Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. R. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažįsta, gailisi dėl savo poelgio. Parodė, jog dėl to, ką padarė, negalvojo savo galva. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), į vakarą, data galėjo būti 2020 metų gegužės 4 diena, nes netoli jo gimtadienis buvo. Kiti vaikai suposi, jį pakvietė, kad sūpynes surištų aukščiau ir juos pasuptų. G. ir D., kaltinamojo brolis ir sesuo, išbandė tas sūpynes. Tame miškelyje jis supo vaikus, V. M. be priežasties nuo kelio pradėjo mėtyti akmenis, baigėsi kantrybė ir padarė tai, ko nereikėjo daryti, surišo jį prie medžio. Viskas įvyko spontaniškai, tiesiog jis labai susinervino, kad pradėjo mėtytis akmenimis, taip norėjo jį sudrausminti, bet reikėjo tiesiog pas tėvus nuvesti. Miškelis yra (duomenys neskelbtini), nuošaliau nuo daugiabučio, tenai yra supynės padarytos ir ten viskas įvyko. Visos sūpynės daromos iš saugos diržų. Akmenimis pradėjo mėtytis V. M. į visus, D. pataikė į ausį, nubrozdino, buvo nesaugu. Pabandžius sudrausminti V., bet jis nubėgo nuošaliau ir toliau mėtė akmenis, sakė, jog paskųs mamai, bet šis neklausė, visa tai truko kokia 5-10 min. Jo brolis ir sesė liepė V. eiti namo ir nedaryti nesąmonių, bet jis vis tiek neklausė. Kai nepaklausė, V. R. padarė savo, kiti vaikai buvo šalia. V. pasigavo, atvedė prie medžio, jis priešinosi. Miškelyje yra apie 20 medžių. Nebuvo nieko vartojęs. Virvę, kuria pririšo, rado, jų miškelyje yra daug, nes D. L. vyras J. L. ardo mašinas, tai iš ten susirenka saugos diržus, patys vaikai atsineša tų diržų nuo kiemo. V. pririšo virš juosmens, vieną kartą apjuosė ir bandė surišti. Jis judėjo, rėkavo, paskui jį atrišo ir jis pabėgo toliau. Pririštas buvo neilgai. V. priešinosi, jam pačiam buvo išgąstis, rėkė, kad „pasismaugsiu“, pririštas buvo iki pažastų nestipriai, ties juosmeniu, iki kaklo tikrai nenuėjo niekaip. Nubrozdinimai jam buvo, nes prie medžio buvo, į medį trynėsi, bandė atsilaisvinti iš diržo. Kiti vaikai buvo paėję toliau, jie nieko nedarė, kai V. paleido, jis susimušė su D. Parodė, kad V. mūvėjo džinsus, jis muistėsi ir galimai besimuistant nusmuko kelnės. Jis kelnių jam nenumovė, bandė kelnes užmauti atgal, kad nebūtų nusmukusios. Apatiniai rūbai nebuvo nusimovę. Paaiškino, kad ankstesni nesutarimai su L. yra tarp jo tėvų, J. L. yra jo mamos pusbrolis. Nesutarimai tarp tėvų vyksta, tarp manęs ir nukentėjusiojo tėvų nesutarimų nėra.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė D. L., atsakydama į klausimus dėl civilinio ieškinio, paaiškino, kad tą dieną turėjo svečių, valgė vakarienę ir parbėgo verkdamas vaikas, kuris pasakė, kad V. jį rišo miškelyje, kad mušė, įvardijo kitus dalyvius. Ji ėjo į miškelį, eidama sutiko V., klausdama ką padarė, prašė pasikalbėti, o jis atsakė, kad neturi apie ką kalbėti, kad tramdyčiau vaiką. Ji pasakė jam, kad iškvies policiją, šis atsakė „kurva, kviesk ką nori“. Miškelyje buvo vaikai, būdama miškelyje iškvietė policiją. Belaukiant policijos vaikas papasakojo smulkmenas, kad jį rišo, G. su D. laikė, kad jį išlaisvino O.. Sulaukus policijos parašė pareiškimą. Kaip ir nurodė V., tai nutiko prieš jo gimtadienį, jie kepė šašlykus, spėja, kad V. galėjo būti išgėręs. Paaiškino, kad jų daugiabutis yra arčiausiai nuo miškelio, atstumas apie 5-10 metrų. Kaltinamojo brolis dar mušė O., kad išgelbėjo V.. Kai nuėjo į mišką, miške buvo vaikai E., E., O. ir L.. Sūnus aiškino, kad nieko nedarė, kad žaidė slėpynių su broliu L., o V. pasakė „pagaunam V. ir pririšam“, buvo toks kaip pokštas. Ji visuomet sako kaimynams, kad jei vaikas negeras, ateikit ir pasakykit. Sūnus sakė, kad jį pririšo automobilio diržais, kiek laiko buvo pririštas, nepasakė. Parbėgo namo verkdamas, mėlynas nuo verkimo, ten sekundžių reikalas buvo. Sūnui rugpjūtį sueis (duomenys neskelbtini) metų, bus septintokas. Sūnus turi problemų, anksčiau mokėsi labai gerai, dabar mokosi prastai, prastai miega, geria vaistus, naktį atsikėlęs tikrina duris ar užrakintos, sapnuoja košmarus. V. tuose namuose su tėvais negyvena, jis tik kartais atvažiuoja. Pamatęs atvažiavusį V. sūnus ateina klausdamas ar V. jam nieko nedarys. Civiliniam ieškiniui net tokios sumos nėra, ji kaltinamajam sutiktų sumokėti, kad to įvykio nebūtų buvusio, vaikas turėtų normalų gyvenimą. Sūnus ir anksčiau buvo lankęsis pas gydytojus, nes būdavo patyčios iš D. ir G.. Kai atsikraustė čia gyventi, V., kaip protingas vaikas, nelabai patikdavo kitiems, pastoviai jį stumdydavo. Atsikraustė į šitą vietą prieš 8 metus, vaikas buvo 4-5 metų amžiaus. Kad pagerintų santykius, darydavo vaiko gimtadienius, kviesdavo viso kaimo vaikus, kaip mama darė viską, kad vaikas pritaptų. V. ir ją pačią labai užgauliodavo, ilgą laiką vadindavo D.. Vaikas nepasakojo apie kelnių movimą, apie tai papasakojo kiti vaikai. V. klausė ar tikrai movė kelnės, sakė taip, o paklausus kodėl jai to nepasakė, atsakė, kad bijojo. V. buvo spardomas, bėgdamas namo griuvo, pametė batą, jį pasivijo D., mušė, mėtė akmenimis, su vienu pataikė. Paskesni veiksmai sūnaus atžvilgiu buvo padaryti kaltinamojo brolio ir sesers. Laidavimas yra visiška nesąmonė, nes tuos 2 metus gyvena pragare, nes yra atsukiojami mašinų ratai, subraižytos mašinos, dukra buvo apmėtyta kiaušiniais, dviračiai suspardyti, paslėpti. Kai V. būna atvažiavęs, reikia pasitikrinti ratus, nes praktiškai visos mašinos apeitos. Ji asmeniškai nėra mačiusi, kad V. braižytų automobilius ir dviračius, bet sutapimas būna kai V. būna ir tai atsiranda. Nemano, kad laidavus pasikeistų kažkas. Žmogus nėra vertas teismo pasitikėjimo. Parėjusią savaitę, kai buvo teismas, tikėjosi, kad bent atsiprašys, tą pačią dieną V. tėvai prisigėrė ir tris dienas teko klausytis kokie esa blogi. Su sūnumi kažkokių problemų anksčiau neturėjo, eidavo į mokyklą aiškintis, kad vaikas patiria patyčias, bet vaikas nebuvo dėl to kaltas. Teigia, kad jos vaikas nėra šventas, išdykauja kaip visi vaikai, bet vaiką visi provokuoja tam, kad pasijuoktų. V. yra uždaresnis vaikas, bet rasdavo bendrą kalbą. Mokykloje būdavo, bet po visų šitų reikalų jis prisibijo bendravimo. V. pirmiau gėrė vaistus dėl miego, nes prastai miega, juos vartoja ir dabar. Kaltinamasis niekada neatsiprašė, nebendravo. Kalba apie civilinio ieškinio atlyginimą prasidėjo tik tada kai byla atsirado teisme. Sūnui nėra diagnozuotų ligų, tiesiog toks jo charakteris. Iki įvykio sūnus bendraudavo su V., gan geri buvo santykiai, nekonfliktiški, jo nevengdavo. Dėl prašomos priteisti 10 000 Eur civilinio ieškinio sumos paaiškino, kad tai didžiausia suma, kokios galėjo prašyti. Milijono negaus. Pasitarusi su advokatu nusprendė tokią civilinio ieškinio sumą rašyti. Dėl jų šeimos turtinės padėties nurodė, kad ji pati nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, šeimos mėnesinės pajamos apie 2000 Eur, kurias sudaro jos už vaikus gaunami alimentai, vaikams skirtos išmokos iš valstybės ir vyro alga.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliota atstovė I. B. patvirtino, kad skyriui L. šeima yra žinoma, apie šį įvykį sužinojo dalyvaudami apklausoje policijoje ir dėl pagalbos šeimai 2019 m. gegužės 17 d. buvo taikoma atvejo vadyba. Buvo teikiama psichologinė pagalba vaikui ir visai šeimai, o 2019 m. gruodžio 11 d. atvejo vadyba šeimoje buvo nutraukta, šeima toliau savarankiškai tvarkėsi. Pagalba šeimai buvo teikiama po šio įvykio, taip pat dėl šeimos buvo gauta keli pranešimai anksčiau, tačiau vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Prašoma skirti laiduotoja L. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog gėda, kad sūnus taip pasielgė, ateityje pasistengs, kad to daugiau neįvyktų,. Nurodė, kad sūnus gailisi dėl savo poelgio. Nebuvo niekada nusikaltęs, tai yra pirmas jo nusikaltimas. Be V. turi dar 2 nepilnamečius vaikus, sūnų ir dukrą, kurie yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. V. gyvena ir (duomenys neskelbtini) rajone, ir jų namuose. Jis dirba, sąžiningai atlieka savo darbą, moka mokesčius, padeda prie ūkio, malkas supjauti. Jo santykiai su broliu ir seserimi geri. Ji pati dirba, gauna nedidele pajamas, nėra teista, bausta, neįrašyta psichiatro narkologo įskaitoje. Jų šeima turi tik butą, kuriame gyvena. Vyras dabar nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi III grupės neįgalumą. Jų šeimos pajamos apie 600 eurų, išlaikome 2 vaikus, susimoka mokesčius, V. padeda išlaikyti šeimą. Pasak jos, V. neturi žalingų įpročių, norėjo tiesiog apraminti tą vaiką, nepagalvojo apie pasekmes, vaikas mėtėsi akmenimis, visi prašė, kad liautųsi, šis nesiliovė. Sutinka, kad blogai V. pasielgė, turėjo ateiti pasakyti, jeigu ne vaiko mamai, tai bent jai. Po įvykio nebendravo su L., nes J. L. buvo pasakęs, kad kalbėsis tik per advokatus. Paaiškino, jog anksčiau su L. bendraudavo, padėdavo kiek galėdavo, dabar santykiai nutrūkę, nekalba, nebendrauja. Iš L. taip pat girdi patyčias, J. L. savo garaže kalbasi su draugais, aptarinėja šią bylą, vadina „pyderais ir pedofilais“. Žino, kad V. buvo teistas, buvo byla dėl dviračio, buvo taip, kad V. padėdavo J. L., V. jam davė dviračio detalių ir jie susipyko ir tada V. įlindo į J. garažą, išsiardė savo detales ir pasiėmė. Tada J. parašė pareiškimą, jie žalą atlygino, supirko naujas detales. Sutiktų būti laiduotoja, V. per šiuos 2 metus nepadarė nieko, ko tektų gėdytis.

Vadovaujantis BPK 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas bei kiti nagrinėjimo dalyviai. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę:

2019 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra miškelis esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilio saugos diržas, kuriuo galimai buvo rišamas V. M. (2 t., b. l. 79-84).

2019 m. gegužės 7 d. liudytoja apklausta D. L. parodė, kad 2019 m. gegužės 4 d., apie 18.00 val., į namus grįžo jos nepilnametis sūnus V. M., kuris buvo labai susijaudinęs, verkė. Paklausė kas atsitiko ir jis papasakojo, kad kartu su O. J. ir L. L. žaidė slėpynių, miškelyje, kuris yra šalia namų (duomenys neskelbtini). Bežaidžiant V. R. paprašė E. S., kad ji atneštų virvę, nes jis nori padaryti sūpynes. E. S. atnešus virvę, V. R. pasakė pagauti V. ir pririšti prie medžio. G. R. ir D. R. laikė sūnui V. už rankų ir kojų, o V. R. pririšo prie medžio ir sakė, kad pasmaugs. O. J. bandė atrišti, o D. R. pagavo jį, pargriovė ant žemės, taip sumušdamas galvą ir petį. V. išsilaisvino iš virvės, tuomet D. R., G. R. ir V. R. stumdė V. ir tyčiojosi iš jo. D. R. atėmė iš V. vieną batą ir tuomet V. parbėgo namo. Ant sūnaus V. nugaros ji matė nubrozdinimus, o ant pilvo sumušimo žymes. Iš sūnaus V. D., G. R. ir V. R. ne pirmą kartą tyčiojasi. Pati asmeniškai nežino prie kurio medžio buvo rišamas V. ir kur šiuo metu yra virvė, kuria buvo pririštas vaikas prie medžio (2 t., b. l. 4-5).

2019 m. birželio 17 d. papildomai apklausta liudytoja D. L. parodė, kad sekančią dieną po įvykio, kurio metu kaimynas V. R. pririšo jos sūnų V. M. prie medžio, ji kalbėjosi su vaikų, t.y. E. ir O., kurie matė visą įvykį, mama R., jos pavardės nežino. Norėjo išsiaiškinti situaciją kas įvyko, kad sūnus buvo pririštas prie medžio. R. su pačiais vaikais jai bendrauti neleido, bet pati papasakojo, ką jie jai sakė. R. pasakojo, kad O., jos sūnus V. ir L. L. miškelyje, esančiame netoli namų, žaidė slėpynių. V. beieškant O. ir L., jis atėjo prie sūpynių, esančių tame pačiame miškelyje, kur jie žaidė. Prie sūpynių buvo kiti vaikai – E., E., D. R., G. R. ir V. R.. V. kažkodėl paprašė G. ir D. sugauti jos sūnų ir pririšti prie medžio. R. dukra E. sakė, kad pririšus prie medžio, V. buvo maunamos kelnės, kad ji matė sūnaus lytinį organą. Panašiai jai pasakojo ir pats sūnus, tik apie kelnių movimą nieko nepasakojo. Kai tai sužinojo iš R., kalbėjosi su sūnumi. V. patvirtino, kad jam buvo numautos kelnės ir apatiniai, sakė, kad jam dėl to buvo labai gėda, todėl nieko apie tai jai ir nesakė. V. sakė, kad kelnes jam numovė V.. Neprisimena kuo jos vaikas buvo apsirengęs, jau praėjo nemažai laiko, be to, jai buvo šokas dėl tokio elgesio su V., tai nelabai ir atkreipė dėmesį ką jis tą dieną vilkėjo. Daugiau kelnių movimo temos nedetalizavo. Kad V. būtų lietęs jo lytinius organus, V. jai nieko nesakė. V. yra skundęsis, kad V. jį pravardžiuoja, kieme apstumdo. Šiuo metu su kaimynais R. jų santykiai yra blogi, po šio įvykio jie nustojo bendrauti. Prieš tai santykiai buvo visai draugiški, ateidavo vieni pas kitus į svečius, vaikai vieni pas kitus nakvodavo, kartu švęsdavo gimtadienius. Būdavo, kad jos vyras J. L. pykdavosi su V., ar jo tėvu E. R., pykdavosi dėl visokių smulkmenų, bet ji stengdavosi išlikti neutrali, vis tiek bendraudavo. Nei savo vaikui, nei kitiems vaikams įtakos dėl parodymų davimo nedarė. V. pats papasakojo tokius dalykus, kurių ji nežinojo, o su kitais vaikais nėra kalbėjusi (2 t., b. l. 6-7).

2019 m. gegužės 22 d. liudytoju apklaustas E. R. parodė, kad V. R. yra jo sūnus. Gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su šeima, t.y. žmona L. ir trimis vaikais –V. R., D. R. ir G. R.. D. ir G. yra nepilnamečiai. 2013 m. pavasarį, tiksliai datos neprisimena, minėtame kaime, (duomenys neskelbtini), gavo socialinį bustą. Jiems atsikrausčius, tame daugiabutyje jau gyveno J. L., tais pačiais metais J. pradėjo gyventi su D. ir dviem jos vaikais – V. ir U.. Vėliau J. ir D. susituokė. Santykiai su kaimynais buvo gana geri. 2018 m. pavasarį, tiksliai datos nepasakys, pradėjo tvarkyti dokumentus dėl socialinio būsto išsipirkimo. Tvarkant dokumentus sužinojo, kad jiems priklauso ūkinio pastato – kluono dalis, esanti šalia daugiabučio. Tą dalį buvo užsiėmęs J., kuris tame ūkiniame pastate laikė automobilių dalis. Jis paprašė J. iš ten išsikraustyti, šiam tas labai nepatiko, pradėjo pyktis, net kreipėsi į seniūną, seniūnas buvo atvažiavęs, kalbėjosi su J., šis prižadėjo išsikraustyti, bet iki šiol vis dar laiko daiktus jiems priklausančioje ūkinio pastato dalyje. J. turi sūnų L. L., kuris mokosi kartu su jo sūnumi D.. L. kartu su tėvu negyvena, kartais tik atvažiuoja. L. yra smurtavęs prieš jo sūnų D., dėl to 2019 m. žiemą, bet tiksliai neprisimena kada, Kazlų Rūdos policijos komisariate yra parašęs pareiškimą, dėl to J. labais supyko. Visai nustojo bendrauti. Apie D. sūnų V. gali papasakoti tiek, kad šis yra kitoks nei kiti kiemo vaikai, keistesnis, gal turi kokią protinę negalią. Yra pats matęs kaip V. daužo galvą į namo sieną arba atsigulęs ant gatvės sako, kad jam atsibodo gyventi. Kiti kiemo vaikai nenori su V. bendrauti, jo vengia. Dar yra matęs, o be to tą patį yra pasakoję ir jo nepilnamečiai vaikai, kad V. mėto kitus kiemo vaikus akmenimis, vaikosi juos su lazdomis. V. nemoka gražiai žaisti, su juo niekas nenori draugauti. Apie tai yra kalbėjęs su J., bet jis tik „šoka į akis“, sako, kad jo vaikai geriausi. 2019 m. gegužės pradžioje, datos tiksliai nepasakys, bet buvo šeštadienis, tarp jo sūnaus V. ir V. įvyko incidentas. Pats šito įvykio nematė, apie tai jam pasakojo vaikai – V., D. ir G.. Jam pasakojo, kad miškelyje, esančiame netoli daugiabučio, supantis ant sūpynių V. pradėjo mėtyti į jo vaikus akmenis. D. jis pataikė akmeniu į ausį, buvo nubrozdinimas. Jo sūnus V., norėdamas nuraminti V., buvo pririšęs jį prie medžio. Kiek sakė vaikai, viskas įvyko labai greitai, V. buvo pririštas prie medžio per liemenį, bet jis pats išlaisvino, ar tai jį atrišo sūnus V. ir jis pabėgo. Kaip jau minėjo, šito pats nematė, todėl nelabai ką gali daugiau ir papasakoti. Dėl šito įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, D. parašė pareiškimą. Kad jų santykiai yra prasti, gali paliudyti bent kuris kaimynas, L. nesutaria ir su kitais kaimynais (2 t., b. l. 9-10).

2019 m. gegužės 22 d. apklausta liudytoja L. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su šeima – vyru E. R. ir vaikais –V. R., G. R. ir D. R.. J. L., kuris yra jos pusbrolis, su šeima – žmona D. ir dviem jos vaikais V. ir U. yra jų kaimynai. Gyvena tame pačiame daugiabutyje, tik butai yra skirtingose laiptinėse. Santykiai su pusbroliu ir jo šeima yra blogi. Buvo laikas, kai tarp jų tikrai viskas buvo gerai, bendravo, net prižiūrėdavo jų vaikus. Nesutarimai su pusbroliu prasidėjo 2018 m. vasarą, kai pradėjo tvarkyti dokumentus dėl buto išsipirkimo. Betvarkant dokumentus, sužinojo, kad jiems priklauso malkinės dalis, esanti šalia daugiabučio. Būtent ta malkinės dalimi naudojosi jos pusbrolis J.. Dar prieš atsikraustant, jis jau gyveno tame daugiabutyje ir buvo užsiėmęs tą malkinę, laikė ten visokius daiktus. Pasakius J., kad jam reiks išsikraustyti ir prasidėjo nesutarimai. Pati yra girdėjusi kaip jis vaikščiojo per kaimynus, kalbino rinkti parašus, kad jiems neleistų išsipirkti buto. Po šito su pusbroliu ir jo šeima nustojo bendrauti. Jos vaikai ir J. vaikai irgi nelabai sutaria. Kadangi jų pavardė R., tai vaikus jie pravardžiuodavo R.. Su vyru važiuoja apsipirkti į Lenkiją, dėl to jie irgi šaiposi iš jos vaikų, vadina lenkais. J. sūnus L. L., kuris kartu su juo negyvena, tik retkarčiais atvažiuoja, mokosi vienoje klasėje su D.. L. buvo mokykloje sumušęs D., dėl to jos vyras E. parašė pareiškimą. Tai labai nepatiko J.. Su V. tiek jos, tiek kiti kiemo vaikai nenori draugauti, nes jis vaikus muša, mėto akmenimis. 2019 m. gegužės 4 d. vakare, dar buvo šviesu, vėlgi buvo atvejis, kad V. apmėtė akmenimis jos vaikus, kurie suposi ant sūpynių miškelyje, esančiame netoli daugiabučio. Šito įvykio ji pati nematė. Parėję į namus vaikai, t.y. V., D. ir G. pradėjo pasakoti, kad D. L. jiems iškvies policiją. Paklausus kodėl, vaikai papasakojo, kad V., stovėdamas ant žvyrkelio, rinko akmenukus ir metė į juos. V. sakė, kad vijo V., bet jis neklausė, todėl, norėdamas sudrausminti, pasigavo V., nunešė prie medžio ir norėjo pririšti, apjuosė V. saugos diržu, kuris buvo prie medžio. Apjuosė vieną kartą per krūtinę. Užėjus už medžio, norėjo surišti diržą, bet V. pradėjo rėkti „smaugia, smaugia“ ir V. jį paleido. G. sakė, kad diržas buvo ant krūtinės, kad pats V. susiėmęs rankomis laikėsi už kaklo ir rėkė. V. jį paleidus, V. tuo pačiu diržu pradėjo mosikuoti ir pataikė D. į ausį. Kiek sakė pats D., jie dėl to su V. susimušė. V. po to pasakė, kad eina viską papasakoti mamai ir pabėgo. Vaikai jai sakė, kad po viso šito jau ėjo namo ir prie daugiabučio sutiko D., kuri visaip iškeikė V., o V. netylėjo, jai atsikirto. D. pasakė, kad iškvies policiją. Vaikai dėl to iš karto grįžo namo ir viską pasipasakojo. Nebuvo jokio kelnių movimo, patyčių V. atžvilgiu. Ji tiki tuo, ką papasakojo vaikai. Pati D. su ja apie šitą įvykį nieko nekalbėjo, nebandė nieko aiškintis. Kai vaikai pasakė, kad bus iškviesta policija, apsirengė striukę ir išėjo į lauką, pati norėjo pabendrauti su pareigūnais. Atvažiavus pareigūnams, jie nuėjo pas D., po kurio laiko kartu su ja atėjo į policijos automobilį, matė, kad pildė popierius. Vienas iš pareigūnų buvo priėjęs ir prie jos. Jam papasakojo tai, ką jai sakė vaikai. Pareigūnas išklausė, pasakė, kad tegul V. džiaugiasi, kad ant berniuko nėra jokių žymių ir tuo viskas pasibaigė. Mano, kad dabar susiklostė tokia situacija, kuria tik norima sūnų V. apšmeižti (2 t., b. l. 12-13).

2019 m. birželio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nepilnametė liudytoja E. S. parodė, kad nori pasikalbėti apie tai, kaip V. pririšo prie medžio. Tai buvo vasarą, tikslios datos neatsimena. Jie atėjo į miškelį ant sūpynių. Atėjo V. ir jie jo paprašė nukabinti sūpynes. Jo paprašė, kad nukabintų virvę ir V. su šakom, pagaliais pradėjo mėtytis. V. liepė jį pagauti, kad pririštų prie medžio. D. (D.) jo nepagavo. Paskui jį pagavo G. ir abu su D. nešė prie medžio. V. jį (V.) nestipriai pririšo prie medžio. Už minutės paleido. Tada V. V. pradėjo keikti. Po to D. jį parvertė ir atbėgo O. padėti V.. Į miškelį atėjo G., E., V., D. ir ji. Miškelis yra šalia jų namų. Jie ėjo pasisupti, ten buvo užkabintos sūpynės. Ten reikėjo nuo sūpynių nuimti šniūrą ir kitą užkabinti. Atėjo V. ir pagaliais į juos pradėjo mėtytis, gal norėjo paerzinti. D. ir G. yra broliai. V. sugalvojo V. pririšti. Jis juokais pasiūlė V. pririšti. Jį pririšo virve, kuri liko nuo sūpynės. Toks L. L. ten padarė sūpynes. V. V. pririšo tuo šniūru, kurį nukabino nuo sūpynių. G. su D. laikė V., o V. užkabino ir pririšo. Nežino ar jį prikabino ir pririšo. V. pririšo prie medžio. Gal jis buvo pririštas už pilvo. Jis atsirėmė į medį ir jį taip pririšo. Kai V. V. paleido, tada V. išėjo. V. numetė šniūrą ir paleido V.. Tada V. pradėjo V. mušti. Nematė, kaip jis mušė, šį veiksmą matė labai mažai. Kai V. V. pririšo prie medžio, V. vaidino, kad vemia, rėkė ant visų. Negirdėjo ką jis sakė. Nežino kaip V. atrodė, būdamas pririštas. Jį tik vos pririšo, bet jam neskaudėjo. Jis pats tempė šniūrą, dar buvo vietos, tas šniūras buvo ilgokas. Ji stovėjo su E. ir žiūrėjo. G. su D. stovėjo prie jų, bet nieko nedarė. O V. laikė šniūrą. Paskui, kai V. paleido, šis pradėjo muštis ir nuėjo pasakyti mamai. V. buvo su kelnėm ir maike. Jis visą laiką buvo apsirengęs. V. viską pasakė mamai, nes jo mama atėjo pas juos į miškelį ir pasakė, kad ji kvies policiją ir jie turės paliudyti. Su policija nekalbėjo, jos nekvietė. Po šio įvykio apie tai su niekuo nekalbėjo. Su V. nekalba. Kai V. paleido, jis paėmė šniūrą ir pradėjo mušti V.. Jis paėmė šniūrą ir suko jį, pataikė D. į ausį. Tada D. parvertė jį ir jis nukrito ir tada V. nubėgo pas mamą. V. išėjo vienas ir verkė. Jis pradėjo verkti, kai buvo pririštas prie medžio. Ten buvo E., D., G., ji ir V.. O. atėjo tada, kai D. pervertė V.. O. atėjo iš kiemo ginti V.. O. nematė, kai V. buvo pririštas, jo ten nebuvo. Niekas daugiau nematė šio įvykio. V. mama sakė, kad jeigu jos nepaliudys, tai abi bus kaltos. Jos sutiko paliudyti. V. mama neklausė kaip viskas vyko. Ji sakė „einam, E., su manim“, bet ji išėjo pas E.. Kai eina į mokyklą, tai tik pasisveikina V. mamą. Atrodo, buvo gal šeštadienis, nes ji buvo pas močiutę, prisimena, kad sekmadienį buvo parėjusi namo. Neatsimena, kurį šeštadienį tai vyko. Toks įvykis buvo pirmą kartą, ji pirmą kartą tai matė. Šniūras aplink V. buvo apsuktas vieną kartą ir ar užkabino, ar užrišo šniūro galus, nematė. Šniūrą rišo V.. Kai D. gaudė V., jis jo nepagavo, G. jį pagavo ir abu jie V. nešė. Kai V. bėgiojo nuo D., paskui G. su D. jį nešė, paskui jį pririšo. Neatsimena, ar kas nors laikė V., kai jį rišo. Dieną prieš šį įvykį, penktadienį, ji buvo kieme. Buvo tik su G.. V. namie buvo. D., O., E. buvo lauke. Jie žaidė arba taip sėdėjo. Neatsimena ar V. kieme buvo. Gal buvo su U. lauke. Penktadienį nieko neįprasto neįvyko. Penktadienį prie sūpynių buvo, ten suposi. Tada tos sūpynės, atrodo, nebuvo labai sveikos. V. V. prie medžio rišo per pilvą. V. rankos buvo ištiestos išorėje. Nežino per kurią vietą V. norėjo V. surišti. Kai rišo, virvė gal slankiojosi. V. per pilvą buvo pririštas, virvė judėjo ties V. pilvu. V., rišdamas V., nieko jam nesakė. V. nežinojo ką jam darys. V. buvo pririštas 1-2 min. V. paskui V. paleido, nes norėjo pririšti ir paleisti, nes jis pradėjo mėtytis akmenimis ir pagaliais. V. niekas nieko daugiau nedarė. V. niekas nieko nesakė. Jį tik nunešė, pririšo ir paskui paleido. V. vilkėjo kelnėm ir maike, neatsimena kaip atrodė ta maikė. Kelnės buvo mėlynos ar juodos, tai buvo džinsai. Maikutė buvo trumpomis rankovėmis. Buvo šiltas oras. Neatsimena kaip V. reagavo dėl V. veiksmų. Jis verkė ir bėgo namo. Kai jį iškart paleido, jis buvo supykęs ant V., nes jį pririšo. Iki šio įvykio V. su V. gal gerai sutarė. Nebūdavo, kad jie abu bendrautų. V. būdavo arba namie, arba lauke. Po įvykio jie nebendravo. V. nebūna su jais, jis tik kartais ateina į lauką. Nežino ar yra kas nors, ką daro V., kas jiems patinka ar nepatinka. V. V. tik pririšo prie medžio ir paskui jį paleido. Paskui V. ėjo su G. į laiptinę ir dar D. ėjo su jais. E., ji ir O. sėdėjo miškely. Paskui atėjo V. ir D.. V. juokėsi, kai V. norėjo jam trenkti. Kai V. paleido, V. pradėjo jį mušti, o V. pradėjo juoktis. Paskui V. nuėjo į laiptinę. Prieš surišant V., V. nesijuokė, jis tik atėjo prie medžio ir pririšo V.. Kai V. rišo ar pririšo V., jis nebuvo prie V. prisilietęs. V. pririšęs V., šniūrą laikė rankoje. V., laikydamas šniūrą, buvo už medžio. G. V. nešė už pažastų, o D. už kojų. V. buvo pririštas tik tuo šniūru, kuris buvo nuo sūpynių (2 t., b. l. 29-31).

2019 m. birželio 5 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoju apklaustas nepilnametis O. J. parodė, kad atėjo pasikalbėti dėl G., D. ir jų didelio brolio įvykio. Jį vadina „B.“. Berniuką pradėjo kolioti, tada pasigavo, tada pririšo šalia medžio. Paskui jis padėjo atrišinėti. Paskui pastūmė berniuką ir po to jį patį pasigavo ir ranka daužė. Nežino, kada viskas vyko. Tai buvo šiais (2019) metais, buvo pavasaris. Neatsimena, kokia buvo savaitės diena, tą dieną nėjo į mokyklą, nes buvo atostogos. Pamiršo to berniuko vardą, neatsimena ir pavardės. Jis gyvena kaime. Jį pririšo šalia medžio. Jį pririšo „B.“. Jis tai matė. Prieš tai jį iškoliojo blogais žodžiais, sakė „pyderas, asilas“. Šiuos žodžius sakė berniukui, kurį pririšo prie medžio. Taip jį vadino G., D. ir „B.“, nes jiems nepatinka jis. Su juo buvo L.. Dar D. ir V. („B.“) tėvai matė, kai jį daužė. E. dar buvo, bet nieko nedarė, tik padavė šniūrą. Iki to pririšimo jie su L. žaidė, paskui tą berniuką G. ir D. iškoliojo. Paskui jis nuėjo piktas ir juos iškoliojo. Tas berniukas sakė „neerzinkit manęs“. Jis su L. buvo mašinoje, o paskui kiti atėjo ir išvadino jį. Paskui jis buvo piktas, liepė prie jo nelįsti, nes pasakys mamai. Paskui tą berniuką D. pagavo šalia miškelio. D. ant jo buvo piktas. D. paėmė jį už rankų, o G. paėmė jį už kojų. Paskui jį nunešė V., paskui jį pririšo šalia medžio su diržais. Diržų buvo du. Tie diržai atrodė kaip mašinos diržai. Tuos diržus V. rado prie sūpynių. Diržus pririšo per pilvą ir per krūtinę. To berniuko vardas buvo V.. Kai pririšo V., jis duso, nes pradėjo kosėti, kai paleido. Tie diržai buvo aplink jį apsisukę du kartus. Vieną apačią pririšo gerai, kitą apačią paleido. Paskui atlaisvino, paskui tas berniukas nugriuvo su tuo diržu ir verkė. Paskui jis atlaisvino tuos diržus. E. bandė atlaisvinti jį, bet V. sakė, „jeigu tu jį paleisi, tai gausi į galvą, bus blogai“. E. su E. sėdėjo ant kelmo ir žiūrėjo ką daro, o G. su D. gaudė. Kai rišo, jie žvengė, bet nieko nesakė. Kai V. rišo berniuką, D. ir G. laikė berniuką už rankų ir kojų. Kai berniukas buvo pririštas, jo rankos buvo tiesiai, jis galėjo judinti rankas. Kai jį rišo, jis judėjo, bandė ištrūkti, bet negalėjo ištrūkti. Tas berniukas buvo pririštas 4 min. V. atleido diržo apačią, ties pilvu, nes jis prašė paleisti. Atleido, nes tas berniukas prašė, kad jį paleistų. Paskui jis berniuką visai paleido. Jam V. nieko nesakė. O tas berniukas sakė ačiū. Paskui tą berniuką šalia miškelio pagavo D. ir vėl norėjo pririšti prie medžio ir bandė jį vėl nuvesti, bet jis bėgo ir D. parvertė. Tada D. ranka jį daužė, vėliau buvo gumbas. To berniuko mama iškvietė policiją, pasakė, kad jos vaiką pririšo prie medžio. V. sakė „dar jam negerai, reiks vėl pririšti prie medžio“. L. pasakė jo sesei, kad to berniuko mama iškvietė policiją. Tas berniukas namo parėjo su mama. Kiti išsilakstė. Jis kalbėjo su to berniuko mama, jis viską papasakojo apie muštynes. Neatsimena, kaip tas berniukas buvo apsirengęs. Tada buvo saulėtas oras. Kai jis buvo pririštas, tas berniukas verkė ir garsiai rėkė „padėkit“. Kai berniuką paleido, jis parvertė, tada pasigavo. Kai atėjo jo mama, aprėkė D. ir V.. Kai tą berniuką paleido, jis buvo pridusęs, nes negalėjo kvėpuoti. Jis tai matė. Jis negalėjo kvėpuoti 5 min. Kai jį paleido, jis buvo parkritęs šalia medžio, nes buvo pridusęs. Paskui berniukas bėgo. Paskui jis pastūmė tą D., kai buvo šalia to berniuko. Su V. sutaria blogai, nes jis negeras. Anksčiau jis raktelį pavogė. Kieme jis sveikinasi gražiai, bet piktai. Vaikams duoda važinėtis motoriniu. V. su tuo berniuku iki šio įvykio sutarė gerai. Jie nebendraudavo, gal tik su D. bendraudavo. Nėra buvę, kad V. būtų su tuo berniuku dviese. Tokių atvejų yra buvę, kas V. skriaudė tą berniuką, nes visi taip sakė. Taip sakė K, L.. L. sakęs, kad V. yra pririšęs tą berniuką daug kartų prie medžio. Tas berniukas yra ir jam sakęs. Tą berniuką pririša ir daugiau nieko nedaro. Šį kartą dar V. liepė D. trenkti tam berniukui, bet D. netrenkė. Iš vakaro buvo lauke su berniukais žaidė, paskui buvo kieme. Tą dieną V. lauke buvo, važinėjo su motoriniu dviračiu. Jis matė, kai V. tą berniuką rišo prie medžio. Draugas L. ten nebuvo, bet jis tik iš garažo žiūrėjo. Jis tuo metu buvo šalia garažo, nes jis žiūrėjo į L.. L. viską matė iš toli. Dar galėjo matyti V. tėvas, nes ir K. mama žino, matė, kad jį daužė. L. matė, kad tas berniukas buvo pririštas. Kai tą berniuką pririšo, jis dar truputį judėjo, bet jam liepė nejudėti. Sesė liepė V. paleisti tą berniuką, paskui kai jis bandė pabėgti, nugriuvo, tada jį pakėlė ir jis greitai nubėgo. Kai berniukas buvo pririštas, jis sakė „padėkit“, jis L. sakė „padėk“, bet L. negirdėjo. Jis pagalbos šaukė tris kartus. Paskui jis nubėgo berniukui padėti. Kai tas berniukas šaukė pagalbos, V. trukdė jam sakyti, nes buvo uždėjęs ranką ant lūpų. V. tam berniukui numaudinėjo kelnes. Jis tai matė. Jam pavyko numauti tas kelnes iki pusės, arti kelienų. V. numovė berniukui kelnes. Kelnaitės buvo irgi žemai. Kai jį paleido, jis apsimovė tas kelnes. V., kai movė tas kelnes, žvengė. V. tik numovė tas kelnes. Jis tai matė. Kai V. pririšo berniuką, jis atsistojo šone, šalia D.. Kai berniuką atrišo, jis buvo pridusęs. Jis elgėsi gražiai. Kai jį atlaisvino, tada jis žvyru metė į D. ir bandė bėgti. V. žvengė. Tas berniukas, kai jį paleido, V. nieko nedarė. Kai V. rišo berniuką prie medžio, jis nieko jam nesakė, tik žvengė. Tas berniukas nežinojo ką jam ruošiasi daryti. Atrištas berniukas buvo pridusęs. Kai metė žvyrą, buvo apsiverkęs. Apsiverkė, nes buvo pridusęs. Jis rėkė padėti, kad jį atlaisvintų. V. iki pririšimo D. liepė berniuką pasigauti, paskui jį pririšo. Kiti vaikai tam berniukui nieko nedarė. Iš to berniuko žvengė V., G. ir D., kiti nežvengė. Kai V. numovė kelnes tam berniukui, matė ir sesė, ir E.. Numovė kelnes ir kelnaites. Tas berniukas buvo su maike, ilgio kaip jo džemperis. Kai numovė kelnes, buvo matyti šikna ir tas vidurinis dalykas buvo nuogas. L. viską matė, bet nieko nedarė. Jis nėjo gelbėti to berniuko. Iš ryto žaidė su tuo berniuku, paskui žaidė su L.. Paskui tą berniuką iškoliojo, dėl to jis buvo piktas. Paskui jį pririšo prie medžio. Prie medžio jis atėjo anksti, iš ryto. Jis visą laiką buvo prie to medžio. Jis girdėjo, kai šis šaukė pagalbos. Jie su L. buvo prie garažo, o tas berniukas rėkė „padėkit“. Tuo metu tą berniuką nešė. Jis žiūrėjo, ką jam daro, paskui bėgo. Žiūrėjo būdamas šalia malkų. Nuo tos vietos, kur jis stovėjo, medis buvo tolokai, už kelio. Pribėgo kai pririšo tą berniuką. Kai atbėgo, berniukas buvo pririštas. Bėgdamas matė, kad jį rišo V.. Pribėgo, berniuką atrišo. Jis jau buvo truputį atrištas. Po šio įvykio kalbėjo su tuo berniuku. Jie žaidė, draugiškai kalbėjo. Apie įvykį su berniuku nekalbėjo. Apie tai kalbėjo tik su mama. Tas kelnes berniukui numovė, kai jį pririšo prie medžio. Kai pririšo, praėjo 20 sek. ir numovė jam kelnes. Kai berniuką paleido, jis pasikėlė kelnes iš karto. Kai jį paleido, jis tada pasitaisė kelnes (2 t., b. l. 37-40).

2019 m. birželio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nepilnametė liudytoja E. J. parodė, kad tai buvo šiais (2019) metais. Neatsimena, kuri savaitės diena buvo. Ji su E. sėdėjo ant medžio ir V. atėjo, turėjo miškelyje pakabinti sūpynes. E. padavė V. šniūrą, su kuriuo turėjo užrišti sūpynes. Tas šniūras buvo kaip diržas nuo mašinų. Tada V. liepė D. ir G. gaudyti tą berniuką. Tada jos brolis jį gynė ir tam berniukui buvo numovę kelnes. Berniuką pririšo V., jo brolis laikė tą berniuką. Ten buvo V., jo brolis ir sesė, G. ir D., E., ji su broliu ir tas berniukas. Tas berniukas atėjo ir norėjo žaisti ant sūpynių, bet jos buvo nukabintos ir jis ėjo atgal į kiemą. Tada E. V. padavė tą šniūrą. Tada V. liepė tą berniuką gaudyti, G. su D. pagavo berniuką ir kol V. rišo, jie laikė tą berniuką. Nežino, kodėl liepė gaudyti. V. tik juokėsi iš berniuko. G. su D. nutempė berniuką prie medžio ir V. jį rišo. Jie abu laikė, o V. su šniūru aplinkui rišo. Iš pradžių rišo per krūtinę, paskui berniukas muistėsi ir diržas persivertė ant pilvo. Diržas buvo apsuktas keletą kartų. Kai V. rišo berniuką, D. ir G. juokėsi ir prilaikė už pečių tą berniuką. Paskui jos su E. liepė jį atrišti. Pririštas berniukas buvo apie 2 min. ar ilgiau. Jos liepė atrišti ir nedaryti nesąmonių, bet V. tik juokėsi. Berniukas, kai jam stipriau užveržė, jis pradėjo verkti, jis sakė, kad jam skauda ir prašė jį paleisti. Jis sakė „paleiskit man skauda“ ir pradėjo verkti. Paskui jo įbrolis L. nuėjo ir pakvietė jo mamą. Paskui D. pradėjo mušti V.. L. buvo už miškelio, jie su V. abu žaidė, paskui L. nuėjo pakviesti V. mamą. Berniukas jau buvo paleistas, kai jo mama atėjo. V. atrišo jos brolis. V. nieko nedarė. Jis nieko nesakė jos broliui. Tik po to D. užsivijo jos brolį. Jos brolis matė, kai tas berniukas buvo pririštas. Nežino, ar jis matė, kas jį pririšo. Kai atrišo V., jis buvo apsiverkęs, jis buvo išraudęs. Jis sakė, kad jam buvo sunku kvėpuoti. Jis buvo persisvėręs. Jis norėjo bėgti namo. Bet D. jį pasigavo, pargriovė ir trenkė kumščiu į nugarą. Tada jos brolis jį pargriovė ir bandė padėti atsistoti V.. Ji matė visa tai. Tuo metu D., kai vijosi V., lupo žemyn V. kelnes. Jis traukė kelnes žemyn. Kai jis buvo pririštas, V. jam patraukė kelnes žemyn, bet jos nenusiėmė. Tas berniukas tada liko su kelnėm. Kai berniuką D. vijosi, tada D. nugriebė už kelnių. Kelnės tik pasimovė iki pusės šlaunų, bet jis liko su apatiniais. Berniukas verkė. D. su broliu ir sese juokėsi. Konfliktas prasidėjo, nes tą berniuką pririšo. Nepastebėjo, ar prieš tai buvo nesutarimai. Kai atėjo berniuko mama, ji klausė, kas čia buvo. Jos su E. pasakė viską. Ji paklausė ar galėtų paliudyti kas čia buvo. Jos jai pasakojo, kad V. berniuką pririšo prie medžio, pasakė, kad D. numovė jam kelnes. Ji buvo susinervinusi. Po įvykio su berniuku kartu žaidė. Su niekuo apie tai nekalbėjo. G. jos prašė, kad nesakytų niekam nieko. Ji jos prašė to vakar. Tą berniuką D. daug kartų yra mušęs, jį provokuoja. Anksčiau niekada to neteko matyti, kad būtų rišamas prie medžio. V. su V. nebūdavo kartu. Jie su V. nebendrauja, tik pasisveikina, nes jis yra daug vyresnis. Prieš šį įvykį, išvakarėse buvo lauke su E., kieme suposi, kartu buvo jos brolis. To berniuko nebuvo. Nekreipė dėmesio kuo tas berniukas buvo apsirengęs. Tas diržas buvo toliau. Po to, kai atvažiavo policija, tas diržas dingo. Įvykio metu jos brolis iš tos vietos, kur buvo, galėjo viską gerai matyti. Tas diržas buvo stipriai priveržtas, nes kai V. V. juo apvyniojo, tai labai traukė, kad užrištų. Tas berniukas negalėjo judėti. Jo rankos buvo surištos kartu. Kai jis buvo pririštas, V., suėmęs kelnes ties klubu, traukė žemyn, bet jos nenusimovė. Gal per silpnai patraukė. Apie šį įvykį kalbėjo tik su mama. Jai sakė, kad tai padarė V., kad kaimynės vaiką pririšo prie medžio. Tada jos mama kalbėjo su teta D., to berniuko V. mama. Po to su mama apie tai nekalbėjo. Prieš ateinant į čia, mama sakė, kad sakytų visą tiesą. O. pribėgo tuo metu, kai tas berniukas buvo pririštas prie medžio. Šniūras buvo surištas iš kelių mašininių diržų. Nepamena, kiek kartų buvo aprištas berniukas. Buvo užrištas mazgas, kažkaip jį užrišo. V. stovėjo netoli to berniuko. Berniukas prašė, kad jį paleistų, jis garsiai verkė. Jis prašė 4-5 kartus, kad jį paleistų. Tas berniukas nežinojo ką jam darys. V. nieko jam nesakė, tik juokėsi. V. daugiau nieko V. nedarė. D. ir G. stovėjo ir juokėsi. D. paskui patraukė V. per petį ir V. persisvėrė per diržą. D. V. bėgantį mušė, trankė kumščiu per nugarą daug kartų. Tada jos brolis patraukė jį nuo V.. Tada D. jos broliui sakė „tu pyderas“. D. V. sakė, kai jis bėgo „tu gaidys“. Pradžioje, kai V. atėjo prie sūpynių, jis sakė, kad norės kartu pasisupti ir prašė pakviesti, kai bus užkabintos sūpynės. Kai atrišo V., jis verkė, veidas buvo raudonas, po to jis norėjo namo. Nežino ar V. norėjo V. surišti ten, kur ir bandė surišti - per krūtinę. Nežino, dėl ko V. pririšo. Nežino, kodėl V. ir D. s bandė V. numauti kelnes, gal kad pasityčiotų. Lyg ir nėra buvę atvejų, kad būtų kam kelnes movę. Anksčiau V. nėra nieko panašaus daręs. Jis anksčiau mėtydavusi kankorėžiais. Prieš ateinant į čia, mama tik sakė, kad reikia sakyti tiesą. G. prašė nesakyti, kad ji ten buvo. Daugiau niekas nieko nėra sakęs. Niekas neprašė, ką turi sakyti. Su V. mama kalbėjo po įvykio, sakė, kad pririšo V. prie medžio. Su broliu nekalbėjo apie šį įvykį. Jam sakė, kad vienas neitų iš kiemo. Nekalbėjo apie tai, ką matė (2 t., b. l. 46-49).

2019 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas L. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini) su tėvais ir sese iki 9-10 metų. Pas tėtį kartais būna. 2019 metais pora kartų buvo pas tėtį. Pažįsta V., jo sesę G., jos brolį D.. Jie yra jo pusbroliai ir pusseserė. Dabar blogai sutaria su jais. Jie daug apie jį kalba mokykloje. Su jais visiškai nesutaria. Žino, kad šiandien kalbės apie jo brolį V.. Miškas yra kitoje kelio pusėje, prie daugiabučio, kur gyvena jos tėtis. Tame miškelyje yra sūpynės. Su O. pasislėpė nuo V. kieme, o jis nuėjo jų ieškoti į miškelį. Miškelyje buvo E., E., D., G. ir V.. V. pas juos paklausė ar jie matė jį. Jie pasakė, kad ne, tada jie jį pagavo ir pririšo prie medžio. Numovė jam kelnes. Jis viską matė. Stovėjo prie malkinės. Nuo to medžio buvo apie 50 metrų atstumu. V. V. vijosi. Nežino, kodėl jį vijosi. Matė, kai jį vijosi. Kai pagavo, jį laikė du žmonės. Neatsimena kas jį laikė. V. V. prie medžio pririšo mašinos diržu, diržas iš tėčio garažo. Iš šio diržo buvo daromos supynės. V. prie medžio pririšo V.. Nežino kas jam padėjo rišti V.. E. ir E. sėdėjo ant nupjauto medžio. V. du laikė, o V. jį rišo prie medžio. Jį rišo per pilvą ir krūtinę. Bandė jam numauti kelnes. Jis buvo pririštas apie 10-20 min. V. bandė V. numauti kelnes. Jam sutrukdė numauti kelnes O.. Jam kelnes numovė iki pilvo apačios. Jo kelnaičių nesimatė. Lytinai organai nesimatė. Kelnes movė laikydamas už klubų. V. atrišo nuo medžio O.. O. bėgo nuo D.. V. bėgo nuo V.. V. gynėsi su šaka. O. sumušė D.. V. pabėgo namo. Šalia V. buvo V.. V. ir O. pabėgo namo. O jis nuėjo pas V., kad jis papasakotų kas buvo. Jis papasakojo, kad V. bandė jam numauti kelnes. Po to išėjo į lauką ir sutiko O.. V. visada erzina V. ir jo sesę U.. D. ir visi R. su V. elgiasi kaip su šiukšle. Jie jį stumdo, žemina. V. bandė kelnes numauti tik vieną kartą. Kai V. buvo pririštas prie medžio, V. tyčiojosi iš V. Jam sakė, kad iš jo tyčiojosi. Kai V. nubėgo namo, jis irgi nuėjo namo. Su mergaitėmis, kurios sėdėjo ant medžio, kalbėjosi po kelių dienų. Nematė, kad V. liestų V.. Mergaitės sėdėjo ir juokėsi. Šalia tos vietos yra E. namai ir daugiabutis. Dar yra garažas. Į garažą negalima įeiti nes raktų reikia. Bet galima įeiti į ūkinį pastatą, ten yra sukrauti įvairūs dalykai. Tuo metu ūkinis pastatas buvo nerakinamas. Yra buvęs tame pastate. V. irgi buvo, jis padėdavo kokią dalį surasti ten. Kai V. buvo pririštas, V. kalbėjosi su mergaitėmis. V. pasakojo, kad jį prie medžio pririšo V. ir jam grasino su lazda. V. jam nepasakojo, kad V. dar kada nors būtų bandęs numauti kelnes. V. su V. tame pastate nebuvo kartu. V. nepasakojo, kad V. dar kada nors būtų bandęs numauti kelnes. Negirdėjo, kad V. bandė kam kitam numauti kelnes. V. atrišo O.. O. ėjo pažiūrėti kas vyksta. V. buvo apsiverkęs, todėl O. jį atrišo. Iš miškelio išbėgo O. su V.. V. verkė, kad jį pririšo prie medžio ir iš jo tyčiojosi. Jis nesakė, kad jam skaudėjo, kai jį pririšo. Kai iš V. tyčiodavosi, jis atsikirsdavo sakydamas „atstok nuo manęs, nes pasakysiu mamai“ arba „kas sako, tas ant savęs pasisako“. Miškelyje yra akmenų. Akmenų niekas nemėto. V. į nieką nemetė akmenų. V. kelnės buvo numaunamos, kai jis buvo pririštas. Jo rankos buvo pririštos. Kai jis buvo atrištas, jam niekas nebandė numauti kelnių. V. bandė numauti kelnes, nes norėjo iš jo pasityčioti. Kelnaičių jam nebandė numauti. Kelnes bandė numauti apie 5-10 min. Du kartus bandė numauti kelnes. V. kojos buvo nepririštos. Ten kur jis stovėjo, negirdėjo ką jie kalbėjo. Girdėjo kai rėkė. Neatsimena ką jie rėkė. Negirdėjo ką V. sakė, kai jis buvo pririštas. Visi vaikai buvo vietoje, kai V. rišo prie medžio. Prieš pririšant V. prie medžio, jį pagavo V.. Jį pagavo šalia to medžio. Liko, nes buvo baisu. Bijojo, kad ir jį irgi surištų. Bijojo V.. V. jam yra bandęs metalą paleisi į galvą prieš du metus. Jis jam nieko niekada nėra pasakęs. Su V. sutaria normaliai, nei gerai, nei blogai. V. namuose geriausiai sutaria su D., savo mama. Kai būna pas tėtį, išeina į lauką. V. būna lauke. Jis bendrauja su jo amžiaus vaikais. Kartais pas jį atvažiuoja jo draugai. Nežino ar V. iš vaikų reikalauja pinigų. D. su G. prašo pas U., kad atneštų saldainių. Neatsimena ar yra su V. pykęsis. Jo šeima pykosi su V. ir jo šeima, nes iš jo tėčio yra pavogta daug daiktų. Daiktus pavogė V.. Vieną kartą buvo rasi pavogti daiktai V. šeimai priklausančiame sandėliuke. Su O. jie buvo kitur, nes žaidė gaudynių ir nežinojo, kad ten kažkas vyksta. Iki pririšimo prie medžio nematė, kad V. kažką mėtytų į kitus vaikus. Kiti vaikai irgi nieko nemėtė. Nežino ar V. matė jį prie miškelio. Jis nesislėpė nuo kitų vaikų ir V.. Tiesiog stovėjo ir žiūrėjo ką vaikai daro. Po šio įvykio V. jam nieko nepasakojo apie kelnių movimą. Miškelyje sakė, kad jam movė kelnes. Namuose nekalbėjo apie kelnių movimą. Nesakė, kodėl jam movė kelnes. V. norėjo pavaidinti prieš mažesnius vaikus, todėl V. pririšo (2 t., b. l. 66-68).

2019 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta liudytoja G. R. parodė, kad V. yra jos brolis. Atėjo papasakoti apie V. apjuosimą prie medžio. Viskas vyko 2018 metais. Su broliu sutaria gerai. Įvykio metu su broliu sutarė gerai. Viskas vyko miškelyje, kuris yra šalia daugiabučio. Ji su V., D, ir E. buvo miškelyje. L. buvo atsirėmęs į garažą ir liepė V. mėtyti į juos akmenis. L. miškelyje nebuvo, bet juos matė miškelyje. Jei garsiai kalbama, tai galima girdėti kas vyksta miškelyje. L. negalėjo jų girdėti. L. V. liepdavo jį ir jos brolius pravardžiuoti. L. jų nemėgsta. Įvykio dieną nebuvo tarp jų ir L. nesutarimų. V. mėtė akmenis. Vienas akmuo jai praskriejo pro galvą. V. nieko nesakė, tik mėtė akmenis. Jie jam liepė baigti. Jis vis tiek mėtė akmenis. V., paėmęs V. už peties, nuvedė prie medžio ir jį apjuosė diržu. Po to V. save pradėjo smaugti ir sakė „aš mirštu“. Iš diržų daromos sūpynės. Diržas ten buvo miškelyje. Jis buvo nutrūkęs. V. diržu apjuosė per krūtinę. V. rankos buvo laisvos. Jis save smaugėsi. V. niekas nepadėjo apjuosti V. diržu. Arčiausiai V. buvo D.. V. buvo apjuostas 4-5 sekundes. Jis pradėjo save savo rankomis smaugti, todėl išsigandę jį paleido. Tada jis su diržu D. sudavė per ausį. Prie V. ir V. niekas nebuvo priėję. Įvykio metu niekas nebuvo išėję. Kai V. buvo paleistas, tada atbėgo O.. Nežino, kodėl jis atbėgo. O. atbėgęs pasakė ką čia darote. O. su V. nesikalbėjo. O. po to nubėgo namo. Kai V. pasiskundė, atėjo jo mama apsižodžiavo su V. ir po to ji iškvietė policiją. O. bandė V. ginti, kai jis susistumdė su D.. L. tuo metu buvo prie garažo. Nežino ar jis juos matė. O. nematė kas vyko. V. verkė, kai buvo apjuostas diržu. Jis buvo paraudęs. Nežino kodėl jis paraudo. Jam keli metai jau yra isterijos. V. nebandė niekas numauti kelnių. Jie V. nepadėjo apjuosti V.. Iki šio įvykio su V. sutarė gerai. Kai L. atvažiuoja pas savo tikrą tėvą, tai V. su jais nebendrauja. Jos brolis įtariamas tuo, kad apjuosė V. prie medžio. Vykstant į teismą su šeima nekalbėjo apie tai, ką reikės kalbėti. Su V. namuose nekalbėjo apie tai. Per pertrauką su V. nekalbėjo apie apklausą. Su V. sutarė neblogai. Dabar jai uždrausta su juo bendrauti. Nenorėtų su juo bendrauti, nes jis yra isterikas. Jis tranko galvą į sieną, valgo žolę. Kieme vaikai iš V. nesityčioja. Su juo niekas nebendrauja. Diržas, su kurio buvo apjuostas V., nebuvo užrištas. Diržo galus laikė V.. V. stovėjo už medžio ir laikė diržo galus. V. niekur nebuvo nuėjęs. Diržas buvo be mazgų, vientisas. Diržo nebuvo galima atrišti kitoje vietoje. Kai V. nenustojo mėtyti akmenų, V. jį nusivedė prie medžio. D. V. nepadėjo vesti V. ir jo surišti. D. su V. susistumdė. Nežino kodėl jie susistumdė. Susistumdė kai paleido V.. D. V. vijosi, kai jis bėgo. V. suklupo kai jie susistumdė. Jis suklupęs neverkė. Atsistojęs jis pradėjo bėgti. Su E. sutaria gerai. Dabar nebendrauja, nes uždraudė jai tėvai su jais bendrauti. Su E. bendrauja. Ji buvo įvykio metu, bet ji nieko nedarė. Su ja dabar nebendrauja. E. su E. nelabai gerai sutaria. E. su V. nebendrauja. Jie nesikalba. Gal ir gali E. apkalbėti V.. E. sakė, kad V. patėvis pažadėjo nusivežti visus į „Viči parką“ jei laimės teismą. V. Su V. nebendravo iki šio įvykio. Nematė jų bendraujant. Ankščiau V. skundėsi tėvams dėl kitų kaimynų mergaitės. Nežino ar V. viską tėvams papasakoja. Jei V. nukenčia nuo kitų vaikų, mamai apie tai pasako. Jis skundžiasi, kad su juo vaikai nebendrauja. Po šio įvykio su V. jie nekalbėjo. Po to jis nėjo į lauką. Ir jie neidavo į lauką (2 t., b. l. 82-84).

2019 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas D. R. parodė, kad V. R. yra jo brolis. Su broliu puikiai sutaria. Įvykio metu su broliu sutarė gerai. Įvykis vyko 2019 metais pavasarį. Tuo metu ėjo į mokyklą. Gal buvo savaitgalis. Lauke švietė saulė. L. davė įsakymą V., kad jis su akmenimis mėtytų į juos, tai yra - jo sesę G., V. ir E.. Miškelis yra netoli daugiabučio. L. buvo šalia garažo. Jis matė kaip V. mėtė akmenis. L. V. liepė mėtyti akmenis. Mano, kad L. V. liepė mėtyti akmenis. V. pats nebūtų metęs akmenų. Akmenis nuo kelio mėtė. Jis nuo jų buvo apie 40 metų atstumu. Tuo metu L. buvo prie garažo. V. liepė V. baigti mėtyti akmenis. Bet jis nesiliovė. Tada V. nuėjo prie V., jį parsitempė prie medžio ir apjuosė su diržu. Miškelyje yra daug sūpynių. Diržas buvo naudojamas sūpynių surišimui. V. apjuosė per liemenį. V. vienas V. apjuosė. V. rankos buvo laisvos, nesurištos. Kai V. apjuosė, jis suėmė sau už gerklės ir pasakė „aš mirštu“. V. labai susinervino ir tada V. jį paleido. V. buvo apjuostas diržu 5-6 sekundes. V. neverkė, nebuvo stipriai pririštas. Diržas nebuvo labai apsitempęs aplink kūną. V. galėjo judėti apjuostas. V. V. paleido, nes V. labai susinervino, paraudo, kadangi save pradėjo smaugti. V. stovėjo prie medžio, o V. buvo už nugaros, nes juosė jį diržu. V. daugiau V. nieko nedarė. Kai V. atrišo, jis pasiėmė diržą ir juo mosikuodamas jam pateikė į ausį. V. po to pabėgo namo. Tada jo mama labai rėkė ant V.. V. atsikirto jai. Kai V. buvo apjuostas, jis nieko nedarė. Jis su sese tiesiog stovėjo. Ant nupjauto medžio sėdėjo E.. V. apjuosė prie medžio, nes jis mėtė į juos akmenis. Jį norėjo pamokyti, kad daugiau taip nedarytų. V. niekas nebandė numauti kelnių. Prie V. nebuvo prisilietęs. Kai V. paleido, su juo susistumdė ir tada jis susinervinęs jam kirto su diržu į ausį. Iki šio įvykio su V. nelabai bendravo. Prieš kelis metus bendravo, kartu žaisdavo su V.. Jo tėvai pykstasi su V. tėvais ir dėl to jie nebendrauja. L. buvo prie garažo. L. nieko nesakė. V. neverkė. V. nieko jiems nesakė, nei prieš apjuosimą, nei po atjuosimo. V. nebendrauja su vaikais. Jis yra suaugęs. L. draugai susivieniję, todėl V. su vaikais nebendrauja, kad nebūtų kažkuo apkaltintas. Įvykio dieną jie suposi ir V. buvo tenai. L. jų nekenčia, todėl V. liepė mėtyti į juos akmenis. V. mėtė akmenis į juos, nes jam liepė L.. Mėtydamas akmenis V. nieko nesakė. Iki apjuosimo prie medžio, V. pagavo V.. Jam niekas nepadėjo gaudyti V.. V. nieko nedarė. Jie tik apsistumdė, kai jį paleido nuo medžio. Kai V. buvo apjuostas, stovėjo netoli jo apie 1-2 metrų atstumu. Nežino ar V. ką nors skaudėjo, kai jis buvo apjuostas prie medžio. Jam neturėjo skaudėti, nes jis buvo laisvai apjuostas. Įvykio metu nei vienas vaikas nebuvo išėjęs. Niekas nebuvo atėjęs. O. tuo metu irgi buvo miškelyje. Neatsimena kada jis atėjo. Neatsimena ką jis sakė atėjęs. Kai jis atėjo, V. buvo jau atjuostas. O. nebandė išlaisvinti V.. Jis tiesiog viską stebėjo. Po atrišimo V. niekas nemušė. Tik jis V. pastūmė. Šis bėgo namo. Jo niekas nesivijo. Iki šio įvykio V. skriaudė tik jo mama. Kiemo vaikai jo neskriaudžia. Atvykstant į teismą nekalbėjo su šeimos nariais, apie ką reikės kalbėti. Jam niekas nieko nesakė, ką sakyti, ko nesakyti. Jis nieko nenutyli. Viską papasakojo kaip buvo. V. su V. visai nebendrauja. V. nebuvo stipriai apjuostas diržu. Nežino, kodėl V. negalėjo pats išsilaisvinti. Apklausos laukė koridoriuje. Nebendravo su išėjusiu V. iš salės. Šis buvo išėjęs parūkyti. Jis kalbėjo su tėčiu. Negirdėjo, ką jie kalbėjo. Kai V. paleido, jis nubėgo link namų. Neatsimena, ką tuo metu darė O.. Su O. nesutaria. Iki šio įvykio su V. nesipyko. V. su vaikais bendrauja normaliai. Nestebi ar jis draugiškas su vaikais. V. niekas nepravardžiuoja (2 t., b. l. 74-76).