- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-1268-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45150-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės G. K. ieškinį atsakovei J. M. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. K. 2017 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei J. M., prašydama pripažinti atsakovės J. M. 2016-09-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą iš dalies negaliojančiu ab intio ir taikyti restituciją – paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu įgytą nekilnojamąjį turtą - 21/100 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinti į pirminę nuosavybės teisės į šį turtą turėtojo padėtį; pripažinti, kad nuo 1976 m. iki 1986 m. ieškovė G. K. ir J. M. gyveno faktinėje santuokoje ir tvarkė bendrą ūkį, t.y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažinti, kad 21/100 dalis namo yra ieškovės ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, kurioje jų nuosavybės teisės dalys yra lygios.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovės G. K. ieškinys neatitinka CPK 115 ir 135 straipsniuose nustatytų ieškiniui keliamų formaliųjų turinio ir formos reikalavimų, dėl ko nustatė terminą ieškinio trūkumas pašalinti.
3. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, tačiau nenurodo konkrečios šio liudijimo dalies, kurią ji prašo pripažinti negaliojančia, todėl šis ieškovės reikalavimas tikslintinas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti, kad 21/100 dalis namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, kurioje ieškovės ir atsakovės dalys yra lygios, tačiau nepatikslina, į kokią konkrečiai ginčo turto dalį ji reiškia reikalavimą, t. y. įpareigotina nurodyti dalį, išreikštą skaičiais.
4. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo pagal testamentą liudijimą ir taikyti restituciją, todėl, priešingai, nei nurodo ieškovė, ieškinys yra turtinis. Dėl to ieškovė įpareigojama nurodyti ieškinio sumą, t. y. nurodyti grąžintino ginčo turto dalies, į kurią pretenduoja ieškovė, rinkos vertę, taip pat nurodyti, kokio dydžio žyminis mokestis turi būti sumokėtas šiuo konkrečiu atveju bei nurodyti, kokios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ji prašo atidėti iki teismo sprendimo paskelbimo, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės sunkią finansinę padėtį.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą kartu su ieškiniu turi būti pateikti ieškinio reikalavimą patvirtinantys įrodymai. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji su J. M. vedė bendrą ūkį ieškovės nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 1976 metų iki 1985 metų. Ieškovės pateikti UAB „Senukų prekybos centras“ pirkinių kvitai yra išrašyti 2012 metais, t. y. praėjus 26 metams po bylos nagrinėjimui aktualaus laikotarpio pabaigos. Be to į bylą pateiktas išlaidų raštelis neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, jis yra neinformatyvus – nėra aišku, nei kas surašė šį raštelį, nei kokios išlaidos jame nurodomos. Ieškovė taip pat įpareigojama pateikti teismui įrodymus, kodėl į teismą su reikalavimu pripažinti ginčo turtą bendrąja daline jos ir J. M. nuosavybe ji kreipėsi tik dabar, nors, kaip nurodo pati ieškovė, jungtinė veikla nutrūko 1986 metais.
Šalies argumentai
6. Ieškovė G. K., atsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį, 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovės J. M. 2016-09-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. TPV-7341 iš dalies negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu įgytą nekilnojamąjį turtą – 21/100 d. namo, tai yra jo ½ dalį, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti į pirminę nuosavybės teisės į šį turtą turėtojo padėtį; pripažinti, kad nuo 1976 m. iki 1986 m. ieškovė G. K. ir J. M. gyveno faktinėje santuokoje ir tvarkė bendrą ūkį, t.y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažinti, kad ieškovei priklauso 1 aukšto ½ d. patalpų 1-12 (21,10 m²), 1-13 (7,91 m²), 1-14 (1,94 m²), 1-15 (2,49 m²), 1-16 (13,12 m²), pastogė: ½ d. patalpų 1-27 (bendras plotas 35,06 m²). Taip pat prašė kviesti į teismą ir apklausti liudytojais G. J., D. R., T. M., kurie patvirtintų bendrą ieškovės ir J. M. bendro turto sukūrimo faktą. Prašė atleisti nuo 616 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo iki sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovės G. K. ieškinį atsakovei J. M. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir kt. reikalavimų laikė nepaduotu ir grąžino ieškinį su priedais jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad atsisakymas priimti ieškovės ieškinį nurodytai atsakovei nurodytu pagrindu neužkerta kelio kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pateikiant proceso įstatymus atitinkantį procesinį dokumentą.
Šalies argumentai
8. Teismas konstatavo, kad, nustačius terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, teismui pateiktame ieškinyje ieškovė suformulavo dar vieną papildomą savarankišką reikalavimą – prašo pripažinti, kad ieškovei priklauso I aukšto ½ dalis patalpų, pažymėtų indeksais 1-12 (21,10 kv. m.), 1-13 (7,91 kv. m.), 1-14 (1,94 kv. m.), 1-15 (2,49 kv. m.), 1-16 (13,12 kv. m.), ½ dalis pastogės patalpų, pažymėtų indeksu 1-27 (bendras plotas 35,06 kv. m.). Pastarasis reikalavimas yra suformuluotas netiksliai, nes iš reikalavimo formuluotės neaišku, ar ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką, ar reiškia reikalavimą dėl atidalijimo, nes naudoja frazę „priklauso“. Be to tai naujas savarankiškas reikalavimas, kurio nebuvo pradiniame ieškinyje, ir be kita ko, taip formuluojamas reikalavimas turėtų būti tikslinamas bei nurodomas jo pagrindas, kurio dabar ieškinyje nėra nurodyta.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sąlygoja tai, kad ieškinys negali būti priimamas, nes ieškovė, nors ir siekė šalinti trūkumus, tačiau esminių trūkumų nepašalino, nesuformulavo tiksliai ir aiškiai ieškinio reikalavimų (antrasis reikalavimas dėl bendrosios jungtinės veiklos yra taip pat neaiškus, nes nenurodoma, kokį turtą buvo susitarta sukurti, sudarant jungtinės veiklos susitarimą). Teismo teigimu, papildomo termino trūkumams nustatymas sąlygotų bylos nagrinėjimo užtęsimą, kas nesuderinama su civilinio proceso įstatymo nustatytais principais – proceso koncentracija ir ekonomiškumu, kooperacijos principu, tinkamu rungimosi principo užtikrinimu, be to, proceso įstatymas nenumato pakartotinio ieškinio trūkumų šalinimo.
10. Teismas akcentavo, kad, nors buvo nurodyta tiksliai ir aiškiai suformuluoti pirmąjį ieškinio reikalavimą, ieškovė teismo nurodymo neįvykdė, skaitant reikalavimo formuluotę, pripažintina, kad ji nėra aiškiai suformuluota, o tai ieškinio priėmimo stadijoje vertintina kaip esminis procesinio dokumento trūkumas, kuris turi būti šalinamas jau priėmimo stadijoje, nes atsakovas turi žinoti, į ką jis turi atsikirsti.
11. Be to, teismo vertinimu, pataisytame ieškinyje yra kalbama apie dovanojimo sutartį, kurios atsakovė neprivalėjo sudaryti, dėl ko neaišku, kaip nurodytos aplinkybės susijusios su ieškinyje suformuluotais reikalavimais, nes nurodytas teiginys nepaaiškinamas jokiais faktais ar pridedamais rašytiniais įrodymais.
12. Nustatytos aplinkybės sąlygojo teismo išvadą, kad nei pradinis, nei pataisytas ieškinys, koks buvo pateiktas 2017 m. gruodžio 27 d., negali būti priimtas, nes turi trūkumų, kurie laikytini esminiais ieškinio priėmimo stadijoje, todėl turi būti šalinami, ir, įvertinus tai, kad ieškinį rengė advokatas, laikytina, kad teismo nurodytų trūkumų dėl ieškinio dalyko ieškovė nepašalino, po trūkumų šalinimo ieškinyje nurodomas dar vienas naujas savarankiškas reikalavimas, tačiau nenurodomas jo pagrindas, nenurodoma, kokio ploto nekilnojamasis turtas ieškovei ieškinio tenkinimo atveju priklausytų ir t.t.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė G. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiama nutartis buvo išsiųsta pažeidžiant CPK 292 straipsnyje nustatytą tvarką, o ieškinys buvo pateiktas pagal CPK 175¹ straipsnio 2 d dalies taisykles.
14. Pagal byloje pateiktus ieškovės procesinius dokumentus galima gana tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Akcentavo, kad parengiamojo posėdžio metu taip pat galima išsiaiškinti šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, todėl būtent parengiamajame posėdyje yra galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas, o ieškinio pagrįstumas vertinamas tik nagrinėjant bylą iš esmės. Laiko, kad teismas, priimdamas ieškinio pareiškimą, gali nustatyti tik procesinio pobūdžio faktus, taip pat, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Atskirasis skundas atmestinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
17. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu (CPK 115 str. 2, 3 dalys).
18. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi konstatavo ieškovės G. K. ieškinio trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti. Tarp teismo konstatuotų trūkumų - ir įpareigojimas patikslinti paduodamo ieškinio reikalavimus. Tačiau, kaip iš esmės teisingai skundžiamoje 2018 m. sausio 4 d. nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovė ne tik kad paliko visiškai nepatikslintą ieškinio reikalavimą, tačiau suformulavo dar ir papildomų reikalavimų, kurie taip pat yra neaiškūs ir tikslinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutikti neturi pagrindo.
19. Iš paduodamo ieškinio reikalavimų formuluotės nėra aišku, ar ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką, ar reiškia reikalavimą dėl atidalijimo, nes naudoja frazę „priklauso“. Be to pataisytame ieškinyje yra kalbama apie dovanojimo sutartį, kurios atsakovė neprivalėjo sudaryti, dėl ko neaišku, kaip nurodytos aplinkybės susijusios su ieškinyje suformuluotais reikalavimais, nes nurodytas teiginys nepaaiškinamas jokiais faktais ar pridedamais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde iš esmės neneigia, kad jos ieškinio reikalavimai nėra pakankamai aiškūs, tačiau tvirtina, kad juos galima pašalinti parengiamajame teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
20. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą.
21. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.
22. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad konkrečiu atveju ieškovės ieškinio trūkumai nėra pašalinti.
23. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje taip pat buvo įpareigojęs ieškovę nustatyti ieškinio sumą, apskaičiuoti žyminį mokestį bei nurodyti, kokios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ji prašo atidėti iki teismo sprendimo paskelbimo, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės sunkią finansinę padėtį. Ieškovė ir šių ieškinio trūkumų nepašalino. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė tik pareiškė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, tačiau jokių įrodymų nepateikė, todėl konstatuotina, kad ir šis ieškinio trūkumas nebuvo pašalintas, ką teisingai nurodo ir pirmosios instancijos teismas.
24. Pažymėtina, kad skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o būtent:, kad asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti.
25. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
26. Taigi įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Taigi duomenų apie ieškovės turtinę padėtį nepateikimas neabejotinai vertintinas kaip ieškinio trūkumas.
27. Pagal CPK 228 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pasirengimą nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje, parengiamasis posėdis skiriamas po atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų į ieškinį gavimo teisme, todėl jame negali būti pašalinti tokie ieškinio trūkumai kaip ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas, nes, kaip jau minėta, ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra išskirtinai ieškovo pareiga, o, ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kurioje buvo konstatuoti jos paduodamo ieškinio trūkumai, neskundė, vadinasi, sutiko, dar daugiau, bandė teismo nurodytus trūkumus šalinti, 2017 m. gruodžio 27 d. paduodama ieškinio patikslinimą, tačiau tinkamai nepašalino.
29. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą ir jų trūkumų šalinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.