- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-866-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04680-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- I. M., M. Z., UAB „Autopilotas“
- Ieškovas
- I. L., A. B., F. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. M., M. Z., UAB „Autopilotas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. L. ir A. B. (pradinės ieškovės F. B. teisių perėmėjų) ieškinį atsakovams I. M., M. Z. ir UAB „Autopilotas“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovų I. M., M. Z. ir UAB „Autopilotas“ priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pradinė ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Vandeta“ parengtą 2012-01-05 žemės sklypo naudojimosi planą tvarką:
ieškovei priskirti individualiai naudoti 14991 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu B ir apibrėžtą posūkio taškais 2-3-38-39-40-41-42-46-27-28-29-37-36-35-34-33-2; ir 2926 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, UAB „Vandeta“ parengtame žemės sklypo plane – pažymėtą indeksu „D“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 23-44-43-19-20-21-22-23;ieškovei ir atsakovams I. M. ir M. Z. priskirti bendrai naudotis 1203/3611 kv.m ploto žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu A ir apibrėžtą posūkio taškais 1-2-33-34-35-36-37-29-30-31-32-1; ieškovei ir visiems atsakovams priskirti bendrai naudotis 875/3500 kv.m ploto žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu „C“ ir apibrėžtą posūkio taškais 26-42-44-23-24-25-26; ieškovei ir visiems atsakovams priskirti bendrai naudotis 118/470 kv.m ploto žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu „F“ ir apibrėžtą posūkio taškais 42-41-43-44-42; atsakovams bendrai naudotis 46332 kv.m žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu „E“ ir apibrėžtą posūkio taškais 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-43-41-40-39-38-3;
Šalies argumentai
bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasikeitus sklypo savininkams, kilo nesutarimų dėl sklypo valdymo naudojimosi tvarkos. Ieškovei priklauso 28/100 dalys (20112 kv.m. sklypo), o atsakovams – 27/100 dalys (51 718 kv.m.) sklypo. Be to, sklype yra kai kuriems atsakovams priklausančių statinių, todėl aplink juos reikia nustatyti bendro naudojimo sklypo dalis. Atsakovų priešieškinį prašė atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovės prašoma sklypo naudojimosi nustatymo tvarka nesutinka, ji pažeidžia atsakovų teises. Be to, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinti dalis pagal UAB „MJR group“ 2010-06-09 parengtą žemės sklypo planą:
Atsakovei M. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti ½ 4410 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „A“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 1-49-50-51-52-53-16-17-18-19-1;Atsakovei M. Z. asmeninės nuosavybės teise priskirti 2910 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „B“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 51-52-53-57-56-55-54-51;Atsakovei M. Z. asmeninės nuosavybės teise priskirti 4941 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „E“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 64-65-9-10-66-64;Atsakovui I. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti 31605,5 kv.m. žemės sklypo dalį bendroje su UAB „Autopilotas“ sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 2-3-4-5-6-7-8-65-64-63-62-61-60-59-58-57-56-55-54-51-50-49-2;Atsakovui UAB „Autopilotas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti 10056,5 kv.m. ploto žemės sklypo dalį bendroje su I. M. žemės sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 2-3-4-5-6-7-8-65-64-63-62-61-60-59-58-57-56-55-54-51-50-49-2;Ieškovei asmeninės nuosavybės teises priskirti 17 907 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „C“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 53-57-58-59-60-61-62-63-64-66-11-12-13-14-15-53;Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti ½ 4410 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „A“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 1-49-50-51-52-53-16-17-18-19-1.
Atsiliepimas
Nurodė, kad 1999-02-13 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu F. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,1830 ha žemės sklypą, kurį 2000-11-29 dovanojimo sutartimis perleido savo vaikams ieškovei ir atsakovams. Atsakovė M. Z. 2005-10-07 mainų sutarties pagrindu dalį žemės sklypo perleido UAB „Autopilotas“. Kadangi VĮ Registrų centre yra nustatytos tik idealiosios žemės sklypo dalys, prašo padalinti žemės sklypą ieškovei ir atsakovams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės F. B. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmetė ir atsakovų I. M., M. Z., UAB „Autopilotas“ priešieškinį dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės atmetė.
Teismas konstatavo, kad atsakovų rengtas UAB „MJR group“ projektas dėl žemės sklypo padalijimo pažeidžia šalių teises ir teisėtus interesus, pagal pateiktą planą nėra aiškiai atskiriamos ribos, kurios priklausytų vienam ar kitam atsakovui, t.y. plane turi būti aiškiai atskirta dalis, kurią prašoma priskirti atsakovams (pažymėta atskira raide), o ne tik apibrėžta posūkio taškais; be to šalys nepasisakė dėl dalies žemės sklypo, esančio šalia pastatų, padalinimo, todėl tik dalies žemės sklypo padalijimas negali būti laikomas teisiniu ginčo išsprendimu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų motyvas, jog pastatais faktiškai naudojasi tik ieškovė ir atsakovė M. Z. ir tokio sklypo padalijimas tarp jų, nepasisakant dėl atsakovo I. M. teisių ir teisėtų interesų (kuriam priklauso 1/3 dalis visų pastatų) negali būti laikomas padalijimu, atitinkančiu visų šalių interesus. Teismas pažymėjo, kad ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra nurodžiusi, kad pateikti žemės sklypo padalinimo planai (tiek ieškovės, tiek atsakovų) pagal teisės aktus negali būti vertinami, nes jiems nebuvo suteiktas būtinas leidimas. Taigi, teismas padarė išvadą, kad šalys neparengė tinkamo žemės sklypo atidalijimo projekto, kuris atitiktų ginčo šalių interesus. Be to, šalims bendrai naudojant žemės sklypą, esami nepatogumai yra susiję ne su ieškovės ar atsakovų teisių pažeidimu, o šalių tarpusavio pablogėjusiais santykiais, kurie visiškai priklauso nuo jų pačių tolerancijos vienas kito elgesiui.
Teismas taip pat nurodė, jog ieškovės nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės pažeidžia atsakovų interesus ir nepelnytai ieškovei suteikia daugiau teisių. Ieškovė prašo jai priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį, esančią šalia pastatų, kuri pagal planą yra išilginė, o nurodytu būdu nustačius naudojimosi tvarką reikėtų atskirai spręsti dėl patekimo į žemės sklypą, galimų servitutų nustatymo ir pan. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlyta tvarka neatitinka nei protingumo, nei teisingumo, nei šalių lygiateisiškumo principų. Be to, ieškovė ieškinyje nepasisakė dėl žemės sklypo padalijimo prie pastatų, kurių visi priklauso ieškovei ir atsakovams M. Z. bei I. M. lygiomis dalimis po 1/3 dalį. Ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal aukščiau nurodytą projektą negali būti pripažinta patogia visiems atsakovams, ji nėra racionali, be to, neįrodytas idealiųjų ir realiųjų žemės sklypo dalių atitikimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą dalyje, kuria netenkintas apeliantų priešieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
pirmosios instancijos teismas, neišspręsdamas ginčo iš esmės ir netenkindamas apeliantų priešieškinio, vadovavosi vien tik formaliais motyvais, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir apeliantų teismui pateiktų duomenų. Nepatenkinęs apeliantų prašymo, teismas neproporcingai ir nepagrįstai apribojo teisėtų savininkų, t.y. apeliantų teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantų pateiktas atidalinimo projektas atitiko įstatymo reikalavimus ir suformuotą teismų praktikos poziciją. Kaip matyti iš byloje pateiktų brėžinių, žemės sklypo forma yra taisyklinga, o pagal apeliantų patektą atidalinimo projektą, atidalinami sklypai yra taisyklingos konfigūracijos, dėl ko iš esmės yra užtikrinamas racionalesnis naudojimasis po atidalinimo suformuotais sklypais. Apeliantai tiksliai ir sutinkamai su įstatymo nuostatomis, nurodė, kurias konkrečias dalis ir kokiomis proporcijomis siekia atsidalinti, t.y. nurodė posūkių taškus, apibrėžiančius atidalijimo sklypo ribas, bei nurodė sklypų dalies plotus, pažymėdami juos atitinkamais indeksais (raidėmis). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų pateiktas atidalinimo projektas yra netikslus, yra nepagrįstas. Po atidalinimo visi apeliantai yra išreiškę valią valdyti turtą bendrai arba atskirai (taip, kaip nustatyta atidalijimo plane), atidalinimu siekiant užkirsti kelią galimiems ginčams ateityje su ieškove. Ieškovė iš esmės trukdo bendraturčiam realizuoti savo, kaip savininkų teises, todėl tik atidalinus bendraturčių dalis turte, galėtų būti užtikrintas apeliantų tikslas, jog realizuojant savo teises ir poreikius, bet kokie veiksmai nebeturės būti derinami su ieškove.Visiems savininkams priklausančios realios dalys yra didelės ir leidžia racionaliai atskirti bei netrukdomai jomis naudotis. Padalinus žemės sklypus, jie bus maksimaliai atskirti vienas nuo kito, bus dideli ir patogesni šalims naudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Visi naujai suformuluoti sklypai turės privažiavimą prie kelio, todėl nereikės nustatinėti servitutinių kelių, o žemės sklypas nepraras savo vertės.Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad bylos nagrinėjimo metu I. M. įgaliota atstovė R. M. nurodė, jog I. M. sutinka, jog dalies žemės sklypo, esančio po ir šalia pastatų, padalinimo klausimas būtų išspręstas padalijant tą sklypo dalį tarp M. Z. ir F. B., t.y. I. M. iš esmės atsisakė savo teisių į žemės sklypo dalį. Toks atsisakymas nepažeidžia jo interesų. Ieškovė, teikdama paskutinį ieškinio patikslinimą sutiko, kad žemės sklypas po ir prie bendrosios nuosavybės teise valdomų pastatų būtų priskirtas visiems pastatų bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, tuo patvirtindama, jog dalinės nuosavybės nustatymas šioje sklypo dalyje nepažeidžia jos interesų.Šalys žemės sklypo padalinimo projekto nesuderino, nors šalims buvo išduotas leidimas ir sąlygos dėl atsidalijimo, kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas iš esmės dėl atidalijimo projekto sprendinių, priskiriant atskiriems bendraturčiams konkrečioje vietoje jiems priklausančias dalis, taigi ginčas gali būti išnagrinėtas tik teisminiu būdu, o ne derinant atidalinimo projektus Nacionalinėje žemės tarnyboje. Nacionalinė žemės tarnyba nėra pateikusi jokių duomenų, jog apeliantų pateiktas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų ar pažeidžia viešąjį interesą, be to, apeliantai nesiekia pakeisti žemės sklypo paskirties, su turto naudojimu susijusių sąlygų. Apeliantų pateiktas žemės sklypo planas buvo sudarytas pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendinius, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suderinta ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
apeliantai, siekdami atidalinti ginčo žemės sklypą, nepateikė aiškios pozicijos dėl pastatų, esančių ginčo sklype, naudojimo atidalinus žemės sklypą, be to, siekdami santykinio bendrosios nuosavybės atidalijimo, konkrečiai ir aiškiai neišskyrė kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalies, todėl apeliantų pateiktas ginčo žemės atidalijimo projektas negali būti laikomas atitinkančiu visų šalių teisėtus interesus.Kadangi apeliantų pateikto atidalijimo projekto pagrindu turėjo būti suformuoti nauji sklypai, atitinkantys žemės sklypams keliamus reikalavimus, o apeliantai nepateikė tinkamo atidalijimo projekto parengto ne tik pagal įregistruotus pradinio sklypo, esančio Kriaučiūnų g. 55, Vilniuje, kadastrinius matavimus, bet ir pagal atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, bei Žemės įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurie taikomi suformuojant iš bendrosios nuosavybės atidalintus žemės sklypus, įtvirtintus reikalavimus, pirmos instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą netvirtinti netinkamai parengto ginčo žemės sklypo atidalijimo projekto. Šioje byloje šalys nepasinaudojo galimybe parengti ir teismui pateikti tinkamą atidalijimo projektą, nors tokia teisė jiems buvo suteikta.
Ieškovės teisių perėmėjai atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovų pateikto apeliacinio skundo argumentų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra skundžiamas tik dalyje, kuria buvo atmestas atsakovų priešieškinys, tuo tarpu kitoje dalyje bylos šalių jis nėra skundžiamas, todėl teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalyje, kuria buvo atmestas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl atidalinimo iš bendros nuosavybės.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi pradinė ieškovė po jos mirties buvo pakeista jos teisių perėmėjais I. L. ir A. B., todėl toliau ieškovais byloje laikomi būtent jie. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai ir atsakovai bendros dalinės nuosavybės teise valdo 7,1830 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): ieškovams nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys minėto sklypo, atsakovei M. Z. ir UAB Autopilotas nuosavybės teise priklauso po 14/100 dalių, o atsakovui I. M. nuosavybė steise priklauso 44/100 dalys minėto sklypo (I t., b.l.6-7, II t., b.l.110-111). Tarp šalių naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Be to, ieškovai ir atsakovai M. Z. bei I. M. minėtame ginčo žemės sklype bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalis valdo gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kitus statinius (iš viso 13 statinių) (II t., b.l.37-41).
