, veikdama bendrininkų grupėje kartu su D. A. iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016-08-19 iki 2020-08-21 būdama UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktore ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama UAB "(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2018 m. balandžio mėnesį veikdama kartu su savo vyru D. A., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė, kad ji (V. A.) UAB "(duomenys neskelbtini)" vardu atidarys banko sąskaitas ir bankui išdavus verslo mokėjimo kortelę, ją bei prisijungimo prie bendrovės banko sąskaitų duomenis perduos D. A., o pastarasis verslo mokėjimo kortelėje esančias bendrovės lėšas naudos ne tik bendrovės veikloje, bet ir asmeniniams V. A. bei D. A. poreikiams tenkinti, o taip pat iš bendrovės lėšų apmokės R. A. vartojimo kreditą.
Vykdant šiuos išankstinius susitarimus, 2018-04-26 V. A. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, skyriaus kodas 304870069, registracijos adresas Konstitucijos pr. 21A, Vilnius, atidarius UAB "(duomenys neskelbtini)" vardu sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei bankui išdavus verslo mokėjimo kortelę, tęsdama nusikalstamą veiką bei vykdydama išankstinį susitarimą, siekdama bendrovės lėšas naudoti asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti bei apmokėti R. A. vartojimo kreditą, tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė gautą verslo mokėjimo kortelę, prisijungimo duomenis D. A., kuris laikotarpiu nuo 2018-04-26 iki 2020-08-21 sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusius iš viso 11879,94 eurus panaudojo ne bendrovės veikloje, o savo (D. A.) ir V. A. kaip fizinių asmenų poreikiams tenkinti, t.y. jais disponavo savo nuožiūra apmokėdamas už soliariumo, SPA, medicinos, grožio salono, sporto klubo, darželio paslaugas, kosmetiką, vaistus, knygas, žaislus, maisto ir buities prekes, o taip pat laikotarpiu nuo 2018-06-10 iki 2020-08-10 sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusius iš viso 5653,44 eurus panaudojo ne bendrovės veikloje, o apmokant pagal 2018-04-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Bigbank AS filialo suteiktą vartojimo kreditą R. A.. Tokiu būdu V. A. veikdama kartu su padėjėju D. A. laikotarpiu nuo 2018-04-26 iki 2020-08-21 iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą- 17 533,38 eurus, tuo padarydama UAB "(duomenys neskelbtini)" 17 533,38 eurų turtinę žalą.
Be to, ji aplaidžiai tvarkė UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016-08-19 iki 2020-08-21 V. A. būdama UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d. būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą (2012-04-24 Nr. XI-1988 redakcija), pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 d. reikalavimus, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (2012 04 24 Nr. XI-1988 redakcija), to paties straipsnio 2 d. reikalavimus, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.“ (2012 04 24 Nr. XI-1988 redakcija), 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 str. „Dokumentų saugojimas“ 1 d. 1 p. reikalavimus, kad „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“, tos pačios dalies 2 p. reikalavimus, kad „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ ( 2004 03 30 Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija), 2011?03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunkčio reikalavimus, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB "(duomenys neskelbtini)" pirminių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-08-21,
- sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, įplaukų 2018 m. -12458,02 Eur., 2019 m.- 61133,40 Eur. (iš jų 2200 Eur. įnešti grynais: 2018 m.- 870 Eur., 2019 m.- 1330 Eur.), išlaidų 2018 m.- 12439,44 Eur., 2019 m.– 60989,13 Eur. (iš jų 52740 Eur. išimta kortele grynais: 2018 m.- 9765 Eur., 2019 m.- 42975 Eur.),
-sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, įplaukų 2018 m.- 56344,28 Eur., 2019 m.-199409,40 Eur., išlaidų 2018 m.- 56335,99 Eur., 2019 m.- 197556,39 Eur. (iš jų 2019 m. 9000 Eur. V. A. nuimta grynaisiais pinigais);
-sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (SEK), esančios Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, įplaukų 2018 m.- 44861,34 Eur., 2019 m.- 100370,20 Eur., išlaidų 2018 m.- 44243,17 Eur., 2019 m.- 98660,38 Eur.,
- Ne mažiau kaip 427844 Eur. pajamų (PVM apmokestinamų pajamų 2018 m.- 100 Eur., 2019 m.- 114895 Eur., 2020 m. 01- 07 mėn.-117245 Eur., ir įplaukų/ pajamų iš užsienio įmonių 2018 m.- 54911 Eur., 2019 m.- 96157 Eur., 2020 m. 01- 07 mėn.- 44536 Eur.), dėl ko negalima nustatyti kiek tiksliai bendrovė uždirbo pajamų, negalima nustatyti iš kokių lėšų į atsiskaitomąsias sąskaitas buvo įnešta 2200 Eur. grynais, negalima nustatyti ar iš sąskaitos išimti 52740 Eur. kortele grynais buvo panaudoti bendrovės veikloje, negalima nustatyti ar V. A. iš bendrovės sąskaitos išimti 9000 Eur. grynais buvo panaudoti bendrovės veikloje.
Dėl šių finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-08-21.
D. A., veikdamas kartu su V. A. bendrininkavo kaip padėjėjas iššvaistyti V. A. žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016-08-19 iki 2020-08-21 V. A. būdama UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktore ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turi UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą, 2018 m. balandžio mėnesį veikdamas kartu su savo žmona V. A., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė, kad V. A. UAB "(duomenys neskelbtini)" vardu atidarys banko sąskaitas ir bankui išdavus verslo mokėjimo kortelę, ją bei prisijungimo prie bendrovės banko sąskaitų duomenis perduos D. A., o pastarasis verslo mokėjimo kortelėje esančias bendrovės lėšas naudos ne tik bendrovės veikloje, bet ir asmeniniams V. A. bei D. A. poreikiams tenkinti, o taip pat iš bendrovės lėšų apmokės R. A. vartojimo kreditą.
Vykdant šiuos išankstinius susitarimus, 2018-04-26 V. A. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, skyriaus kodas 304870069, registracijos adresas Konstitucijos pr. 21A, Vilnius, atidarius UAB "(duomenys neskelbtini)" vardu sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei bankui išdavus verslo mokėjimo kortelę, tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas išankstinį susitarimą, siekdamas bendrovės lėšas naudoti asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti bei apmokėti R. A. vartojimo kreditą, tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje V. A. perdavus gautą verslo mokėjimo kortelę, prisijungimo duomenis D. A., jis (D. A.) laikotarpiu nuo 2018-04-26 iki 2020-08-21 sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusius iš viso 11879,94 eurus panaudojo ne bendrovės veikloje, o savo (D. A.) ir V. A. kaip fizinių asmenų poreikiams tenkinti, t.y. jais disponavo savo nuožiūra apmokėdamas už soliariumo, SPA, medicinos, grožio salono, sporto klubo, darželio paslaugas, kosmetiką, vaistus, knygas, žaislus, maisto ir buities prekes, o taip pat laikotarpiu nuo 2018-06-10 iki 2020-08-10 sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusius iš viso 5653,44 eurus panaudojo ne bendrovės veikloje, o apmokant pagal 2018-04-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Bigbank AS filialo suteiktą vartojimo kreditą R. A..
Tokiu būdu D. A. veikdamas kartu su V. A., bendrininkavo kaip padėjėjas, padėjęs daryti nusikalstamą veiką neteisėtai atlikdamas bankinius pavedimus ir mokėjimus, laikotarpiu nuo 2018-04-26 iki 2020-08-21 iššvaistyti V. A. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą- 17 533,38 eurus, tuo padarydamas UAB "(duomenys neskelbtini)" 17 533,38 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis D. A. teisme kaltu neprisipažino, paaiškino, kad tas iššvaistymas yra prokuroro spėlionė. Iššvaistė ar neiššvaistė yra didelis klausimas. Buhalteriškai yra toks dalykas kaip atskaitingo asmens atsiėmimas savo lėšų, tai uždavinėjo klausimus VMI inspektorei, kai ji davė parodymus. VMI ekspertė patvirtino jų teiginius apie tai, kad atsiskaitinėti įmonės kortele įmonės banko sąskaitomis galima, niekas to nedraudžia, tik tas turėjo būti uždeklaruota ir sutvarkyta buhalteriškai. Nėra draudžiamas dalykas, kaip įsivaizdavo prokuroras, sumokėti už soliariumą ar už kažkokias paslaugas asmeninėms reikmėms, tai tas nepasitvirtino, nes tai daryti galima, tiesiog reikia tai tinkamai uždeklaruoti. O, kad deklaravimas neįvyko, čia jau yra kita medalio pusė, apie kurią mes galime kalbėti. Mūsų gynybinė pozicija yra tokia ir mes manome, kad čia reikia daryti priežastinio ryšio taikymą, nes šiuo atveju situacija nėra standartinė ir šabloninė, prie kurios yra pripratę prokurorai. Šioje situacijoje verslas mums net nepriklausė, ne mūsų ten buvo nuosavybė ir ne mūsų įmonė. Ten buvo atsakingo asmens, kuris rūpinosi apskaita, to paties žmogaus ta įmonė ir buvo. Tas asmuo, atleidęs V. iš pareigų, neturėjo jokių pretenzijų nei dėl pinigų, nei dėl dokumentų, nei dėl nieko ir tas asmuo pardavė įmonę kitam asmeniui, kuris irgi jokių pretenzijų neturi. Įmonė mums pretenzijų neturi, nukentėjusių asmenų nėra. O taikyti ir bandyti pritraukti, kad buvo daromi kažkokie mokėjimai asmeninėms reikmėms, tai jie buvo teisėti. Kreditorių įmonė jokių neturi, skolų prieš nieką neturi, įmonė buvo tvarkoma asmeniškai jo, nes V. A. absoliučiai nedalyvavo jokioje veikloje. Ji nei generatoriaus rankose neturėjo, nei banko kortelės, ji tiesiog buvo fiktyviai įdarbinta kaip jo patikėtinė, o visą veiklą vykdė jis su M. P., su savininke, su jos sūnumi, su D. L.. V. A. šioje vietoje nemato kaip kažkokią atsakomybę nešančio asmens, viską vykdė jie, o taikant priežastinį ryšį, tai čia teisiamųjų suole turėtų sėdėti M. P., kuri ir buvo įmonės savininkė, kuri įdarbino V. A. 2016 metais. Įmonės dokumentų V. jokių prieš įdarbinant neperdavė, to įrodyti ji tikrai negalėtų, nes toliau eiga vyko, kad dokumentai toliau buvo pas M. P., nes ji vedė apskaitą. Jis, kaip vadovas įmonės, kuris iš tikrųjų vykdė veiklą, pasirūpino apskaita, kas pagal įstatymus jam privaloma rūpintis, bet jeigu yra sukčiaujama iš kitos pusės, tai jie čia gaunasi kaip atpirkimo ožiai. Sprendžiasi toks klausimas, ar prokuroro akimis jie tokiuose tyrimuose turi būti kaip atpirkimo ožiai. Kyla klausimas, jeigu prokuroras taip teigia, tai, jų manymu, yra visiškai neteisinga ir jie toje situacijoje yra nukentėję M. P. sukčiavimo metu. 2016 metais M. P., kaip įmonės savininkė, jo žmoną V. A. įdarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir lygiai taip pat atleido. Banko sąskaitas įmonės vardu atidarinėjo direktorius, t. y. jis nusivežė V. A. į banką ir jie 2018 metais atidarė banko sąskaitą. Dar nori pabrėžti, kad nuo 2016 metų galo V. buvo nėščia, gyveno (duomenys neskelbtini), visą tą laikotarpį buvo (duomenys neskelbtini), po to, kai ji buvo įdarbinta, nevykdė veiklos. Kai vyko pagrindinė veikla V. buvo motinystės atostogose, tiek formaliai, tiek neformaliai, tiek fiziškai, tiek nefiziškai ji negalėjo vykdyti jokios veiklos, nes nėštumas buvo sunkus, gimdymas buvo sunkus, jų sūnus turi trečią invalidumo grupę ir ji tos veiklos vykdyti negalėjo tuo metu, kai buvo pats veiklos įkarštis. Jeigu pradėti taikyti įstatymus, tai formaliai ji prisiėmė atsakomybę, pasirašė kažkokius dokumentus, bet neformaliai ji absoliučiai jokios veiklos nevykdė. Dėl lėšų, nuimtų nuo banko mokėjimo kortelių, tai visus atsiskaitymus vykdė jis, tiek pas jį, tiek pas M. P. buvo įmonės antspaudas, banko kortelė ir generatorius, tai jeigu jo nebūdavo, tai jais disponuodavo ir visus reikalus tvarkydavo M. P., o jeigu būdavo jis, tvarkydavosi pats kiek galėjo, o V. versle niekada gyvenime nedalyvavusi, nežino, kaip gali būti vykdomas verslas ir kaip vykdomos direktoriaus pareigos. Dėl mokėjimų iš kortelės už grožio salonus, darželį ir panašiai, tai jis viską darė, visur viską mokėjo, pas juos vieną laikotarpį buvo toks dalykas, kad dirbo po priedanga ir po to buvo saugomi valstybės apsaugos. Dėl kaip kurių konspiracinių dalykų jie naudojo, konsultuodamiesi su M. P., ar taip galima daryti, ji patvirtino, kad taip daryti galima. VMI ekspertė taip pat patvirtino, kad taip daryti galima. Taisyklės ir įstatymai nedraudžia atsiskaitinėti kortele, atskaitingiems asmenims grąžinti pinigus, kurie jiems buvo grąžinami. Nešvaistė pinigų. Įmonė turėjo ir nuostolių statybų veikloje. Išeinant V. A. iš darbo, įmonė jam buvo likusi skolinga, todėl, kad ten jo asmeniniais pinigais buvo sudangstytos kažkokios skolos. 2016 metais, kada V. buvo įdarbinta, įmonė pirko automobilius, turėdama nulinį balansą ir buvo naudojami jo asmeniniai pinigai ir įmonė buvo labai didelėje skoloje asmeniškai jam, kaip atskaitingam asmeniui. Atskaitingas asmuo pinigus iš įmonės gali atsiimti tiek grynais iš kasos, tiek grynindamas bankomatu, tiek atsiskaitydamas banko kortele ar atlikdamas mokėjimus įmonės banko sąskaita savo asmeninėms reikmėms. Tą patvirtino ir VMI ekspertė. Jie naudojo lėšas savo reikmėms, bet tas yra nedraudžiama. Įmonės reikmėms naudojo tik tai, kas yra įmonės reikmėms. Tas, kas dabar yra deklaruojama prokuroro, kad panaudojo savo reikmėm ir iššvaistė, tai jis sako, kad jie neiššvaistė, jie kaip atskaitingi asmenys gražinosi savo pinigus, kuriuos įmonė jiems buvo skolinga. Dėl paskolos sutarčių su įmone, tai reikia klausti pas M. P., kur yra visi dokumentai. FNTT tyrimas labai negerai vykdė savo darbą, kratos buvo daromos pas M. P. namuose, o nesugebėjo nusistatyti, kur yra jos ofisas, kuriame ir buvo visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Ir M. P. reikėtų klausti, kur ji paskui tuos visus dokumentus padėjo. M. P., atleisdama V. A. iš darbo 2020 metais, ji buvo įmonės savininkė ir prieš parduodama įmonę V. A. neturėjo absoliučiai jokių pretenzijų nei dėl dokumentų, nei dėl kažkokių skolų. Jeigu dokumentai būtų buvę pas V. A., tai M. P., atleisdama V. ir prieš parduodama įmonę kitam asmeniui, turėjo reikšti pretenzijas ir tų dokumentų ieškoti, bet M. tų dokumentų neieškojo, ji buvo įmonės savininkė ir atleidusi V., ji pardavė įmonę kitam asmeniui. Pardavė M. P.. Čia buvo jos klientas, jos sandoris ir M. P. be dokumentų pardavinėti įmonės negalėjo. Jeigu ji pardavė įmonę be dokumentų, tai iš jos pusės tai yra didelis sukčiavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė M. P.. Buvo sutartis ir M. P. pati, kaip įmonės savininkė, turėjo būti suinteresuota tai daryti. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne tik buhalterė, ji buvo jų partnerė tam tikrose veiklose ir jos pagrindinis darbas buvo viską teisingai deklaruoti, priduoti visas ataskaitas ir visa kita. Yra duota papildoma medžiaga, kur yra susirašinėjimai elektroniniu paštu, likę keletas nuotrupų, kur ji rašo elektroniniu paštu, kad teikia VMI GPM ataskaitas, o paskui pasirodo, kad niekas nieko neteikė. Dėl M. P. duotų parodymų, tai yra visiškas melas, nei vienas žodis nėra teisybė. Ji viską meluoja. Jeigu pasidomėtumėte, kokiose ji dar bylose dalyvauja, tai visur yra sukčiavimas, apskaitos nevedimas, pinigų paėmimas, dingimas. Kas yra nutikę ir su A. S.. Ji pardavė įmonę A. S., paėmė pinigus už įmonę, už leidimų gyventi sutvarkymą, paėmė dar už kažką ir dingo. Čia jos tokia natūra, ji taip elgiasi pastoviai ir visada ir jai yra iškelta ne viena byla. Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė P., tai reikia žiūrėti Registrų centro išrašus, kam priklausė įmonė. Nuo 2016 metų įmonė priklausė M. P. bent UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ji vadovavo. Paskui M. P. teigė, kad 2016 metais ji pardavė įmonę jam, kurios jis, kaip ji teigia, nepersirašė Registrų centre, bet 2017 ir 2018 metais ji disponavo įmonės akcijomis ir perrašinėjo akcijas ant jos sūnaus valdomų įmonių. Tai čia skaitosi, kad ji nedalyvavo ir niekuo nesusijusi? Įmonės akcijomis visą tą laikotarpį disponavo M. P., tiek savo valdomų įmonių vardu, tiek savo sūnaus valdomų įmonių vardu. Asmeniškai net buvo 2 procentai akcijų perrašyta sūnui 2017 ar 2018 metais. Dėl fiktyvaus žmonos įdarbinimo, tai jeigu jis būtų žinojęs, kad M. P. sukčiaus arba jis norėtų sukčiauti ar kažką grobstyti ir vogti iš įmonės, kuriai vadovauja jo žmona, tai jis tikrai ne žmoną būtų į darbinęs, o kažkokį asocialų asmenį, kuris dabar sėdėtų teisme ir atsakinėtų į tuos klausimus. Jų supratimas buvo labai normalus ir jie ruošėsi vykdyti teisėtą veiklą normaliai pagal visus įstatymus ir tiesiog papuolė ant sukčiaus. Dėl fiktyvaus žmonos įdarbinimo, tai čia buvo jų asmeniniai dalykai, dėl ko jis darbino žmoną, nes jis dirbo po priedanga, buvo saugomi, laikėsi labai daug konspiracijos ir daug dalykų vyko, dėl kurių buvo priimti kai kurie sprendimai. Čia jau yra jų asmeniniai dalykai. Dėl atskaitingo asmens, tai jis ir teigia, kad buvo atskaitingas asmuo taip, kaip ir V. A.. Atskaitingas asmuo įmonėje gali būti ir direktorius, ne tik įmonės savininkas. Jeigu jis buvo įmonėje niekas, tai kodėl jis yra kaltinamųjų suole? Jis buvo faktinis vadovas, o jo žmona buvo fiktyvi vadovė, t. y. vadovė tik popieriuje. Buvo dokumentai, kuriuos žmona pasirašydavo, jam jai juos paduodant, kad ji pasirašytų. Įmonės lėšas naudojo savo reikmėms teisėtai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis valdė nuo 2016 metų kaip faktinis vadovas, o ne formalus. Bendrovėje atliko sutarčių pasirašymus, darbų organizavimą, klientų pritraukimą, darbą su klientais. Bendrovė užsiėmė automobilių nuoma, statybomis ir darbuotojų nuoma. Banko kortelę ir generatorių po banko sąskaitos atidarymo banko skyriuje jis pasiėmė ir padėjo ofise. Atidarant banko sąskaitą jokio susitarimo nebuvo, V. buvo reikalinga tik tam, kad ateitų kaip asmuo, kuris yra vadovas ir atidarytų banko sąskaitą. Dėl vartojimo kredito, kuris buvo paimtas jo mamos R. A. vardu, tai tuo metu jau nepamena, dėl ko tas kreditas nebuvo paimtas įmonės vardu, o paimtas mamos vardu. Berods įmonei tuo metu buvo problemos gauti kreditą, neatsimena dėl ko, bet reikėjo išpirkti vieną iš esančių automobilių, kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse, t. y. „VW Touareg“, tą automobilį išpirko, jis ir buvo naudojamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, ir pagal susitarimą pinigai už automobilio panaudą buvo mokami tiesiogiai į „Bigbank“ sąskaitą. Tuo automobiliu naudojosi jis, kaip faktinis vadovas. Nuolat naudojosi tuo automobiliu, tiksliai negali pasakyti nuo kada iki kada, bet buvo ilgas laiko tarpas. Po to, kai pradėjo mokėti „Bigbank“, nuo tada ir pradėjo naudotis automobiliu. Akcininkai jiems nereiškė jokių pretenzijų dėl piniginių lėšų naudojimo. Skolų bendrovė neturėjo, visas skolas padengė. Bendrovė nebuvo nemoki, šiai dienai bendrovė neturi jokių kreditorių ar jokių įsiskolinimų, netgi ryšių operatoriams. Bendrovė nebuvo skolinga VMI ir kitoms valstybinėms institucijoms, nes M. P., jo duomenimis, visus tuos mokėjimus turėjo atlikinėti, deklaruoti ir sutvarkyti, čia buvo ne jo sritis ir ne jo darbas. Kai V. A. išėjo motinystės atostogų, M. turėjo įdarbinti D. L., kaip vadybininką, jis berods pasirašinėjo ir sutartis, bet nežino kodėl įmonės duomenyse tokių duomenų nėra, kad M. jį įdarbino. D. L. rūpinosi statybų srityje darbuotojais, statybomis kartu su R. Ž. – M. sūnumi. D. L. M. turėjo įdarbinti, o kodėl neįdarbino, o iš D. L. atskaitinėjo Sodros ir GPM mokesčius. Čia vėl jos sukčiavimo metodai. V. A. niekada nedalyvavo įmonės veikloje. Savo asmenines lėšas naudojo bendrovės veikloje, dabar tiksliai neatsakys, kada, kiek ir kam, bet dar iki atidarant banko sąskaitą 2018 metais, tai berods 2016 ar 2017 metais buvo pirkti automobiliai grynaisiais ir ten buvo įnešami pinigai kaip atskaitingo asmens, akcininkai nieko nedavė, vykdyti veiklą ir užsiimti automobilių nuoma buvo jo intencija, tai jis pats įnešė pinigus, kad būtų vykdomi automobilių pirkimai. Banko sąskaitų tuo metu nebuvo. Atsakant į klausimą, kas tvarkė bendrovės buhalterinę apkaitą ir dokumentus, tai įmonė atidaryta nuo 2011 metų, nežino kas prieš tai buvo įmonės vadovai, bet faktas, kad M. P. valdoma įmonė valdė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. P. 2016 metais įdarbino V. A. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas. Po to, kai V. buvo įdarbinta, taip kaip ir prieš tai apskaita buvo tvarkoma M. P., taip ir liko tvarkoma M. P.. Po to, kai ji atleido V. A., pas ją ir liko visi dokumentai, dėlto ji neturėjo jokių priekaištų V. A. dėl dokumentų neturėjimo. M. P., kaip įmonės savininkė, pardavė įmonę A. S. ir niekam niekas jokių pretenzijų neturėjo. A. S. irgi patvirtino, jog pirko įmonę iš M. P. ir M. P. rodė dokumentus pas ją ofise jau po to, kai V. A. buvo atleista. V. A. absoliučiai jokių pretenzijų nebuvo ir negalėjo būti. Atsakant į klausimą, ar M. P. pateikinėjo kokias nors ataskaitas VMI ir kitoms valstybės institucijoms, tai yra susirašinėjimai su M. P., kuriuos teikė prokurorui dar ikiteisminio tyrimo metu, kur ji rašė, kad ji teikia metinius balansus, derino su juo balansus, jis kaip faktinis vadovas rūpinosi, kad viskas būtų sutvarkyta gerai. Visi dokumentai plaukdavo M. P., kaip pagrindinei apskaitininkei, kad ji absoliučiai viską suvestų. Visi pirkimai, pardavimai, yra susirašinėjimai, derinimas metinių balansų, kuriuos ji paskui rašė, kad teikė, pateikė. Visa dokumentacija visada plaukė pas ją, o ne iš jos. Matė jos ofise įmonės dokumentus. Automobilis „VW Touareg“ Regitroje buvo įregistruotas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Įmonės automobilis, nesvarbu, kokioje jis įmonėje. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirtas komercijai, kad gauti pajamas. Atsakant į klausimą, ar jam žinoma, jog kreditas, kuris buvo paimtas R. A. vardu, buvo dengiamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, tai kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis buvo išpirktas tomis lėšomis, todėl ir buvo mokami pinigai už automobilį tiesiogiai bankui ir tai yra teisėtas dalykas, tokie sandoriai yra galimi. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nebuvo įdarbintas, jis buvo faktinis vadovas. Dokumentaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo niekas, buvo neformalus vadovas. V. absoliučiai niekada nesikišo į tai, iš kur yra kažkokios lėšos, ji rūpinosi vaiku, jos darbas buvo vaikas, niekas jai neaiškino, už ką ir kur yra mokama. Dėl nuo 2016 metų neperduotų dokumentų, tai ir yra įrodymas, kad M. P. toliau vedė apskaitą ir būtent dėl to niekas nekėlė jokio kusimo, kad reikėtų V. ar jam perduoti dokumentus, nes fiziškai to nereikėjo, dėl to, kad ofise, kuriame jie visi kartu dirbo, buvo visi tie dokumentai tiek prieš įdarbinimą, tiek po įdarbinimo ir po to, kai V. buvo atleista. Fiziškai jiems nereikėjo iš M. P. pasiiminėti absoliučiai jokių dokumentų, kad ji kažką jiems perduotų, vien dėl tos priežasties, kad ji toliau vykdė apskaitą. Jeigu ji teigia, kad perdavė dokumentus, tai tegul įrodo, kad ji juos perdavė 2016 metais ir kodėl ji 2020 metais pardavinėjo įmonę kitam asmeniui neturėdama dokumentų ir nekėlė klausimų V. A., kurią atleido iš darbo, kur yra tie dokumentai. Visi tie faktai rodo tik vieną, kad kaip buvo tie dokumentai pas M. P., taip jie ten buvo ir V. vadovavimo metu ir liko po to, kai ji buvo atleista. Jie grąžinosi lėšas iš įmonės. Atsakant į klausimą, kokiu būdu įmonėje buvo apskaitytos jų skolos, tai nežino, kaip M. P. tuos dalykus formino. Kiek pamena, tai jis pasirašinėjo kaip pinigų įnešimus į kasą ir paskui naudojo kaip kasos pinigus automobilių pirkimui, čia yra apskaitos klausimai ir M. P. reikia klausti, kaip ji tai įformino. Ir kaip ji įformino tai, kad jie atsiskaitinėjo savo reikmėms. Tokia įmonė kaip „(duomenys neskelbtini)“ jam girdėta, čia yra R. Ž. valdoma įmonė, kuri turėjo sąlyčius su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sutartiniai santykiai ir jis apie tai aiškino FNTT tyrimo metu, kaip ten viskas vyko, bet dabar jau visko nebepamena. Sąlytis buvo glaudus, buvo nuomojamas viešbutis, apgyvendinimo patalpos padarytos darbininkams, „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo, M. P. išrašinėjo sąskaitas už apgyvendinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, kodėl ji tai darė, bet esmė tame, kad viskas yra susiję. Atsakant į klausimą, kieno atstovaujamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „VW Touareg“, tai dabar jau nepamena, bet jis jau buvo išpirktas ir jau buvo galima juo disponuoti. Prieš atleidžiant V. iš darbo automobilis buvo perleistas kaip ir serviso įranga, kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse. Serviso įranga valdoma jų šeimos, tai jų šeimos turtas, pinigai. Tie automobilių pirkimai kur buvo, tai ten irgi jų šeimos pinigai, kuriuos dėl nuostolingos statybinės veiklos, buvo sudangstyti įsiskolinimai kreditoriams. Buvo uždaryti visi finansiniai klausimai. Jo, kaip faktinio direktoriaus, vadovavimo metu, dėl to, kad V. A. buvo formali vadovė, jis puikiai žinojo, kokios atsakomybės gresia, jis visada stengėsi, kad būtų viskas atlikta idealiai, kad įmonė visada būtų sutvarkyta kaip priklauso, neturėtų jokių skolų ir, kad nebūtų kažkokių pasekmių ateityje, kas vis tiek nutiko, bet tikrai ne dėl jų kaltės. Atsakant į klausimą, kas pasirašydavo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimus ir pirkimo-pardavimo sutartis, tai kad viskas būtų tvarkinga dokumentaliai, jis visada dokumentus pasirašyti atnešdavo V. ir ji pasirašydavo. Ji jų neskaitydavo, nežinojo, jis tiesiog pasakydavo, kur reikia pasirašyti ir ji pasirašydavo, nes ji pasitikėjo, jis pasitikėjo M. P.. Atlygio jokio negavo, kaip jo negavo ir jo žmona, nes visą laiką ji buvo motinystės atostogose. Šeimos finansus tvarkė jis. Atsakant į klausimą, ar jo pajamomis galima laikyti savo reikmėms naudotas įmonės lėšas, tai reikėtų skirti pajamas nuo nuostolio ar skolos atsiėmimo. Čia atskaitingo asmens pinigų grąžinimasis, t. y. jau savo senų pajamų, investuotų į įmonę atsiėmimas, tai nėra pajamos, o savo pinigų atsiėmimas. Skolos grąžinimas nėra pajamos.
Liudytoja R. A. teisme parodė, kad su V. kaip šeimos narių santykiai labai geri, su sūnumi taip pat santykiai labai geri. Jai yra žinoma kuo jie yra kaltinami. Žino, kad buvo vykdoma veikla „(duomenys neskelbtini)“, V. buvo kaip direktorė, bet ji nieko nevykdė, o D. veiklą vykdė su M. P.. Kiek žino savininkė tos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo M. kaip steigėja ir ji tą veiklą koordinavo, vykdė apskaitą, konsultavo teisiniais klausimais. D. buvo verslo partneris. Dirbo ne vienerius metus, kai susipažino su M. ji jau prieš tai 2018 m. jie daug vykdė veiklų ir jų santykiai buvo kaip draugų, ir kaip verslo partnerių. Kiek pamena apie M., tai D. sakydavo, kad ji stipri kaip finansininkė ir jie visus klausimus sprendžią per ją, visi tie sprendimai apie ką mes čia kalbėsime buvo aptarti su ja. V. buvo paskirta formaliai direktoriumi. Visko tiksliai nežino kodėl taip buvo nuspręsta, mano, kad įmonė buvo išnuomota ir, kad apsaugoti turtą, kad būtų savas žmogus. Įranga serviso kuri yra nuomojama, tačiau V. pati nieko neatliko jokių veiksmų. Ji gal tik parašą kažkur uždėdavo. V. aišku gal turėjo žinoti, bet labai nesigilino, nes ji turėjo problemų po gimdymo ir ji neturėjo to laiko labai gilintis, žino, kad tą buhalterinę apskaitą vykdė M. ir ji visus sprendimus rengdavo. Statybinę veiklą vykdė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo darbuotojus, kurie atlikdavo statybinius darbus, tai vyko Lietuvoje ir Švedijoje. Kalba iš bendro, nieko paaiškinti daugiau negali. Automobilių pirkimas dar buvo, pardavimais dar užsiėmė. D. vykdė kaip direktoriaus pareigas, nebuvo labai apibrėžta, kad jis vienas ten kažką sprendė, kiek žino jie visi kartu spręsdavo. R. Ž. jos žiniomis M. P. sūnus ir vykdė mamos pavedimus, kalbėjo su sūnumi ir tai žinojo. Jie buvo susitikę su ja ir kalbėjo, prašė, kad pagelbėtų, padėtų. Pati prašė jos, kad padėtų ir sutvarkytų, kad nebūtų problemų, sutvarkyti buhalterinę apskaitą „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo 2018 metais. (duomenys neskelbtini), ten yra M. P. ofisas, susitiko tada buvo M. ir buvo R. Ji tada kreipėsi į ją, nes D.negalėjo tada dalyvauti, nes buvo sulaikytas. Taip ji tvarkė apskaitą „(duomenys neskelbtini)“, tai bendras verslas, veikla, tai investicijos ir norėjosi būti saugesniems, todėl į ją kreipėsi. Tai jie gal anksčiau buvo susitarę tarpusavyje kokius darbus vykdo, o ji tai tikrai nieko nepasirašinėjo, jokių susitarimų su ja. Negalėtų visko detalizuoti kuo užsiėmė D., pirkdavo mašinas, dėl darbuotojų derindavo. Žino, kad visi dokumentai būdavo perduodami M. tvarkyti ir kažkuriuo momentu jam kilo įtarimas ir jis paprašė atiduoti dokumentus, o ji tada nedavė. Įtarimas kilo 2019 m., kad kažkas vyksta ne taip dėl apskaitos pačios, tada atsirado problemos dėl valstybei teikiamų ataskaitų. Nors ji sakė, kad viską padarė, bet jam tada kilo kažkokių tai neaiškumų. Ji visą laiką paklausdavo kaip sekasi ir jai sūnus pasakė, kad yra problemų su M.. Ji kaip parašyta teismo dokumentuose, kad ir norėjo pasinaudoti gauti pelną, bet tai gryna netiesa,. Kalbant apie tą faktą, tai sprendžiama buvo tai, kad įmonei trūksta apyvartinių lėšų ir, kad sprendžiama buvo tai ar skolintis pinigų, ar parduoti kokį automobilį, ji nesigilino, nes yra tiesiogiai užimta, bet pagalvojo, kad galėtų padėti ir paimti kreditą. Kreditas buvo gautas balandžio mėnesį 23 d. sutartis pasirašyta, vėliau gegužės mėnesio 2 d. ji 6000 eurų nuėmė ir atidavė jiems grynaisiais apyvartinėms lėšoms. Vėliau buvo apsitarta su M. kaip jie atiduos tą skolą, kurią ji jiems skolina, tai buvo apsitarta, kad jie galės mokėti pagal grafiką bankui įmokas. Ir kiek pamena pasirašė susitarimą, bet dabar jo neranda. Pirmiausiai ji buvo apkaltinta, kad yra nusikaltėlė, ji susijaudino, bandė su ja aiškintis visaip kaip ten ta paskola atsirado po 5 metų ir ji tikrai neatsiminė po tiek laiko. Ji tik po to po apklausos parvykusi namo po kurio laiko atsipeikėjo iš viso ką ji ten pasakė. Tiesiog jai buvo spaudimas daromas, kad ji sakytų, kad ji kaip ir nusikaltusi, kitas dalykas visą laiką buvo teigiama tai, kad D.va tas, kuris tas didelis nusikaltėlis ir tie sakiniai buvo formuluojami taip, kad lyg tai jis čia ir jį reikia nubausti, ji taip pat turi pasakyti, kad jis nusikaltėlis. Daug kartų ten tas tyrėjas kalbėdavo ir kalbėdavo, vis grįždavo prie to pačio ir taip jai buvo daromas spaudimas, kad ji pripažintų, jog jis padarė nusikaltimą, išnaudojo kažkokius tai pinigus. Tas spaudimas iš tiesų labai šokiravo ir dar vienas dalykas, kurį ji pajautė per tą apklausą, tai kai ji pradėdavo paaiškinti, kad visi susitarimai iš tiesų buvo aptariami su M. ir R., ir M. patardavo tą teisėtumo ir teisingumo klausimų dalį, nes D.ja pasitikėjo besąlygiškai, kaip turinčią labai tokią kaip ekspertinę savo praktiką ir būtent kada tyrėjas man piktai, pakeltu tonu su ignoravimu sakydavo prie ko čia buhalterė. Ko jūs norit iš tos buhalterės. Dėl to ji tais parodymais, kurie yra duoti tuo tarpu prašo jais nesivadovauti, tai jos prašymas, nes kaip ji atrinko visų įvykių esmę, tikrai labai gali dabar detalizuoti ir parodyti, kad tuos pinigus paskolino įmonei. Taip, ji paėmė kreditą ir davė jiems grynais pinigais. Buvo paėmusi kreditą 10 000 ir ji 6000 atidavė įmonės reikmėms. Susitarime buvo parašyta, kad asmuo skolina pinigus apyvartinėms lėšoms įmonei ir, kad jai skolos grąžinimas bus vykdomas per banko įmokas. Pinigus perdavė į rankas sūnui, kad perduotų įmonei. Dokumento sau nepasiliko, tiesiog nemano, kad čia tokia problema iškils kaip jis jos vaikas, juo pasitikėjo. Su automobiliu tai buvo tokia kalba, kad jeigu negaus pinigų tam tikru laikotarpiu, tai tada jį parduos. Dėl to ten jai viskas susipainiojo ir emocinėje tokioje atmosferoje gavosi tokie parodymai. Ji net neatsimena ką ji ten pasirašė, nes buvo tikrai labai susijaudinusi, jautė labai didelį spaudimą iš to, kad jau turėtų nuteisti savo sūnų per apklausą. „Radix Holding Lt“ priklauso jai, tai jos įmonė, dabar pristabdyta veikla yra, tiesiog kaip reikėdavo dokumentų D.bendraudavo su M.. Ryšys su „(duomenys neskelbtini)“, kad savo įrangą persikėlė ir daugiau nežino ką galėtų pasakyti dėl „(duomenys neskelbtini)“. Buvo tokios aplinkybės dėl automobilio įsigijimo. Dabar nepamena dėl automobilio, tai buvo įgaliota ir tai padaryta, tai buvo perrašyta ir įsigyta iš „(duomenys neskelbtini)“. Jos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati M. P., nes pati įmonė buvo įkurta padedant M., ji tvarkė notarų dokumentus, susitiko pas notarę ir ji sutiko, kad ves apskaitą. Aišku su ja kontaktavo D., nes ji pati gyvena ne Vilniuje. Tokie jos santykiai su M. ir tik buvo oficialiai, sutvarkyta buvo taip, kad ji tvarko tą buhalterinę apskaitą ir atstovauja tą įmonę jos. Dabar jau negalėtų to dokumentais pagrįsti, nes jų tiesiog neturi. Ten dėl automobilio susimaišė, nes visai ne taip buvo. Automobilis egzistavo kaip pardavimo objektas, kad gauti apyvartinių lėšų, jai kai kuriuos sakinius tyrėjas sudėliojo. Ji tada galėjo pasakyti daug ką, nes tada labai jaudinosi ir prašo nesivadovauti jos pirminiais parodymais. Servizo įrangą ką detalizavo, tai tikrai, M. tarėsi su D. pamena kaip tai padaryti. Kadangi ji buvo parašiusi įgaliojimą vykdyti D. veiklą, kiek žino buvo pervesta į jų įmonę ir kas kaip ką atliko negali detalizuoti. Buvo susitarę, kad ji neturės laiko ir jis vadovaus jos įmonei. Jo nepaskyrė direktoriumi, davė įgaliojimą, kad jis galėtų viską tvarkyti, o turinio įgaliojimo nepamena. Steigimas tai tikrai buvo pasirašytas. Įgaliojimas pasirašytas taip pat. „VW Touareg“ buvo „(duomenys neskelbtini)“ senai nupirktas ir įmonė naudojo jį savo reikmėms. Negali pasakyti kas vairavo tik žino, kad skirtas buvo įmonės veikloje, jis pirktas buvo ne iš jos skolintų pinigų. Apyvartinėms lėšoms skirti buvo pinigai skolinti, o kur panaudojo pasakyti tiksliai negali. Susipažino kaip atspausdino tyrėjas su protokolu. Kai kurios detalės yra teisingos. Pati nepamena kodėl ji taip kalbėjo tada. Apie „(duomenys neskelbtini)“ finansus visko smulkiai tikrai nežino. Jos išsilavinimas yra doktorantūros, vadybos mokslų daktarė, dėsto universitete. Teorinė gal daugiau patirtis valdyme įmonės, ji turėjo mažą įmonę ir veikla kaip buvo planuota, tai verslas yra verslas, ta įmonė kažkiek vykdė statybos veiklą. Didelės praktinės patirties neturi. Nežino ar jie savarankiškai disponavo kortelėmis ir galėjo kreditus imti. Jeigu skolindavo pinigus, tai jie juos investuodavo. Negali pasakyti kada jie skolino ir kokiomis sumomis. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra ir ji neturi ką pateikti, kad skolino savo pinigus šeimos nariui, bet pasirašymas buvo. Negalėtų patvirtinti kada buvo perkelta servizo įranga į „(duomenys neskelbtini)“ balansą ir ar M. P. buvo direktorė, tiksliai pasakyti negalėtų, bet V. buvo kaip saugumo garantas, kad apsaugoti turtą, kuris buvo priklausantis D. Kiek žino buvo konsultuojamasi su M., o kas pasiūlė, kad tas turtas būtų perkeltas į „(duomenys neskelbtini)“ balansą, negalėtų pasakyti, bet jai atrodo M.. Kek žino be jos pasiūlymų ir teisinės interpretacijos nieko nebuvo. Negalėtų detalizuoti kas buvo iki V. įstojimo, bet žino, kad savininkė buvo turbūt ir akcininkė buvo M.. R. kažkaip ten su akcijomis lyg dalyvavo, bet negali pasakyti. Tikrai ne V. dispozicijoje buvo buhalteriniai įmonės dokumentai, visus dokumentus perduodavo M.. Tas ofisas buvo M. P. ir tai kelių įmonių ofisas, jie vykdė kartu veiklą. Ji pati pasakyti nieko negali, tiesiog žino reikėjo mokėti už įrangą pinigus, bet negali pasakyti kokios ten buvo sumos pervestos, buvo derinta su M., kad privalo mokėti. Įranga yra įgyta labai senai 2008 – 2009 metais ir tai dalis pinigų jos vardu paimtas kreditas 26 000 eurų, ir jie davė pinigų, taip pat D.turėjo savo pinigų, jis su partneriu investavo. Dokumentus visus tvarkė M. ir pasakė, kad reikia mokėti, „Radix Holding Lt“ mokėjo už tą įrangą, o kiek, nepamena, turi pasižiūrėti. Ši įranga yra šeimos investicija. D.buvo steigėjas „Datex“ įmonės ir ji turėjo serviso įrangą, kuri buvo įgyta D., partnerio ir jos pinigais. „Radix Holding Lt“ į „(duomenys neskelbtini)“ negali pasakyti už ką mokėjo pinigines lėšas. „Datex“ turėjo serviso įrangą, įmonė buvo parduota ir įranga buvo perkelta į „(duomenys neskelbtini)“, o po to į „Radix Holding Lt“. Negali pasakyti ar tiriamuoju laiku įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė veikla, susijusia su soliariumu, medicina, grožiu, sporto klubu, darželio paslaugomis, kosmetika, žaislais. Nepamena ar paskolą imdama deklaravo, bet jos gautos pajamos ir mokesčiai yra deklaruojamos. Įrangos perkėlimą iš „(duomenys neskelbtini)“ į „Radix Holding Lt“ paruošė M. P., įgaliojimus ji turėjo, įgaliojimas jos vardu buvo jos parengtas, kad ji atstovė buhalterinei apskaitai. Taip ji susitvarkydavo visus dokumentus. To įgaliojimo neturi, pas ją tik steigimo dokumentai.
Liudytoja R. A. teisme parodė, kad santykiai tarp jų geri, buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Nieko negali papasakoti apie „(duomenys neskelbtini)“, nes nieko nežino nei kieno įmonė, nei kas ten vadovavo. „Swedbanke“ jos sąskaita yra, ir ji teisingai nurodyta, ir buvo padarytas pavedimas, jai buvo pervesti pinigai už kalėdinę dovaną, nes tai buvo prieš kalėdinis laikotarpis. Su D. buvo tartasi, kad perves pinigus, o kodėl iš įmonės, o ne iš savo asmeninės sąskaitos pervedė, nežino. Tikriausia dovana buvo tėvams skirta, nes metasi pinigėlius ir kažką perka bendrai. Kodėl iš įmonės ji net nežino, suprato, kad D. tai siųsti pinigai dovanai, tai nebuvo didelė suma ir jai nekilo įtarimų. Kas tuos pinigus pervedė ji nežino ar (duomenys neskelbtini), ar D.ir nesidomėjo. Konkrečiai kuo užsiima D., tai nežino, o kaip žmogų įvertinti galėtų, tai gal ir turėjęs įmonių. Gal buvo kažkada šnekėta apie tai, bet pavadinimo konkrečiai tai tikrai nežino. Seniau žinojo apie jo veiklą (duomenys neskelbtini), bet konkrečiai ką veikė nežino, kažkoks verslas buvo ten su techninėmis stotimis.
Liudytojas R. A. teisme parodė, jog santykiai kaip su broliu geri, pykčių nėra, nes nėra priežasčių. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma bendrovė, prašė perrašyti automobilį D., o R. ir M. buvo verslo partneriai kiek žino, draugai. Kiek žino jie buvo verslo partneriai, iš brolio tai žino, nes yra šnekėjęs, bendraudavo bendrais klausimais su D. ir su R. Tiksliai nežino kokia D. veikla buvo „(duomenys neskelbtini)“. Kas tai bendrovei vadovavo nežino, jo žiniomis V. formaliai buvo direktorė ir jokios atsakomybės nenešė. Išėjo iš kalbos apie tai, o po to nesigilino. Brolis paprašė perrašyti, kažkuriuo laikotarpiu atkeliavo dokumentai ir prašė perrašyti automobilį „VW Touareg“ įmonei, nežino ar asmeninė jo nuosavybė tas automobilis. Numerių nepamena automobilio. Kam tas automobilis priklausė nežino, perrašyti reikėjo įmonei, o kokiai nepamena, paprašė to telefono skambučiu. Kaip atvyko dokumentai nepamena, tyrėjui sakė ar atvežė kažkas ar atvyko per siuntas, kokia situacija buvo nepasakys. Nepamena kur gavo tuos dokumentus, buvo įgaliojimas ir pirkimo – pardavimo sutartis, įgaliojimas buvo perrašyti automobilį, „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įgaliojo, nematė kas buvo įrašytas direktorius. Pagal faktą automobilis buvo bendrovės ir įgaliojime buvo įrašyta atlikti perrašymo procedūras. Buvo vienos įmonės įgaliojimas ir dar buvo kitos įmonės įgaliojimas užregistruoti automobilį. Tą įmonę atstovavo jo mama. Jo brolis naudojosi tuo automobiliu tik nežino ar jis buvo asmeninis, ar bendrovės. „Regitroje“ perrašyti pateikiami dokumentai prie langelio kitam specialistui ir atliekama registravimo procedūra. Sandorio pagrindu buvo pirkimo - pardavimo sutartis, mamos bendrovė pirko automobilį, o už kokią sumą nepasakys, jis išregistravo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir priregistravo į „Radix Holding Lt“. Jis to neatliko, prašymas buvo kaip įgalioto asmens, jis pats to padaryti negalėjo. Registracijos liudijimą gavo arba išsiuntė į (duomenys neskelbtini), arba perdavė mamai, nepamena, bet yra tikimybė, kad broliui išsiuntė į (duomenys neskelbtini). Kas toliau buvo su tuo automobiliu nežino, atrodo brolis naudojosi juo. Už tai negavo jokio užmokesčio ar atlygio, nebuvo apie tai nei tartasi, nei kalbėta. Tiesiog broliui padėti norėjo, nes (duomenys neskelbtini) buvo didelės eilės tuo metu, o pas juos mažesnės buvo. Girdėjęs, kad M. buhalterė, o direktorių nežino kas buvo ir kas vadovavo tai įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Faktine direktore V. buvo lyg pastatyta 2018 metais, bet kad ji vadovautų nežino, mano vadovavo D., R., M.. Kad M. tvarkė buhalteriją, tai buvo susitikimų, bendravimų, su R. yra buvęs ir sodyboje, o R. mama M., bendravimai asmeninio pobūdžio buvo sodyboje. Jam tik faktai girdėti, o apie veiklas ten jų nebuvo šnekėta. M. pačios negirdėjo ir nematė kai padėjo automobilį perrašyti. Skambino jam M., bet praėjo metai laiko, pasitikslino kokį automobilį perrašyti reikia. Apklausoje labai įkyriai kamantinėjo ir tuos faktus maždaug įsiminė. Kiek žino M. visus apskaitos dokumentus tvarkė, tai R. Ž. mama. Jo brolis buvo susijęs su „(duomenys neskelbtini)“, jie buvo verslo partneriai, pas juos buvo įmonių ne viena. Konkrečiai ką jie tarpusavyje darė negali pasakyti. Pagrindiniu kas vadovu įmonės galėjo būti nežino, jo žiniomis jie visi trys ten buvo. V., kiek suprato, pastatytas laikinai direktoriumi asmuo. Žino, kad jo žmonai pervedė 40 eurų „(duomenys neskelbtini)“, pagal datą tikėtina, kad darė kalėdinių dovanų pirkimus, o kodėl iš tos sąskaitos padarė pavedimą nepasakys ir kas jį padarė. Tai šventinis laikotarpis, pirkimas buvo gal tėvų dovanoms ar kažkam, pinigai įkrito, nes su broliu apie tai buvo kalbėta prieš tai. Suma sutapo ir viskas aišku, tie pinigai tam ir buvo panaudoti buvo pirktos dovanos.
Liudytojas J. D. teisme parodė, kad V. jam nėra žinoma, D.žinomas tik iš verslo. (duomenys neskelbtini) jo įmonė yra jis ten nuomoja patalpas ir ponas D. A. atėjo nuomotis patalpų pas jį 2019-06-15 ir jis pasirašė nuomos sutartį. Buvo įmonė ir jis buvo kaip direktorius, kaip savininkas tos įmonės. Jis nuomojosi ir nuomojo patalpas. 2020-04-01 D. A. sudarė sutartį tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, sutartis buvo dėl patalpų nuomos. Ir nuomojosi patalpas. „(duomenys neskelbtini)“ buvo D.pagrindinis asmuo, jis pats pasirašė sutartį, bet visko dabar nepamena. Jis atsiskaitydavo, nuomojosi patalpas, bet „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo ir susidarė skola. Kaip sprendė tą klausimą dabar jau nepamena. R. Ž. jam nežinomas asmuo, M. P. taip pat nežinoma, žinomas tik D. A.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė 2020-04-01 D. A. sudarė sutartį tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metų kovo mėnesį turėjo skolą, šią skolą ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tą sutartį su visais įsipareigojimais, su visais įsipareigojimais perėmė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė taip pat buvo atstovaujama D. A.. „(duomenys neskelbtini)“ jam bendrovė girdėta, bet apie ją nieko nežino. Pagarsinus liudytojo parodymus (Tomas 2, b. l. 86-87), duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Parodė, kad viską valdydavo D. A., bet pasirašė sutartį R. Ž.. Dabar nepamena, reikia pasikelti dokumentus kam rašydavo pretenzijas dėl nuomos skolos, parašydavo įspėjimą „(duomenys neskelbtini)“, kontaktas buvo su R. Ž.. R. Ž. buvo kaip direktorius, o pagrindinis asmuo buvo D. A.. Sakydavo R. Ž., kad sumokės ir padengs skolas. Jis pas D. A. nenukreipdavo, jie tarpusavyje matyt išsispręsdavo viską. Kad kita įmonė mokėtų už jų įmonę, tai kas sumoka už įmonę tai ne jo reikalas, čia jų vidinis reikalas. D. A. išsinuomojo ir valdė, jis pagrindinis valdytojas, nuo kurio sprendimų viskas priklausė. Jis kaip generalinis direktorius buvo, jo žodis buvo galutinis priimant sprendimus kažkokius. Nieko nežinau kokie santykiai sieja „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Ž., jam svarbu, kad padengtų skolą, o čia jų vidiniai reikalai. Su V. A. nieko bendro neturėjo, ją pirmą kartą šiandien pamatė. Rašydavo į „(duomenys neskelbtini)“ įspėjimus dėl įsiskolinimo, bet kas atrašydavo nepamena, reikia pakelti dokumentus. R. Ž. atvykdavo ten kur nuomojosi patalpas ir matydavosi, bendraudavo su juo dėl apmokėjimo, nes jis su valstybe turi atsiskaityti. D. A. pagrindinis veikėjas ten buvo nuo jo žodžio priimami sprendimai. R. Ž. einamasis direktorius, o D. A. kaip prezidentas, R. Ž. pasakydavo, kad reikia atsiskaityti ir jis atsiskaitydavo. D. A. pasakydavo R. Ž. dėl atsiskaitymo. Dėl nuomos su D. A. viską tarėsi, o R. Ž. vėliau tik pamatė, nes jį paskyrė direktoriumi. Su D. A. nuo 2019 metų pažįstami. „(duomenys neskelbtini)“ kas atstovavo perimant skolas nebeatsimena, reikia žiūrėti ir prisiminti. Žodžiu su D. A. tarėsi dėl nuomos sutarties. Kaip suprato D. A. paskyrė direktoriumi R. Ž., čia jų įmonės reikalai ir ne jo reikalai.
Liudytojas R. B. teisme parodė, kad V. nežino, D. taip pat nežino. „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė jam žinoma, kaip įmonė jiems atliko statybos darbus. Jis „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcininkas ir direktorius, jie nekilnojamo turto namų statymu ir pardavimu verčiasi. Atstovas D. iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo, jie vykdydavo darbus mūro, fasado, apdailos darbus, išrašydavo faktūrą, atsiskaitydavo. Nepamena tiksliai, jam atrodo prasidėjo prieš 2 metus bendravimas su jais, ten (duomenys neskelbtini) statė tokį projektą, ko gero buvo įdėjęs skelbimą, kažkokiu būdu jį jie surado, susitarė. Nepamena ar susitarimas buvo kažkaip įformintas. Pavardės nepamena D., gali būti L. Iš „(duomenys neskelbtini)“ daugiau su niekuo nėra bendravęs. Su D. dėl visko bendravo. Viskas vykdavo per jį, darbų perdavimas, priėmimas, iš jų kas pasirašydavo negali pasakyti, mes pradžioje susitaria, iškviečia, apžiūri kaip atliktas darbas, išsimatuoja kiekius ir tada jis atvyksta su sąskaitomis, jie sutikrina jei kiekiai ir sutartiniai darbai sutampa, pasirašo, kieno ten parašas būdavo nepamena. Dokumentus pristatydavo L. Jie atveždavo matyt pasirašytą iš savo pusės, jie nemokėjo vesti dokumentacijos absoliučiai, nes jie nesuvokė kas sąskaitos faktūros, jiems svarbu, kad darbas vyktų ir vėliau juos išmokė. Jie po to išmoko rašyti sąskaitas, darbus atlikdavo jų darbuotojai, neįsivaizduoja ar tie darbuotojai samdyti, ar pas juos dirbantys, bendradarbiavo trijuose objektuose su jais. Kokios L. pareigybės, tai atlikdavo kaip darbų vadovo pareigas, vykdydavo funkcijas, jis organizuodavo darbininkus, prižiūrėdavo jų atliekamą darbo kokybę, jis kontaktuodavo tarp jų ir darbininkų, pridavime dalyvaudavo. Kažkada skolų suderinimo aktus darė ir ten labai sunkiai sekėsi, nes jie nelabai suvokdavo kas tai per procesas, tai čia jų buhalterė kontaktuoti bandė su jų įmone ir kaip buvo jo apklausa, tai pridėjo kažką prie bylos ką turėjo susirašinėjimą su jais. Ten keitėsi pas juos buhalteriai. Bandė skambinti buhalterė neprisiskambino, per D. bandė ieškoti, tai buvo maždaug prieš pusantrų metų nuo dabar, nes norėjo su jais nutraukti bendradarbiavimą. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 2, b. l. 41-42), duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Paaiškino, kad kaip buvo paskutinės faktūros, tuomet bandė susivesti buhalterinį likutį. M. P. jam nežinoma, Ž. taip pat nežinomas. Jo nuomone buvo L. vadovas, daugiau kitų klausimų su niekuo nepatardavo, tai kainos susitarimas, darbų apimčių, kokybės įvertinimas, apmokėjimo sąlygos, jis priimdavo sprendimus, tai jis jiems kaip ir vadovas buvo. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ įmonės nepamena ar sutartis buvo su jais pasirašyta, jie su smulkiais nepasirašinėja, daugiausiai žodinis susitarimas, retkarčiais būna ir raštiškas, bet retai, smulkūs rangovai retai turi tas sutartis, jimes užtenka to žodinio susitarimo. Viską aiškindavosi su D. ir jis į visus klausimus atsakydavo arba bandydavo atsakyti.
Liudytoja M. P. teisme parodė, kad V. jai žinomas asmuo, vieną kartą ją matė mašinoje, A. buvo su ja privažiavęs, jai ji žinoma kaip A. sutuoktinė. Dalių pažįsta nuo 2016 metų, per „Skelbiu.lt“ jis kreipėsi, kad atlikti buhalterinę apskaitą, bet ji ten buvo buhalterė du mėnesius, o paskui jis numetė tą įmonę „(duomenys neskelbtini)“. 2016 metais susipažino, dėl „(duomenys neskelbtini)“ pas ją kažkodėl atvažiavo ieškoti dokumentų, ji nupirko ir po dviejų savaičių pardavė D. A. tą įmonę. Dvi savaites buvo savininkė „(duomenys neskelbtini)“, 2016 liepos pabaigoje įmonę nupirko, o 2016 metų rugpjūčio mėnesį pardavė D. A.. Tai buvo paruošta standartinė akcijų pirkimo sutartis, bet jis akcininko taip ir nepakeitė. Jis pas ją kreipėsi dabar nepamena kada, jis numetė įmonę ant kažkokio tai ukrainiečio, tai jis kreipėsi pas ją, ji kaip juridinis asmuo, kad padėtų jam perrašyti. A. pamatė gal 2017 ar 2018 metais. Parduodant šimtą procentų įmonės turi būti notarinė sutartis, notarinės sutarties jis nenorėjo daryti, jis norėjo padaryti, kad per 5 dienas. Pirkėjas buvo D. A.. Pardavimas įvyko taip, susitiko du žmonės, jos įmonė nupirko ir jos įmonė pardavė tas akcijas, jis pasakė, kad neturi laiko, parašė įgaliojimą ir paprašė, kad direktorė bus jo žmona, atvežė sprendimą ir buvo pakeistas vadovas. Visi jos reikalai su D. A., 250 eurų atrodo, ji tik 50 eurų uždirbo parduodama tas akcijas, gal jis 300 sumokėjo, a negali dabar pasakyti. „(duomenys neskelbtini)“ ši įmonė buvo perparduota, nevykdė veiklos, ji buvo visiškai tuščia. Akcijų pirkimo pardavimo sutartys buvo pasirašytos jam parduodant standartinės formos ir nurodyta minimali kaina, nupirko ją tuščią be dokumentų. Kokią nupirko, tokią ir pardavė. 2016 metais rugpjūčio mėnesį buvo paskirta V. vadovauti. D.pasakė, kad jo žmona bus direktorė ir jis paprašė pakeisti viską. Jos darbas yra su įmonėmis, apskaitos tvarkymas ir ji padeda užsieniečiams, ir ne tik surasti įmones perparduoti, viskas taip kaip priklauso. Jo prašymas buvo pakeisti vadovę, buvo gautas įgaliojimas ir viskas buvo pakeista, daugiau su ta įmone jokių sąsajų neturi. Ten jis atvežė įgaliojimą ir tą įgaliojimą turėjo parašyti jo žmona, nes direktorius turi teisę tokį parašyti, standartinis įgaliojimo turinys buvo ”aš direktorė tokia ir tokia įgalioju M. P. sutvarkyti registruose visus pakeitimus, priduoti dokumentus“, taip buvo santykiai su Registrų centru, taip ji tą darbą atliko ir V. buvo įregistruota vadovu. „(duomenys neskelbtini)“, tai jis buvo atvažiavęs ir sakė dirbs, kad jam reikės buhalterio, bet čia buvo tik kalbos, sutarties nesudarė, prieigą VMI galbūt turėjo, bet nedarė ir nepridavė nei vienos deklaracijos, nedalyvavo jokiose ūkinėse ir kitose operacijose, viskas matosi. VMI prieigą galbūt turėjo, nes jis padarė tą prieigą ar jo žmona su mobiliu parašu, ten viskas matėsi kokie tie veiksmai atlikti, jos operacijos šioje įmonėje nebuvo jokios. Sutarties su „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Turi individualią veiklą, neturi sutarties su jais jokios, individuali veikla nuo 2017. Jis atėjo pas ją 2016 pabaigoje ar 2017 m., dabar nepamena ir čia yra muilo burbulas, jis daug šneka ir nieko nedaro. Gal ir turėjo įgaliojimą su Registrų centru, pas ją jis kreipėsi, pas ją yra visas susirašinėjimas, jis nori, kad ji neva jam padarytų finansinę atskaitomybę. Buvo atsiųsti banko išrašai ir kažkoks automobilių sąrašas padarytas exeliniame variante, jam pasakė, kad taip dirbti negalima, turi būti žmonės įdarbinti, neteikė finansinės atskaitomybės „(duomenys neskelbtini)“. S. kas toks pagal pavardę nepamena dabar, tai gal čia tas ukrainietis. D.atėjo ir pasakė, kad yra pirkėjas, atvažiavo, susitiko (duomenys neskelbtini) ir padavė dokumentus, paprašė pakeisti vadovą ir viskas. Pasakė, kad jis parduoda įmonę, jis pas ją kreipėsi, kad paruošti dokumentus Registrų centrui ir padėti jam juos pateikti. D.parduoda įmonę ar jo žmona ir kodėl klausimas šis jai iš kur tas S. atsirado. S. yra jo žmogus su kuo jis dirba, jis važiavo į (duomenys neskelbtini) ir visi žmonės yra jo. Yra atsiųstas jo emeilas kur jis atsiuntė sprendimą, pasirašyta S. ir viskas. Kai pardavė akcijas „(duomenys neskelbtini)“ D. A., ji nedarė pavedimų už klientus, viskas matosi kaip ten kas darėsi ir kas ką tvarkė. Jis mokėjo (duomenys neskelbtini), jam ant LR įstatymų yra nusispjaut, juridinių asmenų įstatymo, V. A. ataskaitą gavo, per „Vinted.lt“ už parduotus drabužius. V. A. jai atsiuntė banko išrašus ir ji kaip buvo FNTT matė, kad pavedimai už rūbus padaryti „Vinted.lt“. Pas ją D. A. 2018 ar 2019 m. kreipėsi norėdamas sudaryti finansinę atskaitomybę ir persiuntė banko išrašus, o ant tų banko išrašų ji ir matė. Tai kaip pas ją atvažiavo daryti kratą, ji tuos banko išrašus turėjo, ir pateikė FNTT. Ji „(duomenys neskelbtini)“ nei banko sąskaita, nei kortele nesinaudojo. Bendravo tik darbo reikalais su A., banko kortelė galėjo būti tik įmonės vadovo vardu. Buvo įsteigusi įmonę pagal jo prašymą gal 2018 metais su R. A. jo motina. D.kreipėsi pas ją už atlygį įsteigti įmonę, įmonė buvo steigiama notariškai, pas notarą atvažiavo D.su jo motina, viską suderino. R. žodis yra tos įmonės pavadinime, nepamena gerai dabar, nebuvo jokio toliau bendravimo su šia įmone, nebuvo samdoma ir nėra jokio įgaliojimo. Gali pasakyti, kad čia melas, jog ji tvarkė buhalterinę apskaitą „(duomenys neskelbtini)“ ir jai labai didelis klausimas ar leidžia žmogus, kuris gavo apsaugą pažeisti LR įstatymus ir meluoti visur, tegul parodo apskaitos sutartį, susirašinėjimą, tegul įrodo, kad jis jai atvežė bent vieną dokumentą ar atsiuntė. „(duomenys neskelbtini)“ įmonė dar buvo tokia, jis tą įmonę metė ir liko valstybei labai didelė skola, buhalteriai, kurie dirbo atsisakė tvarkyti, jis iš kalėjimo skambino ir prašė tvarkyti, tai ji pati pasiskambino buhalteriams ir sužinojo, kad ten dar skola liko. Kaip visada mistinis kažkoks žmogus labai. „(duomenys neskelbtini)“ įmonės netvarkė dokumentų ir nežino kokia veikla užsiėmė įmonė. “ (duomenys neskelbtini)“ tvarkė dokumentus 2016 metais du mėnesius. Atrodo perrašė ukrainiečiams, ten statybos darbai lyg buvo, pajamų ten nebuvo kaip ji tvarkė. R. Ž. yra jos sūnus, kaip fizinio asmens santykio nežino su „(duomenys neskelbtini)“, bet D.bandė bendrauti ir kažkokias machinacijas daryti. Jos sūnus buvo direktorius „(duomenys neskelbtini)“ ir D.kreipėsi pas jį, kad reikia siųsti į užsienį darbuotojus, priėmė darbuotojus, paskui darbuotojai skundėsi, nes žmonės buvo nepatenkinti sąlygomis ir ji su sūnumi turėjo baudą sumokėti Darbo inspekcijai. Akcininkas VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo „(duomenys neskelbtini)“, sūnus buvo vadovas, o ji tvarkė buhalterinę apskaitą oficialiai. D. A. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nebuvo. Buvo paskolą „(duomenys neskelbtini)“ suteikęs „(duomenys neskelbtini)“ 1000 ar 2000 eurų. Ta paskola nebuvo atiduota ir sutartis nebuvo pasirašyta. „(duomenys neskelbtini)“ tai turėjo patalpas kur buvo įrengtos jų sąskaita. 2020 metais patalpos buvo paimtos padaryti remontą ir padaryti tokį kaip mini otelį. Sąnaudos buvo patirtos, bet kaip visada D.ten įsikišo ir atėmė tą verslą. Jis ten su „(duomenys neskelbtini)“ susitarė kitaip. Nepamena kaip ten buvo ir jai atrodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ čia neturi jokios reikšmės. D. A. surado patalpas, sakė darys verslą, jų sąskaita dalinai buvo įrengtos ir po to sužinojęs, kad sutartis dar vis galioja, nes D. A. tai dingdavo kažkur ir po to ji sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ skolingas liko „(duomenys neskelbtini)“ vienuolika ar dvylika tūkstančių eurų. Tada ji pradėjau ieškoti, jai pradėjo grasinti D. L., kad tipo jeigu tu neatiduosi tau bus blogai. Pasakė, kad jūs uždarote šias skolas su „(duomenys neskelbtini)“ ir visi kartu susitiko „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Tai D. L., D. A., ji pagal įgaliojimą atstovavo „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jos vadovas tuo metu negalėjo. Pasirašė taikos susitarimą ar kaip jis ten vadinasi, kad D. A. padengs skolą susidariusią ir perrašys tą sutartį „(duomenys neskelbtini)“. Tai čia ir visos tos aplinkybės. D. A. padarė žalą „(duomenys neskelbtini)“ ir labai didelę. „(duomenys neskelbtini)“ patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Tai ką čia sako tas D. A., kad jis atstovavo „(duomenys neskelbtini)“ tai yra vienas dalykas, reikia žiūrėti faktus, parašas tai R. Ž.. „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ su R. Ž. parašu. Tai jis turėjo ten atlikti kažkokius tai darbus, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis ten patyrė kaip kurių sąnaudų smulkių išlaidas, D. A. turėjo prisidėti prie pinigų ir sumokėti už tas patalpas, nes idėja buvo jo. Jis po to nemokėjo už tas patalpas, kažkiek gal mokėjo, bet kvitų į „(duomenys neskelbtini)“ taip ir nepristatė. „(duomenys neskelbtini)“ iki šios dienos kabo visos sąskaitos kaip skolos, nes ji nemato padengimo. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nei vienas centas neišėjo, jie tik duodavo grynais pinigais pusę sumos. Taip tos patalpos buvo naudojamos asmenų apgyvendinimui, bet nutraukė sutartį, jai atrodo dar neveikė tas otelis, o gal jau veikė nepamena. (duomenys neskelbtini) bendrovė nieko nesako, nežino tokios įmonės, pirmą kartą girdi. Trišalė sutartis gali būti, kad buvo sudaryta tarp D. įmonės, jie dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ advokatas, jos advokatas susirašinėjo su advokatu prieš tai, D. L. sėdėjo priešais, D. A. dalyvavo ir susitarė, kad D. A. savo lėšomis, kadangi įmonę pastatė į tokią poziciją, kad ji buvo su didžiulėmis skolomis dėl jo būtent kaltės. Sakė, kad perrašytų ant savęs kažkur tą sutartį. Tai va dabar neatsimena tiksliai to laiko. D. L. jai matytas du kartus, pradžioje bandė reketuoti ir gąsdinti, kad ten pasišnekėsim apie kažką, kad ji ten jam pinigų skolinga ir D. D.kaip visada padarė tokį trikampį. Su D. L. nieko bendro neturėjo ir net nebuvo girdėjusi tokios pavardės, nežinojo kas tai yra. D. A. papasakojo kažkokią kitą istoriją, tas pradėjo aiškinti santykius bandyti. Ji pasakė, kad dabar ne 1990 metai ir jos gąsdinti nereikia. Ir viskas, po to jis dar du kartus skambino, bet su juo tikrai neturėjo jokių bendrų reikalų. D. L. buvo žinomas kaip D. kažkoks bičiulis. Su D. L. bendravo dėl „(duomenys neskelbtini)“ reikalų. Tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jai nežinomas joks santykis. R. Ž. kaip vadovas „(duomenys neskelbtini)“ veikloje „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo. „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo statybos, apdailos darbai. Su D. L. dėl įdarbinimo neatsimena ar kalbėjo, gal tuo metu kaip įsivėlė į tą žmonių paiešką galbūt jis buvo atsiųstas į „(duomenys neskelbtini)“ kaip darbuotojas, dar su juo buvo nesimatę ir nebendravę. D.siuntė jį pas juos, nes įmonė žmones darbino, tai galbūt jis buvo apiformintas savaitei. Kokia veikla vertėsi D. A. kaip įsigijo „(duomenys neskelbtini)“, jau pasakė, kad nebendravm dėl šios įmonės, buvo pasakyta tik keletas žodžių, kad galbūt ateityje reikės buhalterio. Įmonė pagal įstatus buvo nustatyta, kad įmonė gali verstis bet kokia veikla, kurios nedraudžia LR įstatymai. O ką jis darė ir ką jis galvojo, planavo nežino. Tai jis atsiuntė tik 2019 ar 2020 metais per emeilą, kad padaryti finansinę atskaitomybę, ji jam paskaičiavo ir pasakė, kad jai reikia visų dokumentų, jis sakė, kad padarys, atsiuntė kažkokią exelinę lentelę su automobiliais ir viskas, daugiau jokių susitarimų, pinigų negavo, darbo nedarė jokio. Tai tas ir liko pas ją emeile, ką ir pateikė FNTT. Banko sąskaitos nežino, o bankas atrodo buvo „DNB“ bankas. Atsiskaitymas buvo į (duomenys neskelbtini) ten mokėjo kažkam jis, po to nepamena kam mokėjo. Neanalizavo, į jos darbą už kurį nebuvo atsiskaityta tas analizavimas neįeina. Kaip atvažiavo su krata ir ji rado tuos išrašus, tada tikrai pasižiūrėjo. Per banko sąskaitą viskas matosi, kas darė pavedimus, kas valdė sąskaitą, kas galutinis naudos gavėjas. Pagal LR įstatymus už viską atsako vadovas, jis neša atsakomybę ir už ūkines operacijas ir už viską. Žino, kad buvo gauti pinigai ir V., ji žinojo ką jis daro su jos mobiliu parašu ar prieiga, ji tikrai žinojo, nes ji gaudavo tuos pinigus į tą pačią sąskaitą už parduotus drabužius „Vinted.lt“ va šitą tai tikrai pamena ir išrašuose tai matosi ką paėmė. Tai, kad ten sąskaitų – faktūrų nebuvo. Ten labai maža dalis yra tų banko išrašų, ten nėra buhalteriniai dokumentai visi. Visi buhalteriniai dokumentai, kadangi jis ten mašinų pirko, turėjo būti pirkimo – pardavimo sutartys, kurios įformintos „Regitroje“, turėjo būti išrašas, pirkimo dokumentai pardavimo sąskaitos, šito visko jis nepristatė ir nepateikė, o ji tikrai neanalizavo dokumentų įmonės ir išrašų. Iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų kas atliko pavedimus, tai arba V. A., arba D. A., ji prieigos tikrai neturėjo ir nežino nieko. Nežino kas tvarkė jų buhalterinę apskaitą. D. A. formindavo automobilius savo vardu, gaudavo už tai atlygį ir mašinos išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) visam laikui. Tai įmonė turėjo parašyti pirkimo – pardavimo sutartį, išlaidų orderį, nebuvo pas jį tokių dokumentų ir negalėjo jis pateikti nei vieno dokumento. Nėra dalyvavusi dėl tų automobilių perregistravimo kažkokio. Apie šį automobilių verslą jai žinoma, todėl, kad Lietuvoje pas ją gal 1000 įmonių, kurios užsiėmė tuo būtent momentu. Tai jis gyrėsi, ateina ir pasakoja į dešinę ir į kairę. Kaip jis iš kalėjimo išėjo pasakė, kad Saugumo departamente dirba. Žmonės jo neklausia, o jis visiems pasakoja viską. Su R. A. atrodo, kad D.turėjo kažkokių reikalų ir reikėjo pagalbos ir galbūt paskambino. Pagalba su būtent „Regitroje“ performinti, nes buvo didžiulės eilės. Galbūt teko bendrauti, R. A. vieną kartą matė kaip reikėjo kažką apiforminti greitai ir buvo didžiulės eilės ir dėl to matė, nes jis padėjo be eilės užregistruoti kažkokią transporto priemonę. Nepamena kokią mašiną, gal jos klientams reikėjo. „Volkswagen Toureg“, tai jis važiavo su ta mašina, čia D. A. ta mašina, numerių nepamena. Nesidomėjo ar ji jo asmeninė, ar ne. Buvo tokia įmonė, kurią ji pardavė D. A. ir buvo pirkimo – pardavimo sutartys pasirašytos iš jos pusės. „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pirkimas kada buvo nepamena. Ten buvo žodžiu susitarimas ir jo parašo taip ir negavo, nes jis vis laiko neturėdavo atvažiuoti pasirašyti. Čia toks melas, kad jis gavo kažkokį tai voką ir įrodyti, ir dabar dėl transporto priemonės kažkokius tai dokumentus, tai čia toks melas. Siuntė R. A. voką, nes jis nurodė tą adresą. Jai reikėjo siųsti, nes nebuvo sutvarkyti dokumentai, ji buvo akcininkė, ji pardavinėjo įmonę, susitarė, kad ji parduoda, paruošia dokumentus, bet jis taip ir nepasirašė. Išsiuntė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, paprašė, kad jis pasirašytų ir atsiųstų jai, viskas. Ponas D.jeigu nori kažką sugalvoti, tai tegul atsimena visas aplinkybes, ji puikiai viską atsimena. Pas ją liko visas pakas šių dokumentų ir susirašinėjimų. 2016 metais pardavė „(duomenys neskelbtini)“ akcijas D. A. ir pasirašė penkis dokumentus. „(duomenys neskelbtini)“ nupirko įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji nėra vadovė jau daug metų šios įmonės. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo akcininkė ir kaip fizinis asmuo tvarko buhalterinę apskaitą. Įmonė pardavė akcijas, kurios ji vadovė buvau tada. Ji kaip atstovė pardavė akcijas. Kaip pardavė „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. 2016 m. "(duomenys neskelbtini)" nupirko įmonė UAB "(duomenys neskelbtini)", kurios vadovė buvo ji. "(duomenys neskelbtini)" nupirko įmonė "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)" pardavė tą įmonę, o kokiu metu ji buvo direktorė jau nebepamena. Iki 2017 metų buvo arba direktorė, arba turėjo notarinį įgaliojimą. Notarinės sutarties D. A. pirkdamas "(duomenys neskelbtini)" nenorėjo pasirašyti, nes jam papildomos išlaidos. Be šio notarinio sandorio įmonės akcijos gali pereiti kitam asmeniui. Per vieną dieną akcijos gali būti parduodamos tik 25 procentai, kitaip sandoris būtų neįvykęs. Kitaip Registrų centras neregistruotų. Kada jis atvažiavo ir pasakė, kad jis parduoda įmonę, suprato, kad jam akcijos nėra perėjusios. Tai tada jis ar V. parašė įgaliojimą jai ir ji prisijungė prie Registrų centro, kad pakeisti vadovą, pamatė, kad "(duomenys neskelbtini)" iki to laiko vis dar yra akcininkė. Tai tada kaip kreipėsi D.tos akcijos perėjo S. Tai žmogus atneša pasirašytus dokumentus dėl akcijų pardavimo ar naujo vadovo paskyrimo jai ir tuos dokumentus su įgaliojimu ji nuneša Registrų centrui. Viskas skaidru ir aišku. 2018-12-05 perleidžiant "(duomenys neskelbtini)" akcijas S. suvokė, kad akcininku D. A. niekada ir nebuvo, bet jis pasakė, kad viskas gerai ir jai keista. Suvokė, kad akcininkas neneša atsakomybės ir "(duomenys neskelbtini)" akcininkė ir savininkė jau nebuvo. O kodėl jis taip nepadarė, tai direktorius už viską atsako ir tai jos atsakymas. Sutiko paprašyta D. A. sudaryti balansą, bet čia buvo viskas telefonu, žmogus atsiuntė jai išrašus ir po to turėjo atvažiuoti pasirašyti susitarimą, susimokėti pinigus už tai. El.paštu gautą iš D. susitarimą atspausdino FNTT atstovams. Balansas už 2017 metus "(duomenys neskelbtini)" pas ją kur buvo rastas, tai buvo nulis, pagal banko išlaidas buvo nulis. Tai rastas matyt buvo todėl, kad matyt pradėjo suvedinėti ir paskui kaip žmogus neatvažiavo, tai nieko ir neįvyko. O balansas jis ką parodo, jis juk nepriduotas, jis su ja neatsiskaitė ir ji darbo nepadarė iki galo. "(duomenys neskelbtini)" netvarkė buhalterinės apskaitos, nes nebuvo sudarę sutarties. Gali pasakyti tik tiek, kad įgaliojimą gali suteikti vadovas be jos žinios jos vardu, jeigu žino jos asmens duomenis ir ji už tai neturi atsakyti. Dėl V. vaiko priežiūros atostogų "(duomenys neskelbtini)" nežino, nebuvo buhalterė. Akcininkė "(duomenys neskelbtini)" 2016, 2017 metais nebuvo. Akcininkė buvo įmonė "(duomenys neskelbtini)", kurios atstovė iki 2016 metų pabaigos buvo. Jos sūnus jokios veiklos "(duomenys neskelbtini)" neturėjo išskyrus ten kur buvo paskola. Ji padėjo įsteigti bendrovę "(duomenys neskelbtini)". Ši įmonė nuo pat pradžios buvo registruojama notariniu būdu ir šios įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė. Su R. A. buvo bendravusi kaip buvo pas notarą biure. D.ten pasakojo, kad bus didelis verslas, didelės apyvartos ir jiems reikės buhalterio, o jo motina sakė, kad taip taip, taigi jūs padėsite, tai pasakė, kad taip, bet tam, kad sudaryti kažkokius tai veiksmus reikia pasirašyti sutartį. Registracijos adresas įmonės nebūtinai turi būti buveinė, nepamenu kokiu adresu buvo registruotas "(duomenys neskelbtini)". (duomenys neskelbtini) jai priklausanti nuosavybės teise, "(duomenys neskelbtini)" priklauso. Pagarsinus liudytojos parodymus (t. 2, b. l. 129-131), duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino.
Liudytojas D. L. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) dabar žino, nesenai sužinojo kaip prasidėjo teismai, kad ji D. žmona, gal prieš pusmetį gal pora mėnesių sužinojo iš D. Su D. bendravo kaip pirmas teismas buvo, šiaip kalbėjo, kad reikia į teismą važiuoti. D. žino, dirbo ir bendravo su juo. Piktumų nėra, santykiai draugiški. Pažįstami apie 10 metų. „(duomenys neskelbtini)“ žinoma bendrovė. Kiek žino anksčiau M. jai vadovavo, pavardės nežino jos, anksčiau su statybomis buvo susijusi, o dabar ar veikia nežino. Dirbo ir bendravo su „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo su M. „(duomenys neskelbtini)“, su statybomis buvo tai susiję. Pora metų atgal gal trys metai atgal tai buvo. Anksčiau jos nežinojo, D.ar kažkas supažindino ir pradėjo su ja bendrauti, pirma su D. susipažino. D.su M. supažindino, jos pavardė P. gal ir gali būti, nežino. Kažką norėjo verslą ar ką nepamena dabar. Su statyba susiję. M. jam buvo pristatyta kaip šeimininkė „(duomenys neskelbtini)“ ar buhalterė, nepamena. Direktorius „(duomenys neskelbtini)“ kas buvo nežino, neklausė. Savininkas atrodo M. buvo. Pradėjo ten dirbti ir sakė, kad jį įdarbins ir jis turėjo būti įdarbintas, ir po poros mėnesių sužinojo, kad neįdarbintas yra, ir tada nutraukė ryšius. Ieškojo objektų ir dirbo su statybomis, toks buvo jo darbas. Su „(duomenys neskelbtini)“ dauguma dirbo, jis buvo užsakovas. Jam reikėjo rasti objektus ir pas M. yra sūnus R. ir kažkaip susipažino, ir sugalvojo su statyba veiklą vykdyti, jis ieško objektus, o jie ieško žmones kas dirbs. Gaudavo atlyginimą arba grynais, arba pavedimu. Suranda užsakovą, R. darbininkus surasdavo, kaip darbai baigti M. sąskaitas rašydavo, užsakovui duodavau tą faktūrą ir daro pavedimus. M. buvo pasakyta kas padaryta ir ką reikia išrašyti. Su M. bendravo ir gyvai, ir telefonu. Sąskaitas išrašydavo M., nes iš jos gaudavo ir jas atiduodavo užsakovui. Tai vieną kartą taip, kitą kartą taip būdavo. Vienas egzempliorius užsakovui, o kitas M. likdavo. Sąskaitas užsakovas pasirašydavo jam atrodo buvo parašas, nepamena kas pasirašydavo ar M., ar užsakovas, nepamena kas prie jo pasirašinėdavo. Pavedimu atsiskaitydavo užsakovas su „(duomenys neskelbtini)“, o su darbininkais M. ten su jais atsiskaitydavo. Pinigai grynieji buvo naudojami, ji duodavo arba grynais, arba pavedimu, medžiagoms jei trūksta pinigų. jis išrašydavo faktūras ir jai atiduodavo jei ką pirko. Gaudavo nuo 1000 iki 1500 už mėnesį, 3-4 mėnesius gal dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimą paduodavo M. grynais dauguma ofise. Tas ofisas adreso nepasakys dabar, prie „Macdonalds“, (duomenys neskelbtini) lyg kur „(duomenys neskelbtini)“ netoli, toje pusėje. Ten gal (duomenys neskelbtini) yra, nu ten M. ofisas žodžiu. Su M. ir R. bendraudavo, su R. tai jis ieškojo darbininkų, jis ieškojo objektus ir viskas. D.nepamena ar dalyvavo šioje veikloje, gal biški, nepasakys dabar. (duomenys neskelbtini) kažką norėjo padaryti lyg viešbutį, tai M. ar R., gal ir D.dalyvavo, bet ten kažkas neišėjo. Nesigilino. Gal savo darbininkams kambariuką norėjo padaryti, ten „(duomenys neskelbtini)“, tai (duomenys neskelbtini) kur nuomojo savininkas patalpas. „(duomenys neskelbtini)“ su tuo viešbučiu nežino kaip susijęs. Jeigu būtų kažkas ten viešbutis ar kas, gal ką ir darytų. Nepamena, bet ten nieko nebuvo, neišėjo. M. žadėjo, kad įdarbins, paskui kažko jam reikėjo ir taip sužinojo, kad nedirba, tada susipyko ir nebendravo. Nepamenu kada nutrūko santykiai su „(duomenys neskelbtini)“. Tie 76 000 pervesti buvo už medžiagas, įrankius, išlaidos ir atlyginimas. Buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir jo klausė dėl tų pinigų VMI. Nepamena, su kitomis bendrovėmis buvo darbų, kitų užsakovų buvo, bet nepamena tų pavadinimų. Ne tik su „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, dirbo su daug kuo. „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę atsimena tokią, gal statyba užsiėmė ta bendrovė nepamena. Su D. dar ir dabar bendrauja draugiškai. Su R. Ž. nebendrauja. Su R. nebendrauja nuo kada nepaskys, o dėl ko gal dėl M. kaip sužinojo, kad neįdarbino, gal dėl to ir su juo ryšis nutrūko. Išsilavinimas vidurinis, aukštosios mokyklos nebaigęs, užsiima statybomis. Organizuoja, stato namus, dirba kaip juridinis asmuo. Neturi daug įmonių savo vardu, tik „(duomenys neskelbtini)“ įmonę. Kaip juridinis asmuo neturėjo santykių su „(duomenys neskelbtini)“. Nėra išlikę susirašinėjimų su „(duomenys neskelbtini)“. M. vadovas įsivaizdavo „(duomenys neskelbtini)“ buvo. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 2, b. l. 105-106), duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino.
Liudytojas R. Ž. teisme parodė, kad V. D. žmona. Nesieja jokie santykiai, ją matęs tik kelis kartus. D.žinomas. Jis su mama dirbo, tai taip ir susipažino, nes kurį laiką dirbo su mama. Mama M. P.. Su D. susipažino prieš „Covid“ pandemiją gal 2019 metais. D.buvo gal mamos klientas. Mama yra buhalterė, turbūt bendrovę įsteigusi turi, pas mamą dirbo ir bandė savo veiklą kažkokią turėti. Dabar nepamenu kaip ten kas buvo. Tikslo susipažinti su D. kaip ir nebuvo. D.buvo pasiūlęs darbą ieškoti darbuotojų statyboms, jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbuotojų paiešką. Žmonės buvo išsiųsti į Švediją dirbti. Žmonės nuvažiavo ten dirbti ir ten galima sakyti jie buvo apgauti, gyveno nežmoniškomis sąlygomis, jie grįžo ir kreipėsi į Darbo inspekciją. Iš savo lėšų darbininkas sumokėjo ir baudas, ir darbininkams kompensacijas. D.davė V. kontaktus ir su juo bendravo tik telefonu. Tie darbininkai buvo įdarbinti „(duomenys neskelbtini)“, kurie vyko dirbti į Švediją. Tai buvo 2019 metais jei neklysta ar 2020, pamena, kad buvo keliavimo kliūtys tada dėl pandemijos. D.davė kontaktą V., tai taip ir prisidėjo prie to, su „(duomenys neskelbtini)“ D.nebuvo susijęs. D.susijęs su „(duomenys neskelbtini)“ gal buvo, bet direktorius buvo jo žmona kiek pamena, nežino kuo užsiėmė „(duomenys neskelbtini). Mama nežino kaip buvo susijus su „(duomenys neskelbtini)“. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, tai „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas iš steigėjų, bet neilgą laiką. Asociaciją steigė trys juridiniai asmenys, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo jis. „(duomenys neskelbtini)“ jo įmonė iki šiol yra. Steigimo metu gal ukrainietis buvo tos bendrovės savininkas. Atrodo steigimo metu dalyvavo V. kaip vadovas „(duomenys neskelbtini)“ steigiant „(duomenys neskelbtini)“. Atstovavo pirkėjų teises pirktiems automobiliams ir išvežamiems iš Lietuvos, kaip pagalba. Šios veiklos apskaitą tvarkydavo mama, o pajamų ten nebuvo. Kas „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkydavo nežino. Kokia veikla užsiėmė „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. (duomenys neskelbtini) viešbutis buvo ir, kad tai D. ir D. L. projektas jei taip galima pavadinti, ir tuo metu buvo bičiuliški santykiai. D.paprašė pasirašyti nuomos sutartį su viešbučiu, siūlė kaip bendrą projektą, bet ten buvo laikinai ir trumpai, įvyko taip, kad praėjo kažkiek laiko ir iš tos įmonės, iš patalpų nuomos savininko gavo laišką su didžiule skola. Tada įvyko konfliktas. Nebuvo planuose, kad taip pakiš D., ir tą konfliktą paprašė spręsti mamos. Kreipėsi pas juristą tuo metu ir iš jo pusės buvo taip, kad jeigu pakišo jis sumokės ir tą viešbutį stengsis pasilikti sau. Tada D. tuo metu grasino ir grasino rimtai, taip tie santykiai ir baigėsi. Tai buvo ar prieš du, ar tris metus. To viešbučio nuomininkas kas buvo nepamena, reikalus visus vykdė D., o jis ar kaip fizinis, ar kaip juridinis asmuo nepasakys. Tai pradėjus veiklą D. su D. tą reikalą tvarkė. Nežinoma kas buvo nuomininkas sutartinis, „(duomenys neskelbtini)“ kažkurį tai laiką, o toliau nežino. D.atvykdavo pas mamą kalbėtis tai iš ten ir žino. Nežinoma kokius reikalus jie ten tvarkydavo, D. matydavo gan dažnokai pas mamą. Šiuos reikalus, kadangi mama su juo turėjo darbo santykius, tai mamai buvo padaręs generalinį įgaliojimą ir ji ten tvarkė, mama buvo „(duomenys neskelbtini)“ finansininkė. „(duomenys neskelbtini)“ gal nebuvo šioje viešbučio veikloje, kad dalyvautų. Tas viešbutis kiek girdėdavo turėjo gyventojų ir ten buvo užsieniečiai statybininkai. Pajamas kas gaudavo iš to viešbučio nežino. D. tai žino su D. draugai jie buvo. Žinoma kaip D. parankinis, ką D.sakydavo, tą jis ir darydavo. Su D. nesieja jokie santykiai, pykčiai nesutarimai tai turbūt pradėjo pergyventi dėl to viešbučio, tai pradėjo grasinti, tai tokie nesutarimai ir buvo. Su tuo viešbučiu lyg ir viskas susitvarkė, bet ten mama dalyvavo. „(duomenys neskelbtini)“ kaip apie statybinę veiklą niekas nežinoma. „(duomenys neskelbtini)“ darbininkui neieškojo. Nematęs „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų - faktūrų ar jas išrašęs ir perdavęs būtų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė ką atsiminė tuo metu tai ir davė tokius parodymus. D.„Volkswagen touareg“ turėjo, o vėliau kaip santykiai nutrūko jį matė gal prieš metus kokius, jis buvo su nauju X5 tranzitiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Direktorius „(duomenys neskelbtini)“, tai pamena asociacijos steigimo V. buvo vadovė, šiaip mano, kad ji nebuvo reali vadovė. L. žinojo kaip D. draugą. Nežino ar L. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metais nieko nežino, kad buvo akcininku, pirmą kartą tai girdi. info@(duomenys neskelbtini).lt nežino ar buvo gavęs pranešimą iš VMI dėl „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo darbui Švedijoje darbuotojų, atsikaityta nebuvo su tais darbininkais, nes jie grįžo ir į Darbo inspekciją nuėjo. Nieko nežino apie pavedimus į „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“. A. S. tokio asmens nepažįsta ir nėra girdėjęs, ryšių su juo neturėjo. Apie V. priėmimą ir atleidimą „(duomenys neskelbtini)“ nėra niekas žinoma. Nežino kas tvarkė buhalterinę apskaitą „(duomenys neskelbtini)“, su tomis įmonėmis dirbo D.ir jo mama. „(duomenys neskelbtini)“ mama tvarkė buhalteriją kaip fizinis asmuo, ji buvo lyg įdarbinta buhaltere. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 2, b. l. 111-112), duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Paaiškino, kad taip sakė, kad D.tada buvo, bet nepamena kas dalyvavo pas notarą, atrodo, kad buvo V., bet patvirtinti negali šimtą procentų. Tuo metu matyt atsiminė geriau.
Liudytojas A. G. teisme parodė, jog V. A. ir A. A. nepažįsta. Bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nežinoma. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad į jo sąskaitą buvo atliktas 30 eurų mokėjimas, tai jokios kitos įdomesnės aplinkybės nėra. Žmogus gavo drausminę nuobaudą dėl kurios negalėjo apsipirkti. Kiek dabar žino, tai D. A.. Jau tada daug laiko buvo praėję. 2018-11-13 turbūt pavedimas buvo, D. A. tą dieną turbūt buvo pažįstamas, sėdėjo vienoje kameroje. Kas pervedė pinigus nežino. Kad pinigai buvo pervesti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nieko nesako. Žmogus gavo drausminę nuobaudą, dėl kurios negalėjo apsipirkti parduotuvėje, todėl apsipirko jo vardu, pinigai atiteko tam žmogui. Apipirko pagal tai, ką jis sakė. D. A. tuo metu negalėjo apsipirkti, paprašė leidimo pervesti į jo sąskaitą. Savo sąskaitos numerio neturi, kalėjime yra vienas bendras sąskaitos numeris.
Liudytojas A. K. teisme parodė, jog kaltinamieji asmeniškai nepažįstami, yra pirkę paslaugas, asmeniškai nebendravo. Paslaugas pirko iš V. A.. Yra žiniasklaidos komunikacijos planavimo agentūros vadovas, jų veikla yra reklamos planavimas ir pirkimas, reklamos įgyvendinamos tokių agentūrų kaip jo. Tikslas yra nupirkti reklamą, agentūra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pirko paslaugas iš V. A., kiek pavyko atsekti dokumentuose, pirko 2018 metais, pirko V. A. paslaugas kaip nuomonės formuotojos, pristatyti Lietuvos pašto savitarnos kampaniją. Buvo pirkta kažkiek vienetų jos įrašų socialiniuose tinkluose, konkrečiu atveju ,,Instagram“. Sutartis buvo sudaryta su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Sutartis buvo pasirašyta su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o paslaugos gautos iš V. A.. Kartais būna tokia praktika, kad nuomonės formuotojai turi įmonę, per kurią vykdo savo veiklą. Buvo pasirašyta paslaugų sutartis, konkrečių turinio vienetų ar parašymo, žinučių kiekis buvo pasirašytas. Sutartį pasirašė pats kaip vadovas, o sutarties derinimą atlieka kolegos, kurie yra atsakingi už tą projektą. Tiesiogiai su V. A. nebendravo. Paslaugų sutartis buvo atlygintina. Atlyginimas buvo sutartas kelių šimtų eurų ribose. Paslaugos buvo suteiktos, gali patvirtinti, nes mato ataskaitą, kurią teikė užsakovui. Atsiskaitymas vyko pavedimu. Paprastai gauna sąskaitą iš to, su kuo sudaro sutartį. Sutartis buvo pasirašyta jo ir V. A., sutarties suma 50 eurų. Niekur neiškilo, kad nesumokėta suma, tai laiko, kad sumokėjo. Po to gavo sąskaitą ir buvo sumokėta. Mato, kad sąskaitą faktūrą gavo elektroniniu paštu, iš kokio elektroninio pašto gavo tiksliai nepasakys, nes pats asmeniškai sąskaitos negauna. Mato tik gautą su parašais. Gautą sąskaitą faktūrą išrašė V. A., taip parašyta ant sąskaitos. Direktorė, sąskaita išrašyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tai turbūt direktorė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Apmokėjimą atliko pavedimu, tik pavedimu atlieka mokėjimus. Sutartis su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2018-10-01. Sako, ką mato sutartyje. Sutartyje V. A. pasirašė kaip V. A. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Paslaugos paprastai tokio pobūdžio nėra terminuotos, kai darbas yra atliekamas, tai tada laikoma uždaryta, būna tam tikras turinio vienetų skaičius, sutartis būna įvykdyta. Šiuo atveju mato 50 eurų mokėjimas, trys pranešimai, reklamos socialiniuose tinkluose. Trys turinio vienetai yra padaromi ir sutartis būna įgyvendinta, apmokėta sąskaita. Didesni nuomonės formuotojai turi savo atstovus ir su jais tiesiogiai bendrauja. Kaip tiksliai buvo susisiekta su V. A. negali pasakyti. Daro prielaidą, kad patys ją rado.
Liudytojas R. K. teisme parodė, kad V. A. ir D. A. kaip ir nepažįstami, asmeniškai jų nepažįsta. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kai buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo santykiai tarp įmonės. Buvo atlikti darbai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra subrangovas, kurie užsako investicinės kompanijos ir statytojai, atlieka statybos darbus. Koks buvo ryšys su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tiksliai nepasakys, nes dirbo ne vienas projektų, darbų vadovas, kurie ieško darbuotojų, samdo juos. Jo pareiga, kad nebūtų viršytos sąmatos ir kad būtų atlikti darbai, kontroliuoti projektų ir darbų vadovus. Tiksliai koks bendradarbiavimas vyko nepasakys, nes kai prieš metus buvo apklaustas, tada sakė, kad darbai buvo atlikti iš jų pusės atsiskaityta. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 2, b. l. 50-51), duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Paaiškino, kad dėl rangos sutarties reikia užklausti buhalterės, greičiausiai, kad buvo. Tokias sutartis iš savo pusės pasirašinėja. Kas pasirašė sutartį iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pusės neatsimena. Įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nebedirba. Sutartys su subrangovais buvo sudaromos įvairiai, jei ėjo kalba apie didelius pinigus, tada atvažiuodavo pas jį ir būdavo derybos. Kai būdavo darbai už kubo, kvadrato kainą, dažnai nematydavo atstovų, buvo svarbu atlikti darbai. Projektų vadovai parinkdavo įmones, kad sumų neviršytų. D. L. asmuo nežinomas. Subrangovai sąskaitas faktūras už atliktus darbus siųsdavo į įmonės buhalteriją, tik aktus pasirašydavo projektų vadovas arba darbų vadovas, tada jis peržiūrinėjo ar nėra užviršytos kainos. Dėl darbų priėmimo aktų nevažiuodavo į vietą, darbų vadovai pristatydavo jam. Daugiau kontakto su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbų vadovai. Tuo metu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo dirbti D. U., jei neklysta. Ant sąskaitų yra darbų vadovų parašai. Atliktų darbų aktas 2020-09-15 pasirašęs D. U.. Jis už (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas. 2020-07-17 G. P. sąskaitą pasirašęs, gali būti, kai objektai mažesni, darbų vadovai sujunginėjami į didesnius.
Liudytojas H. N. teisme parodė, kad D. A. pažįsta, o V. A. žino, kad jo žmona, bet jos nepažįsta. D. A. brolį gerai pažįsta, per brolį susipažino. D. A. asmeniškai pažįstamas. Seniai matęs, bet nesusipykę, pažįstamas. V. A. tik taip žino, kaip D. A. žmoną, matęs gal porą kartų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsimena. Mašinų porą užrašęs yra ant bendrovės. Bendrovėje nedirbo, tik įgaliojimą užrašė, porą mašinų užrašė. Kas išrašė įgaliojimą nežino, per D. A. jį pasiėmė. Įgaliojime parašyta, kad jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mašinas gali užregistruoti. Buvo mašinų. Senai buvo, automobilių nelabai atsimena, lyg ,,BMW“ vienas buvo, kito neatsimena. Kad reikia registruoti, D. A. paskambindavo. Kodėl reikėjo ant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registruoti nežino. Dėl atsiskaitymo už registravimo paslaugą neatsimena, kažką atsiskaitė, bet kiek ir ko tiksliai neatsimena. Bendravo tik su D. A., jei atsiskaitė, tai tik jis ir galėjo. Grynais pinigais gal atsiskaitė. Kodėl būtent į mane kreipėsi, suprato, kad gal laiko neturi, nežino. Registruodavo automobilius VĮ ,,Regitra“ Marijampolėje. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 2, b. l. 25-26), duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Paaiškino, jog gauti pinigai iš ukrainiečių buvo jo. Kokį D. A. vaidmenį įsivaizdavo nežino, detalių neklausinėjo. Kodėl prašo dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neklausinėjo, galvojo gal verslas, nekalbėjo apie tai. Tik dėl dviejų automobilių kreipėsi.
Liudytojas V. N. teisme parodė, kad D. A. ir V. A. nepažįsta. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žinoma bendrovė. Jų įmonė užsiima rangos darbais po Lietuvą ir Europą, ieško butų apgyvendinimo, ieško per įvairius portalus -skelbiu.lt, aruodas ir panašiai. Kažkurie iš jų darbuotojų, kurie jau nebedirba įmonėje atrado šitą hostelį ar viešbutį. Ten buvo žmonės apgyvendinti. Apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kai iškvietė į apklausą Klaipėdoje, nes tuos dalykus sprendžia vadybininkai. Bendrovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, yra bendrovės vadovas. Ieško apgyvendinimo darbininkams. Hostelis buvo adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), jei gerai atsimena. Apgyvendinimo vietos ieško tik per internetą, buvo skelbimas greičiausiai. Su atstovu dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo ar bendravo neatsimena, bet yra tekę bendrauti su kažkokio viešbučio prižiūrėtoju. Organizuojant apgyvendinimą bendrauja vadybininkai. Kas atstovavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nežino. Dėl apgyvendinimo paslaugų sutarties sudarymo spėja, kad turėjo būti, neatsimena. Paprastai sudaro sutartį. Neatsimena, gali būti, kad sutartis nebuvo sudaryta. Dėl apgyvendinimo paslaugų suteikimo su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu galėjo bendrauti iš buvusių darbuotojų D. K., galbūt akcininkas J. Kai būdavo maža kompanija, tai visi skambinėdavo, ieškodavo. Tikėtina, kad šitie du vyrukai daugiausia. Dėl atsiskaitymo, sąskaitų, tai turėtų eiti per elektroninį paštą. Sąskaitas faktūras gaudavo per bendrą elektroninį paštą. Iš kokio adreso galėjo būti siunčiama iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pusės nepasakys, nes įmonė ir pavadinimą keitė.
Liudytoja Ž. T. teisme parodė, kad kaltinamieji jai nėra žinomi asmenys. „(duomenys neskelbtini)“ žinoma tik iš nuogirdų įmonė pagal T. P.. Jis yra jos dukros tėtis, su juo nepalaiko jokių šeimyninių ryšių, bendro ūkio neveda. Tai tiesiog draugystės pradžioje su T. P., jis paprašė paskolinti pinigų, nes draugams reikia įmonei ir jam perdavė kelis kartus pinigus, padarė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ ir per T., kad jis paimtų parašus buvo perduoti pinigai. Tai buvo 2013-2014 metai jei gerai pamena. Su T. P. palaikė artimus ryšius nuo 2012 metų, ryšius palaiko, nes turi dukrytę. Paprašė T. P. paskolinti pinigų, kadangi pati teisininkė, parašė tas sutartis ir jis perdavė tos įmonės savininkams, ten jos buvo su parašais, jos visos buvo tais pačiais metais. Sutarčių buvo 3-4 gal. Skolinta buvo iki 3000 eurų ir skolinta 3-4 kartus. Pati pildė tas sutartis ir nurodė, kad skolininkas „(duomenys neskelbtini)“, o kaip atstovą tos įmonės ką nurodė nepamena. Pasirašė kas tas sutartis nepasakys, išsaugojusi sutarčių neturi, nes pinigai buvo grąžinti ir sutartys nebuvo reikalingos. Grąžinami pinigai buvo daromi pavedimu, o perdavė grynais pinigais per T. P.. Nesakė kam konkrečiai tuos pinigus perdavė, sakė draugui, kad reikia įmonei paskolinti pinigų. Neminėjo kokiam tikslui buvo skolinti pinigai. Pinigai buvo grąžinti neužilgo, gal po pusmečio ir į sąskaitą dalimis pagal kiekvieną sutartį. Grąžinta berods iš įmonės sąskaitos buvo pinigai. Nėra bendravusi iš „(duomenys neskelbtini)“ nei su vienu asmeniu. Skolinta buvo eurais, galėjo būti 2013-2014 metais. Gal metus ir maišo, jeigu taip sakė ikiteisminio tyrimo metu. Tai tada gal net 2017-2018 metais galėjo skolinti tuos pinigus. Jos parengtos sutartys buvo terminuotos, nepamena koks terminas buvo nustatytas. Sąlygų sutarties laikėsi „(duomenys neskelbtini)“ ir grąžino pinigus laiku. T. P. tiesiog sakė, kad reikia pagalbos „(duomenys neskelbtini)“ savininkams, bet nežino ar jie draugai.
Specialistė R. L. teisme parodė, kad (1 t., b. l. 7-33) mokesčių administratorius padalinių atliko stebėsenos veiksmus iš duomenų ir perdavė pagal procedūras atrankos ir Paramos audito skyriui dėl tolimesnių veiksmų atlikimo įmonės atžvilgiu ir buvo pagal tvarkas perduota Kontrolės departamentui atlikti mokestinį tyrimą tikslu nustatyti tikrąją veiklą mokesčių požiūriu ir tikruosius asmenis, kurie veikė įmonės vardu ir priimti sprendimą tolimesnį. Nes įmonė nebuvo teikusi jokių deklaracijų VMI, nebuvo aiški veikla, nes nebuvo deklaruota ir kaip viskas vyko, nes duomenys buvo tik banko sąskaitų apyvartų mokesčių administratoriaus matomi. Ir nebuvo aišku kaip ten kas vyko, nes nebuvo buhalterinės apskaitos atstovų paskirta, nebuvo buhalterinė apskaita vedama, nei registrų ir reikėjo visą informaciją rinkti iš trečiųjų šaltinių. Tai užklausus bankus iš sąskaitų, vėliau išnagrinėjus bankų sąskaitų apyvartas pagal ūkines operacijas pavedimuose buvo siunčiami paklausimai tretiesiems asmenims dėl sandorių vykdytų su šia įmone pagal gautas pravestas lėšas. Ir iš visos informacijos buvo padaryta apibendrinta išvada ir dėl tolimesnių FNTT įžvalgų perduota FNTT institucijai tirti tikruosius ir asmenis, kurie veikė įmonės vardu ir nustatyti tikrąsias pajamas, išlaidas, nesumokėtus mokesčius. Ataskaitai paruošti pati rinko duomenis atrankos būdu pagal banko sąskaitų išrašus ir nurodytas ūkines operacijas, buvo iš trečiųjų asmenų gaunami dokumentai ir paaiškinimai kartu, buvo ten klausiama su kokiais atstovais bendravo, buvo nurodyti asmenys, su kuo kontaktavo, kokie sandoriai buvo, kad paaiškinti. Dalis neteikė atsakymų, dalis pateikė, tai buvo apibendrinta. Bendravimo su vadovais nebuvo tik buvo mokesčių administratoriaus dėl informacijos teikimo buvusiai vadovei kur buvo gal iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio. Buvo gautas atsakymas raštu ir atsakyme nurodė, kad buvo tik formali dėl dokumentų nei perdavė, nei perėmė, ta prasme nieko pasakyti negalėjo, nes buvo ji tik formali vadovė. Kiti asmenys vykdė veiklą ir operacijas, o ji tik už save atsakė, ten atidarymo sąskaitos, nes jos vardu buvo kur galėjo naudotis, tai tik tiek, kad formaliai ji buvo. Tai kaip sakė dalis neatsakė, o su kuo buvo susisiekta telefonu pažadėjo, bet nepateikė dokumentų. Buvo pastebėti pažeidimai ir nustatyti pažeidimai buhalterinės apskaitos įstatymo ir dėl to pilnai negalima nustatyti. Mokestinio tyrimo ataskaita buvo parengta, nes yra tokia mokesčių administratoriaus procedūra ji atliekama perduodama po stebėsenos veiksmų atrankos padaliniui ir padaro papildomą analizę ir perduoda ko Kontrolės departamentui dėl mokestinio tyrimo atlikimo, ir jis yra atliekamas. Tokios procedūros inicijuojamos pagal tvarką. Nekontaktavo su FNTT, nes parašo skirti mokestinio tyrimo ataskaitą ir nekontaktuoja su FNTT, perduodama medžiaga mokesčių administratoriaus kitam skyriui pažeidimų ir pastabų vertinimo, ten yra padalinys kuris įvertina ir priima sprendimą, kad reikia perduoti šią medžiagą FNTT. Tada vyksta tas perdavimas su visais priedais ir viskuo ir daugiau nekontaktuoja, nes kontaktuojama kada paprašoma parašyti specialisto išvadą, tai to nebuvo, buvo tik kontaktavimas papildomai gautas paklausimas gal tik dėl vienos sumos ir kiek atsimena buvo išsiųstas patikslinimas, bet čia kaip papildomas. Papildomai užklausimas iš FNTT buvo gautas VMI, kad patikslintų kažkokį tai klausimą. Tik atsako už informacijos, kurią mato kaip mokesčių administratoriaus atstovai neviešinimo, neatskleidimo prieš kitus, o mokestinio tyrimo ataskaita papildomų prievolių mokėtojui nesuformuoja. Tai kaip ir tekste yra dėl galimai daugiau mažiau nėra kaip patikrinimo aktas kur suformuoja prievoles į biudžetą mokėtinas sumas. Čia yra iš turimų duomenų padaryti preliminarūs paskaičiavimai ir kadangi trūksta informacijos pilnai nustatyti, tai medžiaga perduota toliau tirti FNTT. Dirbo 30 metų šioje srityje. Specialisto išvada pagal FNTT paklausimą atliekama jei pateikė tada atliekama, iškelia klausimus iš kuriuos specialisto išvadoje turėtų būti atsakyti. Tyrimo ataskaitoje mokesčių mokėtojui nesuformuota prievolė taip. Tą prievolė būtų suformuota atliekant kaip mokestinį patikrinimą, kurio metu surašomas mokestinio patikrinimo aktas, kuris tvirtinamas sprendimu ir susiformuoja tada prievolė mokesčių su delspinigiais, skolomis, mokesčiais. Pats mokestinio patikrinimo aktas yra kada jau atliekamas mokestinis patikrinimas ir nustatomi pažeidimai ir suformuojama prievolė. Suformuota prievolė vykdoma kada mokesčių mokėtojas teikia deklaracijas ir nustatoma tik trūkumai, prieštaravimai, kuriuos reikia ištaisyti, vedama buhalterinė apskaita ir nustatoma, kad kažkas neteisinga ar nedeklaruota, tai siūloma pasitaisyti šiuos netikslumus, bet šiuo atveju kadangi niekas nekontaktavo, niekas neatsiliepė ir buvo tik preliminarūs paskaičiavimai ir nustačius galimus finansinius pažeidimus. Procedūriškai su buvusiais vadovais bendrauja pagal mokesčių administravimo 33 str. dėl papildomos informacijos gavimo kaip ir su trečiaisiais asmenimis, visos prievolės jeigu jau suformuoti yra jau esamiems vadovams. Šioje situacijoje vadovas formaliai pagal duomenis buvo (duomenys neskelbtini) pilietis. Tyrimo eigoje buvo siųsta pagal turimus duomenis jam, viskas sugrįžo kaip neįteikta, buvo skelbta pagal tvarkas tada internete ir niekas nevyko, atgalinio ryšio negavo jokio. Už visą laikotarpį tyrimo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 31 d. nebuvo galimybės nustatyti įmonės komercinės veiklos, nes nebuvo vedama apskaita tą visą laikotarpį, nebuvo teikiama nei vienos deklaracijos, nebuvo teikiama finansinė atskaitomybė, todėl jokių nustatyti nieko negali. Ar V. A. turi atsakyti už įmonės veiklos rezultatus, veiklą nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. birželio 20 d. kuomet ji nedirbo, tai mokesčių administratorius kaltinimų nekelia. Nežinau dėl specialistės FNTT B. V. šiame tyrime nieko. Mokestinio tyrimo yra vienas specialistas, tai ji. Materialiai atskaitingo apskaita aplamai yra susijusi su įmonės veiklai reikalingų lėšų išdavimu, naudojimu ir pateikiami pateisinantys dokumentai. Išduoti asmeniniams poreikiams nesusiję su įmonės veikla tokios lėšos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, kaip naudotos savo poreikiams. Jeigu įmonės vadovas buvo skolinęs savo lėšas ir jas atsiima, tai visur turi būti dokumentuotai ir apskaitoje matytųsi visa tai. Žiūrimi visi dokumentai skolinant ir grąžinant, tai visų pirma turi būti skolinimo dokumentai ir jie turi atsirasti ar sutartis, ar tai rašytinis dokumentas kada atsiranda lėšos įmonės apskaitoje, jeigu grynais įnešama į kasą ir tada grąžinimas vyksta vėliau, bet pradžia turi būti ar čia paskola, ar kito pobūdžio ir tada matytųsi, bet pateiktų dokumentų nebuvo jokių. Nustatyti realiai veiklos ar veiklų nėra galimybės, nes iš banko judėjimo nėra galimybės pasakyti realiai pagal sąskaitas kiek realiai už kitas įmones gal buvo mokėta ir tada, gal tai ne „(duomenys neskelbtini)“ sakysim pajamos, bet kaip nėra apskaitos, tai neaišku ar pajamos ten pavedimuose ar sąskaitose trijų, keturių rūšių, bet nebūtinai. Kaip sako gali būti ir už kitą įmonę vestos lėšos banko sąskaitoje, bet nėra jokios informacijos ir apskaitos kas tai per lėšos, už kokią įmonę, nes nei darbuotojų, nei apskaitos absoliučiai nieko nėra ir tik sąskaitos, ir pinigai. Negalima turto nustatyti visiškai „(duomenys neskelbtini)“. Nuosavo kapitalo nustatyti nebuvo galima, nes kaip nėra apskaitos, nėra balanso, nėra finansinės atskaitomybės, nes ir turtas, ir kapitalas viskas susiję su įsipareigojimais, skolomis, likučiais, įsiskolinimais. O nieko nėra tik sąskaitos, apyvartos ir negali nei nustatyti nei pajamų, nei išlaidų, nei mokesčio tikslaus, nes neaišku kam tas išlaidas priskirti pagal sąskaitą. Galbūt yra mokėjimai už kitas įmones, tai nereiškia, kad šios įmonės pajamos arba išlaidos. Neįmanoma visiškai nieko nei palyginti, nei priskirti pajamoms, išlaidoms. Nes pagal apskaitą matosi ir mokėtojas turi įrodyti su kuo susijusios patirtos išlaidos. Skolos grąžinimas įmonėje kaip vyksta, tai apskaitos registruose yra atskiros klasės ir atskiri registrai. Jeigu yra gaunama paskola, tai ir atvaizduoja gauti pinigai, o kitoje pusėje parodo skolą ir tada kaip grąžina tą skolą, tada sumažėja įsiskolinimas. Buhalterinėje apskaitoje pinigai įnešami, tada bankas ar kasa jau apskaitoje yra suma, tai sumai surašomi dokumentai paskolos sakysim sutartis ir užneša buhalterinės apskaitos registre skolą. Kitoje pusėje ir gaunasi gauti pinigai ir skola, ir kada grąžina mažėja įsiskolinimas arba jis visai išnyksta. Kol niekas nejuda tai ta pati suma ir eina likučiuose. Ar tai būtų atskira sąskaita sakysim skola konkrečiam asmeniui ir su ta sąskaita judėjimas ir vyktų. Jeigu grąžina, tai to asmens buhalterinėje sąskaitoje kur skola ir mažėtų įsiskolinimas, vyktų judėjimas. Panaudojus mažom sumoms iš sąskaitos savo reikmėms, tai taip ir atsispindėtų, kad toms mažom sumoms mažėtų įsiskolinimas, jeigu iš tikro prieš tai būtų parodyta, kad paskolinti pinigai ir grąžinti pinigai gali būti ir mažomis sumomis. Šiuo atveju pas juos nebuvo jokios apskaitos, o iš paaiškinimo kas liečia buvusios vadovės tai ten net nebuvo kalbos, kad paskolino. Ten buvo nurodoma, kad jai leido naudotis kaip savo reikmėms sąskaita, apie jokius paskolinimus ten net kalbos nebuvo. Direktorei leido naudotis M. P. pagal direktorės paaiškinimą. M. P. buvo siuntusi pranešimą, bet ji nieko nepateikė. Kiek pamena M. P. ten atskiru laikotarpiu buvo nurodyta ji kaip „Mano VMI“ kontaktinis asmuo, bet „Mano VMI“ ten nevyko judėjimas, ji nesijungė ir nieko nežiūrėjo. Ta prasme jos daugiau išskyrus šį įrašą nieko nebuvo. Siuntė pranešimą jai 33 str. kaip ir visiems siunčiama pagal ką įmanoma rasti asmenį, jeigu M. P. paskyroje vyko judėjimas tada siunčia per ten, jeigu mato, kad asmuo nesijungia kelis metus, tada ieško kito kontakto per kurį su tais asmenimis būtų galima susisiekti. R. Ž. lyg tikrai irgi buvo siųstas pranešimas, bet atrodo nepateikė nieko, neatsakė. Patikslinimui pranešimą buvo gavusi iš FNTT. Jai nebuvo ikiteisminio tyrimo medžiaga atsiųsta susipažinimui. Nebuvo gavusi, tik reikėjo patikslinti mokesčių administratoriaus teiktą informaciją dėl vieno priedo, tai kaip priedai prie ataskaitos nebuvo vertinta išimtos lėšos ir grąžintos, ir buvo viena suma perskaičiuota. Čia jau yra po visų perduota ir po kažkurio laiko nagrinėjant iškilo klausimas dėl sumos ir buvo patikslinta. Čia ataskaitos nesikeitė, tik buvo atskiru raštu patikslinta ar vieną priedą, dabar neprieina prie tos informacijos, nes kitur jau dirba. Atskiru raštu buvo patikslinta viena suma ir išsiųstas, o kokia forma nepamena. Jeigu gerai pamena, tai buvo įvertinta papildomai įneštos buvusios vadovės suma, buvo sumažinta, nes buvo įvertinta papildomai į sąskaita jos vardu kažkokia grąžinta suma tai pamažėjo suma, kuri buvo laikoma panaudota jos asmeniniams poreikiams, tai principas toks. Ten neženkliai, bet sumažėjo. Jau buvo išsiųsta ataskaita, kaip gavo užklausimą iš FNTT, nebendravo, tyrimą atliekant mokesčių administratorius dirbo savo darbą, jį padaręs ir nustatęs galimus, nes negalima nieko nustatyti, galimus finansinius pažeidimus, perdavė visą medžiagą pažeidimų vertinimo skyriui ir jie įvertinę priėmė sprendimą, kad tikslinga perduoti FNTT ir mokestinio tyrimo ataskaita su priedais perduodama. Po kažkiek laiko iškilo klausimas dėl tos sumos patikslinimo ir buvo patikslinta. Tai čia buvo jau po perdavimo medžiagos, viskas buvo siųsta per VMI. Suma buvo sumažėjusi po patikslinimo. Pamena, kad turėjo sumažėti, bet ant kiek tūkstančių nepamena, suma 112 024 eurų pajamų į biudžetą nesumokėta, tai tos lėšos turėjo pamažėti lyg 6000, nes buvo įnešta atgal keli atvejai kurie buvo neįvertinti. Čia taip GPM perskaičiavimas. Kur buvo naudotos lėšos savo asmeniniams poreikiams.
Specialistė B. V. teisme parodė, kad jai buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kokia ten konkrečiai medžiaga tikrai kiekvieno lapo neprisimins, bet jos antrame lape yra pateikti tokie dokumentai ir jie išvardinti kas tikrai buvo pateikta. Papildomų dokumentų jokių nereikalavo, padaryta išvada iš to kas buvo pateikta. Apžiūros protokole išvada buvo fiksuota todėl, kad išvada būna surašoma tuo atveju kaip reikia atlikti didesnius skaičiavimus, o kadangi buvo pateiktas tik vienas klausimas ar iš pateiktų dokumentų galima nustatyti veiklą, kadangi nebuvo pateikti jokie dokumentai nei įmonės registrai, išskyrus atskirus fragmentus, čia jau sprendžia tyrėjas, vadovai. Aišku specialistas gali atsisakyti pateiktų dokumentų apžiūrą dokumentus jeigu matoma, kad reikės atlikti didelius skaičiavimus. Nebuvo įmonės jokių dokumentų ir registrų pateikta, išskyrus vienos buhalterinės apskaitos registrą (5001 sąskaita) ir 4 punkte nurodytas šis registras ir tik vienas ar du išrašai už 2018 metus. Mokestinio tyrimo ataskaita vedė ir matė padarytas išvadas. Apžiūros protokole išvadą, kad negalima visiškai nustatyti veiklos ir turto, patvirtina. Teikiant savo išvadą su mokestinio tyrimo ataskaita, tai jai buvo pateikta ikiteisminio tyrimo ataskaita ir ji pradedant 8 punktu iš mokestinių tyrimų ataskaitos Kauno apskrities VMI 2021-10-27 ir toliau detalizuota kas buvo viskas. Rėmėsi ta ataskaita. Dokumentų apžiūros protokole mokesčių nebuvo jokių paskaičiuota. Negali komentuoti VMI mokestinio tyrimo ataskaitos, nes čia ne jos kompetencijos klausimas, ji remiasi tik pateiktais dokumentais. VMI mokestinio tyrimo ataskaita yra išanalizuota kiek mato atsiskaitomųjų sąskaitų judėjimas ir yra įplaukos, išlaidos tai šiais duomenimis ir rėmėsi. Kiek tai buvo įskaityta piniginių lėšų, tai šiais duomenimis rėmėsi, neperskaičiavo įmonės įplaukų ir išlaidų, tai kas perkelta iš mokestinio tyrimo ataskaitos. Tai tie duomenys kas čia įrašyta. Buvo surašomas tarnybinis pranešimas ir paskiriamas specialistas atlikti dokumentų apžiūrą, nes procedūra tai tokia, žodinis negali būti paskyrimas. Tai taip ir buvo paskirta. Rėmėsi mokestine ataskaita, neturėjo tokių duomenų, kad kažkas užfiksuota neteisingai. Sutapo išvada su mokestine ataskaita, kad negalima visiškai nustatyti turto bendrovės.
Liudytojas T. P. teisme parodė, kad pagal vardą D.yra žinomas, V. nėra matęs, D. irgi reikia pamatyti. Atrodo buvo bendravęs 2018 metais su juo. Bendravo dėl pirkimo – pardavimo, dėl statybų klausimų, dėl paskolinimo pinigų, nes jam reikėdavo pinigų ir jis juos grąžindavo. Paskolinimas vyko pasirašant kažkokį tai dokumentėlį Vilniuje, nes Vilniuje tada būdavo. Atrodo iš Ž. T., su juo atrodo dokumentai nebuvo pasirašomi jokie. Pinigus skolindavosi, kažkas susiję su statybinėmis medžiagomis. Kiek pamena statybinės tos medžiagos buvo susiję su verslais, bet nesidomėjo ką jis ten daro. Įmonių pavadinimų pasakyti negali, bet kažkokių tai įmonių buvo, pavadinimų pasakyti negali ir buvo kaip su fiziniu asmeniu skolinimasis pinigų. Ž. T. pinigus skolindavo grynais kiek pamena, gal kelis kartus ir pavedimu buvo, sunku dabar pasakyti, nes pas ją buvo laisvų pinigų nemaža suma ir ji dažnai padėdavo. „(duomenys neskelbtini)“ girdėtas pavadinimas, nežino iš kur, bet pavadinimas girdėtas, tą įmonę pareigūnas minėjo kaip buvo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Ž. T. artimas žmogus, o D. pažįstamas. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 2, b. l. 114-115), duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Paaiškino, jog N. P., R. Ž., A. S. nesako nieko šios pavardės.
Liudytojas A. S. teisme parodė, kad iš kaltinamųjų D. žino. D. jam žinomas, nes gyveno viešbutyje, jis ten ateidavo ir bendravo, tai buvo 2020 metais. Lietuvoje gyveno Vilniuje viešbutyje, žmogus ateidavo, su žmonėmis bendravo ten gyvenančiais ir jie ten žmonėms darbo ieškojo, jie kaip kompanionai buvo M. ir D. Žmones siuntė į Švediją dirbti. Su žmonėmis kurie išvažiavo dirbti bendravo. Bendraudavo apie gyvenimą su D. ir M., gyveno (duomenys neskelbtini). Kaip atvažiavo į Lietuvą, norėjo pradėti savo verslą, gaudosi statybose, turėjo savo mažą siuvimo fabriką Ukrainoje. Kaip atvažiavo jam autobusų stotyje pasakė kur gali nuvykti ir apsigyventi. Už pragyvenimą grynais pinigais mokėjo tam kas valdė, laikas praėjo nepamena kam tokiam. Ten buvo vyras, dabar vardo nepaskys to vyro, dabar ten gyvena, pinigus moka ir ten yra D. kaip valdytojas. „(duomenys neskelbtini)“ žinoma įmonė, pasiūlė nupirkti šią įmonę, nes norėjo statybų verslo, kadangi turėjo dvi darbuotojų brigadas, tai jam pasiūlė D.įsigyti įmonę. Jis pasakė, kad jie dirba dviese ir yra veikianti tvarkinga firma, kad M. gali vesti buhalteriją ir jis anksčiau žinojo, kad jeigu atidarai firmą galima lengviau legalizuotis. Jam pasakė, kad ten viskas tvarkingai ir gerai. Kada pasiūlė prasidėjo dokumentų rengimas, reikėjo nusipirkti akcijas ir paduoti registracijai. Akcijas pirko po 500 eurų. Pinigus sumokėjo grynais ofise. Vilnių blogai žinojo, važiavo su D., ten šalia kažkokia tai parduotuvė yra, senai tai buvo, nepamena kur tas ofisas buvo. Dokumentus pasirašinėjo, ką jam išvertė iš lietuvių kalbos, tai akcijų pirkimas buvo. Dokumentus išvertė žodžiu ir pasirašė. Pirkinys praėjo ir toliau performavimas įmonės vyko, dokumentus pasirašė ofise, pas M. Ofise buvo dar D.pasirašant ir M., buvo trise. M. pavardės nežino. Pasirašė akcijų pirkimą ir direktorius tampa, tai tokio pobūdžio dokumentai buvo. Perkant šią įmonę ši įmonė, dar minėjo kad padės gyvenimą sutvarkyti Lietuvoje. Tiksliai nežino, visų dokumentų netikrino. Bendrovės dokumentai pasiliko ofise. Nebuvo buhalteriniai dokumentai perduoti, M. ir turėjo vesti buhalterinę apskaitą, ją rekomendavo kaip gerą finansininkę ir neturėjo jokių abejonių. Dokumentų perdavimo nepasirašė. Tiksliai negali pasakyti, nes pasirašė ant daug lapų. Darbuotojų toje įmonėje nebuvo, sakė, kad firma tuščia be skolų, jam taip aiškino. Matė papkes su įmonės pavadinimu, suprato, kad ta įmonė egzistavo. Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo negali pasakyti ar buvo sutartis, nes neturėjo rankose dokumento, kad yra įmonės savininkas, tai buvo susitarimas, kad įmonė bus egzistuojanti ir per ją kaip buhalterę nupirko akcijas. Nespėjo su ja pasirašyti dėl apskaitos tvarkymo. Dokumentų pas save rankose neturėjo, jie liko ofise. Dokumentai pasiliko, kad patikrinti, kad viskas bus tvarkoje. Tokį pirkimą darė pirmą kartą, Ukrainoje visai kitaip viskas. Kaip nusipirko akcijas, viskas sustojo ir suprato, kad iš to nieko nesigaus. Veiklos jokios nevykdė. Pirkimų – pardavimų nepasirašinėjo, daugiau jokių veiksmų iš jo pusės nebuvo. Tiksliai nepaskys ar jos pavardė gali būti P., ji buvo atvykusi į viešbutį ir viskas. Po pirkimo akcijų kelis kartus telefonu bendravo su M., nes patikino, kad viskas ten tvarkinga, o po to iš viso jokios informacijos negavo. Ji turėjo apiforminti viską, sutvarkyti dokumentus, kad įmonė turi būti patikrinta jam taip kažkaip paaiškino, kokius tai dokumentus iki galo reikėjo sutvarkyti, kažkaip taip paaiškino. Su D. po akcijų pirkimo, tai po šio įvykio nelabai norėjo su juo palaikyti santykius, nes jam garantavo, kad viskas bus gražu, o gavosi viskas atvirkščiai. Suprato, kad niekas man neperduos dokumentų, akcijų, galimai iš anksto taip buvo, nežino. Dokumentų įmonės į rankas negavo. Nesikreipė į teisėsaugą dėl to. Suprato, kad geriau nieko nedaryti, nes nervų daugiau kainuos, nei kažką padarysi. Kaip jam apibūdino, kad pas juos kažkas įvyko, kažkokios skolos, gali nelaukti ir pasakė, kad tu ne vienas toks, taip su D. apie tai kalbėjo. Apgavystė praėjo su dokumentais, daug žmonių nukentėjo, sakė, kad žmonės skundus nori paduoti ir jam siūlė, kad per teismą spręsti tuos klausimus, bet kol kas negalvojo. Suprato, kad čia viskas per D., nes tokios informacijos neturi ir nieko tvirtinti negali tik iki jo daėjo tokia informacija, kad jis ne vienas toks apgautas. Skundai dėl M. buvo, kad ji neįvykdė savo pažadų. Jam nežinoma, kad jo vardu buvo išrašomos sąskaitos -faktūros, nieko nepasirašė gal taip ir buvo, nes buvo vadovas įmonės kaip ir, bet nieko nedarė ir jokių kontaktų nelaikė. Nuo pirkimo akcijų jam sakė, kad bus direktorius įmonės. Nepasirašinėjo jokių sąskaitų -faktūrų, apie tai nieko nežino. Jam nebuvo sumokėti jokie pinigai už šios bendrovės įsigijimą. Suprato, kad jeigu nepasisekė, geriau netęsti tos veiklos, dabar situacija nėra gera ir negalėtų pasiimti savo žmonių iš Ukrainos. Su D. ir M. po to nekalbėjo, suprato, kad tų dokumentų nėra. Su D. nutraukė bendravimą, nes suprato, kad kažkas įvyko ne taip. Ta apgaulė, tai dokumentų nėra, firma nepradėjo dirbti, nes firma turi dirbti kažkokių tai dokumentų pagrindu. Dokumentų neturi, nedalyvauja įmonės veikloje, o kažkas viską formina jo vardu. Žinojo, kad yra šios įmonės direktorius. Rinko dokumentus reikalingus įmonės įsigijimui, ėjo į ambasadą, pažymas rinko kokias jam pasakė, tuos dokumentus padavė M. su D. Jie kaip kompanionai buvo, perdavė konkrečiai D. Kad jie kompanionai iš kalbos suprato, jie matė kaip abu susitikdavo, apgyvendindavo žmones, ruošdavo dokumentus. Pasirašydamas dokumentus jam paaiškino, kad tampa vadovu. Pasirašęs šiuos dokumentus jam paaiškino, kad jeigu įmonė dirba, tai turi būti buhalteris, nebuvo sutarčių buhalterinių pasirašyta. Jeigu firma nedirba nėra atskaitomybės, firma veikia tada atskaitomybė. Vienintelio akcininko sprendimo surašymo aplinkybių nepamena. (Liudytojui parodomas dokumentas esantis 6 tomas, b. l. 36), tai ne jo raštas ir parašas ne jo. Apie mokestinio tyrimo patikrinimą „(duomenys neskelbtini)“ nežinoma niekas, pirmą kartą tai girdi.