- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2-883-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00300-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbiami) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbiami) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Š. ir (duomenys neskelbiami) dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas (duomenys neskelbiami) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), priteisti (duomenys neskelbiami) Eur, kaip be pagrindo įgytą turtą. Ieškinį ieškovas iš esmės grindė šiais pagrindiniais argumentais: ieškovo lėšos, kurias trečiasis asmuo Š., pažeisdamas teisės aktus, pasisavino, (duomenys neskelbiami) Eur dalyje, VMI buvo nurašytos nuo Š. sąskaitų gyventojų pajamų mokesčių (potencialiai ir kitų mokesčių) pagrindu; sandoris, kurio pagrindu 2021 m. birželio 1 d. buvo atliktos finansinės transakcijos (duomenys neskelbiami), neegzistuoja; teismas, siekdamas tinkamai išspręsti ginčą, turėtų ex officio (pagal pareigas) konstatuoti bei VMI atsakovo naudai paimtas pinigines lėšas grąžinti ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.
Šalies argumentai
3. Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat prašė taikyti alternatyvias laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – (duomenys neskelbiami) Eur piniginių lėšų, esančių VMI valdyme (atsakovės mokėjimo sąskaitoje IBAN Nr. (duomenys neskelbtini)), areštą arba taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens Š. atžvilgiu ir areštuoti Š. priklausantį „kitą turtą“, t. y. MAIS registruotą mokesčių permoką dalyje, kurios suma yra (duomenys neskelbiami) Eur.
4. Ieškovas nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog reikalavimai yra pagrįsti, kildinami iš šalių sutartinių santykių bei atsakovės sutartinių prievolių pažeidimo, o kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai patvirtina ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes bei ieškovo argumentus, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas šiuo ieškiniu yra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Nurodė, kad egzistuoja ir antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui ir egzistuoja objektyvios priežastys imtis priemonių išsaugoti teisinės padėties status quo (teisinė padėtis, kurią norima išsaugoti arba atkurti), kadangi VMI dar 2024 m. rugpjūčio 7 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė apie ketinimą įskaityti ginčo objektu esančias lėšas (jos yra VMI valdyme) Š. priskaičiuotoms skoloms VMI padengti. Taigi, šiuo atveju grėsmę dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir sprendimo vykdymo apsunkinimo lemia ne atsakovės nesąžiningi veiksmai, o faktas, kad realiai egzistuoja sprendimo neįvykdymo rizika dėl ginčo objektu tapusio turto (piniginių lėšų) galimo panaudojimo VMI reikmėms, t. y. ieškovo piniginių lėšų, kurios buvo pagrobtos Š., o dabar yra VMI valdyme, panaudojimo pagrobėjo mokestinėms prievolėms padengti (arba kitaip tariant, nusavinimo per įskaitymo institutą).
6. Jeigu vis dėlto teismas nuspręstų, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos, ieškovas alternatyviai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones Š. atžvilgiu ir areštuoti taip, kaip VMI yra areštavusi, ne pačias pinigines lėšas, esančias VMI valdyme, bet Š. priklausantį „kitą turtą“, t. y. MAIS registruotą mokesčių permoką, kurios suma yra (duomenys neskelbiami) Eur. Š., daugiau kaip 2,5 metų eidamas vadovaujančias ieškovo pareigas, savinosi ieškovo lėšas, tokius veiksmus slėpė, o pradėjus tirti paaiškėjusias aplinkybes, teikė melagingus, išgalvotus paaiškinimus. Šiuo metu su šiuo asmeniu susisiekti nėra galimybės, be to, tai prieštarautų prokuratūros, organizuojančios atliekamą ikiteisminį tyrimą, nurodymams. Ieškiniu prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į Š. turtinę padėtį, yra itin didele, jis neturi registruoto nekilnojamojo turto, jo banko sąskaitose, prieigą prie kurių ieškovui pavyko gauti iki ieškinio pareiškimo, piniginių lėšų nėra likę.
Atsiliepimas
7. Atsakovę atstovaujantį VMI pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kuriame nurodė, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ieškovo prašymas negali būti tenkinamas.
8. Atsakovė nurodė, kad VMI, vykdydama jai įstatymu pavestas funkcijas, atliko teisėtus veiksmus ir pagrįstai vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Š.. VMI neatliko teisės pažeidimų, vadovavosi teisiniu reglamentavimu, elgėsi atsakingai bei nepažeidė mokesčių mokėtojų teisių. Dėl šių priežasčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas VMI atžvilgiu šioje byloje neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
9. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašo taikyti areštą VMI sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, ši sąskaita yra biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, į kurią mokami VMI renkami mokesčiai, rinkliavos ir įmokos. Patenkinus ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones piniginėms lėšoms, esančioms biudžeto pajamų surenkamojoje sąskaitoje, būtų pažeisti visuomenės bei valstybės interesai bei apribota VMI galimybė vykdyti jai priskirtas funkcijas. Pažymėjo ir tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų areštuojama net ne atsakovės, o jos atstovės VMI, kuri nėra bylos dalyvė, banko sąskaita. Ieškovas nenurodė kokiu teisiniu pagrindu tai galėtų būti atliekama, tikėtina dėl to, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), nei joks kitas teisės aktas nenumato tokios galimybės.
Šalies argumentai
10. Nėra abejonės, kad Lietuvos Respublika ar VMI ieškinio tenkinimo atveju būtų pajėgi sumokėti ieškiniu prašomą išreikalauti sumą, todėl neegzistuoja grėsmė dėl sprendimo neįvykdymo. Vien šios aplinkybės pakanka atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
11. Nors ieškovas alternatyviai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones Š. atžvilgiu, tačiau ieškinyje nėra pareiškęs reikalavimo šiam asmeniui. Be to, kaip VMI nurodė atsiliepime Š. 2023 m. lapkričio 14 d. pateikus patikslintą gyventojų pajamų mokesčio (toliau –GPM) deklaraciją už 2021 metus susidarė (duomenys neskelbiami) Eur permoka, kurią 2023 m. lapkričio 15 d. Š. paprašė grąžinti. Prašymo pagrindu permoka nebuvo grąžinta dėl mokesčio permokai pritaikyto turto arešto, prasidėjus mokestiniam patikrinimui. Mokestinis patikrinimas yra sustabdytas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Š. atžvilgiu. Taigi, ginčo permoka jau yra areštuota, tai reiškia, kad yra užkirstas kelias pakisti bylos nagrinėjimo metu esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą.
12. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų apie Š. finansinę padėtį, turimą turtą, taigi, darytina išvada, jog Š. neturi turto yra nepagrįsta. Be to, ieškovo byloje pareikštas netiesioginis ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir toje dalyje neturėjo būti priimtas, kadangi ieškovas neturi vykdytinos reikalavimo teisės į Š. Vykdytina reikalavimo teisė yra būtina sąlyga reiškiant netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovo (duomenys neskelbiami) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
14. Įvertinęs ieškinį ir jį pagrindžiančius dokumentus, teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, jog ieškinys yra aiškiai pagrįstas. Ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia patikslinto ieškinio alternatyvius reikalavimus, ir pateikė, jo nuomone, jas patvirtinančius įrodymus. Taip pat jis tvirtino, kad sandoris, kurio pagrindu jo piniginės lėšos buvo pervestos į Š. sąskaitą, o vėliau VMI nurašytos kaip mokestinė nepriemoka, realiai neegzistuoja, ir prašė teismo tai konstatuoti ex officio.
15. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, atsižvelgiant į ieškovo pasirinktą teisių gynybos būdą ir nurodytas faktines aplinkybes, nuodugniai neištyrus 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbiami) sutarties sudarymo (ar nesudarymo) aplinkybių, nėra galimybės nuspręsti dėl ieškovo reikalavimų prima facie (preliminariai pagrįstas) pagrįstumo. Be to, į bylą yra pateikta 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbiami) sutartis, o tarp šalių nėra ginčo, kad šio dokumento pagrindu ieškovo pinigai buvo pervesti į trečiojo asmens sąskaitą, tačiau byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl šio sandorio teisėtumo įvertinimo.
16. Teismas taip pat pažymėjo, kad sandorio negaliojimą ex officio jis gali konstatuoti tik esant akivaizdiems sandorio negaliojimo pagrindams ir tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra įrodyta pirmoji sąlyga, reikalinga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Vertindamas ieškovo argumentus dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė ketina slėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turtą, siekdama išvengti teismo galutiniu sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo, arba kad tokie veiksmai jau buvo atlikti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovas šioje byloje yra valstybė, kurios pajėgumai įvykdyti teismo sprendimą neturėtų kelti abejonių, net jei VMI valdyme esančios iš Š. sąskaitos nurašytos lėšos būtų panaudotos šio asmens mokestinėms prievolėms padengti.
18. Vertindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trečiojo asmens Š. atžvilgiu, teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis Š. kreipėsi dėl sumokėtų mokesčių permokos grąžinimo, tačiau ji nebuvo grąžinta dėl pradėto mokestinio patikrinimo. Pareikšdamas alternatyvų reikalavimą dėl negrąžintos mokestinės permokos priteisimo, ieškovas nenurodė jokių neteisėtų atsakovės (jos atstovės VMI) ir (ar) Š. veiksmų šio reikalavimo kontekste. Todėl teismas nusprendė, kad nėra įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga Š. atžvilgiu, nes ieškovas ne tik, kad neįrodė, bet ir nepateikė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių nesąžiningą atsakovo ir (ar) trečiojo asmens elgesį dėl negražintos mokestinės permokos. Be to, teismas sutiko su atsakovės atstovės pozicija, kad byloje nėra duomenų apie Š. finansinę padėtį ar turimą turtą, todėl ieškovas neįrodė, jog trečiojo asmens finansinė padėtis kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šioje proceso stadijoje nenustatytos abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, todėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovas (duomenys neskelbiami) Atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – (duomenys neskelbiami) Eur piniginių lėšų areštą arba taikyti laikinąsias apsaugos priemones Š. atžvilgiu ir areštuoti jam priklausantį „kitą turtą“, t. y. MAIS registruotą mokesčių permoką (duomenys neskelbiami) Eur dalyje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia alternatyvius reikalavimus, pridėjo įrodymus, kurie patvirtina įrodinėjamas aplinkybes. Priešingai, nei nurodyta teismo nutartyje, ieškovė neprašo konstatuoti (duomenys neskelbiami) sutarties negaliojimo ex officio. Ieškovės pozicija byloje yra, kad sandoriai yra neegzistuojantys bei niekada nebuvo akceptuoti ieškovės (CK 6.181 straipsnio 1 dalis), todėl nebuvo sudaryti. Teismas, spręsdamas, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nepasisakė dėl visų (trijų) alternatyvių ieškovės materialiųjų reikalavimų, nepateikė motyvų, kodėl laiko prima facie nepagrįstais kiekvieną alternatyvų ieškovės reikalavimą.
20.2. Nutartimi teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susiejo išskirtinai su tuo, kad nėra įrodymų apie atsakovės ketinimą apsunkinti turtą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad grėsmė palankaus teismo sprendimo įvykdymui turi būti vertinama individualiai, pagal kilusio ginčo pobūdį. Dar daugiau, ribojimai teisminio ginčo objektams yra taikomi ne vien tik dėl poreikio eliminuoti galimybę atsakovui apsunkinti turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-464/2024).
20.3. Pati savaime aplinkybė, kad atsakovės (valstybės) pajėgumai įvykdyti teismo sprendimą neturėtų kelti abejonių, nelemia laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones kiekviena situacija yra vertinama individualiai. Nagrinėjama byla ir susiklosčiusi situacija yra specifinė, o ieškinio reikalavimo suma yra didelė, todėl egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones valstybei.
20.4. Teismas nepagrįstai apsiribojo išvada, kad atsakovės nesąžiningumas nėra įrodytas. VMI dar 2024 m. rugpjūčio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad ketina įskaityti ginčo objektu esančias lėšas trečiojo asmens mokestinėms skoloms padengti. Ši grėsmė kyla ne dėl atsakovės nesąžiningumo, o dėl rizikos, kad ginčo lėšos gali būti panaudotos mokestinėms prievolėms, taip pažeidžiant ieškovės interesus.
20.5. Ieškovė teigia, kad beveik 2 mln. eurų suma, kuri buvo pagrobta Š. ir nuskaityta VMI, yra jos nuosavybė, todėl negali būti naudojama Š. skoloms padengti. VMI, kaip ir ankstesniais atvejais, gali vienašališkai panaikinti turto areštą ir atlikti įskaitymą, nes Š. mokestinės skolos jau yra susidariusios arba netrukus susidarys. Jei tai įvyktų, ieškovė, net ir laimėjusi bylą, nebeatgautų visos prašomos sumos, nes atsakovė gintųsi teisėtu įskaitymo pagrindu.
20.6. Dėl to ieškovė prašo užtikrinti, kad ginčo suma liktų nepakitusi, ir išvengti situacijos, kai atsakovė nebegalėtų grąžinti visų lėšų. Lėšos negali būti naudojamos Š. mokestinėms prievolėms padengti ar kitiems tikslams.
20.7. Ieškiniu yra reiškiami alternatyvūs reikalavimai, vienas iš kurių yra vindikacinis. Ieškovė siekia vindikuoti aiškiai apibrėžtą ir individualizuotą elektroninių pinigų sumą, pervestą į VMI atsiskaitomąją sąskaitą konkrečiu mokėjimu. VMI vienašališkai panaikinus šių konkrečių lėšų areštą, lėšos galėtų būti pervestos kaip biudžeto asignavimai ir tokių būdu galėtų būti apsunktinas vindikacinio reikalavimo teisinis realizavimas.
20.8. Teismui nusprendus, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos, ieškovė alternatyviai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones Š.
20.9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Š. mokesčių permoka nebuvo grąžinta dėl pradėto mokestinio patikrinimo. Š. buvo pateikęs reikalavimą grąžinti permoką, tačiau teismo posėdžio metu VMI patvirtino, jog atsisakė tai padaryti, nes Š. nepateikė visų VMI reikalaujamų dokumentų. VMI pradėjo Š. mokestinį patikrinimą, o įvertinusi turimą informaciją ir galimas mokestines prievoles, permoką areštavo. Vis dėlto šis areštas gali būti panaikintas bet kuriuo metu, įskaitant ir iki bylos išnagrinėjimo ar teismo sprendimo, palankaus ieškovei, priėmimo. Dėl to egzistuoja rizika, kad ginčo turtas gali būti perduotas naujiems savininkams ar valdytojams, tai apsunkintų arba visiškai užkirstų kelią teismo sprendimo įvykdymui. Todėl atsakovės argumentas, kad tokia rizika neegzistuoja, yra nepagrįstas.
20.10. Akivaizdu, kad Š. finansinė padėtis laikytina grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui – apie tai ieškovė pateikė tiek argumentus raštu, tiek ir įrodymus iš oficialių registrų.
20.11. Apie Š. nesąžiningumą galima spręsti iš ankstesnių jo veiksmų (inter alia (tarp jų) neteisėto ieškovės turto pasisavinimo), dėl kurių šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
20.12. Nagrinėjant bylą, VMI gali nuspręsti nuimti permokos areštą, įskaityti dalį permokos ar jos neįskaityti visai, o lėšų likutį arba visą sumą grąžinti Š. Tuo atveju VMI galėtų gintis teigdama, kad nebedisponuoja permoka, todėl reikalavimai į ją negali būti nukreipti. Jei permoka būtų grąžinta Š., susidarytų situacija, kad ieškovė negalėtų atgauti visos sumos, iš kurios susidarė permoka. Be to, dėl šios sumos ieškinius Š. yra pareiškusios dar bent trys bendrovės. Taigi, nors teisėta piniginių lėšų savininkė yra ieškovė, nėra garantijos, kad ji atgautų visą ar bent dalį šios sumos.
