Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuspręsta palikti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. U. nuteistas už tai, kad laikė ir pasikėsino platinti narkotines ir psichotropines medžiagas šiomis aplinkybėmis: 2021 m. rugpjūčio 28 d. nuo 10.00 val. iki 10.04 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti – perduoti (duomenys neskelbtini) patalpoje laikomam nenustatytam nuteistajam, nešiodamasis su savimi neteisėtai laikė į plastiko paketėlį susuktus miltelius, savo sudėtyje turinčius 0,0257 g narkotinės medžiagos metadono, bei tris popieriaus skiautes, savo sudėtyje turinčias 0,0168 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 0,0047 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-ABUTINACA, taip pat jis šį paketėlį su narkotine ir psichotropinėmis medžiagomis (duomenys neskelbtini), prie durų į (duomenys neskelbtini) patalpą, pasikėsino perduoti per tarpą tarp durų varčios ir staktos nenustatytam nuteistajam, tačiau narkotinės ir psichotropinių medžiagų neperdavė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, – jis perdavimą nutraukė ir paketėlį su narkotine ir psichotropinėmis medžiagomis paslėpė (duomenys neskelbtini) patalpos durimis, nes į įvykio vietą atėjo neteisėtus A. U. veiksmus pastebėjęs pataisos namų pareigūnas.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas A. U. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje teistas 19 kartų, baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. U. gynėjas advokatas R. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Rima Čitavičiūtė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo A. U. apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas bei prašoma atleisti nuo bausmės dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. U. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad apelianto vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę nuteistajam.

8. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. U. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, praeityje teistas 19 kartų, baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. U. yra išsituokęs, dirba pagal individualios veiklos pažymą, nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. U. skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Apylinkės teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę kaltinamajam daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. U. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei (praeities teistumai, baustas administracine tvarka, veika įvykdyta bausmės atlikimo metu) ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą.

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę aptariamu pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokių aplinkybių visuma rodo, kad konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-39-719/2019). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistojo A. U. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis kaltę pripažino, tikslo platinti neturėjo, kritiškai vertina padarytą nusikaltimą, yra jauno amžiaus, siekia įsidarbinti, kurti šeimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes. Skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip įprastos ir būdingos daugeliui bylų, bet ne išimtinės. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju A. U. tik iš dalies pripažino kaltę, padarė sunkų nusikaltimą bausmės atlikimo metu, veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas praeityje net 19 kartų teistas, iš jų ne kartą ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Be to, A. U. bausmės atlikimo metu 2 kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis. Taigi, teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas ir net analogiškas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės liudija, jog padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime, tačiau buvo dėsninga nuteistojo pasirinkto gyvenimo ir priešingo teisei elgesio pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybės neleidžia, nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio, nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, nei paties nuteistojo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam A. U. paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo elgesys patvirtina, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi.

10. Pasisakant dėl apeliaciniame skunde nurodomos teismų praktikos, visų pirma, pažymėtina, kad kiekvienam nuteistajam bausmė yra individualizuojama įvertinus konkrečias su tuo asmeniu susijusias aplinkybes. Be to, skiriasi nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės nuo šioje byloje nustatytųjų, pvz. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-557/2020 nuteistas asmuo praeityje neteistas, nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra jauno amžiaus. Pasisakant apie Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-635/2019 kaip precedentą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas žemesnės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos. Vis dėlto, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-635/2019 nuteisti asmenys taip pat praeityje nebuvo teisti, jauno amžiaus, nenustatyta, kad veika užsiimtų versliškai, patys vartojo narkotines medžiagų ir dalį jų įsigijo ir sau, nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

11. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atleisti nuteistąjį A. U. nuo bausmės dėl ligos. Pažymėtina, kad pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad serga sunkia lėtine liga - ŽIV infekcija, todėl, atliekant bausmę, jam bus apsunkinta galimybė rūpintis savo sveikata, vartoti ir pirkti reikiamus vaistus, vykti pas gydytojus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad nuteistasis serga ŽIV infekcija. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nuteistojo A. U. atleisti nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos, vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje yra reglamentuota terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Taigi, esant būtinumui, reikiama medicinos pagalba nuteistajam galėtų būti suteikta tiek pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, tiek valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pažymėtina, kad pasikeitus nuteisto bausmę atliekančio asmens sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma skirti teismo medicinos ekspertizę, pavedant ekspertams nustatyti, ar nuteistasis A. U. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų apsunkintas. Pažymėtina, kad šis prašymas buvo išspręstas 2023 m. vasario 15 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl jo nepasisako.

12. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 14 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad A. U. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 93,33 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis A. U. vykdo individualią veiką, tačiau byloje nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. U..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.