- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-343-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04680-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- F. B.
- Atsakovas
- I. M., M. Z., UAB „Autopilotas“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės F. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės F. B. ieškinį atsakovams I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė F. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti naudojimosi 7,1830 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką atsakovams I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“.
Atsakovai I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ priešieškiniu prašo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinti ieškovei ir atsakovams dalis pagal UAB „MJR group“ parengtą žemės sklypo planą.
Atsakovai I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ pateikė prašymą, kuriuo prašė sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-983-516/2010 pagal ieškovės F. B. apeliacinį skundą dėl 2009-11-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo panaikinimo iš dalies.
Nurodė, kad pagal 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 p., atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, tačiau dėl ieškovės nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl ieškovės nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte atsakovai kreipėsi į teismą, kuris išnagrinėjęs ieškinio pareiškimą, 2009-11-03 sprendimu jį iš dalies patenkino ir nusprendė leisti be atsakovės F. B. sutikimo derinti šalims priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. F. B. šį teismo sprendimą apskundė. Civilinės bylos pagal F. B. apeliacinį skundą nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme paskirtas 2010-11-11. Atsakovai pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas tik įregistravus žemės sklypo kadastrinius matavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovų prašymą patenkino. Teismas sustabdė civilinę bylą Nr.2-418-294/2010 pagal ieškovės F. B. ieškinį atsakovams I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr.2A-983-516/2010.
Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr.2A-983-516/2010 pagal F. B. apeliacinį skundą nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Iš šalių parodymų teismas sprendė, kad tarp bylų yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas civilinę bylą Nr.2-418-294/2010 sustabdė iki bus išnagrinėta byla Vilniaus apygardos teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu F. B. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymo netenkinti.
Teigia, kad nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką kadastro nuostatai nėra privalomi. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismui atmetus skundą ir kai bus patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, apeliantės ieškinys taps neaktualus, nes prioritetas suteikiamas žemės atidalijimui, o ieškovė patirs finansinius nuostolius, susijusius su dokumentų paruošimu. Be to, įsigaliojus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2A-983-516/2010, šios bylos nagrinėjimo procese atsiradus naujiems bendrasavininkams, bus vilkinamas ir pats procesas. Bylos nagrinėjimas gali ilgai užsitęsti, žemės sklypas bus nepadalintas, išliks nesutarimai, konfliktai tarp bendrasavininkų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-12 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pagal 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 p., atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, tačiau dėl ieškovės nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl ieškovės nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte atsakovai kreipėsi į teismą, kuris išnagrinėjęs ieškinio pareiškimą, 2009-11-03 sprendimu jį iš dalies patenkino ir nusprendė leisti be atsakovės F. B. sutikimo derinti šalims priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. F. B. šį teismo sprendimą apskundė. Taigi remiantis tuo, kad byloje, kurioje yra pareikštas ieškinys ir priimtas priešieškinys, nagrinėjimo ribos nustatomos pagal šiuose procesiniuose dokumentuose pareikštus reikalavimus, atmestinas F. B. argumentas, jog kadastrinių matavimų bylos suderinimas ir įregistravimas atitinkamose įstaigose nėra susijęs su jos pareikštu reikalavimu dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo. Šis žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos derinimas ir įregistravimas yra susijęs su atsakovų reikalavimu ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-12 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. UAB „Autopilotas“ iniciatyva buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p., atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis žemės sklypo duomenys, nustatyti atliekant tikslius kadastrinius matavimus nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo duomenų.
Pažymi, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti nustatoma tik po to, kai yra patikslinti duomenys Registrų centre pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi civilinės bylos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sustabdymas iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2A-983/2010 yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-12 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimų į jį argumentus bei juos pagrindžiančius motyvus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymo klausimą. Skundžiam nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl atskirajame skunde ieškovo išdėstyti argumentai nesudaro prielaidų ją panaikinti.
Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pagrįsta bei teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas civilinės bylos pagal ieškovės F. B. ieškinį atsakovams I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nagrinėjimas iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas kitoje civilinėje byloje pagal ieškovų I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ ieškinį atsakovei F. B. dėl nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodyme akte, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti byloje kilusio ginčo pobūdį bei kvalifikuoti abiejų nurodytų bylų santykį ir susietumo laipsnį, kitas svarbias šiam klausimui aplinkybes.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Teismas bylos sustabdymo pagrindus turi taikyti, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes. Tai reiškia, kad būtina atsižvelgti ir į civilinio proceso tikslus – kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylos nagrinėjimą nepagrįstai užtęsti. Sustabdžius bylą, neatsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes ir ilgus jos nagrinėjimo terminus, galėtų būti pažeista asmens teisė į operatyvų ginčo išsprendimą. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, jog remiantis nacionaline teise, gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo. Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008), tačiau tokia priemonė, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principą.
Atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). CPK 163 str. 3 p. numatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu byla sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas (CPK 166 str. 1 d. 2 p.). Pagal susiformavusią teismų praktiką CPK 163 str. 3 p. civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, kad pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2009; 2009-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2005-09-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; ir kt.). Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė F. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti atsakovams I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ naudojimosi 7,1830 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką.
Atsakovai I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinti ieškovei ir atsakovams dalis pagal UAB „MJR group“ parengtą žemės sklypo planą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-11-10 parengiamajame teismo posėdyje atsakovų pateiktą priešieškinį priėmė (b.l. 107) ir skyrė parengiamąjį teismo posėdį.
Remiantis 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punktu, atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi žemės sklypo atidalijimas galimas tik atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus „VĮ „Registrų centras“. UAB „Autopilotas“ iniciatyva buvo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Tačiau dėl ieškovės nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, šie matavimai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl ieškovės nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte atsakovai kreipėsi į teismą. Ieškovai I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ prašė pripažinti jiems teisę nustatytąja tvarka derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenų bylą pagal pridedamą UAB „ŽIA valda real estate“ parengtą geodezinių matavimų bylą be atsakovės F. B. ; pripažinti ieškovams teisę nustatytąja tvarka įregistruoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje suderintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenų bylą VĮ Registrų centre be atsakovės F. B. . Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino ieškovams I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ teisę nustatytąja tvarka derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenų bylą pagal UAB „ŽIA valda Real Estate“ parengtą geodezinių matavimų bylą, kur žemės sklypo kadastro duomenys įrašyti į žemės sklypo kadastro duomenų 2008 06 09 formą Nr. 08-116 be atsakovės F. B. . Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui (civ.b. Nr. 2A-983-516/2010).
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog procesinis sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-983-516/2010, turės tiesioginės įtakos šiai nagrinėjamai civilinei bylai bei teisingam jos išsprendimui, kadangi minėtos civilinės bylos išnagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su šia nagrinėjama civiline byla, nes žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos derinimas ir įregistravimas yra susijęs su atsakovų reikalavimu, pareikštu priešieškinyje ir yra šios civilinės bylos nagrinėjimo ribose. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-418-394/2010 iškeltą pagal ieškovės F. B. ieškinį atsakovams I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-706-432/2009 pagal ieškovų I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ ieškinį atsakovei F. B. , dėl nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – padarymo akte, nuostolių atlyginimo.
Taigi atskirojo skundo argumentas, jog nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką kadastro nuostatai nėra privalomi, atmestinas kaip nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimo ribas sudaro ne tik naudojimosi tvarkos, bet ir atidalinimo klausimai ir būtent teismas, priimdamas sprendimą, turės nuspręsti, kuris iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdų- naudojimosi tvarkos nustatymas ar atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės- yra racionalesnis, labiau atitinkantis bendraturčių interesus.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, taip pat pastebi, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-706/2009 pagal ieškovų I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ ieškinį atsakovei F. B. , dėl nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – padarymo akte, nuostolių atlyginimo buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi priėmė atsakovės F. B. atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo nutraukė. Taigi sprendimas įsiteisėjo 2010-11-29. Tačiau teisėjų kolegijos teigimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, kadangi ji buvo priimta dar neįsiteisėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-03 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-706/2009. Taigi, bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka sudaro pagrindą atnaujinti sustabdytosios bylos nagrinėjimą, bet ne panaikinti apskųstą 2010-10-12 nutartį.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias privalomą bylos sustabdymą, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovės atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 15,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš ieškovės F. B. priteistina 15,55 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės F. B. 15 (penkiolika) litų ir 55 centus pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).