- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-284-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23265-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Atsakovas
- G. G.
- Ieškovas
- E. G.
- Advokatai
- Dalia Jasevičienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos, sudarytos su atsakovu G. G. (duomenys neskelbtini), nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, kuriuo, be kita ko, prašo nustatyti jų vaikų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, dukrai – po 560 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo sūnui A. G. 2810 Eur išlaikymo įsiskolinimą, dukrai A. G. – 2870 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
2. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų A. G. ir A. G. gyvenamąją vietą su ja; priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo G. G. kiekvienam vaikui po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką tokiomis sąlygomis: 1) G. G. su vaikais A. G. ir A. G. bendrauja nuotoliniu būdu kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val. naudodamas „Google meet“ programą; 2) pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. atsakovas G. G. pasiima vaikus iš ieškovės namų (duomenys neskelbtini), ir grąžina juos tą pačią dieną 19 val. pristatydamas į namus (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas tuo, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su motina. Nuo 2024 m. spalio 3 d. atsakovas vengia teikti išlaikymą vaikams, todėl juos išlaiko tik ieškovė. Atsakovas iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui dienos nesilaikė šalių sutartos bendravimo su vaikais tvarkos, piktybiškai nedalyvavo vaikų šventėse, nepasiimdavo arba negrąžindavo jų sutartu laiku, kai grąžindavo, vaikai buvo emociškai pažeisti, išsigandę ir pasimetę. Atsakovas pasakodavo vaikams negražius dalykus apie ieškovę, todėl jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, jog atsakovas smurtavo prieš ją vaikų akivaizdoje. Nepilnamečių vaikų statuso ikiteisminiame tyrime klausimas iki šios neišspręstas, tačiau vaikai, matę smurtą, patys laikomi patyrę psichologinį smurtą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas siekia savo elgesiu padaryti neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams, atitolinti juos nuo motinos, sumažinti jų emocinį ryšį ir pastatyti ieškovę į prastesnę procesinę padėtį, net jei tai iš esmės prieštarauja vaikų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė nepilnamečių vaikų A. G. ir A. G. gyvenamąją vietą su ieškove E. G.; priteisė iš atsakovo G. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 325 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: 1) G. G. su vaikais A. G. ir A. G. bendrauja kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val. nuotoliniu būdu, naudodamas „Google meet“ programą; 2) pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. G. G. pasiima vaikus iš E. G. namų adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžina juos tą pačią dieną 19 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini).
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, atsižvelgiant į vaikų amžių (6 m. ir 3 m.), tai, jog šalys gyvena skyrium, abiejų tėvų reikalingumą užtikrinant vaikų poreikius ir konfliktiškus bylos šalių santykius.
6. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove ir, tikėtina, yra jos išlaikomi. Ieškovei sunku vienai patenkinti vaikų poreikius, o atsakovas, tikėtina, gyvena skyrium. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pakankamai prisideda prie vaikų išlaikymo. Nurodydamas, kad vaikų kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti reikalingas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, teismas sprendė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, konstatavęs, kad šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, jog gali būti pažeista vaikų teisė į išlaikymą civilinės bylos nagrinėjimo metu.
7. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis, kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur / 709 Eur atskaičius mokesčius, padarė išvadą, kad atėmus vaikui mokamą universalią išmoką (96,25 Eur), orientacinis išlaikymo dydis yra apie 306 Eur.
8. Teismas taip pat nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali nustatyti vaikams reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Byloje nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteisdamas ieškovės prašomą 325 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, atsižvelgė į šias aplinkybes: 1) teismų praktiką vaikui priteistino išlaikymo dydžio klausimu, 2) reikalingo vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį dydžio kriterijų; 3) MMA dydį (atskaičius mokesčius); 4) pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamas išmokas vaikui; 5) turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį; 6) aplinkybę, kad išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą.
9. Pirmosios instancijos teismas priimdamas šią nutartį, konstatavo, kad tokio laikino išlaikymo priteisimas nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties bei finansinių galimybių, kurios šiuo metu nėra išsamiai įvertintos, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, bet sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista, teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nurodė, kad atsižvelgia į šalių nepilnamečių vaikų amžių, tėvų gyvenimą skyrium ir sutinka su ieškovės prašyme nurodytais argumentais, kad tokio amžiaus vaikams reikalingas abiejų tėvų dėmesys, šiluma ir rūpestis. Teismas vertino, kad ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus ir užtikrins atskirai gyvenančio tėvo galimybę bendrauti su vaikais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovas G. G. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo G. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas G. G. su vaikais A. G. ir A. G. bendrauja kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val. nuotoliniu būdu, naudodamas „Google meet“ programą; 2) atsakovas G. G. turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais kiekvieną mėnesio šeštadienį nuo 11 val. vaikus pasiimdamas iš E. G. namų (duomenys neskelbtini), bei grąžindamas juos tą pačią dieną 19 val. į namus (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui per didelę sumą, mokėtiną kas mėnesį. Atsakovas negali skirti tokio dydžio išlaikymo, kadangi nors jis ir vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą (fotografija, reklama, fizinės gerovės užtikrinimo veikla – masažai), tačiau serga depresija du metus. Dėl šios ligos paūmėjimo jo pajamos nereguliarios, šią dieną jis išlaikomas savo motinos, pas kurią gyvena. Jis neturi nekilnojamojo turto, turi vieną automobilį. Šalių vaikai yra mažamečiai, byloje nėra duomenų, kad jiems nustatyti specialieji ar kitokie didesnio finansavimo reikalaujantys poreikiai. Atsakovas teikia ir toliau sutinka teikti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Be to, jis išleidžia ir papildomas lėšas vaikų pramogoms, vaistams bei kitoms priemonėms. Ieškovė nepateikė byloje vaiko poreikių apskaičiavimą (išlaidas) pagrindžiančių rašytinių įrodymų bei neįrodė rašytiniais įrodymais, kad ji yra finansiškai pajėgi teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kurį prašė priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui ženkliai apribotas bendravimas su nepilnamečiais vaikais, nesant pakankamo teisinio pagrindo. Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie būtinybę riboti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą. Atsakovui nėra apribota tėvo valdžia. Todėl jam turi būti suteikta galimybė matytis su vaikais kiekvieną šeštadienį.
Atsiliepimas
12. Ieškovė E. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. 2024 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniame laiške atsakovas nurodė ieškovės atstovei, jog vaikų išlaikymui nori skirti po 325 Eur kiekvienam. Tai patvirtina, kad jis yra pajėgus teikti nustatytą laikiną išlaikymą. Atsakovas nenurodė atskirajame skunde esminių aplinkybių, kurios būtų pasikeitusios per pastaruosius tris mėnesius, bei dėl kurių atsakovas galėtų skirti vaikams tik po 100 Eur. Atsakovas vykdo individualią veiklą labai skirtingose srityse, daliai kurių nereikia fizinės jėgos. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie atsakovo fizinę būklę, dėl kurios jis negalėtų dirbti. Ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui dalies dokumentų apie jos gaunamas pajamas siekdama teikiamu ieškiniu kuo skubiau atkurti pažeistus vaikų interesus.
12.2. Po teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, atsakovas nebendravo su vaikais nei vieno karto. 2024 m. gruodžio 9 d. ieškovė telefonu nuosekliai išaiškino atsakovui, kaip bendravimo tvarka turėtų būti įgyvendinama, tačiau atsakovas neskambino daugiau, neieškojo kitų būdų bendrauti su vaikais. Todėl darytina išvada, kad skundas teikiamas ne dėl vaikų interesų užtikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (laikinas išlaikymas ir laikina bendravimo tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
17. Atsakovas G. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: individualios veiklos vykdymo pažymą, 2024 m. lapkričio 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą; jo išlaidų ir pajamų apskaičiavimą; atsakovui priklausančio automobilio registracijos liudijimą. Šiais dokumentais apeliantas grindžia savo turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui šių įrodymų, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas, nepranešus jam apie ieškovės prašymo nagrinėjimo datą ir laiką, prijungia šiuos įrodymus prie bylos (CPK 314 straipsnis, 147 straipsnio 1 dalis).
