- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- AN2-352-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00226-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarimo V. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. S. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur bauda su 1 450 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“ be banderolių ir 16 pakelių cigarečių ,,Sobrane“ su baltarusiškomis banderolėmis bei transporto priemonės ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu apygardos teismui V. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei spręsti dėl liudytojų V. S. ir E. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl žinomai melagingų parodymų davimo teisme.
2.1. Skunde nurodo, kad teismas nevertino liudytojo V. S. parodymų atitikimo kitiems įrodymams, parodymų nuoseklumo bei parodymuose esančių loginių ir faktinių prieštaravimų, o būtent: 1) liudytojas nurodė, kad vyko į kelio postą „nesulaukus nuotraukų ir skambučio apie nustatytus pažeidimus“, tačiau tas pats liudytojas parodė, kad detalus muitinis tikrinimas užtrunka 15-25 minutes ir ilgiau, tuo tarpu šiuo atveju nuo automobilio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kelio postą praėjus apie 10 min., liudytojo parodymais, jau buvo tikėtasi gauti tikrinimo rezultatus. Vertinant pasienio ir muitinio tikrinimų reikalavimus bei tai, kad liudytojui šios darbo technologijos yra gerai žinomos, darytina išvada, kad nurodyta vykimo link (duomenys neskelbtini) kelio posto priežastis faktiškai ir logiškai yra negalima, todėl kyla pagrįsta abejonė ar liudytojas buvo liudytojo nurodytoje vietoje nurodytu laiku „apie 04.41 val. važiuojant su vyriausiuoju tyrėju E. G. nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kelio posto, ties senuoju postu, maždaug 500-600 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto; 2) liudytojas parodė, kad „įvertinus trumpą tikrinimo laiką, buvo priimtas sprendimas atlikti transporto priemonių pakartotinį patikrinimą“ ir būtent tuo tikslu buvo vykstama link (duomenys neskelbtini) kelio posto, tačiau nurodytu laiku muitinis patikrinimas dar nebuvo baigtas ir liudytojui dar nebuvo žinoma muitinio patikrinimo trukmė. Šios dvi liudytojo parodymų dalys yra kardinaliai priešingos, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl liudytojo galimai melagingų parodymų; 3) liudytojo nurodyta prasilenkimo su V. S. vieta „ties senuoju postu, maždaug 500-600 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto“ yra tiesioginio matomumo zonoje nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto, ką parodė ir pats liudytojas ir Muitinės departamento į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 28 d. faktų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau prie bylos pridėtoje laikmenoje Nr. 3 (DVD+R), kurioje automobilių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvykimo iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto ir sugrįžimo į muitinės postą vaizdo įrašas liudytojo parodymuose nurodytas aplinkybes paneigia. Teismo posėdyje, įrašo peržiūros metu buvo aiškiai konstatuota, kad V. S. išvykus „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto, viso kelio atkarpoje visą laikotarpį nebuvo priešpriešiais atvykstančių automobilių ir joks automobilis matomame kelio ruože neapsisuko. Papildomai apklaustas liudytojas 2019-05-28 teismo posėdyje parodė, kad tuo metu, kada pamatė V. S. vairuojamą automobilį atvykstantį nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto, jis važiavo „riedėjimo greičiu iki 10 km/h“, „važiavo išjungtomis šviesomis, šviesas išjungė tarp aikštelės ir senojo posto“. Šie liudytojo parodymai prieštarauja pirminiams parodymams.
