Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-10-08 · Civilinė byla Nr. e2-7505-1119/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-08
Bylos Nr.
e2-7505-1119/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03083-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Žulpė
Ieškovas
P. K.
Atsakovas
M. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7505-1119/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03083-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,sekretoriaujant Onai Baronienei,dalyvaujant ieškovui P. K.,atsakovui M. R., atsakovo atstovei advokatei D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. R. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas P. K. patikslintu ieškiniu (el. b. medž. 30-38l.) prašo nutraukti 2021-02-10 15.00 val. tarp ieškovo ir atsakovo M. R. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (toliau taip pat – Sutartis) ir taikyti dvišalę restituciją, t. y. priteisti automobilį NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), atsakovui nuosavybės teise, įpareigojant atsakovą automobilį savo lėšomis atsiimti iš ieškovo, priteisti iš atsakovo ieškovui 2800,00 Eur transporto priemonės kainą, 300,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog už 2900,00 Eur parduodamas Automobilis, kuris yra be defektų. Prieš važiuojant apžiūrėti Automobilio, ieškovas skambino telefonu Atsakovui ir domėjosi apie Automobilio būklę. Atsakovas telefonu nurodė, kad reikia po galinėmis keleivio sėdynėm pavirinti kėbulo dugną, keisti stabdžių diskus, gale sailenblokus ir kardano kryžmę pasikeisti, visa kita tvarkoje, kėbulas suvirintas. Sudarius Sutartį, ieškovas nuvežė Automobilį į automobilių remonto dirbtuves. Remonto dirbtuvėse, apžiūrėjus Automobilį ieškovas buvo informuotas, kad Automobilio rėmas blogas, kažkada virintas, suvirintas blogai, ir suvirintos vietos jau surūdijusios, išlūžę tvirtinimai, reikia kapitalinio rėmo remonto, kuris labai brangus ir reikia nukėlinėti rėmą nuo kėbulo. Automobilio remonto kaštai viršys jo paties vertę. Šis pagrindinis paslėptas defektas, kurio nepaminėjo atsakovas, yra esminis defektas, dėl ko Automobilio eksploatuoti neįmanoma ir pavojinga.

2. Apie paslėptą Automobilio defektą atsakovas buvo informuotas iš karto, po Automobilio apžiūros. Atsakovas, susipažinti su paslėptais defektais ir/arba sudalyvauti Automobilio apžiūroje jokio noro nepareiškė.

3. 2021-02-22 Automobilis buvo pristatytas į UAB „Tuvlita“, kur taip pat nustatyti paslėpti Automobilio defektai. Patikrinus Automobilio istoriją https://itais.vta.lt/itais/services/search;jsessionid=(duomenys neskelbtini)?execution=e1s1, buvo nustatyta, kad minėti defektai buvo įvardinti atliekant Valstybinę techninę apžiūrą 2019-10-10 ir 2015-10-06. Todėl ieškovas mano, kad Automobilio Valstybinė techninė apžiūra buvo atlikta nesąžiningu būdu.

4. Atsakovas apie Automobilio būklę (rėmas smarkiai pažeistas korozijos) negalėjo nežinoti ir apie tai privalėjo informuoti ieškovą visais įmanomais būdais, tačiau šią informaciją nuslėpė nuo ieškovo. Akivaizdu, kad atsakovas, pardavė Automobilį, nes jam pačiam tokia rėmo būklė kėlė nesaugumo jausmą, sąmoningai neatvyko į jo pažiūrą. Jis taip pat žinojo, kiek kainuos paslėptų defektų šalinimas. Žinodamas apie tokią Automobilio būklę, ieškovas būtų prašęs sumažinti Automobilio pirkimo kainą arba apskritai nebūtų sudaręs šio sandorio.

5. Dėl Automobilio paslėptų defektų 2021-03-03 atsakovui buvo išsiųsta rašytinė pretenzija, kuria ieškovas prašė atsiimti Automobilį bei grąžinti sumokėtą kainą. 2021-03-22 atsakovas raštu nesutiko su pretenzija ir išdėstė savo nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos. Ieškovas su tokia atsakovo nuomone nesutiko ir 2021-04-07 pateikė pakartotinę rašytinę pretenziją atsakovui bei pasiūlymą tartis taikiai, tačiau į pakartotinę rašytinę pretenziją atsakovas nesureagavo.

6. Autopretenzija, UAB ieškovui teikė konsultavimo paslaugas, ruošė pretenzijas bei ieškinį teismui. Ieškovas už suteiktas paslaugas sumokėjo iš viso 300,00 Eur, kuriuos kaip nuostolius prašo priteisti iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdyje ieškovas P. K. palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad jis ieškojo automobilio, kurį ketino šiek tiek apsitvarkyti ir važinėtis. Matė analogiškų automobilių skelbimus Lietuvoje ir užsienio valstybių interneto portaluose, kur automobilių kainos buvo 900-4000 Eur, Vilniuje buvo radęs analogišką automobilį už 3000,00 Eur, kurio būklė buvo ideali, bet jam šis automobilis netiko, nes buvo su automatine pavarų dėže. Mano, kad ir Automobilis, palyginus jo pirkimo kainą su rinkos kaina, turėjo būti beveik be trūkumų.

8. Kelios dienos iki Sutarties sudarymo jis susirašinėjo su atsakovu per „Messenger“ programėlę, atsakovo pateiktas susirašinėjimas nuo 2021-02-07 iki 2021-02-19 yra susirašinėjimas, vykęs tarp jo ir atsakovo. Kai atsakovas jam rašė, kad rėmas yra virintas, negalvojo, kad rėmo būklė tokia bloga. Susirašinėjimo metu ir vaizdo įraše atsakovas neminėjo, kad Automobilio rėmo būklė yra bloga, nesimatė, kad jis kiauras ir surūdijęs. Automobilio vaizdo įrašą jis siuntė pažįstamiems asmenims, jie nepastebėjo rėmo trūkumų, matėsi kėbulo trūkumai, parūdijimai po keleivio sėdyne. Jam atsakovas sakė, kad kėbulas parūdijęs, dugnas, reikia keisti kardano kryžmę, traukę. Kiti Automobilio trūkumai buvo matomi, žinojo, kad Automobilį, įvertinus jo amžių (27 m.), reikės tvarkyti, kad kėbulas beveik tobulos būklės, tik dugnas parūdijęs, jam Automobilio žinomi trūkumai pasirodė kaip smulkūs defektai, kurie nereikalauja didelių investicijų. Nesidomėjo, kiek būtų kainavęs matomų trūkumų šalinimas. Trūkumus žadėjo ieškovas pašalinti nuvežęs Automobilį į autoservisą. Jam kėbulo remontui nereikėjo detalių, galima jas ir naujas naudoti, todėl atsisakė imti atsakovo siūlytą Automobilio donorą - ardytą analogišką automobilį. Mano, kad ir automobilio - donoro rėmas būtų buvęs analogiškos būklės kaip ir Automobilio, ir jei atsakovas jam siūlė automobilį – donorą, tai žinojo apie rėmo būklę, tačiau sąmoningai tą informaciją nuo jo nuslėpė. 2021-02-10 jis atvyko pas atsakovą, Automobilis stovėjo daugiabučio namo kieme. Ieškovas nedalyvaujant atsakovui apžiūrėjo Automobilį, matė jo trūkumus, tačiau nesimatė rėmo trūkumų, gal po priekine arka kažkiek buvo parūdiję. Nevežė Automobilio Šiauliuose į autoservisą, nes buvo aiški Automobilio būklė iš to, ką jis pamatė. Po to ieškovas paskambino atsakovui, kuriam atėjus, sudarė Sutartį, ieškovas padavė atsakovui 2800,00 Eur grynais pinigais. Tuo metu atsakovas jam nesiūlė patikrinti Automobilio būklės autoservise. Parvažiavus Automobiliu į Vilnių, kitą dieną ar po kelių dienų ieškovas nuvežė Automobilį į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, meistrui S. D. patikrinus Automobilio būklę, nustatė, jog rėmas neremontuotinas, nes vien darbai kainuotų apie 1500,00 Eur, o kiek kainuotų detalė (rėmas) nesidomėjo. Autoservise nurodė, kad neapsiimtų remontuoti tokios būklės Automobilio. Jei Automobilio kaina būtų buvusi 1000,00 Eur, tuomet dar galima būtų remontuoti jį. Atsakovas Automobilį pirko už 1700,00 Eur. Be to, jis nieko nenusimano apie automobilius, ir rėmo trūkumai buvo iš vidinės pusės, jų neįmanoma pamatyti Automobilio nepakėlus.

Atsiliepimas

9. Atsakovas M. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. medž. 67-71 l.), su kuriuo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovas pirko 1994 m gamybos Automobilį, t.y., beveik 27 metų transporto priemonę, kuri, natūralu, nėra ir negali būti prilyginama naujai. Pačiame skelbime dargi buvo nurodyta, kad yra toks pats (baltas) automobilis, kuris yra išrinktas dalimis, todėl visi agregatai ir variklis dovanojami. Būtent, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pats pirko jau seną dėvėtą džipą, papildomai dar buvo nusipirkęs kitą tokį pat džipą - „donorą“, kurio detales galėtų panaudoti remontui. Ieškovui kreipusis į atsakovą dėl Automobilio pirkimo, atsakovas jokių defektų nenuslėpė, kaip matyti ir iš šalių susirašinėjimo, atsakovas apie automobilio stovį ieškovą informavo, ieškovas dar parašė „nu gaila, kad taip papuvęs“, ir prašė nuleisti kainą iki 2000 Eur, nes, kaip rašė „matau rankų reikės pridėti“. Atsakovas nieko neslėpdamas nurodė, kad reikia virinti kėbulą, stabdžių diskus naujus sudėti, kryžmę pakeisti. Paminėjo, kad Automobilis yra papuvęs, netgi akcentuojant, kad kumščio dydžio skylėm, taip pat, kad buvo virintas rėmas, nes tokį jau nusipirko ir pan. Vėliau atsakovas dar nufilmavo automobilį ir įrašą nusiuntė ieškovui, vaizdo įraše akivaizdžiai matosi Automobilio defektai, skylės, rūdys ir kita, todėl ieškovas, akivaizdu, turėjo susidaryti įspūdį, kokį Automobilį perka, dar prieš atvažiuojant jį apžiūrėti ir įsigyti. Ieškovui atvykus apžiūrėti Automobilio, atsakovas jam pasiūlė nuvažiuoti į bet kurį servisą ir pasitikrinti papildomai, kad bent įvertintų remonto kaštus, taip pat buvo siūlyta kartu įsigyti minėtą automobilį - „donorą“, kurio detales (važiuoklės mazgus, kėbulo ir rėmo fragmentus ir pan.) atsakovas ir ketino panaudoti Automobilio remontui, tačiau ieškovas nė vienu pasiūlymu nepasinaudojo, Automobilio patikrinti nevežė, taip pat nepirko ir automobilio - „donoro“, dėl kurio dar nusiderėjo kainą 100 Eur. Vien šios nurodytos aplinkybės leidžia suabejoti ieškovo teiginiais, neva tai atsakovas nurodė Automobilį esant be trūkumų, ir taip bandant tyčia paslėpti kažkokius jo defektus. Pažymėtina, kad ieškovas vis mini neva tai kažkokius atsakovo tyčia paslėptus Automobilio defektus, tačiau nutyli aplinkybes, kad pats atsakovas primygtinai siūlė pažiūrėti Automobilio apačią, kur norėjo parodyti problemines vietas: kur jau virinta, kur ateityje dar gali prireikti pavirinti, kur yra probleminės korozijos paveiktos vietos, tačiau ieškovas ne tik nenorėjo vežti Automobilio specialistų apžiūrai, bet ir pats nesidomėjo Automobilio būkle ir tik skubėjo jį pasiimti ir vykti į Vilnių. Kad Automobiliui galioja techninė apžiūra, bet vis dėlto, bus reikalingas rimtas remontas, buvo kalbėta ne kartą, tačiau tuo metu, perkant Automobilį, tai ieškovui nerūpėjo, nes, kaip jis teigė, Automobilį sutvarkys jo draugai, remontuojantys automobilius.

Šalies argumentai

10. Ieškovas pateikė UAB „Tuvlita“ techninių reikalavimų įvertinimą, kuriame nurodyta, jog yra transporto priemonės važiuoklės, stabdžių sistemos neatitikimai reikalavimams, purvasargio trūkumas - tai trūkumai, apie kuriuos ieškovas žinojo, ir kurie buvo nurodyti ir Sutartyje („važiuoklės bildesys“), arba būtų žinojęs, jei pirkdamas būtų buvęs bent minimaliai rūpestingas ir apdairus (pvz., nesantis purvasargis). DT 6.2.4. punkte nurodyta kabinos, kėbulo ir dugno defektai (dugnas nesaugus, netvirtas ir apgadintas (smarkiai paveiktas korozijos), tačiau apie šiuo defektus ieškovas taip pat buvo informuotas, ir tai netgi nurodyta Sutartyje („yra rūdžių ant kėbulo, rėmo“). Taigi, atsakovas, parduodamas Automobilį buvo sąžiningas ir netgi pats siekė ieškovą įtikinti pasitikrinti Automobilį prieš perkant, tačiau ieškovas, kaip ir minėta, skubėjo grįžti į Vilnių, o visus Automobilio defektus, tikėtina, tikėjosi, kad pašalins jo autoservise dirbantys draugai.

11. Ieškovas taip pat nurodo, kad patikrinus automobilio istoriją, buvo nustatyta, kad 2021-02-22 automobilio UAB „Tuvlita“ patikroje nustatyti ir aprašyti defektai jau buvo įvardinti atliekant Valstybinę techninę apžiūrą 2019-10-10 ir 2015-10-06, todėl ieškovas preziumuoja, kad Valstybinė techninė apžiūra buvo atlikta nesąžiningu būdu. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pats atsakovas Automobilį įsigijo jau su atlikta ir galiojančia technine apžiūra 2020-10-07. Kaip matyti iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos), kurią pateikė pats ieškovas, TP valdytojas įvardijamas kaip A. Š., t. y., asmuo, iš kurio Automobilį įsigijo ir vėliau savo vardu įsiregistravo atsakovas. Todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovas apie Automobilio būklę, o būtent, kad rėmas pažeistas korozijos, negalėjo nežinoti, yra iš dalies nepagrįsti, nes, visų pirma, kaip ir minėta, atsakovas techninės apžiūros Automobiliui neatliko, o antra, jis, būdamas apdairus ir rūpestingas, pasidomėjo Automobilio būkle, jį apžiūrėjo ir matė, o parduodant - pats ieškovui tokią būklę ir nurodė bei įrašė ir Sutartyje. Ieškinyje pats ieškovas patvirtino, kad Automobilio Sutartyje bendrais bruožais buvo nurodyta - „man žinomų autoįvykių neturėjo, yra rūdžių ant kėbulo, rėmo, bilda važiuoklė“, kad atsakovas įvardino papildomus darbus: kad reikia po galinėm keleivio sėdynėm pavirinti kėbulo dugną, keisti stabdžių diskus, gale sailenblokus ir kardano kryžmę pasikeisti. Todėl visiškai nesuprantama, apie kokius paslėptus Automobilio defektus ieškovas kalba.

12. Teismo posėdyje atsakovas M. R. nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad Automobilį jis pirko 2020 m. spalio mėnesį kartu su draugu važinėti į medžiokles. Automobilis turėjo galiojančią techninės apžiūros ataskaitą, atsakovas dėl Automobilio techninės apžiūros nesikreipė ir jos neatliko, ją atliko Automobilio pardavėjas. Automobilis buvo važiuojantis, jam keitė kai kurias detales - stabdžių kaladėles, vairo traukę. Automobilis buvo surūdijęs (rėmas, arkos, po sėdynėmis, kapotas), todėl žinant, kad nėra pirkti naujų Automobilio detalių kartu pirko ir automobilį – donorą. Jo draugas turi garažą, virina, todėl planavo kartu pavasarį Automobilį susitvarkyti, tačiau pradėjo nebesutarti su draugu, neturėjo, kur tvarkytis ir laikyti Automobilio, o pats jis nėra automobilių remonto specialistas, todėl nusprendė Automobilį parduoti. Automobilis iki Sutarties sudarymo pravažiavo 5000 km. Automobilio kainą sudarė kaina, už kurią jis įsigijo Automobilį (2100,00 Eur) ir automobilio – donoro kaina (700,00 Eur). Jis neturėjo tikslo slėpti Automobilio defektų, juos visiškai atskleidė ieškovui, nurodė, ką žinojo: kad reikia tvarkyti važiuoklę, Automobilis paveiktas korozijos, po sparnais rūdys, rėmas virintas, todėl reikia Automobilį pasikelti ir pasižiūrėti. Atvykus ieškovui, siūlė važiuoti į autoservisą ir pasitikrinti Automobilio būklę, tačiau jis nesutiko. Tokios markės ir gamybos metų automobilių nėra daug. Kiti analogiški automobiliai kainuoja bent Vokietijoje 6000,00 Eur, 7000,00 Eur iki 12000,00 Eur. Ieškovo nurodytas automobilis už 3000,00 Eur nėra analogiškas, nes jo pavarų dėžė buvo automatinė.

Atsiliepimas

13. Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokatė D. M. palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurį prašė atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad atsakovas parduodamas ieškovui Automobilį buvo sąžiningas ir atskleidė visus Automobilio trūkumus. Paaiškino, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad Automobilio trūkumai buvo akivaizdūs ir matomi, taip pat kad jam buvo siūloma pasitikrinti Automobilio būklę autoservise, tačiau ieškovas atsisakė, tuo prisiimdamas visą riziką. Pažymėjo, kad Automobilio kaina Sutarties sudarymo metu ieškovui tiko, todėl ji negali būti kriterijus sprendžiant apie Automobilio būklę. Atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas S. D., kalbėdamas apie 17 m. analogišką automobilį, nurodė, jog jau tokių metų automobilių rėmai būna surūdiję.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

14. Šioje byloje esminis ginčas tarp šalių kilo dėl Automobilio rėmo trūkumų atskleidimo fakto ieškovui. Skelbimas tinklapyje www.autoplius.lt patvirtina, kad atsakovas 2020-12-05 įdėjo skelbimą apie tai, kad parduoda Automobilį už 2 900,00 Eur, Automobilis be defektų, tačiau prie komentarų nurodyta, jog dovanojamas toks pat automobilis tik baltas, kuris yra išrinktas dalimis, su visais agregatais ir varikliu (el. b. medž. 11 l.). Iš šalių paaiškinimų ir rašytinių byloje esančių įrodymų nustatyta, kad prieš sudarant Sutartį šalys susirašinėjo „Messenger“ programėle (el. b. medž. 73-77 l.), ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovo į bylą pateiktas susirašinėjimas vyko tarp šalių. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad 2021-02-07 22.32 val. ieškovas teiravosi atsakovo, kokia Automobilio būklė, į ką atsakovas atrašė, jog „po apačia reikia pavirinti kėbulą, stabdžių diskus naujus reikia sudėti, gale sailenblokus ir kardano kryžmę pakeisti“. 2021-02-08 8.49 val. ieškovas klausė atsakovo, ar Automobilis labai surūdijęs, kuriose vietose ir kokia rėmo būklė, o atsakovas nurodė „Rėmas virintas, tokį nupirkau, reikėtų aišku peržiūrėti dar. Papuvę yra po galine sėdyne, skylė poros kumščių dydžio, ir po priekinėm kojom“, po ko ieškovas išreiškė apgailestavimą, jog tiek surūdijęs Automobilis, tačiau jį pirktų už 2000,00 Eur, nes mato, kad „reikės pridėti rankas“. 2021-02-09 šalims susirašinėjant atsakovas nurodė, kad Automobilio kėbulą reikės tvarkyti, jo būklė nebloga, o rėmą reikia persižiūrėti (el. b. medž. 74-75 l.). Atsakovas ieškovui siuntė kėbulo nuotraukas, kur yra skylės Automobilio salone, taip pat siuntė vaizdo įrašą, kuriame atsakovas rodė rėmo būklę ir aiškino, kad šiuo metu nelabai kas matosi, nes yra apledėję, kaip ir sakė – rėmas virintas, reikia persižiūrėti, matosi dėtas lopas ant rėmo, parūdijusios vietos Automobilio priekyje (el. b. medž. 79 l.). Taigi prieš sudarant Sutartį, atsakovas įvardino šiuos rėmo trūkumus – virintas ir surūdijęs -, kelis kartus akcentavo, jog reikia rėmo būklę patikrinti. Kaip nurodė ieškovas, jis prieš sudarant Sutartį apžiūrėjo Automobilį, tačiau Automobilio rėmo būklės autoservise netikrino, po priekinėm arkom matė, kad yra kažkiek parūdiję.

15. Ieškovas (pirkėjas) su atsakovu (pardavėjas) sudarė 2021-02-10 15.00 val. transporto priemonės NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo Automobilį už 2800,00 Eur (el. b. medž. 10 l.). Sutartyje nurodyta rida – 275 200 km, galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra bei nurodyta, kad „žinomų autoįvykių neturėjo, yra rūdžių ant kėbulo, rėmo, bilda važiuoklė“. Taigi Sutartyje nurodytas vienas iš aukščiau atsakovo minėtų rėmo trūkumų – kad rėmas pažeistas korozijos.

16. Iš ieškovo paaiškinimų ir šalių susirašinėjimo (el. b. medž. 75-77 l.) nustatyta, kad ieškovas 2021-02-12 pristatė Automobilį į autoservisą apžiūrai, kur automechanikai nustatė, jog rėmo būklė bloga („2021-02-13 13.13 val. ieškovo žinutė atsakovui: „Labas, liūdnos žinios, šiandien pasikėlė mašiną, rėmas gatavas, ten blogiau nei tikėjausi, lopas ant lopo ir tie išrūdiję, tvirtinimai išlūžę...“, 2021-02-14 11.50 val. žinutės :„Mašinos vertė su tokiu rėmu max 1000 Eur...“, „Pardavei su negyvu rėmu, jis ne tik nepereis technikinės, bet jau ir važinėti nesaugu“). Automobilį apžiūrėjęs liudytojas S. D. teismo posėdyje nurodė, kad rėmas gale iš vidinės pusės nuo duslintuvo žiūrint įtrūkęs, trūkis apie 10-15 cm, gale virintas, priekyje ties stabilizatoriaus traukėmis tvarkytas, keliose vietose, tiksliai neprisimena kuriose, surūdijęs, buvo surūdijęs dešinėje pusėje netoli stabilizatoriaus traukės, toje vietoje bedė su atsuktuvu ir atsirado skylė. Pasak liudytojo, rėmas rūdija dėl to, kad jo viduje kaupiasi purvas, kuris neišteka, o rėmo remontas yra brangus, kainuotų 1500,00-2000,00 Eur, reikėtų rėmą nuimti, smėliuoti, po ko bus matyti, kiek liko sveiko metalo, gali būti, kad reikės keisti visą rėmą. Iš šių įrodymų nustatyta, kad vienintelis rėmo trūkumas, kurio prieš sudarant Sutartį atsakovas neminėjo ieškovui – rėmo įtrūkimas, todėl atsakovui nepateikus priešingų įrodymų, laikytina, kad ieškovas įrodė Automobilio detalės rėmo trūkumus - rėmas gale iš vidinės pusės nuo duslintuvo žiūrint įtrūkęs, trūkis apie 10-15 cm, gale virintas, priekyje ties stabilizatoriaus traukėmis tvarkytas (virintas), keliose vietose surūdijęs (CPK 178 str.).

17. Byloje taip pat įrodyta, kad Automobilis turi šiuos techninės apžiūros metu nustatytus didelius trūkumus: DT -1.1.21.6) Transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas. Bendras stabdžių sistemos įrengimas ir būklė. Sudedamoji rialu nesaugi, netinkamai pritvirtinta (kairė priekis ir kairė galas stabdžio disko apsaugos); DT - 5.3.4. a) Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (dešinė galas ir kairė galas apatinių išilginių trauklių įvorės); DT - 6.1.1. a) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Laikančiosios konstrukcijos išilginiai ir (ar) skersiniai lonžeronai: - nežymiai deformuoti ar įtrūkę, kai tai gali turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui); (priekinis skersinis lonžeronas radiatoriaus); DT - 6.1.1. c) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui) (išilginiai lonžeronai dešinė ir kairė smarkiai paveikti korozijos); DT - 6.1.1. g) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Transmisija. Purvasaugio trūksta, jis nesandarus (pažeistas), (dešinė priekis); DT - 6.2.4. Kabina ir kėbulas. Dugnas. Dugnas nesaugus, netvirtas arba labai apgadintas (smarkiai paveiktas korozijos) (el. b. medž. 43 l.), tačiau ieškovas reiškia reikalavimus atsakovui motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo atskleisti rėmo trūkumai, o ne techninės apžiūros metu nustatyti Automobilio trūkumai.

18. Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų bei ieškovo pateikto susirašinėjimo su atsakovu nustatyta, kad ieškovas apie Automobilio trūkumus pranešė atsakovui per „Messenger“ programėlę bei 2021-03-03 ir 2021-07-07 pretenzijomis (el. b. medž. 47-57, 73-77 b. l.), prašydamas nutraukti Sutartį bei taikyti restituciją, tačiau atsakovas nesutiko.

19. Šioje civilinėje byloje kilo ginčas dėl Automobilio rėmo trūkumų atskleidimo fakto ieškovui ir dėl pirkėjo teisės nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį įsigijus netinkamos kokybės daiktą.

Dėl daikto trūkumų ir pirkėjo teisių įsigijus netinkamos kokybės daiktą.

20. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurio daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

21. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

22. Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

23. Pastebėtina, CK 6.431¹ straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

24. Ieškovas (pirkėjas) pareiškė reikalavimą nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurį grindė įsigyto daikto (naudoto Automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Šiam pirkėjo reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (Automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovas Automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį – susiremontavus juo važinėti asmeninių poreikių tenkinimui. Skelbime internetiniame portale www.autoplius.lt atsakovas deklaravo, kad Automobilis yra techniškai tvarkingas, neturi trūkumų. Tačiau Automobilio trūkumai ir tarp jų ir rėmo trūkumai (surūdijęs, virintas) ieškovui buvo atskleisti iki Sutarties sudarymo šalims susirašinėjant per „Messenger“ programėlę. Sutartyje atsakovas taip pat pažymėjo, kad yra rėmo trūkumų – ant jo yra rūdžių. Pažymėtina, kad dalis Automobilio rėmo trūkumų buvo matyti be specialios technikos nepakėlus Automobilio apžiūrai, ką patvirtina byloje liudytoju apklaustas Automobilį apžiūrėjęs S. D. bei pats ieškovas, nurodydamas, kad matė korozijos paveiktas Automobilio vietas po priekinėmis arkomis. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tiek prieš sudarant Sutartį, tiek ir jos sudarymo metu atskleidė ieškovui visus žinomus daikto trūkumus, siūlė ieškovui persižiūrėti rėmą, nes atsakovas nėra specialistas, nežinojo visų rėmo trūkumų (nežinojo apie įtrūkimą), tačiau paminėjo, kad Automobiliui reikalingas remontas, kuriam atsakovas įsigijo automobilį – donorą. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovui buvo suprantama, jog Automobilį reikės remontuoti, prašė nuleisti Automobilio kainą nuo 2900,00 Eur iki 2000,00 Eur („šiaip už 2000 paimčiau, nes matau rankų pridėti reikės“), kad jis yra paveiktas korozijos („nu gaila, kad taip papuvęs“). Taigi atsakovas tinkamai įvykdė savo kaip pardavėjo pareigą informuoti pirkėją (ieškovą) apie daikto (Automobilio) būklę ir kokybę, atskleidė ieškovui visus žinomus daikto trūkumus, sudarė galimybes ieškovui patikrinti daikto būklę, o ieškovas patvirtino, kad jam žinoma apie daikto trūkumus.

26. Paminėtina taip pat tai, kad nors ieškovas įrodinėdamas Automobilio trūkumus rėmėsi analogiškų automobilių kainomis, tačiau, ieškovas nepateikė analogiškų automobilių kainas ir jų kokybę patvirtinančių kitų (rašytinių ar kt.) įrodymų (CPK 178 str.), ir priešingai iš atsakovo teiginių matyti, kad Automobilio kaina nebuvo nustatoma pagal jo kokybę ar analogiškų automobilių kainą/kokybę, kad Automobilio kainą lėmė jo pirkimo ir automobilio – donoro pirkimo kaina. Iš liudytojo S. D. parodymų matyti, kad visų analogiškų 17 m. senumo automobilių rėmas yra surūdijęs. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, kad ieškovo teiginys neva pagal Automobilio kainą jo rėmas turėjo būti geresnės kokybės, atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Ieškovas teigė, jog atsakovui buvo žinomi nustatyti rėmo trūkumai, kad jie nurodyti 2019-10-10 techninės apžiūros ataskaitoje, kurios metu nustatyti dideli (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 16.2 p. didelis trūkumas - trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas) Automobilio trūkumai (el. b. medž. 12, 44 l.), kurie taip pat nustatyti 2021-02-22 suteikus ieškovui UAB „Tuvlita“ papildomą paslaugą Nr. 00-P018561 (el. b. medž. 43 l.), o tai, kad 2019-10-11 buvo atlikta pakartotinė techninė apžiūra, po kurios dideli trūkumai nenustatyti, ieškovas vertino kaip Automobilio trūkumų slėpimą. Tačiau visų pirma 2019-10-10 techninės apžiūros metu nustatyti dideli Automobilio trūkumai buvo 6.1.1. a) – važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Laikančiosios konstrukcijos išilginiai ir (ar) skersiniai lonžeronai: - nežymiai deformuoti ar įtrūkę, kai tai gali turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui); (priekis dešinė priekis kairė), taigi nustatyti ne rėmo trūkumai, o važiuoklės trūkumai. Be to, rėmo įtrūkimas pasak liudytojo S. D. buvo ne Automobilio priekyje, o gale iš vidinės pusės žiūrint nuo duslintuvo, kai dideli trūkumai nustatyti Automobilio priekyje. Antra, po 2019-10-10 kitą dieną (2019-10-11) buvo atlikta pakartotinė techninė apžiūra, kurios metu nebuvo fiksuoti dideli Automobilio trūkumai ir iš 2019-10-11 techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 601-0605470 matyti, kad ji išduota Automobilio valdytojui A. Š., techninė apžiūra galioja iki 2021-10-14 (el. b. medž. 46 l.), kas patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad jis 2020 m. spalio mėnesį įsigijo Automobilį su galiojančia technine apžiūra ir ne jis kreipėsi dėl techninės apžiūros atlikimo, taigi atsakovui nebuvo žinomas Automobilio trūkumas - nežymiai deformuoti ar įtrūkę lonžeronai (priekis dešinė priekis kairė). Esant šioms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovui buvo žinomi rėmo trūkumai, kurie nustatyti 2019-10-10 techninės apžiūros metu, tačiau juos atsakovas slėpė nuo ieškovo (CPK 178 str.).

28. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl Automobilio apžiūros iki sudarant Sutartį. Paminėtina, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Nagrinėjamu atveju prieš sudarant Sutartį atsakovas ieškovui atsiuntė Automobilio nuotraukas ir vaizdo įrašą, ir pasak ieškovo, jis vaizdo įrašą rodė pažįstamiems asmenims. Be to, ieškovas, neturėdamas specialiųjų žinių, kieme apžiūrėjo Automobilį, į autoservisą dėl Automobilio apžiūros nesikreipė. Kaip patvirtino ieškovas, jam buvo matoma didžioji dauguma daikto trūkumų, tačiau neva jis nematė ir nežinojo apie rėmo trūkumus. Tačiau šį ieškovo teiginį teismo posėdyje paneigė liudytojas S. D., kuris paaiškino, kad įmanoma paprastos apžiūros metu apžiūrėti rėmą, o iš vaizdo įrašo matyti rėmo dalys, pažeistos korozijos bei virintos rėmo dalys. Todėl šiuo atveju ieškovas, įvertinęs tai, kad perkamas Automobilis yra 27 m. senumo, kad jo rėmas yra surūdijęs, virintas, neturėdamas specialiųjų žinių, atsisakydamas apžiūrėti Automobilį autoservise iki Sutarties sudarymo ir įvertinti rėmo būklę veikė savo rizika.

29. Esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms (Sprendimo 25-28 p.), ieškovas, būdamas pakankamai atidus vidutinis pirkėjas, žinodamas, kad Automobilis yra 27 m. senumo, Automobilio rida - 275 200 km, kas patvirtina, kad Automobilis buvo naudojamas pagal tikslinę paskirtį (per metus nuvažiuota vidutiniškai 10 192 km), kad yra matomi Automobilio rėmo trūkumai (korozija, rėmas virintas), kad Automobiliui remontuoti atsakovas buvo įsigijęs ir siūlė ieškovui automobilį – donorą, nepagrįstai tikėjosi, kad Automobilis bus tinkamas naudoti neremontuojant rėmo, kad reikės tik remontuoti kėbulą ir važiuoklę, ar kad remontuojant rėmą bus patirtos nedidelės išlaidos. Taigi sudarant Sutartį atsakovas tinkamai vykdė savo kaip pardavėjo pareigą, atskleidė visus žinomus daikto trūkumus ieškovui, nurodė daikto trūkumus Sutartyje ir daiktas atitinka Sutartyje nurodytas savybes.

30. Kita vertus, atsakovas prieš sudarant Sutartį nenurodė, kad Automobilio rėmas yra įtrūkęs, ką atsakovas vertino kaip trūkumą, apie kurį jis nežinojo. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę. CK 6.327 straipsnio 3 dalis nustato, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Iš CK 6.327 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo apie minėtus trūkumus. Tačiau šiuo atveju Automobilio rėmo įtrūkimas nėra vienintelis rėmo trūkumas, rėmą reikalinga remontuoti ar keisti nauju dėl trūkumų visumos – įtrūkimo, korozijos, dėl to, kad rėmas virintas. Taigi atsakovui įvykdžius pareigą atskleisti Automobilio trūkumus ieškovui, bei nustačius, kad daiktas atitinka Sutartyje aprašytą daiktą, spręstina, kad minėto trūkumo nenurodymas ieškovui, nėra pagrindas konstatuoti, kad Automobilis turėjo atitikti įprastinius kokybės reikalavimus, keliamus analogiškam daiktui.

31. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties taikoma tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).

32. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016 27 punktą, kt.). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti.

33. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog iki sudarant Sutartį Automobilis buvo su trūkumais, apie kuriuos ieškovas buvo tinkamai informuotas, kad Automobilio trūkumai buvo nurodyti Sutartyje, kad atsakovas ne kartą siūlė ieškovui (susirašinėjimas „Messenger“ programėle, vaizdo įrašas) patikrinti Automobilį autoservise, tačiau ieškovas atsisakė šią apžiūrą atlikti iki sudarant Sutartį, kad ieškovas, neturėdamas specialiųjų žinių, savarankiškai apžiūrėjo Automobilį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas (pirkėjas) iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su atsakovu (pardavėju) Sutarties, ar kad dėl nustatytų trūkumų visumos ir pobūdžio Sutartis būtų buvusi sudaryta iš esmės kitomis sąlygomis. Dėl šių priežasčių spręstina, kad nėra pagrindo taikyti ieškovo (pirkėjo) reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Kartu primintina ieškovui, kad jo pasirinktas teisių gynimo būdas yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti, tačiau ieškovas nesvarstė pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, nepasinaudojo atsakovo siūloma galimybe sumažinti trūkumų mastą panaudojant automobilį - donorą (atsisakė priimti iš atsakovo automobilį – donorą, nebandė tvarkyti rėmo, nenustatė rėmo pažeidimo masto ir t. t.). Dėl šių priežasčių ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 270 str.). Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, atmestinas ir šalutinis reikalavimas dėl nuostolių priteisimo (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovas prašo iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 250,00 Eur išlaidos už advokato R. B. konsultaciją ir atsakymo į pretenziją parengimą (el. b. medž. 98-101 l.) ir 400,00 Eur išlaidos už advokatės D. M. atsakovui suteiktas teisines paslaugas (konsultaciją, atsiliepimo į ieškinį parengimą) ir atstovavimą teismo posėdyje (el. b. medž. 84-88 l.), iš viso 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 3 dalyje nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos už teiktas advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas patyrė 250,00 Eur išlaidas advokato R. B. pagalbai už atsakymo į ieškovo pretenziją parengimą. Šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovui.

37. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju visos atsakovo išlaidos advokatės D. M. pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžio trukmę, iš ieškovo atsakovui priteistinos 400,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 1,86 Eur, t. y., mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo, kaip pralaimėjusios bylą šalies, valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., 284 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė