- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- e2-424-558/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02421-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- Ž. C.
- Atsakovas
- J. C.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2024 m. balandžio 2 d.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. C. ieškinį atsakovui J. C., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Swedbank, AB, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu (2023-11-08, CBP-8379), prašydama: 1) santuoką nutraukti dėl atsakovo J. C. kaltės; 2) nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokinę – C. pavardę; 3) priteisti iš atsakovo J. C. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. C., gimusiam (duomenys neskelbtini) mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę Ž. C. nepilnamečio sūnaus išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nepilnamečio vaiko D. C., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina Ž. C.; 4) santuokos metu įgytą turtą 0,0898 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais 59,20 kv. m. bendro ploto pastatu – sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniais statiniais – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui J. C.. Viso atsakovui priteisti nekilnojamųjų daiktų už 9 701 Eur. Ieškovė jokios piniginės kompensacijos iš atsakovo už jam atitenkančią turto dalį nereikalauja; 5) prievolę kreditoriui Swedbank, AB pagal 2007-07-16 Kreditavimo sutartį Nr. 07-071875-FA suteiktą 24 617,70 būsto kreditą palikti solidaria šalių prievolę, įpareigojant atsakovą vienasmeniškai vykdyti prievolę.
Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės civilinės būklės aktų įrašų skyriuje įregistravo santuoką. Gyvenant santuokoje gimė trys vaikai (duomenys neskelbtini) sūnus A., (duomenys neskelbtini) dukra G. ir (duomenys neskelbtini) sūnus D., kuris yra nepilnametis. Šalių santuoka pradėjo irti prieš 5 metus ir dėl jos iširimo yra kaltas atsakovas. Atsakovas nevykdo šeimai savo pareigų, nesaikingai vartoja alkoholį, yra labai pavydus. Pradžioje santykiai buvo su atsakovu geri. Vėliau prasidėjo nesutarimai dėl atsakovo netinkamo elgesio, jo nesaikingo alkoholio vartojimo bei nesveiko pavyduliavimo. Atsakovas dėl alkoholio vartojimo niekur nedirbo, todėl nuolat trūkdavo lėšų pragyvenimui. Šeimos išlaikymu tekdavo rūpintis vienai ieškovei. Būdamas neblaivus atsakovas reikšdavo nepagrįstus priekaištus, vydavo ieškovę iš namų, vaikų akivaizdoje smurtaudavo jos atžvilgiu ir ją žemindavo. Laikui bėgant, atsakovas tapo piktas, nesukalbamas, gyventi kartu su juo tapo neįmanoma. Namuose keliamus konfliktus matydavo ir girdėdavo jų nepilnametis sūnus D.. Esant tokiai situacijai šeimoje, taip pat norėdama apsaugoti nepilnametį sūnų nuo nuolatinių šeimoje vykstančių barnių, ji su sūnumi 2023 m. kovo 17 d. išsinuomavo gyvenamąjį būstą ir persikėlė gyventi į(duomenys neskelbtini) . Pastaruoju metu su atsakovu gyvena skyriumi, jokių santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda. Santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Santuokoje įgytą turtą žemės sklypą su jame esančiais pastatatais – sodo nameliu, garažu ir kiemo statiniais, esančiais(duomenys neskelbtini), ieškovė prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Kompensacijos už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą įgytą santuokos metu ji atsisako ir iš atsakovo jos nereikalauja. Įgyti santuokoje kilnojamieji daiktai: baldai, namų apyvokos bei buities reikmenys, esantys gyvenamajame name yra seni ir beverčiai, juos taip pat palieka atsakovui. Minėtas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas yra įkeistas Swedbank, AB, nes bankas suteikė kreditą 24 617,70 Eur. Banko atžvilgiu šalys yra solidarūs skolininkai. Atsižvelgiant į tai, kad visas nekilnojamasis turtas lieka atsakovui, jis vienasmeniškai ir privalo mokėti kreditą. Atsakovui neturint lėšų ir tinkamai nevykdant prievolės, kreditą bankui mokės ieškovė, tačiau ji turi teisę susigrąžinti ir išsiieškoti visą jos sumokėtą kredito sumą iš atsakovo. Nepilnamečio vaiko D. C. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Sūnumi ji rūpinasi nuo pat gimimo, jį prižiūri, auklėja ir lavina, susirgus slaugo. Nepilnametis yra labai prisirišęs prie jos. Ieškovė neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su sūnumi, neprašo nustatyti detalios bendravimo tvarkos, mano, kad dėl to ginčo nėra. Nepilnamečiui sūnui prašo iš atsakovo priteisti po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas vaikui jokio išlaikymo neteikia, visa išlaikymo našta tenka jai vienai. Ieškovės atlyginimas per mėnesį sudaro 720 Eur, turi nuomotis būstą (160 Eur per mėnesį, komunaliniai 150 Eur). Nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga apie 700 Eur suma. Ji sūnaus išlaikymui gali skirti po 200 Eur. Gaunamų pajamų nuolat trūksta, o atsakovas visiškai neprisideda.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankymo šeimos gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, kad ieškovė su šalių nepilnamečiu sūnumi šiuo metu gyvena vieno kambario nuomojamame bute su visais patogumais. Yra virtuvė, vonia, tualetas. Butas šildomas centralizuota šildymo sistema. Namuose švaru ir tvarkinga, sanitarinės sąlygos tinkamos, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Namuose sudarytos tinkamos sąlygos, atitinkančios vaiko fizinę, psichologinę bei socialinę raidą. Ieškovė nurodė, jog ji dirba UAB „A.“. Šeimos mėnesio pajamos – 800 Eur darbo užmokestis, universali išmoka vaikui 94 Eur. Nepilnametis mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 7 klasėje. Vaikas sveikatos problemų neturi. Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su motina. Nepilnamečio vaiko tėvas menkai domisi vaiko interesais, neprisideda ir prie nuolatinio vaiko išlaikymo. 2023 metų rugsėjo mėnesį tėvas vaikui davė 60 Eur, už kuriuos buvo įsigyta reikalingų priemonių mokslo metams, per gimtadienį tėvas sūnui įteikė 50 Eur piniginę dovaną. Ieškovė viena rūpinasi sūnumi, jį išlaiko, domisi jo pasiekimais. Vaikas 4 kartus per savaitę lanko sporto klubą, už kurį reikia mokėti 22 Eur mėnesinį abonementinį mokestį. Motinos ir sūnaus ryšys yra artimas. Motina domisi vaiko gebėjimais. Ieškovė leidžia bendrauti vaikui su tėvu, jie tarpusavyje yra sutarę su vaiko tėvu dėl bendravimo tvarkos ir dėl to ginčo nėra. Ieškovės ir atsakovo šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo Skyriui nėra žinoma, šeimai atvejo vadybos procesas nėra taikomas. Tėvams administracinio, baudžiamojo poveikio priemonės netaikytos. Vaiko nuomonė išklausyta dalyvaujant motinai. Nepilnametis tvarkingai apsirengęs, mandagus, kalba aiškiai ir suprantamai. Napilnametis nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 7 klasėje. Mokslai sekasi vidutiniškai. Po pamokų 4 kartus per savaitę lanko sporto klubą. Nepilnametis nurodė, kad su mama ir pilnamete sese sutaria gerai. Su tėvu bendrauja mažai, kartais jis vaikui paskambina telefonu. Kartais berniukas su pilnamete sese nuvažiuoja pas tėvą, kuris gyvena SB „S.“, tačiau pas tėvą nelieka nakvoti. Nepilnametis nurodė, kad juo rūpinasi, jį prižiūri, domisi pasiekimais, lankosi mokyklos susirinkimuose mama. Vaikas nurodė, kad nori gyventi su mama. Nepilnametis namuose turi akvariumą, kuriuo rūpinasi ir prižiūri (2024-03-08, DOK-10486).
Procesiniai dokumentai atsakovui J. C. 2023 lapkričio 15 d. įteikti asmeniškai, per nustatytą 20 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 4). Apie posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta 2023 m. geruodžio 16 d. asmeniškai (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 7). Atsakovas į posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, byla nagrinėjama iš esmės atsakovui nesant (CPK 384 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu, ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad skyriumi pradėjo gyventi su atsakovu nuo 2023 m. kovo 17 d., kai ji buvo priversta palikti šeimos namus ir kartu su nepilnamečiu sūnumi apsigyveno nuomojamame bute. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nesaikingai vartojo alkoholį, necenzūriniais žodžiais visaip išvadindavo ieškovę, nuolat būdavo namuose keliami konfliktai, ką matydavo ir šalių nepilnametis vaikas. Neapsikentusi ieškovė tokio atsakovo elgesio buvo priversta palikti šeimos namus. Jis ieškovės atžvilgiu naudojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Jos žiniomis atsakovas niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą. Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto atsisako, prašo jį natūra priteisti atsakovui, jai neišmokant jokios kompensacijos. Sutinka, kad prievolė Swedbank, AB kreditoriaus atžvilgiu yra solidari, tačiau priteisus atsakovui visą nekilnojamąjį turtą, kurio įsigyjimui buvo paimtas kreditas, ieškovė atsisako nuo šio turto, prievolę po santuokos nutraukimo prašo įpareigoti vykdyti vienasmeniškai atsakovą. Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Eur, taip pat gauna 94 Eur išmoką nepilnamečiui vaikui. Prašo nepilnamečiui sūnui išlaikymą iš tėvo priteisti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. T. palaikė išvadą joje nurodytais motyvais sutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir iš tėvo būtų priteistas išlaikymas, kuris atitiktų vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl santuokos nutraukimo
CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.
Šalys (duomenys neskelbtini) Alytaus m. savivaldybės administracijos civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 6). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. C., kuris šiuo metu yra nepilnametis (2023-11-08, CBP-8379). Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis nesaikingai vartoja alkoholį, būdamas neblaivus kelia konfliktus, ieškovę vadina necenzūriniais žodžiais, niekur nedirba, neskiria lėšų vaiko išlaikymui, nesirūpina šeima. Dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovė su savo nepilnamečiu sūnumi buvo priversta palikti šeimos namus ir išsinuomoti kitą būstą.
Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Atsakovo nesirūpinimo šeima faktai yra įrodyti ieškovės paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, kurių atsakovas neginčijo. Teismo vertinimu, jog ieškovė kartu su savo nepilnamečiu sūnumi D. C. paliko šeimos namus ir išėjo gyventi į išnuomotą butą, įtakojo atsakovo elgesys ir veiksmai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje dėl ginčo nurodyta, jog institucijos atstovei apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje ir išklausius nepilnamečio D. nuomonę, šis nurodė, kad su tėvu bendrauja mažai, kartais tėvas paskambina telefonu, juo rūpinasi ir jį prižiūri mama. Atsakovo elgesys, kad jis neprisideda prie sūnaus priežiūros ir išlaikymo nepateisinamas nei teisės nei moralės požiūriu. Atsakovas santuokos metu nebuvo lojalus savo sutuoktinei, piktnaudžiavo alkoholiu, nerėmė jos moraliai bei materialiai, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, palikdamas visas sutuoktinio pareigas vienai ieškovei. Ir priešingai, nenustatyta jokių esminių ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimų.
Kadangi atsakovas prieštaravimų dėl kaltės nepateikė, teismo procesu nesidomėjo, atsikirtimo dėl ieškovės reikalavimų nepateikė, esant nustatytoms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo J. C. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.), kadangi jis pažeidė CK 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nenustačius, jog ieškovei būtų reikalingas išlaikymas, ieškovei po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl pavardžių
Nutraukus santuoką ieškovei pageidaujant, paliekama santuokinė pavardė – C. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
Vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą nepilnamečio D. C., gimusio(duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina Ž. C. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Teismas be kitų klausimų turi išspręsti ir klausimą dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (CPK 385 str. 1d.). CK 3.156 str. 2 d. numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvai nėra susituokę, tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Pagal CK 3.170 str. 1 d., tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti auklėjant vaiką, kai šio gyvenamoji vieta yra pas kitą tėvą. CK 3.175 str. 2 d. įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas, kuris reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.
Ieškovė teismo posėdžio metu prašė nenustatyti atsakovo su nepilnamečiu sūnumi detalios bendravimo tvarkos, nes ginčo tarp šalių nėra, mano, jog šalys susitars bendru sutarimu. Atsakovas prieštaravimų nepateikė. Nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, teismas nustato, jog tėvas su nepilnamečiu sūnumi D. C. bendrauja šalių abipusiu susitarimu.
Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašė nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė Ž. C. registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi. Iš pateikto į bylą Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Ž. C. ir J. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0898 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais 59,20 kv. m. bendro ploto pastatu – sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniais statiniais – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu(duomenys neskelbtini) . Minėti nekilnojamieji daiktai apsunkinti hipoteka. Šį nekilnojamąjį turtą ieškovė prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise bei neišmokant jai kompensacijos už atsakovui atitenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba UAB „A.“, jos darbo pajamos, neatskaičius mokesčių laikotarpiu nuo 2023-12-01 iki 2023-12-31 sudarė 1 171,12 Eur, nuo 2024-01-01 iki 2024-01-31, sudarė 1 176,64 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jos pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Eur, atskaičius mokesčius bei po 94 Eur sūnui mokami valstybės pinigai. Turi vieną išlaikytinį.
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. C. jokio registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi. Žemiau dėl turto padalinimo jam atiteko asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, kuris apsunkintas hipoteka ir ieškovė už jam atitenkančią didesnę priteisto turto dalį atsisakė kompensacijos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba, pajamų negauna. Turi vieną išlaikytinį.
Analizuojant šalių turtinę padėtį, galima teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nes jam atiteko santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, nors jis niekur nedirba, tačiau duomenų, kad jis dėtų pastangas darbo paieškoms, ar būtų jam nustatytas nedarbingumas, byloje nėra. Nors ieškovė yra dirbanti, tačiau jos pajamos yra minimalios, jai vienai tenka auginti ir rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, ji nuomojasi būstą, kurio mėnesio kaina yra 160 Eur, tuo tarpu atsakovas jo neaugina ir nesirūpina.
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.
Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Minėta, kad nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jam 44 metai (byloje nėra duomenų, kad darbingumas yra apribotas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nustatė, kad atsakovas su sūnumi ryšį palaiko retai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 924 Eur, o atskaičius mokesčius apie 709 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.
Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečio sūnaus išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnamečiu sūnumi rūpinasi viena ieškovė, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikui, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus patenkinimui kiekvieną mėnesį reikia skirti apie 700 Eur. Visų išlaidų ieškovė nedetalizavo, kai kurias išskyrė: maitinimui reikalinga per mėnesį skirti po 200 Eur, sporto būreliui – 20 Eur, būsto nuomos mokestis – 160 Eur (sūnui tenkanti dalis 80 Eur), komunaliniai mokesčiai – 100 Eur (sūnui tenkanti dalis 50 Eur), šildymo sezonu mokesčiai žymiai didesni, vaistams, vitaminams – 20 Eur.
Pagrindinis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sumą įrodymas yra asmeniškai jos nurodytos išlaidos, tačiau jokių nurodytų išlaidų pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Išlaidos, tokios kaip maistui, komunaliniams mokesčiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais. Teismo vertinimu, nurodytos išlaidos atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir pramogų kainas, yra realaus ir protingo dydžio, tačiau ieškovė nepagrindė, jog per mėnesį sūnaus poreikiams išleidžia 700 Eur sumą.
Teismo vertinimu, šalių sūnui, kuriam šiuo metu yra 13 metų, būtiniesiems poreikiams patenkinti, taip pat atsižvelgiant į tai, jog jis neturi specialiųjų poreikių reikalinga jam skirti per mėnesį apie 500 Eur sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Iš šios sumos atėmus 94 Eur valstybės vaikui mokamą išmokos sumą, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaidų dalis sudaro 203 Eur (406/2). Tokiu būdu tėvams reikalinga pasidalyti 406 Eur: iš kurios po 250 Eur turėtų skirti vaiko tėvas ir po 156 Eur sūnui turėtų skirti motina Ž. C.. Priteisdamas išlaikymo sumą nepilnamečiui vaikui, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, kuri aptarta aukščiau.
Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, išlaikytinių skaičių (1 vaikas), į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš J. C. nepilnamečiui sūnui po 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina Ž. C. (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis).
Teismas konstatuoja, jog šalys santuokos metu įgijo 0,0898 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 829 Eur su jame esančiais 59,20 kv. m. bendro ploto pastatu – sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 8 390 Eur, garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 405 Eur, inžineriniais statiniais – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 77 Eur, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 9 701 Eur. Ieškovė prašo priteisti šiuos nekilnojamuosius dauktus asmeninės nuosavybės teise atsakovui J. C., neišmokant jai jokios piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkančią didesnės vertės santuokoje įgyto turto dalį. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą bei į tai, kad atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl turto padalinimo, teismas po santuokos nutraukimo priteisia atsakovui asmeninės nuosavybės teise 0,0898 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vidutinė rinkos vertė 829 Eur su jame esančiais: 59,20 kv. m. bendro ploto pastatu – sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 390 Eur, garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 405 Eur, inžineriniais statiniais – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 77 Eur, adresu(duomenys neskelbtini) , kurių bendra vertė 9 701 Eur. Ieškovei nepageidaujant priteisti kompensacijos už atsakovui atitenkantį visą santuokoje įgytą turtą, kompensacija jai nepriteisiama.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi neįvykdytą prievolę Swedbank, AB, kylančią iš 2007-07-16 Būsto kredito sutarties Nr. 07-071875-FA (2023-11-08, CBP-8379, priedas Nr. 1). Kreditas yra imtas šeimos poreikių tenkinimui, nes jo paskirtis – būsto įsigijimui.
Prievolė pagal 2007-07-16 Būsto kredito sutartį Nr. 07-071875-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) kreditoriui Swedbank AB po santuokos nutraukimo paliekama solidaria ieškovės ir atsakovo prievole (CK 3.109 straipsnio 1dalies 6 punktas).
Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad turtas natūra buvo priteistas atsakovui ir iš atsakovo ieškovės naudai nepriteista jokia piniginė kompensacija, teismas nustato, kad prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo vykdo atsakovas. Šis teismo sprendimas neturi įtakos kreditoriui, kadangi šalių atsakomybė kreditoriaus atžvilgiu paliekama solidari, o tai įtakoja tik šalių tarpusavio atsiskaitymo klausimus po santuokos nutraukimo.
Atlikus paiešką VĮ „Regitra“ nustatyta, kad šalys santuokoje jokio registruotino kilnojamojo turto, kuris priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nėra įgiję, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATP-C-2023-06004, yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (2023-11-08 CBP- 8379). Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 321,96 Eur (2024-03-05, DOK - 9795).
Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 321,96 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo, iš atsakovo priteisiamas 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo ir priteisus jam turto už 9 701 Eur iš jo į valstybės biudžetą už neturtinį reikalavimą (santuokos nutraukimą) priteisiamas 109 Eur žyminis mokestis, už turtinį reikalavimą 218 Eur žyminis mokestis, viso 327 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis).
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 7,93 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo priteistinos 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės Ž. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukti.
Pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – C..
Priteisti iš atsakovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai Ž. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Dėl išlaikymo priteisimo sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.
Nustatyti, jog atsakovas J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.
Priteisti atsakovui J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 0,0898 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59,20 kv. m. bendro ploto pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neišmokant ieškovei piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkantį santuokoje įgytą didesnės vertės turtą.
Po santuokos nutraukimo prievolę Swedbank, AB pagal 2007 m. liepos 23 d. kredito sutartį Nr. 07-071875-FA, palikti solidaria ieškovės Ž. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, nustatant, kad įmokas kreditoriui moka atsakovas.
Priteisti iš atsakovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 403 Eur sumą (keturių šimtų trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos), kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660 ir 321,96 Eur (trijų šimtų dvidešimt vieno euro 96 ct) sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Sekančią darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Alytaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sekančią darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.