2.2. Skunde nurodoma, kad yra prieštaravimų tarp liudytojo V. S. ir kartu vykusio liudytojo E. G. parodymų, kuris parodė, kad važiuojama buvo ne „riedėjimo“, o „normaliu greičiu“. Papildomai apklaustas liudytojas 2019-05-28 teismo posėdyje parodė, kad jo vairuojamo automobilio šviesas „išjungė matantis šviesų srautui iš posto“, kurį skleidė nuo posto atvykstantys automobiliai. Taip pat liudytojas parodė, kad apsisuko „iš karto už salelės“, kuri skiria eismo juostas. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių liudytojo parodymų, nelygino jų su kitais byloje ištirtais įrodymais. Prie bylos pridėtoje laikmenoje Nr. 2 (DVD+R), kurioje muitinės pareigūnų atliktas faktų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas buvo ištirtas teismo posėdžio metu. Įraše aiškiai matomos šios aplinkybės: a) eismo juostas skirianti salelė ir (duomenys neskelbtini) kelio posto matomumo pirmoji riba praktiškai sutampa, gali skirtis kelių metrų atstumu; b) būtent ties šia vieta (skiriamąja salele) yra kelio vingis į kairę, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto, kas ir riboja matomumą. Šia aplinkybę patvirtina ir Muitinės departamento į bylą patekta vietovės schema, c) važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto prieš aukščiau minėtą posūkį yra įkalnė, šia aplinkybę parvirtina ir prie bylos pridėtoje laikmenoje Nr. 3 esantis vaizdo įrašas. Šie byloje esantys įrodymai paneigia liudytojo V. S. parodymus. Dėl vietovės reljefo ir kelio vingio bei medžių atvykstančių nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto automobilių šviesų spektras yra įmanomas pamatyti, tik esant tiesioginiam (duomenys neskelbtini) kelio posto matomumui. Pamačius nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto atvykstančius automobilius apsisukti „iš karto už salelės“ ir važiuoti jiems iš paskos įmanoma tik jei jie sutinkami ties pačia salele ar jau ją pravažiavę, nes, kaip matoma vaizdo įraše, eismo juostas skiriančios salelės vieta ir nuo posto atvykstančių automobilių pirmos matomumo galimybės vieta, sutampa. Yra neįmanoma apsisukti „iš karto už salelės“ nesustabdžius automobilio ir nepalaukus kol pravažiuos priešpriešai atvykstantis automobilis. d) liudytojas parodė, kad prasilenkimo metu atvykstantys automobiliai „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo dideliu greičiu, didesniu nei 90km/h. Šiuos parodymus paneigia prie bylos pridėtoje laikmenoje Nr. 3 (DVD+R), kurioje automobilių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvykimo iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto ir sugrįžimo į muitinės postą vaizdo įrašas. Teismo posėdyje įrašo peržiūros metu buvo aiškiai konstatuota, kad V. S. išvykus „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto 04 val. 47 min. 08 sek. jo automobilis matomumo zonoje dar matomas 04 val. 47 min. 51 sek., matomumo zonoje vykimo trukmė ne trumpesnė nei 43 sekundės, matomumo zonos atstumas, remiantis Muitinės departamento pateiktu 2018 m. lapkričio 28 d. faktų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne didesnis nei 600 metrų. Taigi maksimalus galimas vidutinis V. S. vairuojamo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytoje atkarpoje greitis (600 m per 43 s) yra 50 km/h. Taip pat vaizdo įrašas laikmenoje Nr. 3 patvirtina, kad išvykus iš (duomenys neskelbtini) kelio posto V. S. vairuojamo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis buvo tolygus, o ne greitėjantis.
2.3. Skundo autoriaus nuomone, pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl vaizdo įrašų, kurie yra objektyvūs ir juose užfiksuotų aplinkybių neįmanoma pakeisti, tačiau priimtą nutarimą grindė liudytojo V. S. parodymais, kurie prieštarauja vaizdo įrašuose užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms.
2.4. Apeliantas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik dalimi liudytojo A. S. parodymų, kadangi po vaizdo įrašo peržiūros pirmosios instancijos teisme, jis parodė, jog matomą „VW Transporter“ tikrino, kaip ir visas transporto priemones“ bei į užduotą klausimą atsakė, kad šiame „VW Transporter“ „nebuvo nepaslėptų cigarečių“.
2.5. Apeliantas teigia, kad teismas nesirėmė liudytojo D. Č. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad jo pažįstamas baltarusis S. jam pasakė vietą, kurioje jis „gali rasti cigarečių“. Apie laiką, kiekį, cigarečių kainą jie niekada nesitarė. Cigaretes nurodytoje vietoje jis rado pirmą kartą. Į teismo klausimą: „ar nebuvo vėliau prašoma sumokėti už cigaretes?“, liudytojas atsakė: „nebuvo“. Liudytojo parodymai nebuvo vertinami, o remiamasi asmens paaiškinimu pateiktu atsakant į klausimus dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Liudytojo D. Č. parodymai yra perfrazuojami ir interpretuojami. Teismas negali interpretuoti liudytojo parodymų, kad cigaretes paliko būtent D. Č., remiantis asmens apklausiamo dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, kitoje administracinio nusižengimo byloje, paaiškinimo fraze, kad dėl cigarečių buvo „iš dalies susitaręs“. Apklausiamas teisme liudytojas paaiškino, kad susitarimas „iš dalies“ būtent ir reiškia vietos, kur būna paliekamos cigaretės žinojimas.
2.6. Skunde nesutinkama, kad apylinkės teismas rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo bylomis Nr. ei-1403-809/2019, Nr. ei-1431-1066/2019, kuriose yra konstatuota, kad „V. S. 2018 m. spalio 19 d. apie 05.00 val (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos atvyko į (duomenys neskelbtini) kelio postą jam priklausančiu lengvuoju automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žodžiu deklaravo, kad jokių deklaruojamų prekių negabena, atlikus automobilio detalų tikrinimą kartu su muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais, automobilio salone ant galinės sėdynės ir automobilio bagažo skyriuje buvo surasta nedeklaruotų 1 450 pakelių (29 000 vnt.) cigarečių „Minsk Superslims“ be banderolių ir 16 pakelių (320 vnt.) cigarečių „Sobrane“ su baltarusiškomis banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant mokėtinus mokesčius 4 588,58 Eur“, tačiau nutarimas dėl tokios V. S. veikos priimamas vėliau ir būtent remiantis šiais procesais.
2.7. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino liudytojų A. G. ir J. K. parodymų atitikimo kitiems byloje surinktiems įrodymams, atitikimo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tačiau atmetant liudytojų parodymus rėmėsi vien jų tikimybės būti suinteresuotais buvimu. Liudytojai A. G. ir J. K. buvo atleisti iš tarnybos būtent dėl V. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo neužkardymo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į V. S. apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. V. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai, sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino V. S. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kad skundžiamo nutarimo išvados jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo šį nutarimą pakeisti ar panaikinti.
8. Apeliaciniame skunde ginčijamas liudytojo V. S. parodymų patikimumas, nurodant, kad jis galimai melavo nurodytas aplinkybes, jo parodymuose yra prieštaravimų. Nurodo, kad liudytojo teigimu, į kelio postą jis vyko nesulaukęs nuotraukų ir skambučio apie nustatytus pažeidimus, nors pats nurodė, kad muitinis tikrinimas užtrunka 15-25 minutes. Be to, liudytojas priėmė sprendimą pakartotinai tikrinti transporto priemonę, dar neturėdamas informacijos apie patikrinimo eigą ir rezultatus. Šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi apygardos teismas liudytojo V. S. parodymus laiko nuosekliais, neprieštaringais, išsamiais, neprieštaraujančiais byloje esančiai įrodymų visumai ir, netgi priešingai, jo parodymų patikimumą patvirtina bylos medžiaga. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas V. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Nurodė, kad muitinės pareigūnai, atliekantys detalų transporto priemonių tikrinimą, buvo įpareigoti tikrinamas vietas fotografuoti, ieškoti draudžiamų daiktų ir nuotraukas pateikti el. paštu. 2018 m. spalio 18-19 d. buvo surengta tikslinė operacija pakartotinai tikrinti rizikingas transporto priemones, kurios galėtų gabenti cigaretes. Kadangi po V. S. detalaus transporto priemonės patikrinimo nesulaukė nuotraukų, skambučių, atsižvelgęs į tai, kad tikrinimas truko trumpą laiką, nusprendė atlikti pakartotinį transporto priemonės tikrinimą. Iš šių parodymų seka, kad liudytojui pasirodė įtartina, kad transporto priemonės tikrinimas truko pakankamai trumpai, lyginant su įprastiniu tikrinimo laiku, nebuvo gautos nuotraukos, padarytos tikrinimo metu, nors pareigūnai buvo įpareigoti tai daryti. Liudytojas nenurodė tikslaus, apibrėžto laiko, po kurio nusprendė atlikti pakartotinį transporto priemonės patikrinimą, o priešingai – nurodė savo subjektyvų aplinkybių vertinimą, t. y. kad jam pasirodė per trumpas transporto priemonės patikrinimo laikas, todėl tai sukėlė įtarimų. Be to, kaip vėliau paaiškėjo, V. S. transporto priemonėje buvo rastos nedeklaruotos cigaretės.
9. Liudytojo V. S. parodymus patvirtina ir liudytojo E. G. parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas V. S.. Šių muitinės pareigūnų parodymuose, priešingai, nei teigia apeliantas, prieštaravimų nėra. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad buvo gauta informacija apie į Baltarusijos Respubliką išvykusias rizikingas D. Č. ir V. S. vairuojamas transporto priemones, kadangi jomis gali būti gabenamos cigaretės. Muitinėms pareigūnams buvo sukurta užduotis atlikti eksterjero, interjero detalų patikrinimą, fotografuoti tikrinamas vietas ir nuotraukas pateikti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams. Nurodė, kad buvo nuspręsta minėtas transporto priemones patikrinti pakartotinai, kadangi jos buvo įtrauktos į rizikos grupę, tačiau nebuvo gautos jų patikrinimo nuotraukos. Dar parodė, kad važiuodami su pareigūnu V. S. link (duomenys neskelbtini) kelio posto, pastebėjo dvi viena paskui kitą važiuojančias transporto priemones (priekyje važiavo ,,Audi A4“, už jos - ,,VW Transporter“), su kuriomis prasilenkė ir šią informaciją perdavė savo kolegoms A. Č. ir J. V.. Apsisuko ir važiavo paskui minėtas transporto priemones. Tuo remiantis, tiek liudytojo V. S., tiek liudytojo E. G. parodymai laikytini patikimais, objektyviais, neprieštaringais, kuriuos patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga. Pažymėtina, kad pareigūnų suinteresuotumas nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos baigtimi nenustatytas, todėl netikėti muitinės pareigūnų nurodytomis nusižengimo padarymo aplinkybėmis, nėra pagrindo.
10. Apeliantas taip pat nurodė, kad liudytojo V. S. nurodyta prasilenkimo su V. S. vieta yra tiesioginio matomumo zonoje nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto, tačiau prie bylos pateiktas vaizdo įrašas paneigia šias aplinkybes, kadangi matyti, jog V. S. vairuojamas automobilis, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto, neprasilenkė su nei viena transporto priemone ir muitinės pareigūnai V. S. bei E. G. negalėjo tarnybiniu automobiliu, pamatę pažeidėjo V. S. transporto priemonę, apsisukti iškart už salelės. Šį apelianto argumentą apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi iš byloje esančio nakties metu fiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad išvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) kelio posto filmavusi vaizdo kamera fiksuoja tik ribotą teritoriją. Vaizdo kamera stovi ir fiksuoja vaizdą iš kelio posto kairės šoninės dalies, išvažiavus iš posto, kelias sukasi kairiau, kol išnyksta iš filmuojančios kameros akiračio. Vaizdo kamera fiksuoja ribotą ir gan nedidelę kelio atkarpą, toliau esanti kelio atkarta nėra fiksuojama ir nėra fiksuota įraše. Akcentuotina ir tai, kad tiek pats apeliantas, tiek ir kitas administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Č., vairavęs automobilį ,,Audi A4“, neneigė aplinkybės, kad važiuodami nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto prasilenkė su muitinės pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Nors ir vaizdo įraše nesimato (duomenys neskelbtini) pareigūnų tarnybinio automobilio, tačiau tai nereiškia, kad pareigūnų parodymai yra melagingi ir jų ten išvis nebuvo, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kokiu kampu ir atstumu ši vaizdo kamera filmuoja vaizdą. Papildomai pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, kurioje tiksliai vietoje (duomenys neskelbtini) pareigūnai V. S. ir E. G. apsisuko tarnybiniu automobiliu, pamatė pažeidėjų automobilius, esminės reikšmės šiai bylai neturi ir paties nusižengimo padarymo fakto niekaip negalėtų paneigti.
11. Apeliantas nesutinka ir su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė liudytojo A. S. parodymų dalimi, kad jis tikrino vaizdo įraše užfiksuotą ,,VW Transporter“, jame nebuvo rasta cigarečių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi tik dalimi šio liudytojo parodymų, kadangi apklausiamas apylinkės teisme jis iš pradžių parodė, kad neprisimena, ar atlikinėjo V. S. transporto priemonės patikrą, tačiau tos nakties budėjimo metu nebuvo nustatęs, kad kokiame nors automobilyje būtų neteisėtai gabenamos prekės. Tik po vaizdo įrašo peržiūros liudytojas jau neva prisiminė, kad šioje transporto priemonėje nebuvo rasta draudžiamų daiktų. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai yra prieštaringi, jis neatlikinėjo nei pradinės transporto priemonės, nei papildomos jos patikros, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi tik dalimi jo parodymų, Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad atlikus pakartotinį automobilio ,,VW Transporter“ patikrinimą, buvo rastos muitinei nepateiktos cigaretės, todėl jo parodymų dalį paneigia ir objektyvios byloje nustatytos aplinkybės.
12. Skunde apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą remtis liudytojo D. Č. (duomenys neskelbtini) pateiktu paaiškinimu, o ne teismo metu duotais parodymais, kad jo pažįstamas baltarusis S. jam pasakė vietą, kurioje jis „gali rasti cigarečių“. Apie laiką, kiekį, cigarečių kainą jie niekada nesitarė. Cigaretes nurodytoje vietoje jis rado pirmą kartą. Atmesdamas šį apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-317/2019 D. Č. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018 m. spalio 19 d. apie 5.00 val., iš Baltarusijos Respublikos į (duomenys neskelbtini) kelio postą esantį, (duomenys neskelbtini), atvyko lengvuoju automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. S., žodžiu deklaravo, kad negabena jokių deklaruojamų prekių, išskyrus kurą automobilio kuro bake, atlikus automobilio detalų tikrinimą kartu su muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais, o automobilio salone, ant galinės sėdynės ir automobilio bagažo skyriuje vietoje atsarginio rato, buvo surasta nedeklaruotų 2240 pakelių (44800 vnt.) cigarečių „Minsk Superslims“, 600 pakelių (12000 vnt.) cigarečių „West“ ir 70 pakelių (1400 vnt.) cigarečių „L&M Blue“ su filtrais be banderolių, kurių bendra vertė įskaitant mokėtinus mokesčius 9 116,70 Eur. Apygardos teismas pažymi, kad įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo nutarimas nėra kvestionuojamas ir nėra iš naujo vertinamos jame nustatytos ir įrodytomis pripažintos aplinkybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad: „<...>teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai“ (8 punktas). Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė šio liudytojo parodymais, kadangi jie yra prieštaringi bei paneigti byloje esančiais įrodymais. Be to, šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekia sušvelninti V. S. padėtį arba padėti išvengti administracinės atsakomybės, todėl jo parodymai nelaikytini patikimais ir dėl šios priežasties teismas plačiau nepasisako bei jų nevertina.
13. Apeliantas nesutinka, kad skundžiamame nutarime teismas rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo bylomis Nr. ei-1403-809/2019 ir Nr. ei-1431-1066/2019, kuriose yra neva konstatuojamas V. S. padaryto administracinio nusižengimo faktas. Atmesdamas šį apelianto argumentą, apygardos teismas pažymi, kad minėtose bylose nebuvo sprendžiamas V. S. kaltės klausimas, o buvo vertinami Muitinės departamento prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos priimti sprendimai dėl muitinės pareigūnų J. K. ir A. G. veiksmų. Šiose Vilniaus apygardos administracinio teismo bylose nebuvo pripažinta, kad V. S. padarė administracinį nusižengimą, o tik remiamasi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2018 m. gruodžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – Išvada) nustatytomis aplinkybėmis, kad papildomo patikrinimo metu V. S. vairuojamame automobilyje buvo rastos cigaretės, kurios nebuvo užfiksuotos atliekant pradinį transporto priemonės detalųjį patikrinimą. Šios aplinkybės buvo reikšmingos vertinant muitinės pareigūnų J. K. ir A. G. veiksmus, o ne sprendžiant V. S. administracinės atsakomybės klausimą.
14. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime nebuvo remiamasi ir vertinami liudytojų A. G. ir J. K. duoti parodymai kitų bylos aplinkybių kontekste ir jų parodymus, kad tikrinant angare V. S. ir D. Č. vairuotas transporto priemones, nedeklaruotų cigarečių nebuvo rasta, vertino kritiškai. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo atliktam liudytojų A. G. ir J. K. parodymų vertinimui ir pažymi, jog Išvadoje konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) posto vyriausiasis inspektorius A. G. ir vyresnysis inspektorius J. K. netinkamai vykdė savo funkcijas 2018 m. spalio 19 d. apie 4.42 val. detalaus tikrinimo vietoje, tikrinant transporto priemones (,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir matydami, kad jų salonuose buvo neslepiant gabenamos cigaretės, kurios nebuvo deklaruotos ir nesumokėti privalomi mokesčiai, tyčia nesiėmė teisėtų privalomų atlikti veiksmų ir išleido iš posto teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją minėtas transporto priemones su kontrabandos būdu gabenamomis cigaretėmis, todėl tokie veiksmai vertintini kaip muitinės pareigūno vardo diskreditavimas ir nuspręsta muitinės pareigūnus J. K. ir A. G. atleisti iš pareigų (b. l. 32-43). Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo bylose Nr. ei-1403-809/2019 ir Nr. ei-1431-1066/2019 A. G. ir J. K. skundai dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimtų sprendimų atleisti juos iš užimamų pareigų, buvo atmesti. Ir nors šie priimti sprendimai dar nėra įsiteisėję, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šie liudytojai turi suinteresuotumą, kadangi jų atžvilgiu šiuo metu nagrinėjamos bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir tai sudaro pagrindą abejoti jų parodymų patikimumu, kadangi, siekdami išvengti atsakomybės arba sušvelninti savo teisinę padėti, gali duoti melagingus parodymus. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo remtis liudytojų A. G. ir J. K. parodymais, jie laikytini nepatikimais ir paneigtais byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Papildomai pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu konstatuota, kad transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), detalaus tikrinimo patalpose muitinės pareigūnų buvo apžiūrėta tik vizualiai, ją apžiūrėjo pareigūnas A. G., o pareigūnas J. K. prie minėtos transporto priemonės buvo tik priėjęs, jokio tikrinimo apskritai neatliko, patikrinimas truko vos 3 minutes, kas patvirtina, kad pareigūnai neatliko minėtų transporto priemonių ir jais vykusių keleivių gabenamų prekių muitinių tikrinimų <...> jų paaiškinimai neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. G. ir J. K. paaiškinimai apie atliktą patikrinimą yra melagingi ir klaidinantys, jais nebuvo galima grįsti išvados, kad pirminio patikrinimo metu jokių neleistinų daiktų tikrinamame automobilyje nebuvo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarimas V. S. administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.
16. Apeliantas skundu prašė ir spręsti klausimą dėl liudytojų V. S. ir E. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl žinomai melagingų parodymų davimo teisme. Teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, kad liudytojų V. S. ir E. G. nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nenustatytas jų suinteresuotumas šios bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo juos patraukti administracinėn atsakomybėn už žinomai melagingų parodymų davimą teisme. Be to, šie liudytojai apklausiami pirmosios instancijos teisme buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisiekė sakyti tiesą, todėl jų parodymų patikimumas teismui nekelia abejonių. Dėl šių aplinkybių šioje dalyje skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.