18. Ieškovė E. G. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus dėl savo turtinės padėties ir atsakovo bendravimo su vaikais: (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo lapelį; 2024 m. rugpjūčio 30 d. – 2024 m. gruodžio 9 d. ieškovės atstovės D. Jasevičienės susirašinėjimą elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turėjo galimybę pateikti teismui duomenis apie jos gaunamą atlyginimą, 2024 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo ir jos atstovės susirašinėjimą, paduodama teismui ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su atsiliepimu pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais nuo 2024 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d. negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, kadangi vyko po skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad išlaikymo dydžio, tėvo ir vaikų bendravimo klausimai yra svarbūs, siekiant užtikrinti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, bei nustatęs, kad atsakovo susirašinėjimas su ieškovės atstove dėl bendravimo su vaikais vyko po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, priima kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo šalys yra nepilnamečių vaikų A. G. ir A. G. tėvai. Ieškovė pateikė į bylą nekilnojamojo turto registro išrašus, iš kurių matyti, jog atsakovas G. G. neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (butą, 14/2774 dalį žemės sklypo, 1/211 dalį statinių (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo lapelį, kurio duomenimis 2024 m. lapkričio mėnesį ieškovės atlyginimas siekė 1857,02 Eur (atskaičius mokesčius).
20. Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad nuo 2021 m. jis vykdo individualią veiklą tokiose srityse, kaip: kita pagalbinė draudimo ir pensijų lėšų kaupimo veikla, fizinės gerovės užtikrinimo veikla, fotografavimo veikla, kita pagalbinė finansinių paslaugų (išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą) veikla, reklama. 2024 m. lapkričio 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, atsakovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai - hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo ir ūminė reakcija į stresą, taikytas medikamentinis gydymas, rekomenduota psichiatro konsultacija. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
21. Iš ieškovės atstovės advokato padėjėjos Dalios Jasevičienės ir atsakovo G. G. susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniame laiške atsakovas nurodė ieškovės atstovei, kad jis norėtų bendrauti su vaikais du savaitgalius pas save Kaune, 1-2 kartus susiskambinti su vaikais video formatu viduryje savaitės numatytomis dienomis bei kad norėtų mokėti kiekvienam vaikui po 325 Eur išlaikymo, kad ši suma gali kisti, priklausomai nuo jo pajamų. 2024 m. lapkričio 24 d. elektroniniame laiške advokato padėjėjai D. Jasevičienei atsakovas nurodė, kad teismo sprendime bei ieškovės ieškinyje nurodoma jos pageidaujama atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, kad jis nori bendrauti su vaikais.
22. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto iš jo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu bei nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kurią jis turi bendrauti su vaikais ne kiekvieną šeštadienį, bet iš esmės du šeštadienius į mėnesį. Atsakovas nesutinka su šiomis teismo nutartimis, motyvuodamas tai tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo per didelį laikiną išlaikymą vaikams, neįvertinęs abiejų šalių turtinės padėties ir finansinių galimybių, nepagrįstai apribojo nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priteisti iš atsakovo G. G. laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams
23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
26. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
27. Vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai.
28. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
29. Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
30. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl išlaikymo, iš esmės prašo pakeisti ją, sumažinant iš jo vaikams priteistą lakiną išlaikymą iki 200 Eur, mokėtinų kas mėnesį, taip pripažindamas, kad laikinas išlaikymas iš jo turi būti priteistas. Ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nurodydama, kad atsakovas yra vaikų tėvas, privalantis teikti išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo prašymą naikinti nutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo, tačiau byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar turi būti pakeistas pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas, sumažinant jį atsakovo nurodyta apimtimi.
32. Atsakovas teigdamas atskirajame skunde, kad šalių vaikai yra mažamečiai, jiems nenustatyti specialieji ar kitokie didesnio finansavimo reikalaujantys poreikiai, neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagrindinis laikino išlaikymo nustatymo kriterijus yra MMA. Šioje stadijoje apeliantas nepateikė teismui įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių, kad būtinieji minimalūs šalių nepilnamečių vaikų poreikiai gali būti užtikrinti, skiriant jiems kas mėnesį mažesnę, nei 1 MMA sumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais (žr. šios nutarties 28-30 punktus), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, jog orientacinė išlaikymo suma, mokėtina kiekvieno iš tėvų, yra 306 Eur, paskaičiuoti atskaičius iš bendros vaikui būtinos išlaikymo sumos valstybės skiriamą išmoką (96,25 Eur) bei įvertinus tai, kad ieškinio padavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 patvirtintas nuo 2024 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis – 924 Eur / 708,42 Eur atskaičius mokesčius.
33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 patvirtinta 2025 m. MMA – 1038 Eur / 777 Eur atskaičius mokesčius. Todėl nuo 2025 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti minimalius ir būtinus šalių nepilnamečių vaikų poreikius bylos nagrinėjimo teisme metu reikėtų po 655 Eur per mėn. (777 Eur MMA – 122 Eur vaiko pinigai), arba po 327,50 Eur (655 Eur/2) iš tėvo bei motinos.
34. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 325 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui dar 2024 m. lapkričio mėn., kai galiojo 709 Eur MMA, nustatęs kad orientacinis laikinas išlaikymas vienam vaikui yra 306 Eur dydžio, bet nepagrindęs savo išvados dėl būtent 325 Eur laikino išlaikymo vaikams priteisimo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių, kad kiekvieno vaiko poreikiams 2024 m. reikalinga didesnė suma, nei 1 MMA. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebuvo pagrindo skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną tenkinti ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo visiškai (žr. šios nutarties 30 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 325 Eur laikino išlaikymo suma kiekvienam vaikui galėjo būti priteista tik nuo 2025 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo didesnis MMA dydis (žr. šios nutarties 33 punktą). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių turi būti pakeista skundžiamos nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo, nustatant, kad iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisiamas laikinas išlaikymas po 306 Eur per mėn. kiekvienam nuo 2024 m. lapkričio 14 d. (nutarties priėmimo dienos) iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir po 325 Eur per mėn. kiekvienam vaikui nuo 2025 m. sausio 1 d. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
35. Įvertinęs atskirojo skundo argumentą dėl atsakovo neturėjimo galimybės teikti teismo priteistą laikiną išlaikymą apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo. Be to, atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė jo subjektyviai parengtą lentelę apie jo turimas išlaidas ir pajamas, nepagrįsdamas šių duomenų objektyviais įrodymais (pvz., visų jo banko sąskaitų išrašais už tam tikrą laikotarpį, individualios veiklos metu gautų pajamų deklaracijomis ir pan.). Byloje esant duomenims, kad dar 2024 m. rugpjūčio mėn. atsakovas buvo pasiruošęs mokėti vaikams laikiną išlaikymą po 325 Eur kiekvienam, kai jo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodyta, jog dėl diagnozuotų sveikatos sutrikimų atsakovas yra neįgalus ar turi ribotas galimybes užsidirbti, tai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas neatskleidžia visų jo gaunamų pajamų. Todėl šioje stadijoje negalima objektyvi išvada dėl atsakovo finansinių galimybių nebuvimo teikti vaikams bent po 306-325 Eur per mėn.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina kaip nereikšmingą atskirojo skundo motyvą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji gali skirti vaikams nurodyto dydžio išlaikymą. Visų pirma, kaip minėta, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti šalių galimybes teikti vaikų būtinam išlaikymui po ½ dalį MMA (žr. nutarties 35 punktą). Visgi tai nepaneigia teismo pareigos užtikrinti nepilnamečiams vaikams jų minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą, priteisiant iš skyrium gyvenančio tėvo lakiną išlaikymą, kurio dydis atitinka pagrindinį kriterijų – 1 MMA. Antra, ieškovė pateikė į bylą duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą bei darbo užmokestį (šios nutarties 19 punktas), kurie leidžia daryti preliminarią išvadą, jog jos turtinė padėtis nėra bloga, ir ji turi galimybę prisidėti prie vaikų išlaikymo iš esmės tokia pat apimtimi kaip ir atsakovas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta atsakovo G. G. ir šalių nepilnamečių vaikų laikina bendravimo tvarka
37. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas gali taikyti kitas, jo manymu, reikalingas priemones, tarp jų – skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką.
38. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
39. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
40. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
41. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 13 punktas).
42. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta lakina jo ir vaikų bendravimo tvarka, prašo pakeisti tik nutarties dalį, kuria nustatyta, jog atsakovas pasiima vaikus iš ieškovės namų pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. ir grąžina juos į ieškovės namus tą pačią dieną 19 val. Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti, kad jis turi teisę matytis su vaikais kiekvieną šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val., iš esmės nurodydamas, jog tokiu būdu bus tinkamai laikinai užtikrinta jo teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina tėvo ir vaikų bendravimo tvarka nėra maksimali, tačiau ir atsakovo siūloma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka neužtikrina jo ir vaikų maksimalaus bendravimo. Apeliacinės instancijos teismas daro tokią išvadą, įvertinęs tai, kad, pakeitus laikiną bendravimo tvarką atsakovo pasiūlytu būdu, jam būtų sudaryta galimybė bendrauti su vaikais gyvai iš esmės tik dviem dienomis per mėn. daugiau, nei prašo nustatyti ieškovė. Be to, atsakovas prašo nustatyti jo teisę, bet ne pareigą matytis su vaikais kiekvieną šeštadienį. Patenkinus atsakovo prašymą, vaikų bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu šeštadieniais priklausytų tik nuo jos valios. Tokiu atveju vaikai galėtų bendrauti su tėvu ir konkretaus mėnesio kiekvieną šeštadienį, ir kas antrą / trečią / ketvirtą šeštadienį arba apskritai jo nematyti šeštadieniais, nes atsakovas nenorės pasinaudoti jam suteikta teise.
44. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo atskirojo skundo prašymą, taip pat laiko reikšmingomis aplinkybėmis tai, kad vaikai turi teisę ir interesą praleisti kai kuriuos šeštadienius ne tik su skyrium gyvenančiu tėvu, bet ir motina; kad abu nepilnamečių vaikų tėvai turi lygias teises ir pareigas (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovo atskirojo skundo prašymo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką tenkinimas iš esmės reikštų nukrypimą nuo vaikų interesų prioriteto, šalių kaip nepilnamečių vaikų lygių teisių ir pareigų bei atsakovui patogios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymą.
45. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų ir argumentų, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, kai atsakovas privalo bendrauti su vaikais du kartus į savaitę darbo dienomis nuotoliniu būdu ir kas antrą konkretaus mėnesio šeštadienį, sudarytų sąlygas silpnėti ir nutrūkti tėvą ir vaikus siejantiems ryšiams, kad tokia laikina bendravimo tvarka užkerta kelią atsakovui remti vaikus ir rūpintis jais. Todėl šioje stadijoje negalima išvada dėl vaikų ir atsakovo teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismui nustatant jų laikiną bendravimo tvarką.
46. Be to, atsakovas, siekdamas intensyvesnės jo ir nepilnamečių vaikų laikinos gyvo bendravimo tvarkos, gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, numatant, pavyzdžiui, atsakovo teisę / pareigą bendrauti su vaikais gyvai kiekvieną savaitgalį, bet skirtingomis dienomis (vieną savaitę – šeštadienį, kitą savaitę – sekmadienį) arba kažkurią darbo dieną (CK 3.175 straipsnio 3 dalis, CPK 148 straipsnis). Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos tinkamai užtikrinti vaikų interesus dažniau bendrauti su tėvu kontaktiniu būdu bei abiejų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti / naikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką atskirajame skunde nurodytu būdu, kadangi tai pažeistų prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų interesus bei šalių kaip tėvų lygias teises ir pareigas. 2024 m. lapkričio 14 d. pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 325 Eur kiekvienam, padarė iš esmės teisingą išvadą, jog tokio dydžio atsakovo vaikams mokėtina suma užtikrintų jų poreikius bylos nagrinėjimo metu 2025 m. Nesant byloje įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių būtinybę teikti vaikams didesnį, nei 1 MMA išlaikymą 2024 m., nebuvo pagrindo skundžiamos nutarties priėmimo metu nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. priteisti didesnį, nei ½ dalis MMA (atskaičius valstybės išmoką vaikui), išlaikymą. Todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. iki 306 Eur, mokėtinų kiekvienam vaikui per mėnesį, bei priteisiant iš atsakovo po 325 Eur per mėn. mokamo laikino išlaikymo kiekvienam vaikui nuo 2025 m. sausio 1 d. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, paliekant nepakeistą kitą teismo nutarties dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl atsakovo prašymo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą
48. CPK 93 straipsnio pagrindu šalių bylinėjimosi išlaidos skirstomos išnagrinėjus bylą iš esmės bei priklausomai nuo galutinio bylos rezultato. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šioje stadijoje atsakovo prašymo dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
patenkinti iš dalies atsakovo G. G. atskirąjį skundą.
Pakeisti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį, sumažinant iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. priteistą laikiną išlaikymą iki 306 (trijų šimtų šešių) Eur, mokėtinų kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis, bei priteisiant iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. sausio 1 d. nepilnamečiams vaikams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.