Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-850-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-29Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-05
Bylos Nr.
2A-850-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-07962-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Rūta Palubinskaitė
Trečiasis asmuo
S. K., A. K., K. K.-K.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
A. B., R. L.
Civilinė byla Nr. 2A-850-221/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07962-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 25.2; 114.11; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų S. K., A. K. ir K. K.-K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams A. B. ir R. L. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydama: įpareigoti atsakovą A. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2010 m. lapkričio 8 d. reikalavimą Nr. REI-20-101108-00029 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti valstybinėje žemėje įrengtus lietaus nuotekų tinklus, du šulinius, pastatytus ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei teismo nustatytu terminu šio įpareigojimo atsakovas neįvykdys, įpareigoti Inspekciją išardyti valstybinėje žemėje įrengtus lietaus nuotekų tinklus, du šulinius, pastatytus ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. B.; įpareigoti atsakovą A. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2010 m. lapkričio 8 d. reikalavimą Nr. REI-20-101108-00030 išardyti valstybinėje žemėje įrengtą ažūrinių betono trinkelių dangą įvažiavime į namų valdą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei teismo nustatytu terminu šio įpareigojimo atsakovas neįvykdys, įpareigoti Inspekciją išardyti valstybinėje žemėje įrengtą ažūrinių betono trinkelių dangą įvažiavime į namų valdą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. B.; įpareigoti atsakovę R. L. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2010 m. lapkričio 8 d. reikalavimą Nr. REI-20-101108-00028 išardyti valstybinėje žemėje įrengtą betono trinkelių dangą ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; jei teismo nustatytu terminu šio įpareigojimo atsakovė neįvykdys, įpareigoti Inspekciją išardyti valstybinėje žemėje įrengtą betono trinkelių dangą ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės R. L..

Trečiasis asmuo S. K. pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašė teismo įpareigoti atsakovą A. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ne tik išardyti savavališkai valstybinėje žemėje įrengtą ažūrinių betono trinkelių dangą įvažiavime į namų valdą (duomenys neskelbtini), tačiau ir nukasti pusę metro žemių nuo įvažos, sulyginant žemės sklypo pagrindą su žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pagrindu bei sutvarkyti statybvietę; įpareigoti atsakovę R. L. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ne tik išardyti savavališkai valstybinėje žemėje įrengtą ažūrinių betono trinkelių dangą įvažiavime į namų valdą (duomenys neskelbtini), tačiau ir nukasti pusę metro žemių nuo įvažos sulyginant žemės sklypo pagrindą su žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pagrindu bei sutvarkyti statybvietę; pripažinti K. B. namų valdoje (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą lA2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažą, priblokuotą prie gyvenamojo namo, neteisėtais statiniais, įpareigoti K. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos statinius arba pertvarkyti juos atsižvelgiant į statybos teisės aktų reikalavimus ir sutvarkyti statybvietę; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu (t. 4, b. l. 140-159) ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą A. B. teisės aktų nustatyta tvarka per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl susisiekimo komunikacijų savininko ir statytojo sutarties sudarymo, parengti ginčo statinio – lietaus nuotekų tinklų, dviejų šulinių, pastatytų ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą tikslu ginčo statinį perduoti Kauno miesto savivaldybei; įpareigojo atsakovą A. B. teisės aktų nustatyta tvarka per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl susisiekimo komunikacijų savininko ir statytojo sutarties sudarymo, parengti ginčo statinio - valstybinėje žemėje įrengtą ažūrinių betono trinkelių dangą, įvažiavime į namų valdą (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą tikslu ginčo statinį perduoti Kauno miesto savivaldybei; įpareigojo atsakovę R. L. teisės aktų nustatyta tvarka per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl susisiekimo komunikacijų savininko ir statytojo sutarties sudarymo, parengti ginčo statinio – valstybinėje žemėje įrengtos betono trinkelių dangos ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą tikslu ginčo statinį perduoti Kauno miesto savivaldybei; jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, įpareigojo atsakovą A. B. per tris mėnesius nuo teismo nustatyto termino pasibaigimo dienos vykdyti Inspekcijos 2010 m. lapkričio 8 d. reikalavimą Nr. REI-20-101108-00029 ir savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti valstybinėje žemėje įrengtus lietaus nuotekų tinklus, du šulinius, pastatytus ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei teismo nustatytu terminu šio įpareigojimo atsakovas neįvykdys, įpareigojo Inspekciją išardyti valstybinėje žemėje įrengtus lietaus nuotekų tinklus, du šulinius, pastatytus ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. B.; jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, įpareigojo atsakovą A. B. per tris mėnesius nuo teismo nustatyto termino pasibaigimo dienos vykdyti Inspekcijos 2010 m. lapkričio 8 d. reikalavimą Nr. REI-20-101108-00030 išardyti valstybinėje žemėje įrengtą ažūrinių betono trinkelių dangą, įvažiavime į namų valdą (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę, o jei teismo nustatytu terminu šio įpareigojimo atsakovas neįvykdys, įpareigojo Inspekciją išardyti valstybinėje žemėje įrengtą ažūrinių betono trinkelių dangą, įvažiavime į namų valdą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. B.; jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, įpareigojo atsakovę R. L. per tris mėnesius nuo teismo nustatyto termino pasibaigimo dienos vykdyti Inspekcijos 2010 m. lapkričio 8 d. reikalavimą Nr. REI-20-101108-00028 išardyti valstybinėje žemėje įrengtą betono trinkelių dangą ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, jei teismo nustatytu terminu šio įpareigojimo atsakovė neįvykdys, įpareigojo Inspekciją išardyti valstybinėje žemėje įrengtą betono trinkelių dangą ant įvažiavimo namų valdą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės R. L.; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš A. B. 57,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš R. L. 57,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; trečiojo asmens S. K. reikalavimus atmetė.

Dėl ieškovės reikalavimų teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad betono trinkelių danga, kuri pagal atsakovų paaiškinimus įrengta 1999 metais atsakovų lėšomis, negali būti laikoma Kauno miesto savivaldybės nuosavybe. Betono trinkelių dangos savininke ekonomine prasme, o taip pat statybinių medžiagų, iš kurių pastatyta danga, savininke, teismas pripažino atsakovę R. L. (Statybos įstatymo 28 straipsnio 11 dalis). Teismas pažymėjo, kad nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas). Tačiau įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso padarinyje, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas. Teismui nepateikti jokie ginčo statybą leidžiantys dokumentai, tai patvirtino atsiliepime ir Kauno miesto savivaldybė. Teismas sutiko su ieškovės atstovės argumentais, kad nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, tuo tarpu pati nuosavybės teisė atsiranda tik įstatyme numatytais pagrindais (pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais įstatymuose nustatytais pagrindais).

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo teismas nurodė, kad nei bylą nagrinėjančiam teismui, nei savavališkos statybos aktus surašiusiai tarnybai atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie teisėtai įrengė ginčo statinius; nenurodė, kokiu pagrindu ir kas statybai jiems suteikė valstybinės žemės sklypą. Priešingai bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovai patvirtino, kad minėtus objektus jie statė neturėdami nei žemės savininko, nei atitinkamų tarnybų leidimo tokiai statybai. Kauno miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu “Dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašo patvirtinimo” Nr. T-594 patvirtino “Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys, tvarkos aprašą”, kuriuo vadovaujantis, fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys savo lėšomis tvarkyti kelius, gali tai daryti sudarę atitinkamą sutartį su savivaldybe, tačiau užbaigę statybą, pastatytus objektus privalo perduoti kelio savininkui (šiuo atveju Kauno miesto savivaldybei). Teismas, spręsdamas, ar tokios, kaip konstatuota savavališka statyba, paskirties naujo statinio statyba yra galima ginčo vietoje, teisiškai reikšmingu laikė bylos medžiagoje esantį Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento miesto tvarkymo skyriaus atsakymą, 2011 m. birželio 3 d. pateiktą atsakovei R. L., kuriame miesto tvarkymo skyrius nurodė, kad pritaria įvažiavimo suformavimui per valstybės žemę į sklypus (duomenys neskelbtini) įrengimui privačiomis lėšomis, be to, šis įvažiavimas per valstybinę žemę yra numatytas 2000 metais parengtu detaliuoju planu. Esant nustatytoms aplinkybėmis, vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismui duotu 2006 m. birželio 27 d. Kauno miesto savivaldybės rašytiniu paaiškinimu, teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje valstybiniame žemės sklype, kuriame konstatuota savavališka statyba (betono trinkelių danga, nuotekų šuliniai, ažūrinių trinkelių danga), tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima, teismas nenustatė, kad tokia statyba prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Byloje nėra duomenų, kad ginčo statiniai būtų sukėlę neigiamus padarinius aplinkai.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir ištyręs pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad atsakovų padaryti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi ir negriaunant savavališkų statinių. Teismas nenustatė objektyvių kliūčių įsiteisinti statybą, t. y. per tam tikrą laiką sutvarkyti reikiamus dokumentus ir sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu “Dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašo patvirtinimo” Nr. T-594 perduoti ginčo statinius Kauno miesto savivaldybei. Teismo nuomone, įpareigojimas atsakovus nugriauti ginčo statinį būtų akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus), juolab, kad byloje dalyvavusios valstybės priežiūrą vykdančios institucijos nenurodė, kad ginčo statyba šioje vietoje apskritai negalima arba atlikta iš esmės pažeidžiant statybos reglamentus. Teismas įvertinęs tai, kad ištyrus bylos medžiagą nebuvo nustatyta neigiamų savavališkos statybos padarinių aplinkai bei visuomenės interesams, bei atsižvelgdamas į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus, nurodė, kad ieškovės formuluojamų reikalavimų tenkinimas reikštų neproporcingų šiuo atveju priemonių taikymą bei formalų įstatymo įgyvendinimą. O jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas, teismas atsakovus įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo nustatyto termino pasibaigimo dienos vykdyti Inspekcijos reikalavimus savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, o jei teismo nustatytu terminu šio įpareigojimo atsakovas neįvykdys, įpareigojo Inspekciją pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų (Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis).

Dėl trečiojo asmens S. K. savarankiškų reikalavimų teismas pažymėjo, kad nagrinėja tik tuos trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, kurie susiję su ginčo dalyku, t. y. ieškovės reikalavimais. Teismas laikė, kad S. K. reikalavimas pripažinti K. B. namų valdoje (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą lA2p (unikalus Nr. 4400(duomenys neskelbtini)) ir garažą, priblokuotą prie gyvenamojo namo, neteisėtais statiniais, įpareigoti K. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos statinius arba pertvarkyti juos atsižvelgiant į statybos teisės aktų reikalavimus ir sutvarkyti statybvietę, nesusijęs su ginčo dalyku, todėl teismo nenagrinėtinas bei nevertintini su juo susiję teismui pateikti įrodymai ir argumentai. Teismas, įvertinęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, teismui pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 24 d. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą, laikė, kad S. K. nepateikė teismui pakankamai duomenų iki savavališkos statybos buvusiai padėčiai nustatyti, todėl atmetė jos reikalavimus dėl atsakovų įpareigojimo nukasti pusę metro žemių nuo įvažos sulyginant žemės sklypo pagrindą su žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pagrindu bei sutvarkyti statybvietę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo S. K. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai pažeidžia jos teises, į tai, kad kanalizacijos nuotekų pajungimo į lietaus nuotekų šulinius faktas buvo paneigtas valstybinių institucijų, o iki savavališkos statybos buvusios įvažos padėties iš turimų duomenų taip pat neįmanoma nustatyti, sprendė, kad trečiasis asmuo S. K. neįrodė, kad ginčo statyba pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Tretieji asmenys A. K., S. K. ir K. K.-K. apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 1-11) prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. D. B. ir J. D. turėjo būti įtrauktos į procesą šalimi tokiomis pačiomis teisėmis, kaip K. B., priešingu atveju yra padaryti pažeidimai pagal CPK 24 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnio l dalį.

2. Teismas, nagrinėdamas bylos procesinę medžiagą, ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovus per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų, tinkamai neįvertino, ar K., kaip trečiųjų asmenų, interesai ir teisės yra nepažeistos. Tokiais veiksmais teismas pažeidė kooperacijos principą, kadangi teisingai neatskleidė bylos esmės ir išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad jokios sutarties savivaldybė su Kauno Telekomu nėra sudariusi dėl tos kelio atkarpos tvarkymo, L. savavališkai susitvarkę kelią, padarė pažeidimą, tuo pažeisdami ir trečiųjų asmenų, kaip vartotojų, teises. Į tai privalėjo atsižvelgti ir teismas, tačiau į trečiųjų asmenų reikalavimus, pastabas, prašymus nereagavo. Sprendimo argumentai, kad trečiųjų asmenų teisės nėra pažeistos teisiniu požiūriu nepateisinami, jie yra niekiniai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nepasinaudojo CPK 227 straipsnio 3 dalyje įvardinta galimybe – išreikalauti reikalingą proceso nagrinėjimui medžiagą bei surinkti reikalingus procesui įrodymus.

4. Teismas neįrodinėjo fakto, kad atsakovas A. B., statydamas šulinį ant upelio vagos, tiksliai neapskaičiavo valstybinės žemės ribų ir šulinį įmontavo į dalį žemės sklypo, priklausantį A. K. nuosavybės teise.

5. Teismo sprendime nurodytas savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento miesto tvarkymo skyriaus atsakovų pateiktas teismui atsakymas 2011 m. birželio 3 d. Nr. 43-4-245 yra nereglamentuotas, teisiškai nepagrįstas ir juridine prasme – niekinis.

6. Nagrinėdama bylą teisėja M. R. buvo šališka, nuo bylos nagrinėjimo pradžios suinteresuota bylos baigtimi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (t. 5, b. l. 72-76) prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Inspekcijos nuomone, apeliaciniame skunde nėra nurodytas apeliacinio skundo pagrindas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovai yra įpareigoti vykdyti inspekcijos reikalavimus: pašalinti savavališkos statybos padarinius išardyti valstybinėje žemėje įrengtus lietaus nuotekų tinklus, du šulinius, išardyti valstybinėje žemėje įrengtą ažūrinių betono trinkelių dangą, išardyti valstybinėje žemėje įrengtą betono trinkelių dangą. Inspekcijos nuomone, ši teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei materialinės, nei procesinės teisės normų. Dėl visų likusių apeliacinio skundo argumentų, inspekcija plačiau nepasisako, palikdama apeliacinio skundo pagrįstumą likusioje dalyje spręsti teismo nuožiūra, tačiau pažymi, kad tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais dėl ginčo dalyko gali įstoti į bylą, tačiau šioje byloje ginčo dalykas – savavališkos statybos padarinių šalinimas valstybinėje žemėje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė R. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 68-71) prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantai, prašydami panaikinti skundžiamą sprendimą bei tokį savo apeliacinio skundo reikalavimą siedami su CPK 329 straipsnio nuostatomis, privalėjo nurodyti šiame straipsnyje nustatytą pagrindą ar pagrindus. Apeliantai skunde nurodo daug įvairių aplinkybių, kurios yra visiškai nesusijusios su byloje kilusiu ginču. Be to, vieno iš posėdžio metu apeliantei S. K. buvo išaiškinta teisė savo reikalavimus reikšti atskiroje byloje.

