Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1679-343/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
2S-1679-343/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
L. M.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Žvalguva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1679-343/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00929-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-5546-831/2019 pagal pareiškėjos L. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – UAB „Žvalguva“, antstolis A. M., V. M. ir M. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme 2019 07 08 gautas pareiškėjos L. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris Marijampolės apylinkės teismo 2019 07 09 nutartimi buvo patenkintas.

2. Teisme 2019 07 11 gautas antstolio A. M. patvarkymas „Dėl 2019-07-09 gautos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutarties Nr. 2SP-5546-831/2019 peržiūrėjimo“. Patvarkyme nurodyta, kad pareiškėjos skundas kontoroje buvo gautas 2019 07 09, o išnagrinėtas 2019 07 10 ir su patvarkymu atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei tenkinti skundą grąžintas pareiškėjai L. M. Antstolis netenkino skundo ir atsisakė atnaujinti praleisto skundo padavimo terminus dėl antstolio veiksmų, remiantis Kauno apygardos teismo 2019 07 09 nutartimi civilinėje byloje 2S-1201-259/2019, kurioje iš esmės buvo išnagrinėti V. M. skundai toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0135/18/00470, kurioje skolininkė yra ir L. M., tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.

3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis netenkino pareiškėjos skundo ir atsisakė atnaujinti praleisto skundo padavimo terminus dėl antstolio veiksmų, 2019 07 15 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Dėl šios priežasties pareiškėja 2019 07 23 pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismas nepagrįstai priėmė neskundžiamą nutartį, kadangi skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas šiai dienai dar nėra galutinai išspręstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 07 24 nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 07 15 nutarties priimti atsisakė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taip pat pareiškėjai grąžino jos sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas atskirąjį skundą priimti atsisakė, konstatuodamas, kad nutartis, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės priimta CPK 149 straipsnio 2 dalies pagrindu ir yra neskundžiama.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde pareiškėja prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 07 24 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas, nes antstolis atsisakė atnaujinti terminą skundui pateikti ir nepriėmė skundo. Tačiau pareiškėja pagal CPK 510 straipsnio nuostatas tokį antstolio atsisakymą apskundė, kas reiškia, kad skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas šiuo metu nėra galutinai išnagrinėtas.

6.2. Pareiškėjai pateikus skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 510 straipsnio 2 dalies pagrindu, teismas CPK 149 straipsnio 2 dalies nuostatų taikyti negalėjo. Skundui dėl antstolio veiksmų nėra numatytas koks nors specifinis pateikimo terminas, per kurį skundo nepateikus būtų naikinamos laikinosios apsaugos priemonės. Pasak apeliantės, CPK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tada, kai asmuo nepareiškia ieškinio per teismo nustatytą terminą. Šiuo atveju joks terminas nebuvo nustatytas, pareiškėja teikė ne ieškinį, o skundą dėl antstolio veiksmų.

6.3. Priėmus nutartį CPK 149 straipsnio 2 dalies pagrindu, buvo pažeistos civilinio proceso normos bei pareiškėjos teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalies pagrindu (b. l. 2-6). Teismas prašymą tenkino ir 2019 07 09 nutartimi prašomas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos L. M. skundas dėl antstolio veiksmų (b. l. 19-22). 2019 07 11 teisme gautas antstolio A. M. 2019 07 10 patvarkymas dėl 2019 07 09 gautos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutarties Nr.2SP-5546-831/2019 peržiūrėjimo. Patvarkyme nurodyta, kad pareiškėjos skundas kontoroje gautas 2019 07 09, o išnagrinėtas 2019 07 10 ir su patvarkymu atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei tenkinti skundą, grąžintas pareiškėjai. Antstolis netenkino skundo ir atsisakė atnaujinti praleisto skundo padavimo terminus dėl antstolio veiksmų, vadovaudamasis Kauno apygardos teismo 2019 07 09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1201-259/2019 (b. l. 26). Teismas 2019 07 15 nutartimi, atsižvelgdamas į minėtą antstolio patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundas buvo netenkintas ir atsisakyta atnaujinti praleisto skundo padavimo terminus, laikinąsias apsaugos priemones panaikino CPK 149 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pareiškėja nesutikdama su minėta nutartimi dėl jos padavė atskirąjį skundą, kuris 2019 07 24 nutartimi buvo atsisakytas priimti.

10. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas galėjo priimti neskundžiamą nutartį.

11. Apeliantė atskirajame skunde dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 07 24 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jos atskirąjį skundą dėl 2019 07 15 nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės teigia, kad, pateikus skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 510 straipsnio 2 dalies pagrindu, CPK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos. Pažymėjo, kad skundui dėl antstolio veiksmų nėra numatytas koks nors specifinis pateikimo terminas, per kurį skundo nepateikus būtų naikinamos laikinosios apsaugos priemonės. Pasak apeliantės, CPK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tada, kai asmuo nepareiškia ieškinio per teismo nustatytą terminą. Šiuo atveju joks terminas nebuvo nustatytas, pareiškėja teikė ne ieškinį, o skundą dėl antstolio veiksmų. Su šiuo apeliantės teiginiu apeliacinės instancijos teismas sutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

12. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos CPK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kaip teisingai nurodė apeliantė atskirajame skunde, CPK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tada, kai asmuo nepareiškia ieškinio per teismo nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė termino, per kurį turėtų būti pateiktas ieškinys, o aiškiai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien ta aplinkybė, jog antstolis 2019 07 10 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, nesąlygoja aplinkybės laikinąsias apsaugos priemones panaikinti CPK 149 straipsnio 2 dalies pagrindu ir priimti neskundžiamą nutartį, kadangi įstatymas pareiškėjai suteikia teisę tokį antstolio veiksmą skųsti, ko pasėkoje skundas dėl antstolio veiksmų tuo metu galutinai nebūtų išnagrinėtas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikė CPK 510 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne prašydama taikyli laikinąsias apsaugos priemones iki paduodant ieškinį.

13. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad ji antstolio patvarkymą, kuriuo netenkintas skundas ir atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą, CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka apskundė, todėl skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas šiuo metu nėra galutinai išnagrinėtas. Šiam apeliantės teiginiui apeliacinės instancijos teismas pritaria, kadangi patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad pareiškėja Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams yra pateikusi skundą dėl antstolio A. M. veiksmų, t. y. dėl jo priimto 2019 07 10 patvarkymo, kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Šiuo pagrindu teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2YT-5907-831/2019, kuri 2019 09 26 nutartimi išnagrinėta, atmetant pareiškėjos skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad minėta nutartimi teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų dar nereiškia, kad skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas šiuo metu yra galutinai išnagrinėtas, kadangi nutartis neįsiteisėjusi.

14. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: 1) LR CPK tiesiogiai numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir priėmus neskundžiamą nutartį, kuri įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, buvo pažeistos ne tik civilinio proceso normos, bet ir pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Neskundžiama nutartimi yra akivaizdžiai užkertamas kelias proceso eigai, kadangi, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjai apribojamos galimybės apskųsti tokią teismo nutartį.

16. Pažymėtina, kad visos nutartys, kuriomis panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės yra skundžiamos, išskyrus jau aptartą išimtį, nurodytą CPK 149 straipsnio 2 dalyje - teismas savo iniciatyva panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones visiškai neužsiminė ir neįpareigojo pareiškėjos per tam tikrą terminą pateikti ieškinio bei tai, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju buvo prašomos taikyti CPK 510 straipsnio 2 dalies pagrindu, to ne iki paduodant ieškinį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės yra skundžiama.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

18. Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą bei jų apskundimo tvarką, ko pasėkoje ši aplinkybė turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties, perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos L. M. atskirojo skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė