Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-03-26 · Byla Nr. N2-67-328/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
N2-67-328/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12776-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
I. S.
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
V. S.
Civilinė byla Nr. N2-67-328/2015(Proceso Nr. 2-06-3-12776-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 99.5.; 99.7.; 78.2.1.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovei I. S., ieškovės atstovui advokatui V. Ž., atsakovui A. S. (A. S.), trečiajam asmeniui V. S. (V. S.), institucijos atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. S. (A. S.), trečiajam asmeniui V. S. (V. S.), išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo formos pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti teismo priteisto išlaikymo formą vykdomojoje byloje Nr. 75-01284/09 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-7193-792/2008, o būtent: už laikotarpį nuo 2008-06-11 iki 2015-08-01 priteistą iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. S., gim. 2000-02-10, periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį pakeisti konkrečiu turtu- atsakovui nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalimi 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, 2014-08-01 įsiskolinimas sudarė 28120,61 Lt, atsakovas nedirba, lėšų, į kurias gali būti nukreiptas įsiskolinimas neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto ir žemės sklypo dalies vertė pagal masinį įvertinimą lygi 32900 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimas iki 2014-08-01 nepilnamečiui vaikui bei tolesnio išlaikymo iki 2015-08-01 realizuotinas priteisiant vaikui atsakovui priklausiančią turto dalį. Nuo 2015-08-01 iki vaiko pilnametystės atsakovas nebus atleistas nuo išlaikymo išieškojimo periodinėmis išmokomis.

Atsakovas ir trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti, iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai ieškovė paaiškino, kad atsakovas išlaikymo vaikui tinkamai nemoka, vaiką išlaiko padedama sutuoktinio, į mėnesį vaikui reikalinga apie 1000 Lt, nuosavybės teise priklausančio turto neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nes turtas vis tiek pereis sūnui kaip paveldėjimas, nenori, kad turtas būtų parduotas, paaiškino, kad niekur nedirba, padeda brolis ir močiutė, gyvena pas močiutę ar sode. Sode yra dviejų aukštų mūrinis namas, kūrenamas krosnimi. Išlaikymo nemoka, nes nėra lėšų. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena draugas, kuris apmoka komunalinius mokesčius. Mano, kad buto rinkos vertė yra didesnė nei 70000 Lt, motina butą pirko už 130000 Lt, vien žemės sklypo vertė apie 25000 Lt. Paaiškino, jog kartais dirba pavienius darbus, padeda žmonėms, gautus pinigus išleidžia savo reikmėms, darbo biržoje neregistruotas, įsidarbinti nenori.

Tretysis asmuo teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nes turtas neturėtų būti išparduotas, paaiškino, kad tikslios turto vertės nežino, mano, kad buto vertė galėtų būti apie 76000 Lt, sodo apie 30000 Lt.

Institucijos atstovė paaiškino, kad atsakovas piktybiškai vengia išlaikyti savo vaiką, atsakovas nebando ieškotis darbo, neregistruotas darbo biržoje, iš tėvo pusės nėra net noro išlaikyti vaiką, mano, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas ir išlaikymas vaikui priteistas turtu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad nepilnamečio M. S. (M. S.), gim. 2000-02-10, tėvai yra atsakovas A. S. (A. S.) ir ieškovė I. S. (b.l. 4). 2008-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7193-792/2008 iš atsakovo A. S. (A. S.) priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. S. (M. S.) periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2008-06-11 iki sūnaus pilnametystės (Liteko duomenys). Minėto sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-7193-792/2008, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei A. R. Ž.. Pagal pateiktą antstolės pažymą išlaikymo įsiskolinimas 2014-08-01 sudaro 28120,61 Lt (8144,29 Eur) (b.l. 9).

Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo vaikui formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tai, jog parinkta išlaikymo forma turi labiausiai atitikti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas turi nuolatines pajamas. Kai teismas nustato, kad tėvo gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo turtą, galimas tada, kai jis turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-7-96/2003; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-49/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja pakeisti išlaikymo formą, vietoj priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisti išlaikymą turtu. Savo reikalavimą grindžia esamu išlaikymo įsiskolinimu, aplinkybe, jog atsakovas niekur nedirba, lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas neturi.

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taikomos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą, papildomų vaiko poreikių atsiradimą ar ypatingų aplinkybių buvimą, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, kokia išlaikymo forma turėtų būti priteisiama. Sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą būtina vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais, atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį, tačiau visų pirma, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nepilnametis M. S. (M. S.) gyvena su ieškove Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra sudariusi santuoką su A. S. (A. S.), turi dar vieną nepilnametį vaiką- dukrą J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-39). Tranpsorto priemonių atsakovo vardu neregistruota (b.l. 45). Atsakovas niekur nedirba (b.l. 33), pašalpų negauna (b.l. 34), darbo biržoje neregistruotas, kitų išlaikytinių neturi. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad gyvena pas močiutę arba sode.

Nagrinėjamu atveju atsakovas visiškai nevykdo pareigos išlaikyti sūnų ir vaiko išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Atsakovas aplinkybės, jog neteikia išlaikymo vaikui neneigia. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad išlaikymo neteikia, nes neturi lėšų. Tačiau jokių pastangų susirasti pastovų darbą atsakovas nededa, apskritai įsidarbinti nenori, jį patį išlaiko močiutė ir brolis. Pripažintina, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, privalo teikti vaikui išlaikymą, rūpintis jo auklėjimu ir vystymųsi, bendrauti su vaiku, nes dabartinis jo elgesys yra nesuderinamas su sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartais, neatitinka vaiko interesų ir negali būti pateisinamas. Pagal pateiktą antstolės pažymą išlaikymo įsiskolinimas 2014-08-01 sudaro 28120,61 Lt (8144,29 Eur) (b.l. 9). Ieškovė nurodė, kad nuo 2014-08-01 iš atsakovo taip pat negavo jokių lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui, taigi atsakovas ir toliau išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia, įsiskolinimas didėja. Įvertinus visas aplinkybes, atsakovo elgesį teismo posėdžio metu, vargu ar galima tikėtis, jog atsakovas ateityje imsis priemonių gauti pajamų, dės pastangas susirasti darbą, kad galėtų tinkamai užtikrinti išlaikymo periodinėmis išmokomis prievolės vykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams. Išlaikymo periodinėmis išmokomis didelis įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei išmokoms, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose 3K-7-96/2003, 3K-3-307/2006 ir kt.). Pažymėtina, kad susidaręs įsiskolinimas gali būti padengiamas teismo sprendimo priverstinio vykdymo tvarka, realizuojant turtą varžytynėse, bet gali būti svarstoma, ar nepriteisti turto, savo verte ekvivalentiško įsiskolinimui ir būsimiems išlaikymams. Ar konkrečiu atveju tai priimtina, spręstina pagal tai, ar prievolė mokėti lėšas periodiškai yra vykdoma, ar asmuo realiai pajėgus ateityje teikti periodinius mokėjimus ir likviduoti susidariusią skolą.

Minėta, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas prievolės išlaikyti vaiką nevykdo, nuolatinių pajamų neturi ir mažai tikėtina, kad ateityje galės teikti/teiks periodinius mokėjimus. Dėl atsakovo prievolės nevykdymo kyla grėsmė vaiko interesams. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad vaiko interesai, kaip prioritetiniai, turi būti tinkamai ginami, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo formą, vietoj priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisus išlaikymą turtu, bus apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko interesai.