Atsakovai siekia atidalinti jų nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis, kai kurias žemės sklypo dalis paliekant bendros dalinės nuosavybės teise keliems bendraturčiams. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Kaip matyti iš CK 4.80 str. 2 d. normos turinio, įstatymas iš esmės įtvirtina esminį atidalijimo kriterijų – kad natūra dalijant daiktą nebūtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Kiti atidalijimo kriterijai yra suformuoti teismų praktikos. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalijant turi būti laikomasi interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t.y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Be to, prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje. Tačiau visiškas atidalijimas nepaneigia kai kurių bendrojo naudojimo objektų, kurie fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-482/2009). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismų praktiką, atidalinant iš bendros nuosavybės turtą, turi būti siekiama vengti neproporcingos žalos dalinamam turtui, turi būti siekiama interesų pusiausvyros ir ginčų išvengimo ateityje, visiško atidalinamų dalių atidalinimo, kad nebeliktų bendro naudojimo dalių, jeigu tai įmanoma, atidalinama dalis turi atitikti idealiąją dalį nuosavybėje, turi būti užtikrintas racionalus naudojimas. Tačiau minėta teismų praktika nedraudžia prašyti atidalinti dviem ir daugiau asmenims turtą jų bendrojon dalinėn nuosavybėn, atskiriant nuo kitų bendraturčių dalių. Pažymėtina ir tai, kad teismas tik įvertina šalių pateiktus atidalinimo projektus ir pasisako dėl jų atitikimo auškčiau nurodytiems kriterijams, tačiau teismas negali savo iniciatyva keisti pateikto šalių projekto. Todėl teismas, pripažinęs, kad pateiktas atidalinimo projektas neatitinka aukščiau nurodytų kriterijų, gali reikalavimą dėl atidalinimo atmesti, nors tokiu atveju ir nebūtų išspręstas ginčas iš esmės, nes ginčo išsprendimas iš esmės nėra pateisinamas jo pasiekimu bet kokiomis priemonėmis. Tokiu atveju šims išlieka teisė kreiptis į teismą iš naujo su nauju atidalijimo projektu, kuriame būtų pašalinti teismo nustatyti trūkumai.
Nagrinėjamoje byloje atsakovai pateikė atidalinimo projektą, parengtą 2010-06-09 UAB „MJR group“ (I t., b.l.134). Pagal šį planą ieškovų asmeninėn nuosavybėn siūloma paskirti žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „C“, bei jų su M. Z. bendrojon dalinėn nuosavybėn (po ½ dalis) žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“, pastaroji sklypo dalis (pažymėta indeksu „A“) yra greta pastatų ir po jais, kuriuos bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo ne tik ieškovai ir atsakovė M. Z., bet ir atsakovas I. M.. Taigi, pastatai priklauso trims savininkams, o žemės šalia ir po jais pagal planą paskiriama tik dviems pastatų bendraturčiams, kas neatitinka interesų proporicgumo ir racionalaus naudojimo kriterijų. Apeliantų argumentas, kad I. M. nesinaudoja pastatais ir todėl neprentenduoja į žemės sklypą šalia ir po pastatais, dėl ko jam nėra pagrindo priskirti dalies šio žemės sklypo, yra nepagrįstas. Atsakovas I. M. nuosavybės teise valdo 1/3 dalį visų pastatų, todėl turi turėti užtikrintą galimybę patekti į minėtus pastatus, o neturėdamas nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, pagal projektą pažymėtą indeksu „A“, jis negalėtų naudotis savo nuosavybe (statiniais) ir negalėtų į juos patekti. Tokiu atveju vienintelė išeitis – servituto jam nustatytas į projektuojamą sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“. Bet tokiu atveju, jeigu jam būtų atidalinta žemės dalis kitoje sklypo vietoje, o žemės dalyje (pažymėtoje indeksu „A“) įgytų teisę į servitutą, būtų pažeisti ieškovų ir atsakovės M. Z. teisėti interesai ir ieškovų nuosavybės teisės būtų neproporcingai labiau suvaržytos nei I. M., nes jis gautų daugiau servitutais neapsunkintos žemės ieškovų sąskaita. Nenustačius servituto ir neperdavus I. M. nuosavybė steisių į projektuojamą sklypą, pažymėtą indeksu „A“, programuojamas šalių ginčas ateityje. Atsakovei M. Z. asmeninėn nuosavybėn siūloma pagal projektą priskirti sklypo dalį, pažymėtą indeksu „F“, tačiau toks siūlymas neatitinka racionalumo kriterijaus, nes atsakovei M. Z. paskiriami asmeninėn nuosavybėn du sklypai skirtingose bendro šalių sklypo vietose ir jie tarpusavyje nesusisiekia, be to, projekte nėra išspręstas klausimas dėl M. Z. patekimo į jai priskiriamą sklypo dalį, pažymėtą indeksu „F“, o pagal planą pastarasis sklypas susisiekimo su viešuoju keliu neturi. Tokiu atveju programuojamas šalių ginčas ateityje dėl patekimo į šią sklypo dalį ir gali kilti būtinybė nustatyti servitutą per ieškovams tenkančią sklypo dalį, pažymėtą indeksu „C“, arba per atsakovams UAB „Autopilotas“ ir I. M. tenkančią sklypo dalį, pažuymėtą indeksu „D“, o kadangi atsakovai byloje yra vieningi, tikėtina, kad būtų siekiama nustatyti servitutą ieškovams asmeninėn nuosavybėn tenkančioje sklypo dalyje, taip pažeidžiant jų teises ir gaunant daugiau žemės ieškovų sąskaita. Todėl toks projektas neatitinka racionalaus naudojimo, interesų proporcingumo ir ginčų vengimo ateityje kriterijų. Kaip matyti iš ginčo žemės sklypo plano, egsistuoja galimybė atsakovei M. Z. paskirti žemės sklypo dalį taip, kad jai nereikėtų nustatyti servitutą patekimui į jai tenkančią sklypo dalį per kitiems bendraturčiams tenkančias žemės sklypo dalis.
Nors pirmosios instancijos teismo motyvai, kad pagal atsakovų pateiktą atidalinimo planą nėra aiškiai atskiriamos ribos, kurios priklausytų vienam ar kitam atsakovui, teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrįsti bylos duomenimis, nes pagal planą yra nurodomos ieškovams ir atsakovams priskiriamos sklypo dalys ne tik posūkio taškais, bet ir indeksais, o kaip jau minėta aukščiau, atsakovai gali prašyti atidalinti sklypo dalis, paskiriant jas dviejų bendraturčių bendron nuosavybėn, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl teisėjų kolegijos aukščiau nurodytų motyvų nusprendė, kad atsakovų pateiktas atidalinimo projektas pažeidžia šalių teises ir teisėtus interesus. Teismas pagrįstais sprendė, kad neišsprendus I. M. teisių į žemės sklypo dalį šalia ir po statiniais, į kurių 1/3 dalį jis turi nuosavybės teises, yra pažeidžiamos tiek I. M. teisėti interesai, tiek ieškovų ir atsakovės M. Z. teisėti interesai, nes ateityje gali kilti ginčas dėl I. M. patekimo į pastatus. Dėl nurosdytų motyvų laikytini nepagrįstais apeliantų skundo argumentai, kad jų pateiktas atidalijimo projektas atitiko įstatymo reikalavimus ir teismų suformuotą praktiką. Atsakovų pateiktas atidalinimo projektas, priešingai nei teigia apeliantai, neužtikrina ginčų su ieškovais išvengimo ateityje. Apeliantai, teigdami, kad po atidalinimo visi naujai suformuoti sklypai turės privažiavimą prie viešo kelio, todėl nereikės nustatinėti servitutinių kelių, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o jų pateiktas atidalinimo projektas šių aplinkybių nepatvirtina dėl jau aukščiau nurodytų motyvų (pvz., atidalinamos sklypo dalies, pažymėtos indeksu „F“, susisiekimas su viešuoju keliu). Atitinkamai, dėl aukščiau nurodytų motyvų, nustačius, kad atsakovų parengtas atidalinimo projektas neužtikrina visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, jų interesų derinimo proporcingumo, racionalaus naudojimo, nepašalina galimų ateityje kilti ginčų tikimybės, dėl ko negali būti teismo tvirtinamas, kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.