finansinės padėties yra priversta tartis su kreditoriais dėl skolų išdėstymo ir todėl yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, atsakovės veiksmai liudija priešingai. Atsakovė su ieškove neatsiskaito daugiau nei šimtą dienų, nėra duomenų, jog atsakovė būtų per šį laikotarpį laipsniškai mažinusi įsiskolinimą ieškovei. Tik ieškovei kreipusis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovė 2013-01-25 sumokėjo dalį skolos, tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį daugiau mokėjimų neatliko. Pažymėtina, jog atsakovė, ieškovei kreipusis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo, kuriuo buvo prašoma priteisti ir mažesnę delspinigių sumą, ir palūkanas, reiškė prieštaravimus, nors skolos sumos neginčijo, nesikreipė į kreditorę dėl skolos mokėjimo dalimis ir pan. Tokie atsakovės veiksmai liudija, jog atsakovė neatsakingai žiūri į savo kreditorinių įsipareigojimų įvykdymą, todėl teismas sprendžia, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas nagrinėjamu atveju neatitiktų lygiateisiškumo principo, prieštarautų viešajam interesui ir pažeistų išieškotojo UAB „Mažeikių mėsinė“ teisėtus interesus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 124,00 Lt žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės. Be to, nagrinėjant bylą susidarė 23,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Ritora“ Valstybei (LR CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 284 straipsniais, teismas

n usprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ritora“ ieškovei UAB „Mažeikių mėsinė“:

- 4500,00 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct) skolos;

- 1084,81 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt keturis litus 81 ct) delspinigių;

- 7,34 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5584,81 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-01-23 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 124,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ritora“ 23,23 Lt (dvidešimt tris litus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius