- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- 1-1277-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10522-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, studijuojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. 2017 m. kovo 4 d., apie 2.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 9, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz C“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,92 promilės etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kovo 3 d. vakarą jis važiavo pas draugę į sodybą švęsti gimtadienio, neapskaičiavo alkoholio kiekio savo organizmui, įvyko konfliktas, sėdo vairuoti. Šiek tiek pavažiavęs sustabdė transporto priemonę, nes suprato, kad negali vairuoti. Norėjo išsikviesti taksi, bet pamatė, kad neturi nei piniginės, nei telefono, todėl grįžo iki sodybos, o ten jau laukė policija. Gėrė degtinę ir panašius stipriuosius gėrimus, kokteilius, buvo didelis alkoholio kiekis. Važiavo „Mercedes Benz“ C klasės automobiliu, kuris priklauso jo tėvui V. P. Blogai pasielgė, žino, kad negalima taip elgtis, niekada nevairuoja išgėręs. Alkoholį dažniau vartoja per šventes. Pirmą kartą išgėrė tokį kiekį alkoholio. Administracine tvarka dėl to paties jis nėra baustas. Šiuo metu alkoholio nevartoja, ateityje daugiau jo tiek nevartos. Galvoja išvykti padirbėti į užsienį, nes bus išlaidų dėl šio įvykio. Turi visus automobilio įsigijimo dokumentus, tiksliai negali pasakyti, už kokią sumą jis buvo pirktas. Jis gyvena su tėvais ir seserimi.
Laiduotoja R. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jai yra žinoma apie tai, kad sūnus turėjo konfliktą, sūnus jai apie tai pasakojo. Likus savaitei iki šio įvykio jautėsi, kad kažkas negerai, ji sūnaus išklausinėjo, kas yra. Ji su sūnumi visada normaliai bendrauja, ryšiai yra pakankamai artimi, sūnus visada viską pasakoja, kas nutinka. Tuo metu sūnus buvo labai sunerimęs, užsisklendęs savyje, jo paklausti negalima, kaip ir nori papasakoti, bet kažko bijo. Bet po to sūnus jai papasakojo apie įvykį, t. y. kad važiavo į gimtadienį, vartojo alkoholį. Anksčiau jis nelabai vartojo alkoholio, per šventes, per gimtadienį. Jai yra žinoma, kad jis vartoja. Anksčiau jam buvo duodamas automobilis ir niekada nebuvo taip, kad jis sėstų už vairo girtas. Sūnus visada atvažiuoja į šventę, padeda raktelius ir būna tiek laiko, kol išsiblaivo, niekada nesėda už vairo girtas. Tuo metu sūnus turėjo konfliktą, gal nepagalvojo ką daro konflikto metu. Mano, kad sūnus pasielgė labai blogai. Jų šeimoje alkoholio praktiškai niekas nevartoja. Ji beveik nevartoja, vyras – irgi labai mažai, dukra – iš viso nevartoja, o sūnus – mažai. Nežino, kodėl taip atsitiko, gal dėl konflikto. Šiuo metu ji nedirba, bet turi kitokios veiklos, važiuoja į Panarą pas kleboną V. R., ten jam padeda, užsiima visuomenine veikla. Šeimą išlaiko vyras. Šeimoje su sūnumi visų santykiai geri. Ji turėtų daryti gerą įtaką sūnui. Mano, kad ji yra sūnui autoritetas, nes, pavyzdžiui, jei sūnus eina į gimtadienį, klausia jos, ar tie marškiniai tinka, tariasi dėl dovanos, klausia, kada grįžti namo. Jeigu sūnus kažkur išeina, ji visada laukia skambučio, jis visada jai paskambina ir praneša, kada grįš. Jų santykiai visada būdavo tokie, jos manymu, sūnus jos klauso. Ji visada žino, ką jos sūnus veikia, kur išeina, žino jo draugus. Ji nėra bausta administracine tvarka, yra neteista. Kelyje ji yra pakankamai drausmingas žmogus, nemėgsta viršyti greičio, neturėjo jokių problemų. Jokių protokolų ar nutarimų jos atžvilgiu nėra priimta. Ji labai retai važiuoja, nemėgsta viršyti greičio, nėra kažkokia ekstremalė. Kunigas V. R. jai pateikė charakteristiką, jokia kita veikla ji neužsiima. Paskelbus