- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2-80-553/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00300-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Init“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Init“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti Pirkimo sąlygų 11, 18.3.2, 50, 93, 107 punktus, specialiųjų sutarties sąlygų (6 pirkimo sąlygų priedas) 17,4 punktą neteisėtais, neatitinkančiais viešųjų pirkimų principų ir nutraukti Pirkimo procedūras; 2) nutraukti teismo sprendimu atviro viešojo pirkimo konkurso būdu vykdomą tarptautinį pirkimą „Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbus su darbo projekto parengimu pirkimas“, pirkimo Nr. 697318, procedūras; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atviro viešojo pirkimo konkurso būdu vykdomą tarptautinį pirkimą „Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbus su darbo projekto parengimu pirkimas“ (toliau – Pirkimas), pirkimo Nr. 697318, procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
3. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o ateityje tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovės teisės, tikėtina, taip ir liktų neapgintos, o kadangi dar vyktų (ar jau būtų įvykęs) ir Pirkimas, tai tikėtina, jog kiltų papildomas ginčas dėl Pirkimo nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdė atviro viešojo pirkimo konkurso būdu vykdomą tarptautinį pirkimą „Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbus su darbo projekto parengimu pirkimas“, pirkimo Nr. 697318, procedūras.
5. Įvertinęs ieškinį bei jį pagrindžiančius dokumentus, teismas nurodė, jog šioje proceso stadijoje neturi pagrindo manyti, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
6. Išanalizavęs ieškinio ir prašymo turinį, teismas sprendė, kad šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes dėl vykstančio konkurso kyla reali grėsmė, kad atsakovė užbaigtų (šias ar naujas) Pirkimo procedūras (pripažintų Pirkimo laimėtoją ir sudarytų su juo viešojo pirkimo sutartį), įsigytų Pirkimo objektą, todėl ieškovės galimybės laimėti pirkimą taptų apsunkintos ar nebeįmanomos. Be to, teismine tvarka nustačius viešojo pirkimo sąlygų materialinius ir procedūrinius pažeidimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 straipsnis), o sugrąžinti buvusią padėtį gali tapti nebeįmanoma.
7. Teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi tiekėjo teisėtų interesų požiūriu, kadangi pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai yra sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tolesnė viešojo konkurso eiga sudarys sąlygas, dėl kurių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas taps nebeįmanomas, t. y. bus sudaryta pirkimo sutartis, o viešojo pirkimo procedūros bus laikomos pasibaigusiomis.
8. Teismas pažymėjo, kad ginčuose, kylančiuose iš viešųjų pirkimų, paprastai laikoma, kad egzistuoja du tarpusavyje konkuruojantys viešieji interesai, kurių tarpusavio balansas teismo vertinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste: iš vienos pusės, yra laikoma, kad egzistuoja viešasis interesas užtikrinti pirkimų teisėtumą ir lėšų panaudojimo racionalumą, iš kitos – viešasis interesas kuo greičiau įgyti darbus, prekes ar paslaugas, reikalingas tam tikros visuomenės grupės poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje užtikrintų pirmojo iš paminėtųjų viešojo intereso įgyvendinimą ir kartu nepakenktų antrajam.
9. Šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai susiklostytų situacija, kad iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas, atsakovė pirktų paslaugas, galbūt pažeidžiant viešųjų pirkimų principus bei Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas bei neefektyviai naudodama biudžeto lėšas. Tokia situacija iš esmės būtų ydinga teisinės valstybės požiūriu, kadangi būtų pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas viešasis interesas, nes valstybinės institucijos veikloje neužtikrinamas teisėtumas ir jos tarnavimas žmonėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-158/2007). Nustačius viešojo intereso pažeidimą, jis neabejotinai privalo būti kuo greičiau pašalintas. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ne tik užtikrins tinkamą būsimojo teismo sprendimo vykdymą, bet ir užkirs kelią tolimesniam viešojo intereso pažeidimui, o kartu skatins atsakovės suinteresuotumą operatyviu procesu byloje.
10. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešajam interesui padaryta žala bus mažesnė už žalą, kuri atsirastų, jei tokios priemonės nebūtų pritaikytos.
11. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra atsižvelgęs į viešųjų pirkimų specifiką ir numatęs aiškią pareigą viešųjų pirkimų bylas nagrinėti efektyviai ir greitai, todėl bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme neturėtų užtrukti ilgiau kaip 60 dienų (CPK 4238 straipsnio 4 dalis). Be to, bylos nagrinėjimo eigoje teismas visuomet turi galimybę panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirkimo objektas (požeminė automobilių saugykla) yra susijęs su kitu atsakovės įgyvendinamu objektu – teatro pastato statyba, kuri finansuojama iš Europos sąjungos struktūrinių fondų. Sustabdžius Pirkimo procedūras, pirkimo objekto įvykdymas nusikels neribotam laikui, todėl negalės būti eksploatuojamas teatro pastatas. Dėl to nebus spėta įsisavinti ES lėšų, skirtų teatro statybai, o atsakovei bus pritaikytos finansinės korekcijos, todėl viešas interesas nukentės daugiau nei tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Tokiu atveju sankcijos pinigine išraiška neabejotinai būtų didesnė nei ta ekonominė nauda, kurią galėtų gauti perkančioji organizacija iš didesnės konkurencijos šiame pirkime.
12.2. Jei pirkimas bus sustabdytas, atitinkamai nusikels neribotam bei neapibrėžtam laikui požeminės automobilių saugyklos statybos darbai, be kurių nebus galima užbaigti teatro pastato statybos darbų ir pradėti jo eksploatacijos, laikinai apribotas eismas Danės gatvėje ir toliau didins susisiekimo su Klaipėdos senamiesčių problemas.
12.3. Ieškovės teisės nėra niekaip pažeidžiamos. Ieškovės kvestionuojamos Pirkimo sąlygų nuostatos nėra niekaip susijusios su ieškovės galimybe dalyvauti Pirkime ir jį laimėti.
12.4. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdė Pirkimo procedūras iki pasiūlymų vertinimo, nors vykstant ginčui atsakovė galėtų atlikti pasiūlymų vertinimą ir nepasirašyti pirkimo sutarties iki kol ginčas bus išnagrinėtas. Tokiu būdu, bus racionaliai išnaudotas laikas, nes ginčo metu atsakovei būtų sudarytos sąlygos pasirengti tolimesnėms procedūroms, jei ieškovės ieškinys būtų atmestas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB „Inti“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė nurodo, kad Pirkimo objektas buvo planuojamas nuo 2015 metų, teatras pradėtas statyti 2018 metais ir jau tada atsakovei buvo žinoma, kad teatras negalės būti eksploatuojamas nesant automobilių stovėjimo saugyklos, kurią atsakovė turėjo pastatyti. Atsakovė šiuo atveju pati netinkamai planavo pirkimą, viską atidėjo paskutiniams ES projekto vykdymo mėnesiams ir šiuo metu siekia, kad pirkimui nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teigdama, kad dėl to minėtos lėšos nebus įsisavintos. Ginčo pirkimą atsakovė galėjo atlikti prieš 3, 4 ar net 5 metus, tačiau to nedarė, nors žinojo, kad, nesant pastatytos požeminės automobilių saugyklos, teatro pastatas negalės būti eksploatuojamas. Taigi, net jei finansinės korekcijos ir būtų pritaikytos, tai dėl jų taikymo atsakomybė tektų atsakovei, kuri negebėjo keli metai iki pasibaigiant finansavimo laikotarpiui paskelbti ir įvykdyti pirkimą.
13.2. Šiame ginče pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiotų tol, kol būtų sprendžiamas ginčas, t. y. apie 4 mėnesius, o požeminės automobilių saugyklos darbai užtruktų dar apie metus laiko. Taigi, nepaisant to, ar šiame ginče būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės ar ne, atsakovė vis tiek negalėtų eksploatuoti teatro pastato, nes automobilių stovėjimo aikštelė vis tiek iki 2023 m. gruodžio 31 d. (finansavimo laikotarpio pabaiga) nebūtų pastatyta.
13.3. Šioje byloje nėra jokių požymių apie Pirkimo objekto išskirtinumą ar jo ypatingą padėtį, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos. Ieškovės supratimu, ypatingos sąlygos, kuomet nepaisant pirkimo dokumentų trūkumų laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti netaikomos, yra tokie atvejai, kai pirkimo objektas yra svarbus nacionalinei gynybai, visuomenės sveikatai (kuomet pavojus yra realus ir pripažintas), aplinkos apsaugai užtikrinti. Tuo tarpu šiame ginče pirkimo objekto svarbą atsakovė grindžia tik tuo, kad ji nespės įsisavinti ES biudžeto lėšų arba dėl nespėto įvykdyti projekto jai bus taikomos finansinės korekcijos. Jau minėta, kad atsakovė ginčo pirkimą galėjo pradėti vykdyti prieš keletą metų, poreikis neatsirado netikėtai, dėl nuo atsakovės nepriklausiusių aplinkybių.
13.4. Atsakovės teiginiai, kad jei pirkimas bus sustabdytas, atitinkamai nusikels neribotam bei neapibrėžtam laikui požeminės automobilių saugyklos statybos darbai, bus ir toliau uždarytas eismas Danės gatve, yra nepagrįsti, nes pirkimo objekto įgyvendinimas dėl šio ginčo nusikeltų tik apytikriai 4 mėnesių laikotarpiui, o tai nėra ilgas ir neapibrėžtas terminas, kaip teigia atsakovė. Eismas Danės gatve jau ir taip yra apribotas, o, atsakovei atlikus teatro pastato statybą, eismas Danės gatve galėtų būti atnaujintas ir apribotas tik tuomet, kai pirkimo laimėtojas pradėtų vykdyti šio ginčo pirkimo objektą.
13.5. Ieškovė ieškinyje kvestionuoja pirkimo dokumentų reikalavimus, kurie trukdo ieškovei varžytis su kitais tiekėjais, nors įvertinus pirkimo objektą ieškovė mato, kad būtų pajėgi atlikti darbus pirkimo objekte. Ieškovės (tiekėjo) teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė gina savo teisę pasiūlymą teikti individualiai, nesikooperuojant su kitais rangovais, o taip pat siekiant, kad jai būtų sudarytos lygiavertės sąlygos varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Ginčydama tam tikras pirkimo dokumentų nuostatas, ieškovė jas ginčija ir viešojo intereso pažeidimo aspektu, nes kiekvieno viešojo pirkimo sąlygos tam tikra prasme yra susijusios su viešo intereso užtikrinimu. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su sąlygomis, kurios taikomos visiems rinkos dalyviams, ir jas ginčija, nereiškia, jog ji negina savo intereso.
13.6. Pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitus kitomis, leidžiančiomis atsakovei vertinti tiekėjų pasiūlymus, būtų sudaryta situacija kilti dar ir papildomiems ginčams, kurie apsunkintų bylos nagrinėjimą, ilgintų pirkimo procedūras, didintų administracinę naštą perkančiajai organizacijai ir teismams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė įrodymus – ištrauką iš sklypo dalies aiškinamojo rašto, 2017 m. birželio 15 d. Detalaus plano įgyvendinimo sutartį, 2018 m. liepos 5 d. požeminės parkavimo aikštelės įrengimo sutartį, 2018 m. spalio 2 d. papildomą susitarimą, 2023 m. Klaipėdos muzikinio teatro finansinės ataskaitos aiškinamąjį raštą, rangos sutartį, projekto finansavimo ES lėšomis sutartį. Šiais duomenimis atsakovė grindžia skundo argumentus dėl pasekmių, kurias gali sukelti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neinformuojant atsakovės (CPK 147 straipsnis), todėl pastaroji iki šio procesinio klausimo išsprendimo neturėjo galimybės teismui pateikti savo pozicijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, pripažįsta egzistuojant pagrindą priimti pateiktus apeliantės duomenis ir juos vertinti sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo labiau kad ieškovei šie duomenys buvo pateikti ir ji turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą (CPK 42 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
19. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
20. Iš išdėstytų CPK nuostatų matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras. Teismas vertino, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes atsakovė galėtų baigti Pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su asmeniu, pripažintu pirkimo laimėtoju. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti pažeistas viešasis interesas ir teisės saugomoms vertybėms būtų padaryta daugiau žalos, nei jų netaikant.
22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantė, ginčydama teismo išvadas, atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių aiškių ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų būtinumą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės ar pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantės teigimu, Pirkimo objektas yra reikšmingas visuomenei, todėl egzistuoja viešasis interesas, kad Pirkimas būtų užbaigtas operatyviai. Taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu Pirkimo procedūros liks sustabdytos, ji galimai patirtų reikšmingų nuostolių dėl pritaikytų finansinių korekcijų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija nėra pagrįsta.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o apeliantė šios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
24. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų ieškovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
27. Teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kurio objektu yra Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbai su darbo projekto parengimu. Pirkimo objektu siekiama pastatyti požeminę automobilių stovėjimo saugyklą, be kurios negalės būti eksploatuojamas kitas atsakovės statomas pastatas – Klaipėdos muzikinis teatras, kurio statybai finansavimas yra skirtas iš ES biudžeto lėšų. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 18 d. įsakymų Nr. 1K-316 pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-V-304 priemonę „Modernizuoti kultūros infrastruktūrą“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su VŠĮ Centrinė projektų valdymo agentūra 2020 m. sausio 10 d. pasirašė sutartį projekto „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas“ finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. 2020 metais gauta 3 135 635,09 Eur, iš jų: 1 203 383,94 Eur iš ES fondo, 1 932 251,15 Eur iš valstybės biudžeto fondo. Per 2021 metus pagal pateiktus mokėjimo prašymus VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ gauta 1 799 353,51 Eur, iš jų: 690 550,10 Eur iš ES fondo, 1 108 803,41 Eur iš valstybės biudžeto fondo. Per 2022 metus pagal pateiktus mokėjimo prašymus VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ gauta 3 333 255,38 Eur iš ES fondo. Per 2023 m. III ketv. gauta 3 509,03 Eur iš ES fondo. ES programa po pratesimo turi būti baigta iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atsakovės teigimu, dėl to, kad Klaipėdos muzikinis teatras negalės būti eksploatuojamas, atsakovei bus skirtos finansinės korekcijos nuo teatro statybai ES biudžeto skirtų lėšų sumos, todėl nukentės viešas interesas.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei ginčo pirkimo objektą, sutinka su apeliante, kad vykdomas viešasis pirkimas yra svarbus ir yra susijęs su viešuoju interesu, tačiau vien ši aplinkybė, per se nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu. Taip pat poreikio prioritetiškai ginti su pirkimo objektu susijusį interesą nepatvirtina ir atsakovės nurodytos aplinkybės, jog dėl to, kad teatras negalės būti eksploatuojamas, atsakovei bus skirtos finansinės korekcijos nuo teatro statybai ES biudžeto skirtų lėšų sumos.
30. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad Pirkimo objektas buvo planuojamas nuo 2015 metų, t. y. prieš 7 metus. Teatras pradėtas statyti 2018 metais, tai yra prieš 5 metus ir jau tuo metu atsakovei buvo žinoma, kad teatras negalės būti eksploatuojamas nesant požeminės automobilių saugyklos, kurią atsakovė įsipareigojo pastatyti. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro su VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ sutartis dėl projekto „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas“ finansavimo buvo pasirašyta 2020 m. sausio 10 d. Pagal šią sutartį visi vykdant projektą turimi atlikti darbai, įskaitant ir pirkimo objektą sudarančius darbus, turėjo būti užbaigti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Apie atviro viešojo pirkimo konkurso būdu vykdomą ginčo pirkimą buvo paskelbta tik 2023 m. lapkričio 17 d. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad finansines korekcijas atsakovė galėtų patirti būtent dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes, net ir tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, visi projekto numatyti darbai iki 2023 m. gruodžio 31 d. vis tiek užbaigti nebūtų.
31. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neribotam bei neapibrėžtam laikui nusikels požeminės automobilių saugyklos statybos darbai, bus ir toliau uždarytas eismas Danės gatve, nes, įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸, 423⁹ straipsniai), Pirkimo objekto įgyvendinimas dėl šio ginčo nusikeltų tik apytikriai 4 mėnesių laikotarpiui, o tai nėra ilgas ir neapibrėžtas terminas, kaip teigia atsakovė.
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą, kadangi, net ir įvertinus atsakovės atskirojo skundo argumentus, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu užtikrinama, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.
33. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
34. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2024 m. sausio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „TILSTA“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų pirkimo sąlygų ir pirkimo procedūrų nutraukimo. Atsakovė atskirajame skunde pareiškė prašymą sujungti Lietuvos apeliacinio teismo civilines bylas pagal atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. ir 2024 m. sausio 3 d. nutarčių.
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės, nors ir dėl to paties Pirkimo, buvo pritaikytos skirtingose bylose, skirtingu laiku, o atskirųjų skundų nagrinėjimo stadijos ženkliai skiriasi, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog taip sujungus bylas bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, todėl prašymo netenkina (CPK 136 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti atsakovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės prašymo sujungti Lietuvos apeliacinio teismo civilines bylas pagal atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. ir 2024 m. sausio 3 d. nutarčių.