Atsiliepimas
21. Atsakovė VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas nusprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą ir ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, nuodugniai ir visapusiškai neištyręs 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbiami)sutarties (ne)sudarymo aplinkybių, negali nuspręsti dėl ieškovės pareikštų reikalavimų prima facie pagrįstumo. VMI sutinka su teismo padaryta išvada, kad sandorio negaliojimą ex officio teismas konstatuoja tik esant akivaizdiems sandorio negaliojimo pagrindams, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Dėl nurodyto sutiktina su teismo vertinimu, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nebuvo įrodyta.
21.2. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, kad egzistuoja sprendimo neįvykdymo rizika dėl ginčo objektu tapusio turto (piniginių lėšų) galimo panaudojimo VMI reikmėms, t. y. ieškovės piniginių lėšų, kurios buvo pagrobtos Š., o tuomet nuskaitytos VMI, panaudojimo pagrobėjo mokestinėms prievolėms padengti (arba kitaip tariant, nusavinimo per įskaitymo institutą). Šis ieškovės argumentas yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
21.3. Ieškovė skundą grindžia teiginiu, kad egzistuoja sprendimo neįvykdymo rizika dėl galimo ginčo lėšų, nurašytų iš trečiojo asmens sąskaitos ir pervestų VMI, panaudojimo trečiojo asmens mokestinėms prievolėms padengti. Tačiau VMI pateikė duomenis, jog šios lėšos buvo paskirstytos kitą dieną po jų gavimo pagal teisės aktų reikalavimus (pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 1K-169, (duomenys neskelbiami) Eur pervedant įmonei, (duomenys neskelbiami) Eur pervedant į valstybės iždo sąskaitą, administruojamą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), todėl nebėra VMI žinioje.
21.4. Teismas teisingai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos materialinėms vertybėms kaupti ar kurti atsiskaitymui su kreditoriais. Jos taikomos tik siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems veiksmams. VMI vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą teisėtai ir laikėsi reglamentavimo, todėl nesąžiningumo įrodymų nėra. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad VMI ketintų slėpti ar perleisti turtą. Be to, nėra abejonių dėl valstybės pajėgumo įvykdyti teismo sprendimą, jei ieškinys būtų patenkintas. Ieškovė net nebandė paneigti šios aplinkybės. Todėl sprendimo neįvykdymo rizikos nėra, ir teismas pagrįstai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21.5. Ieškovės argumentas taikyti laikinąsias apsaugos priemones VMI sąskaitoje esančioms lėšoms yra nepagrįstas. Ši sąskaita yra biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, kurioje kaupiamos visuomenės ir valstybės interesams skirtos lėšos. Areštavus šias lėšas, būtų pažeisti viešieji interesai ir apribotos VMI funkcijos. Be to, areštuoti šios sąskaitos lėšas nėra numatyta nei CPK, nei kituose teisės aktuose.
21.6. Kiekviena byla turi būti nagrinėjama pagal konkrečias faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo taikyti analogiją su kitomis ieškovės inicijuotomis bylomis.
21.7. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, atžvilgiu ir areštuoti (duomenys neskelbiami) Eur pinigines lėšas, konkrečiai nurodydama banko sąskaitą ir pavedimų numerius. Tuo tarpu atskirajame skunde ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (duomenys neskelbiami) Eur sumai, nebetikslindama, kur šios lėšos turėtų būti areštuotos. Tai iš esmės yra naujas prašymas, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Toks prašymas prieštarauja CPK 312 straipsnyje nustatytam draudimui apeliaciniame procese kelti naujus reikalavimus, todėl turi būti atmestas.
21.8. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Š. yra nepagrįstas. Ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo Š. Be to, ieškovė nepateikė faktinių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių neteisėtus ar nesąžiningus atsakovės (VMI) ar Š. veiksmus dėl permokos negražinimo. Ieškovė taip pat neįrodė, kad Š. finansinė padėtis galėtų kelti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
21.9. Š. mokesčių permoka jau yra areštuota VMI turto arešto aktu, susijusiu su vykdomu mokestiniu patikrinimu, kuris šiuo metu sustabdytas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad situacija dėl permokos gali pasikeisti bylos nagrinėjimo metu ar atsirasti nauji ginčo turto savininkai, kurie apsunkintų ar padarytų neįmanomą teismo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
23. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo
25. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, atsižvelgiant į ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą ir ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, neištyrus 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbiami) sutarties sudarymo (ar nesudarymo) aplinkybių, nėra galimybės nuspręsti dėl ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
26. Pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbiami) sutarties egzistavimą, teigdama, kad ši sutartis, kurios pagrindu jos piniginės lėšos buvo pervestos į Š. sąskaitą, o vėliau VMI nurašytos kaip mokestinė nepriemoka, realiai neegzistuoja, ir prašė teismo tai konstatuoti ex officio.
27. Byloje pateiktas 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbiami) sutarties dokumentas, patvirtinantis, kad toks sandoris egzistuoja. Be to, nėra ginčo, jog šio dokumento pagrindu piniginės lėšos buvo pervestos į trečiojo asmens Š. sąskaitą. Šie faktai iš esmės prieštarauja ieškovės teiginiams apie sandorio neegzistavimą, todėl reikalavimai dėl sandorio neegzistavimo nėra grindžiami aiškiais ir pakankamais įrodymais.
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sandorio negaliojimą ex officio galima konstatuoti tik esant akivaizdiems ir aiškiai įrodytiems pagrindams. Tokie pagrindai paprastai paaiškėja tik po išsamaus bylos nagrinėjimo. Kadangi šiuo atveju nėra akivaizdžių požymių, kurie leistų abejoti ginčijamo sandorio galiojimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl sandorio neegzistavimo nėra pakankamai pagrįstas.
29. CK 6.181 straipsnis numato, kad sutartis laikoma nesudaryta, jei viena iš šalių jos neakceptavo. Tačiau tokios aplinkybės buvimą privalo įrodyti ieškovė. Tai reiškia, kad ji turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog sutartis nebuvo sudaryta ir niekada negaliojo. Byloje pateikti įrodymai, įskaitant egzistuojantį sutarties dokumentą bei faktinį pinigų pervedimą, akivaizdžiai prieštarauja ieškovės teiginiams apie sandorio neegzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad sandorio neegzistavimo požymiai nėra akivaizdūs.
30. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškinys negali būti pripažintas preliminariai pagrįstu dėl įrodymų stokos ir prieštaravimų tarp ieškovės teiginių bei faktinių duomenų (sutarties egzistavimo fakto ir pinigų pervedimo). Sandorio negaliojimo (neegzistavimo) klausimas gali būti nagrinėjamas tik iš esmės, kai pateikiami aiškūs ir pakankami įrodymai, kurių šiuo atveju ieškovė nepateikė.
31. Ieškovė argumentuoja, kad teismas nevertino trijų alternatyvių reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pagrindinę ieškovės poziciją dėl sandorio neegzistavimo, kurią laikė nepakankamai pagrįsta. Šiuo atveju teismas nusprendė tik dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, o ne dėl visų ieškinio reikalavimų išsamumo. Teismas pateikė pakankamus motyvus, kodėl ieškinys laikomas preliminariai nepagrįstu, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, patvirtinančius sandorio egzistavimo ir pinigų pervedimo faktą.
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas – šiuo atveju nėra įrodyta.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
33. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad egzistuoja sprendimo neįvykdymo rizika dėl ginčo objektu tapusio turto (piniginių lėšų) galimo panaudojimo VMI reikmėms, t. y. ieškovės piniginių lėšų, kurios buvo pagrobtos trečiojo asmens Š., o tuomet nuskaitytos VMI, panaudojimo pagrobėjo mokestinėms prievolėms padengti (arba kitaip tariant, nusavinimo per įskaitymo institutą). Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės argumentams nepritaria.
34. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
35. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovės veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi ar nukreipti prieš ieškovės interesus. Vien tik VMI ketinimo vykdyti įstatymuose numatytą mokestinių prievolių įskaitymą konstatavimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu grėsmės ieškovės interesams pripažinimui.
36. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, piniginės lėšos nurašytos VMI sprendimu iš trečiojo asmens Š. sąskaitos buvo paskirstytos kitą dieną po jų gavimo, kaip tą numatė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 1K-169, (duomenys neskelbiami) Eur pervedant įmonei, (duomenys neskelbiami) Eur pervedant į valstybės iždo sąskaitą, administruojamą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šios aplinkybės reiškia, kad lėšos negali būti nei įskaitytos, nei kitaip naudojamos trečiojo asmens Š. mokestinėms prievolėms padengti, nes jų tiesiog nebėra VMI dispozicijoje. Todėl argumentas apie grėsmę ieškovės interesams dėl įskaitymo yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.
37. Ieškovė turi pareigą įrodyti faktinę grėsmę savo interesams, tačiau pateiktuose argumentuose apsiribojama prielaidomis apie galimą lėšų panaudojimą. Be konkrečių įrodymų apie riziką, teismas neturi pagrindo konstatuoti grėsmės ieškovės interesams. Vien tik teisėtas lėšų administravimas pagal teisės aktų reikalavimus neįrodo, kad VMI veiksmai pažeidžia ieškovės teises.
38. Ieškovės prašymas užtikrinti ginčo sumos nepakitusią būklę (status quo) nėra suderinamas su faktinėmis aplinkybėmis. Lėšos nebėra VMI žinioje, todėl net jei ieškovė laimėtų bylą, bet kokie reikalavimai turėtų būti sprendžiami valstybės atsakomybės ar kitų teisinių priemonių pagrindu, o ne dėl įskaitymo galimos grėsmės.
39. Ieškovės argumentai dėl sprendimo neįvykdymo rizikos, grindžiami reikalavimo sumos dydžiu, taip pat yra nepagrįsti. Valstybė, kaip atsakovė, turi neprilygstamą finansinį pajėgumą, todėl bet kokia rizika, kad valstybė neįvykdys teismo sprendimo dėl reikalavimo sumos dydžio, yra nepagrįsta. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė reikalavimo suma pati savaime nesudaro sprendimo neįvykdymo rizikos, ypač kai atsakove yra valstybė ar jos institucijos. Valstybę atstovaujanti VMI veikia pagal griežtai reglamentuotą tvarką, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji nesilaikys teismo sprendimo. Be to, ginčo lėšos jau paskirstytos teisėtai, todėl ieškovės argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu.
40. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui – šiuo atveju taip pat nėra įrodyta.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Š.
41. Ieškovė alternatyviai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens atžvilgiu, t. y. areštuoti MAIS registruotą mokesčių permoką, kurios suma yra (duomenys neskelbiami) Eur.
42. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos ir taikomos tik tuo atveju, jei yra įrodyta reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Norint taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens atžvilgiu, būtina įrodyti, kad yra faktinių aplinkybių, kurios pagrindžia trečiojo asmens veiksmų nesąžiningumą arba riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar neįvykdytas.
43. Ieškovė ieškinyje nėra pareiškusi reikalavimų Š. Š. yra trečiasis asmuo, kurio naudai vienu iš alternatyvių reikalavimų ieškovė prašo priteisti pinigines lėšas iš atsakovės.
44. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje, ieškovė, reikšdama alternatyvų reikalavimą dėl negrąžintos mokestinės permokos priteisimo, nenurodė jokių neteisėtų atsakovės (jos atstovės VMI) ir (ar) trečiojo asmens Š. veiksmų, susijusių su šiuo reikalavimu (netiesioginiu ieškiniu). Kadangi nebuvo įrodyta būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens atžvilgiu, teismas pagrįstai netaikė šių priemonių.
45. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.