prokuroro teismo posėdyje pateiktą informaciją apie R. P. baustumą administracine tvarka, ji paaiškino, kad nėra taip, jog ji teismo posėdyje sako netiesą, nes ji jaučia didelę įtampą, naktimis negali ramiai miegoti, galbūt yra išsiblaškiusi. Pažeidimas padarytas kiek daugiau nei prieš mėnesį, bet kai tokia įtampa, ji tai pamiršo. Ji darys sūnui įtaką pati nebedarydama pažeidimų, važiuos su sūnumi į bažnyčią pas kleboną sekmadieniais, į mišias, melsis, kad atleistų už visus sūnaus nusižengimus. Ji nemano, kad tai yra blogai. Sūnus įsidarbins, jie kalbėsis apie šį įvykį, kad užsimirštų, kad daugiau nevartotų alkoholio. Ji nėra bausta už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už greičio viršijimą, vairavimą neblaiviai, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Sakytų, jog ji bausta už lengvus pažeidimus. Jai paskirtos baudos už automobilio pastatymą ne vietoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Liudytoja R. C. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 3 d. vakare ji buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 9, kur buvo švenčiamas vakarėlis. Ten taip pat buvo ir R. P., su kuriuo ji susipažino tą patį vakarą vakarėlyje. Visą vakarą ir naktį buvo švenčiama, vakarėlio dalyviai vartojo alkoholinius gėrimus. Matė, kad R. P. buvo labai girtas - kalbėjo nerišliai, buvo sutrikusi judesių koordinacija, vaikščiojo zigzagais, ilgai negalėjo išbūti ant kojų, buvo konfliktiškai nusiteikęs, vieną kartą pats nugriuvo nuo laiptų. Jos akivaizdoje R. P. išgėrė maždaug pusę butelio 0,7 l talpos degtinės „Amber“, nežino jos stiprumo, o vėliau gėrė alkoholinį kokteilį - „Sobieski“ degtinės, maišytos su sultimis, t. y. apie 100 g degtinės. Tą vakarą ji pati maišė svečiams kokteilius. Vėliau vakarėlio dalyviai paprašė konfliktuojančio R. P. išvykti, kartu su juo pasisakė važiuosiąs ir jo draugas L. G. Ji iškvietė jiems taksi, tačiau R. P. nesutiko sėstis į taksi automobilį, kelis kartus bandė pabėgti. Vis jį surasdavo ir nuvesdavo prie taksi automobilio. Taip pat R. P. bandė sėstis į savo automobilį „Mercedes Benz“ prancūziškais numeriais, kuriuo buvo atvykęs į vakarėlį. Nepavyko atimti iš jo automobilio raktelių. Vieną kartą pavyko įsodinti R. P. į taksi automobilį, bet kol jo draugas sėdosi į taksi, R. P. pabėgo ir užsirakino savo automobilyje „Mercedes Benz“. Po to R. P. įsijungė automobilio variklio degimą, ji priėjo prie jo, paprašė atidaryti langą pasikalbėti. Kai jis atidarė langą, ji paprašė jo išlipti iš savo automobilio ir važiuoti su taksi, kitaip iškvies policiją. Jis atsisakė išlipti iš automobilio, pasakė „kvieskit, ką norit“. Tuo metu R. P. draugas L. G. išvažiavo su taksi. Ji nufotografavo automobilio „Mercedes Benz“ valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), taip pat dar kartą paprašė jo išlipti. R. P. jai nieko neatsakė, užsivedė automobilį ir staigiai pajudėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. į priešingą pusę nuo miesto centro. Ji tuoj pat, 2.55 val., paskambino į BPC ir pranešė apie girtą vairuotoją, pokalbio metu pamatė gretima Europos Parko gatve link miesto centro važiuojantį šviesios spalvos automobilį, kuris važiavo labai greitai, tačiau vingiuodamas, tai buvo 2.56 val., eismo aplink jau nebebuvo, tai padarė išvadą, jog tai R. P. automobilis „Mercedes Benz“. Vėliau, 3.44 val. ji dar kartą paskambino į BPC pranešti, jog name rado R. P. asmeninių daiktų - švarką ir telefoną. Apie 4.18 val. jai paskambino policijos pareigūnai, kurie informavo apie tai, jog reikės jos parodymų, apie 4.40 val. atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji parodė savo telefone esančias R. P. nuotraukas, darytas vakarėlio metu (b. l. 21).
Iš R. C. rašytinio 2017 m. kovo 4 d. pareiškimo matyti, kad 2017 m. kovo 4 d., apie 3.40 val. pilietis R. P., būdamas neblaivus, atsisėdo į sidabrinės spalvos „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobilį už vairo ir nereagavęs į prašymus išvažiavo per (duomenys neskelbtini) gatvę miesto link. Apie įvykį buvo pranešta BPC numeriu 112 (b. l. 18).
Liudytojas E. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2017 m. kovo 4 d., apie 3.43 val., dirbdamas pirmojo PK teritorijoje kartu su vyriausiąja patrule M. M. gavo pranešimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) nuo kelio nuvažiavo automobilis „Mercedes Benz“ su prancūziškais valstybiniais numeriais. Apie 4.00 val. atvykus Žaliųjų ežerų g., Vilniuje pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris stovėjo šalikelėje. Automobilis buvo užrakintas, aplinkui nieko nebuvo. Po kurio laiko prie automobilio priėjo akivaizdžiai neblaivus pilietis, kaip vėliau paaiškėjo tai R. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš žodžių), kuris paaiškino, kad tai jo automobilis. Jis šventė gimtadienį sodyboje ir pritrūkus gėrimų jis važiavo pirkti, bet dar buvo blaivus, o vėliau išgėrė. Aplinkui ir automobilyje alkoholinių gėrimų butelių nebuvo. Vėliau minėtas vaikinas paaiškino, kad vairavo automobilį, o po kurio laiko vėl persigalvojo ir aiškino, kad automobilio nevairavo. Atvykus ekipažui 1845 R. P. buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas ir ekipažas 1845 iš pranešėjo priėmė raštišką paaiškinimą dėl vairavimo fakto paliudijimo ir R. P. buvo išvežtas į Priklausomybės lygų centrą dėl alkoholio kiekio kraujyje ištyrimo. Automobilis buvo išvežtas į automobilio saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127, automobilio raktas liko kartu su automobiliu (b. l. 24).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės M. M. 2017 m. kovo 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ji 2017 m. kovo 4 d., apie 3.43 val. dirbdama 1 PK teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu E. M., gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kad (duomenys neskelbtini) nuo kelio nuvažiavo automobilis „Mercedes Benz“ su prancūziškais valstybiniais numeriais. Atvykus Žaliųjų ežerų g. pastebėtas automobilis „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio ir stovėjo šalikelėje, automobilis buvo užrakintas, aplinkui nieko nebuvo. Po kurio laiko priėjo akivaizdžiai neblaivus pilietis, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš žodžių, prie savęs asmuo neturėjo jokio jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento), kuris paaiškino, kad tai jo automobilis, jis šventė gimtadienį sodyboje ir pritrūkus gėrimų jis važiavo pirkti, bet dar buvo blaivus, o vėliau išgėrė. Aplinkui ir automobilyje butelių nuo alkoholinių gėrimų nebuvo. Vėliau minėtas vaikinas aiškino, kad vairavo automobilį, o po kurio laiko vėl persigalvojo ir aiškino, kad automobilio nevairavo. Atvykus ekipažui 1845 R. P. buvo nustatytas 1,77 promilės girtumo laipsnis ir ekipažas 1845 iš pranešėjo priėmė raštišką paaiškinimą dėl vairavimo fakto paliudijimo. R. P. buvo išvežtas į Priklausomybės ligų centrą dėl alkoholio kiekio kraujyje ištyrimo. Automobilis „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 4).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. kovo 4 d., 4.21 val. R. P. buvo nustatytas 1,77 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 5).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2139/2017(01) matyti, kad R. P. kraujyje, paimtame 2017 m. kovo 4 d., 5.35 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,92 promilės etilo alkoholio (b. l. 8).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 365, be kita ko, matyti, kad R. P. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 9).
Iš pirkimo – pardavimo sutarties kopijos matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2016 m. birželio 26 d. priklauso V. P. (b. l. 30).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Mersedes-Benz C200“ CDI kaina yra 3450 eurų (b. l. 31, 32).
Šalies argumentai
Iš teisminio nagrinėjimo metu pateikto R. P. prašymo matyti, jog ji prašo atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 83).
Motyvuojamoji dalis
R. P. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad kovo 3 d. vakarą jis savo tėvui V. P. priklausančiu „Mercedes Benz“ C klasės automobiliu važiavo pas draugę į sodybą švęsti gimtadienio, neapskaičiavo alkoholio kiekio savo organizmui, įvyko konfliktas, sėdo vairuoti. Kaltinamojo teigimu, šiek tiek pavažiavęs jis sustabdė transporto priemonę, nes suprato, kad negali vairuoti. Norėjo išsikviesti taksi, bet pamatė, kad neturi nei piniginės, nei telefono, todėl grįžo iki sodybos, o ten jau laukė policija. Gėrė degtinę ir panašius stipriuosius gėrimus, kokteilius, buvo didelis alkoholio kiekis. Tokie kaltinamojo R. P. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytoja R. C. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2017 m. kovo 3 d. vakare buvo švenčiamas vakarėlis, kuriame dalyvavo ir R. P. Minėtos liudytojos teigimu, visą vakarą ir naktį buvo švenčiama, vakarėlio dalyviai vartojo alkoholinius gėrimus, matė, kad R. P. buvo labai girtas – kalbėjo nerišliai, buvo sutrikusi judesių koordinacija, vaikščiojo zigzagais, ilgai negalėjo išbūti ant kojų, buvo konfliktiškai nusiteikęs, pats nugriuvo nuo laiptų. Jos akivaizdoje R. P. išgėrė maždaug pusę butelio 0,7 l talpos degtinės „Amber“, o vėliau gėrė alkoholinį kokteilį - „Sobieski“ degtinės, maišytos su sultimis, t. y. apie 100 g degtinės. Liudytojos teigimu, vėliau vakarėlio dalyviai paprašė konfliktuojančio R. P. išvykti, buvo iškviestas taksi automobilis, tačiau jis atsisakė važiuoti taksi automobiliu ir nepaklausęs įkalbinėjimų sėdo į savo automobilį „Mercedes Benz“ su prancūziškais valstybiniais numeriais ir išvažiavo, o ji telefonu pranešė policijai (b. l. 21). Iš esmės analogiškus duomenis R. C. nurodė ir savo rašytiniame 2017 m. kovo 4 d. pareiškime (b. l. 18). Tuo tarpu liudytojas policijos pareigūnas E. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2017 m. kovo 4 d., apie 3.43 val., dirbdamas pirmojo PK teritorijoje kartu su vyriausiąja patrule M. M. gavo pranešimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) nuo kelio nuvažiavo automobilis „Mercedes Benz“ su prancūziškais valstybiniais numeriais. Apie 4.00 val. atvykus Žaliųjų ežerų g., Vilniuje pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris stovėjo šalikelėje. Automobilis buvo užrakintas, aplinkui nieko nebuvo. Po kurio laiko prie automobilio priėjo akivaizdžiai neblaivus pilietis, kaip vėliau paaiškėjo tai R. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš žodžių), kuris paaiškino, kad tai jo automobilis, jis šventė gimtadienį sodyboje ir pritrūkus gėrimų jis važiavo pirkti, bet dar buvo blaivus, o vėliau išgėrė. Aplinkui ir automobilyje alkoholinių gėrimų butelių nebuvo. Vėliau minėtas vaikinas paaiškino, kad vairavo automobilį, o po kurio laiko vėl persigalvojo ir aiškino, kad automobilio nevairavo. Atvykus ekipažui 1845 R. P. buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas ir ekipažas 1845 iš pranešėjo priėmė raštišką paaiškinimą dėl vairavimo fakto paliudijimo ir R. P. buvo išvežtas į Priklausomybės lygų centrą dėl alkoholio kiekio kraujyje ištyrimo (b. l. 24). Pažymėtina, kad šie liudytojų R. C. ir E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esminėse detalėse patvirtina kaltinamojo R. P. parodymus. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateiktai versijai, todėl laikytini patikimais. Be to, iš esmės analogiškos liudytojo E. M. nurodytos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės M. M. 2017 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 4). Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2139/2017(01) patvirtina, kad R. P. kraujyje, paimtame 2017 m. kovo 4 d., 5.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,92 promilės etilo alkoholio (b. l. 8). Be to, iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 365, be kita ko, matyti, kad R. P. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 9).
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog R. P. 2017 m. kovo 4 d., apie 2.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 9, vairavo automobilį „Mercedes Benz C“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,92 promilės etilo alkoholio), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo R. P.
2017 m. gegužės 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. P. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 83). Šio teisiamojo posėdžio metu tiek laiduotoja, tiek kaltinamasis, tiek ir jo gynėja palaikė šį prašymą ir prašė R. P. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K–86-895/2015).
Teismo vertinimu, laiduotoja R. P. neatitinka laiduotojui įstatyme ir teismų praktikoje keliamų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį šios laiduotojos atsakomybėn.
Visų pirma pažymėtina, jog byloje esantys R. P. charakterizuojantys duomenys apibūdina ją tiek teigiamai, tiek neigiamai. Iš kartu su prašymu dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. P. pateiktos pažymos matyti, jog Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2017 m. balandžio 6 d. duomenimis R. P. neteista (b. l. 85). Iš pateiktos Pilnų namų bendruomenės steigėjo, kunigo V. R. charakteristikos matyti, jog R. P. apibūdinama kaip atsakinga, pareiginga, patikima, pozityvi ir nuoširdi savanorė (b. l. 84). Visgi teismas pažymi, jog šie teigiamai R. P. charakterizuojantys duomenys nėra pakankami išvadai, jog R. P. yra tinkama laiduotoja ir verta teismo pasitikėjimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, jog R. P. yra šešis kartus bausta administracine tvarka, paskutinį kartą – 2017 m. kovo 13 d. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už kurį jai buvo paskirta 15 Eur dydžio bauda, kurią R. P. sumokėjo 2017 m. kovo 27 d. (b. l. 87-89). Nors pažeidimai, už kurių padarymą R. P. buvo nubausta administracine tvarka, savo pobūdžiu ir nėra itin šiurkštūs ir dalis jų šiuo metu negalioja, tačiau visgi matyti, kad R. P. darė analogiško pobūdžio pažeidimus (t. y. du kartus nubausta už viešosios rimties trikdymą, tris kartus – už stovėjimą ar automobilio pastatymą neleistinose vietose, vieną kartą – už kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą), kas rodo, jog pati R. P. yra linkusi pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, nepaisydama to, jog už ankstesnius analogiškus pažeidimus jai buvo skiriamos administracinės nuobaudos.
Šiame kontekste teismas atmeta gynybos argumentus apie tai, kad R. P. padaryti teisės pažeidimai nėra šiurkštūs, be to dalis jų nulemti vietos stokos kieme (duomenys neskelbtini) mikrorajone (automobilis pastatytas pažeidžiant parkavimo taisykles). Teismo vertinimu, administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų darymas remiantis tik tuo, kad nėra vietos pastatyti automobilį arti namų, nėra ir negali būti pateisinamas tokia priežastimi. Priešingai, toks sistemingas pažeidėjo elgesys rodo jo veiksmų tyčinį pobūdį ir sąmoningą įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą, o kartu kelia abejones tokio asmens galimybėmis kaltinamajam daryti tinkamą poveikį, t. y. būti laiduotoju.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. P., pateikdama teismui rašytinį prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kartu su prašymu pateikė tik tuos rašytinius duomenis, kurie ją charakterizuoja teigiamai, tuo tarpu duomenų apie baustumą administracine tvarka ji nepateikė, nors nekyla abejonių, kad ji žinojo, jog yra bausta. Ši aplinkybė rodo, kad taip ji siekė nuo teismo nuslėpti aplinkybę, jog yra ne kartą bausta administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą. Maža to, teisiamojo posėdžio metu teismui uždavus klausimą, ar ji nėra bausta administracine tvarka, R. P. atsakė, jog ji administracine tvarka nebausta, t. y. nurodė teismui klaidinančius duomenis. Tuo tarpu netrukus po tokių laiduotojos teiginių prokuroro pateiktas išrašas apie R. P. administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus leidžia daryti priešingą išvadą. R. P. teisino tokį savo elgesį tuo, kad ji dėl įtampos šį faktą pamiršo, visgi teismas nėra linkęs tikėti šia laiduotojos R. P. pateikta versija, kadangi paskutinį kartą jį buvo nubausta už pažeidimo, padaryto 2017 m. kovo 13 d. padarymą, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog R. P. galėjo pamiršti apie nuobaudą, paskirtą vos prieš mažiau nei du mėnesius, bei apie baudą, kuri sumokėta kiek daugiau nei prieš mėnesį. Kartu šios aplinkybės bei pačios R. P. teisme duoti paaiškinimai rodo, jog ji suvokia ir aiškiai supranta, kokie pažeidimai užtraukia baustumą administracine tvarka.
Visos pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, jog R. P. tyčia proceso dalyvių, tame tarpe ir savo sūnaus (t. y. kaltinamojo) akivaizdoje nurodė teismui klaidinančius duomenis, kas rodo, jog R. P. elgesys (net ir sūnaus akivaizdoje) nėra tinkamas ir prieštarauja tiek jos deklaruojamoms, tiek visuomenėje priimtinoms moralinėms normoms bei vertybėms. Teismas pažymi, kad teismo pasitikėjimo nėra vertas toks laiduotojas, kuris sako netiesą teismo posėdyje kaltinamojo, t. y. asmens, už kurį ketinama laiduoti, akivaizdoje.
Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad iš teisme duotų kaltinamojo ir laiduotojos parodymų matyti, jog R. P. iš esmės neturi galimybės daryti teigiamą įtaką R. P. Nors iš laiduotojos R. P. parodymų matyti, kad ji savo sūnaus elgesį vertina kritiškai, mano, jog yra savo sūnui autoritetas ir gali jam daryti įtaką, tačiau laiduotoja nesugebėjo konkrečiau ir detaliau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką ji gali daryti savo sūnui, kuo pasireiškia jos autoritetas ir pan. Laiduotojos teigimu, ji darys sūnui įtaką pati nebedarydama pažeidimų, važiuos su sūnumi į bažnyčią pas kleboną sekmadieniais, į mišias, melsis, kad atleistų už visus sūnaus nusižengimus. Teismo vertinimu, tokie R. P. paaiškinimai lakoniški, neatspindi realaus jų poveikio nebrandžiai asmenybei ir tik dar labiau sustiprina pagrindą manyti, jog ji negali būti laikoma tinkama laiduotoja. Taigi jos galimybės daryti R. P. teigiamą įtaką tėra deklaratyvios, galimai nulemtos formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Pažymėtina, jog R. P. teiginiai apie tai, kaip pasireiškia jos autoritetas sūnui (pasak jos, ji yra sūnui autoritetas, nes, pavyzdžiui, jei sūnus eina į gimtadienį, klausia jos, ar tie marškiniai tinka, tariasi dėl dovanos, klausia, kada grįžti namo), taip pat anksčiau minėti teiginiai apie įtakos darymą sūnui nelaikytini tvirtais, patikimais argumentais, galinčiais sudaryti pakankamą pagrindą manyti, jog R. P. galėtų daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui. Pastebėtina, jog R. P. paaiškinimai apie jos santykius su sūnumi yra gana dviprasmiški, t. y. vienu atveju ji teigia, kad visada žino, ką jos sūnus veikia, kitu atveju teigia, jog sūnus buvo užsisklendęs, nepasakojo jai apie įvykį (taigi apie jo šį įvykį jai nepapasakojo nei jo metu, nei iš karto po įvykio). Tokie R. P. paaiškinimai neįtikino apie glaudžius jos ir sūnaus santykius, tuo tarpu laiduotoju gali būti toks artimos aplinkos žmogus, kurį su kaltinamuoju sieja glaudūs asmeniniai santykiai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu R. P. išsakė savo poziciją dėl savo ateities planų, t. y. nurodė, jog mąsto apie išvykimą į užsienį, kadangi dėl šio įvykio jis patirs išlaidas. Pažymėtina, jog tokiu atveju lieka nesuderinami laiduotojos deklaruoti įtaką darysiantys planai važiuoti su sūnumi į bažnyčią, melstis ir pan., kadangi sūnus planuoja išvykti iš Lietuvos. Nepaisant net to, kad pati R. P. nepaminėjo žinanti tokius kaltinamojo planus, o išgirdusi tokius parodymus nepaaiškino, kaip ji darys teigiamą įtaką į užsienį išvykusiam kaltinamajam. Šiame kontekste pažymėtina, jog bet kokios laiduotojo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam per atstumą, nebūnant kartu su juo ir neturint galimybės realiai jo kontroliuoti, yra labai ribotos, o galbūt ir visai neįmanomos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, nesant BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, t. y. nesant tinkamo ir teismo pasitikėjimo verto laiduotojo, galinčio daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nesant BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos, kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos neanalizuotinos.
Dėl R. P. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę R. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. P. – yra jauno amžiaus, nedirbantis (b. l. 54), studentas (b. l. 80), anksčiau neteistas (b. l. 51), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 52-53), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.
Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
R. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas 1,92 promilės etilo alkoholio. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. P. vairavo, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.
Kaltinamajam R. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –dokumentų paėmimas (b. l. 40-42) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. įvykio metu vairuotas automobilis „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso jo tėvui V. P. Tai matyti iš byloje esančios pirkimo – pardavimo sutarties kopijos (b. l. 30). Valstybinis kaltintojas baigiamojoje kalboje prašė iš kaltinamojo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - 3450 Eur. Teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, todėl atsižvelgus į BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas gali iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vis tik pažymėtina, kad tiek turto konfiskavimas, tiek konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltininko, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamasis R. P. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas, administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus nebaustas, studentas, periodiškai įsidarbina dirbdamas sezoninius darbus (ne studijų laikotarpiu), savarankiškų pajamų negauna. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju nei automobilio „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nei pinigų, atitinkančių automobilio vertę, konfiskavimas netaikytinas.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.
Paskirti R. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti V. P.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.