2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog J. D. turėjo būti įtraukta į procesą šalimi tokiomis pačiomis teisėmis, kaip K. B., tačiau nenurodo kokia procesinė J. D. padėtis turėtų būti byloje bei nenurodo, kokią įtaką priimtas sprendimas šioje byloje turi ar turėtų J. D. teisėms ir pareigoms, nes byloje nenustatyta, kad ji susijusi su savavališkos statybos padariniais ir jų šalinimu. Kauno miesto apylinkės teismas šį klausimą išsprendė ir 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu J. D., bet nei J. D., nei apeliantai šios nutarties neskundė, o tai reiškia pripažino šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Apeliantai, dalyvaudami procese kaip tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turėjo procesinę teisę ir pareigą teikti ne tik paaiškinimus byloje, bet ir įrodymus, kuriais grindė savo savarankiškus reikalavimus. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai teikia „papildomą medžiagą“, kurią prašo „prisegti prie bylos“. Toks apeliantų prašymas yra atmestinas, kadangi įstatymas numato, kad visi rašytiniai įrodymai yra pateikiami pirmosios instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismui yra teikiami tik tie įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantai nenurodo nė vieno CPK 314 straipsnyje numatyto pagrindo, kuriam esant jų naujai teikiami įrodymai turėtų būti prijungti prie bylos bei turėtų esminę reikšmę vertinat ieškovės šioje byloje pareikštus reikalavimus atsakovams, tuo labiau, kad šie įrodymai nėra susiję su byloje pareikštais reikalavimais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t. 5, b. l. 64-65) prašo teismo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas pagrįstai neįtraukė D. B. ir J. D. trečiaisiais asmenimis, kadangi teismo sprendimas jų teisėms ir pareigoms jokių teisių nesukėlė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškinį pareiškė statytojams A. B. ir R. L., kaip savavališkai pastatytų statinių statytojams.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Kauno miesto apylinkės teismas nepasisakė dėl visų ieškinio motyvų ir pažeidė kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Nėra jokių objektyvių priežasčių teigti, kad kooperacijos principas, numatantis, jog teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, šioje byloje buvo pažeistas. Apeliantai nenurodė, kokio konkretaus reikalavimo neišsprendė Kauno miesto apylinkės teismas.

3. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliantų teiginiu, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2011 m. birželio 3 d. raštas Nr. 43-4-245, kuriuo buvo pritarta įvažiavimo suformavimui per valstybės žemę į sklypus (duomenys neskelbtini), įrengimui privačiomis lėšomis ir nurodyta, kad šis įvažiavimas buvo numatytas 2000 metais parengtame detaliajame plane, yra niekinis, kadangi raštas yra galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.

4. Apeliantai remiasi savo subjektyviu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo vertinimu ir nenurodo, jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė (t. 5, b. l. 91-94) prašo teismo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kauno miesto savivaldybės nuomone, teismo sprendimas šioje civilinėje byloje neturi įtakos J. D. teisėms arba pareigoms, todėl teismas pagrįstai atsisakė minėtą asmenį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Taigi, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimo „teiginiai yra motyvuoti naujiems statybos objektams statyti, o ne pratęsti terminus tam, kad prievarta įpareigoti paklusti teismo vardu institucijas ar aplinkinius gyventojus, kad būtų įteisinti seniai pastatyti savavališki statiniai naujų dokumentų įforminimo pagrindu“. Tačiau statybą reglamentuojantys teisės aktai numato galimybę statytojui pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiantį dokumentą, jei tokios paskirties naujo statinio statyba ginčo teritorijoje yra galima (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

3 Apeliaciniame skunde nenurodomos priežastys, dėl kurių apeliantai, kaip byloje dalyvaujantys asmenys, negalėjo pateikti įrodymų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir kodėl būtinybė juos pateikti atsirado tik teikiant apeliacinį skundą.

Atsakovas A. B. atsiliepimo į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliantai su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus (t. 5, b. l. 12-27), prašydami „priimti naujai pateiktą medžiagą ir prisegti prie bylos“ bei prašymus (t. 5, b. l. 96-102). CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų pateiktus dokumentus, konstatuoja, jog būtinybė juos pateikti apeliacinės instancijos teismui nenustatyta, be to, didžioji dalis pateiktų įrodymų, įvardijamų kaip naujai pateikta medžiaga, jau yra pateikti byloje (kai kurie net po keletą kartų) (t. 5, b. l. 12-13 pateiktas t. 3, b. l. 49-50; t. 5, b. l. 18 pateiktas t. 1, b. l. 109, t. 2, b. l. 86; t. 5, b. l. 19 pateiktas t. 1, b. l. 108; t. 5, b. l. 23-25 pateiktas t. 1, b. l. 133-135, t. 2, b. l. 87-89; t. 5, b. l. 26 pateiktas t. 1, b. l. 85, t. 3, b. l. 13; t. 5 b. l. 27 pateiktas t. 1, b. l. 161, t. 2, b. l. 137, t. 3, b. l. 16, t. 4, b. l. 84), prašymuose išdėstyta apeliantų nuomonė dėl sprendimo ir dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų atsiliepimų į apeliacinį skundą, todėl juos atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Byloje kilęs ginčas dėl savavališkos statybos, t. y. valstybinėje žemėje įrengtų lietaus nuotekų tinklų, dviejų šulinių, pastatytų ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ažūrinių trinkelių dangos, įrengtos įvažiavime į namų valdą (duomenys neskelbtini), betono trinkelių dangos, įrengtos ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), padarinių šalinimo – išardymo ir statybvietės sutvarkymo. Neginčytinai nustatyta, jog šie savavališkos statybos darbai atlikti atsakovų A. B. ir R. L..

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį tenkino iš dalies - įpareigojo A. B. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dienos parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl lietaus nuotekų tinklų, dviejų šulinių ir ažūrinių betono trinkelių dangos tikslu ginčo statinius perduoti Kauno miesto savivaldybei, įpareigojo R. L. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dienos parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl betono trinkelių dangos tikslu statinius perduoti Kauno miesto savivaldybei. Neįvykdžius teismo reikalavimų per nustatytą terminą, teismas įpareigojo atsakovus per tris mėnesius nuo teismo nustatyto termino pasibaigimo dienos vykdyti Inspekcijos reikalavimus - išardyti lietaus nuotekų tinklus, du šulinius, ažūrinių betono trinkelių dangą ir betono trinkelių dangą bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovams neįvykdžius nurodytų reikalavimų, teismas įpareigojo minėtus veiksmus atlikti Inspekciją, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų.

Apeliantų teigimu, į bylą kaip proceso šalis tokiomis pačiomis teisėmis kaip K. B. turėjo būti įtrauktos D. B. ir J. D..

Kolegija pažymi, kad CPK 266 straipsnis draudžia teismo sprendime spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Jeigu teismas, priimdamas sprendimą, pažeidžia šį draudimą, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog aptariamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą galinčių turėti asmenų, o tik tais atvejais, kai sprendime nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų, t. y. kai teismo sprendimu asmeniui, nedalyvavusiam byloje, nustatomos, pripažįstamos, pakeičiamos, panaikinamos teisės ir pareigos ar kitaip nusprendžiama dėl tokio asmens teisinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009 ir kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010 ir kt.). Taigi, CPK 266 straipsnio imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas sprendė J. D. prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir tokį prašymą 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė, motyvuodamas tuo, kad J. D., kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai v, prašymas ir reiškiami savarankiški reikalavimai nesusiję su ginčo dalyku, t. y. savavališka statyba valstybinėje žemėje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad toks atsisakymas neužkerta jai kelio kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu (t. 3, b. l. 177-178). Kolegijos nuomone, teismo sprendimas šioje civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams A. B. ir R. L. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo valstybinėje žemėje neturi įtakos J. D. teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis), todėl teismas pagrįstai atsisakė ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Taipogi nenustatyta, jog priimtas sprendimas sukėlė pasekmes ne tik J. D., bet ir D. B., todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, nustačiusi, kad valstybinėje žemėje įrengti lietaus nuotekų tinklai, du šuliniai, pastatyti ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ažūrinių trinkelių danga, įrengta įvažiavime į namų valdą (duomenys neskelbtini), betono trinkelių danga, įrengta ant įvažiavimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), yra savavališki statiniai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas) surašė savavališkos statybos aktus, kuriuos išnagrinėjusi reikalavo, jog statytojai, t. y. A. B. ir R. L., nugriautų statinius ir sutvarkytų statybvietę (t. 1, b. l. 13-19, 21-25, 27-29) (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Kadangi nei A. B., nei R. L. per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą nurodytų reikalavimų neįvykdė, nepateikė statybą leidžiančio dokumento, todėl ieškovė dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipėsi į teismą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis).

Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7-9 dalis teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Kaip matyti iš priimto teismo sprendimo, ieškovės ieškinio reikalavimai byloje buvo pripažinti pagrįstais ir iš esmės patenkinti, tačiau teismas, pasinaudojęs Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta diskrecijos teise, sprendė, kad yra galimybė įteisinti savavališkai pastatytus statinius, suteikdamas atsakovams galimybę įteisinti savavališką statybą tikslu šiuos statinius perduoti savivaldybės nuosavybėn, o jei teismo nustatytu terminu atsakovai šia suteikta galimybe nepasinaudos, tuo pačiu ginčijamu teismo sprendimu jie yra įpareigoti vykdyti ieškovės reikalavimus ir išardyti valstybinėje žemėje savavališkai pastatytus statinius (Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis). Kolegija pažymi, kad pati ieškovė tokio priimto teismo sprendimo neskundė, o atsiliepime į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą netgi nurodė, jog negali pateikti argumentų ir įrodymų, paneigiančių teismo padarytų išvadų dėl galimybės įteisinti savavališkai pastatytus statinius, pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje savavališkos statybos padarinių šalinimo proceso stadijoje, teismas pagrįstai nagrinėjo tik aplinkybes, dėl kurių imperatyviai būtų draudžiama įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, kuriais nenustatyta kliūčių leisti įteisinti savavališkai pastatytus statinius ir leidimo juos įteisinti, gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Kolegija pažymi, kad visas konkrečios situacijos aplinkybes privalo įvertinti statybą leidžiantį dokumentą išduodantis subjektas, priimdamas konkretų sprendimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatytų statinių įteisinimui, ar atsisakyti jį išduoti.

Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, bei įvertinant tai, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai bei kooperacijos principas yra visiškai skirtingi civilinio proceso principai, kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas, anot apeliantų, nagrinėdamas bylos procesinę medžiagą, ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovus per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų, tinkamai neįvertino, ar K., kaip trečiųjų asmenų, interesai ir teisės yra nepažeistos, sprendimo argumentai, jog trečiųjų asmenų teisės nėra pažeistos teisiniu požiūriu nepateisinami, jie yra niekiniai, teismas teisingai neatskleidė bylos esmės, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nepasisakė dėl visų ieškinio motyvų bei tokiais veiksmais teismas pažeidė kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Kolegija pastebi, jog apeliantai netgi nenurodė, kokio konkretaus reikalavimo neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš sprendimo, pirmosios instancijos teismas išsprendė visus ieškovės reikalavimus bei trečiųjų asmenų reikalavimą, susijusį su ginčo dalyku, t. y. savavališkos statybos padarinių valstybinėje žemėje šalinimu.

Kolegija pažymi, kad apeliantai, dalyvaudami procese kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turėjo procesinę teisę ir pareigą teikti ne tik paaiškinimus byloje, bet ir įrodymus, kuriais grindė savo savarankiškus reikalavimus laikantis CPK reikalavimų. CPK 178 straipsnyje yra numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi apeliantai turėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008 ir kt.). Apylinkės teismas, įvertinęs šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, pažymint tai, kad paaiškinimai atitinka kiekvieno iš jų interesus, t. y. nepripažįsta priešingos šalies teiginių, kurie nėra palankūs, atsižvelgęs į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą (t. 3, b. l. 42-48), tretiesiems asmenims nepateikus kitų jų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens S. K. reikalavimai nukasti pusę metro žemių nuo įvažos sulyginant žemės sklypo pagrindą su žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pagrindu bei sutvarkyti statybvietę, neįrodyti.

Kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas nepasinaudojo CPK 227 straipsnio 3 dalyje įvardinta galimybe – išreikalauti reikalingą proceso nagrinėjimui medžiagą bei surinkti reikalingus procesui įrodymus. Kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 227 straipsnis reglamentuoja pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu. Tuo tarpu konkrečioje byloje buvo pasirinktas CPK 228 straipsnyje numatytas pasirengimo nagrinėti bylą būdas, o būtent 2011 m. liepos 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi byla skirta nagrinėti parengiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 55).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad teismo sprendime nurodytas savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento miesto tvarkymo skyriaus atsakovų pateiktas teismui atsakymas 2011 m. birželio 3 d. Nr. 43-4-245 (t. 1, b. l. 85) yra nereglamentuotas, teisiškai nepagrįstas ir juridine prasme – niekinis. Pažymėtina, kad minėtas raštas yra galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma, suteikiant didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantai remiasi savo subjektyviu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo vertinimu, nenurodo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

trečiųjų asmenų S. K., A. K. ir K. K.-K. apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algimantas KukalisVirginija LozoraitytėRūta Palubinskaitė