Ieškovė prašo už laikotarpį nuo 2008-06-11 iki 2015-08-01 priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis pakeisti turtu nepilnamečiui sūnui priteisiant ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7193-792/2008 iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. S. (M. S.) priteistas po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2008-06-11 iki sūnaus pilnametystės. Pagal pateiktą antstolės pažymą išlaikymo įsiskolinimas 2014-08-01 sudaro 28120,61 Lt (8144,29 Eur). Nuo šios datos (2014-08-01) iki kreipimosi į teismą 2014-10-28 (2 mėnesiai ir 28 dienos) dėl išlaikymo formos pakeitimo atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui taip pat nemokėjo, todėl išlaikymo įsiskolinimas kreipimosi į teismą dieną sudaro 29293,94 Lt (28120,61 + 400 + 400+ 373,33 Lt). Nuo kreipimosi į teismą (2014-10-28) iki vaiko pilnametystės 2018-02-10 yra 3 metai 3 mėnesiai 12 dienų arba 39 mėnesiai ir 12 dienų, tenkanti atsakovui mokėti būsimo išlaikymo dalis sudarytų 15760 Lt (4564,41 Eur), pridėjus prie šios sumos išlaikymo įsiskolinimą 29293,94 Lt (8484,11 Eur), bendra suma lygi 45053,94 Lt (13048,52 Eur).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad buto, (duomenys neskelbtini), vertė yra 43500,00 Lt (12598,47 Eur), 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 22300 Lt (6458,53 Eur), todėl atsakovui priklausančio turto vertė lygi 32900 Lt. Ieškovė nurodydama nekilnojamojo turto vertę remiasi 2014 m. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b.l. 7- 8). 2015-02-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodyta 20890 Eur, 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6566 Eur (b.l. 35-37). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ieškovės atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė nurodyta per maža, buto vertė yra didesnė nei 70000 Lt (kas atitinkamai didesnė nei 20273,40 Eur), o vien žemės sklypo apie 25000 Lt (atitinkamai 7240,50 Eur), nurodė, kad butas yra suremontuotas, buvo pirktas už 130000 Lt.

Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, turto vertintojų pateiktais individualaus vertinimo išvadomis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali sutarti dėl turto vertės. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Nagrinėjamoje byloje šalys individualaus vertinimo išvadų nepateikė. Todėl teismas remiasi byloje esnačiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat nustatydamas turto vertę teismas įvertina atsakovo nurodytus argumentus apie atliktą buto remontą, atsižvelgia į aplinkybę, kad rinkoje vyksta kainų pokyčiai, kurie turi įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir kurie laikytini objektyviais veiksniais turto vertei kisti, į tai, kad šiuo metu nekilnojamojo turto kainos yra išaugusios, ginčo butas yra vieno kambario, o tokio tipo butai šiandieninėje rinkoje yra gana paklausūs. Įvertinus visas aplinkybes, teismas laiko, kad teismo sprendimo priėmimo dienai arčiausiai rinkos kainos buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra apytikriai 24907 Eur (86000 Lt), atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto dalies vertė apie 12454 Eur, kas faktiškai iš esmės atitinka išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą.

Atsižvelgiant į realių išlaikymo alternatyvų nebuvimą, taip pat į atsakovo įsiskolinimą periodinėmis išlaikymo įmokomis, bei aplinkybę, jog atsakovas butu nesinaudoja, kadangi kaip teigė atsakovas, jame gyvena draugas, teismas sprendžia, kad buto dalies priteisimas nepilnamečiui vaikui, kuriam šiuo metu yra penkiolika metų, leis užtikrinti vaiko interesus, tuo pačiu ir nepažeis atsakovo turtinių interesų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, keistinas 2008-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7193-792/2008 iš atsakovo A. S. (A. S.) priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. S. (M. S.) periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu ir priteistinas iš atsakovo A. S. (A. S.) nepilnamečiui vaikui M. S. (M. S.), gim. 2000-02-10, ½ buto, esančio Paryžiaus Komunos g. 8-36, Klaipėda (CK 3.201 straipsnio 3 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje įrodymų apie šalių bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Iš atsakovo priteistinas 374 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2008-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7193-792/2008 iš atsakovo A. S. (A. S.) priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. S. (M. S.) periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu ir priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.) nepilnamečiui vaikui M. S. (M. S.), gim. (duomenys neskelbtini), ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.) 374 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė