Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 58-20 (toliau – ir nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (37 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (10 veikų), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 27 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 9 d.

V. J. bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. kovo 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 16 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 bausmės – 2020 m. gruodžio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. sausio 28 d. buvo 1 metai 6 mėnesiai 2 savaitės 5 dienos.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal Bausmės vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. J. 2020 m. gruodžio 1 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant V. J. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Atlikus nuteistojo V. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, - vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IS-27-209/2019).

Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog Komisija netinkamai įvertino aplinkybes. Įvertinus V. J. skundo argumentus, konstatuotina, jog priešingai nei teigiama skunde, Komisija objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

Komisija įvertino tai, kad V. J. bausmės atlikimo laikotarpiu įgijo pagrindinį išsilavinimą, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, vykdo tam tikrus individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau iš V. J. asmens bylos matyti, jog bausmės atlikimo metu jis iš tiesų buvo 6 kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2021 m. spalio 7 d., nuo paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo nėra praėję metai. Pastebėtina, jog V. J. per 2020 m. jis drausmine tvarka buvo baustas net 3 kartus ir visais atvejais ne už nepiktybinius pažeidimus, o už pakankamai grubius pažeidimus – 2020 m. vasario 21 d. už įstaigos turto gadinimą, 2020 m. kovo 27 d. už draudžiamų daiktų (mobiliojo ryšio modemo su SIM kortele) laikymą, 2020 m. balandžio 28 d. už tai, jog patikrinimo metu buvo pastebėtas gyvenamosios patalpos radijo sugadinimas (išimtas garsiakalbis). Be to, 2019 m. sausio 10 d. jis taip pat buvo baustas drausmine tvarka už tai, kad pas jį buvo rastas savadarbis prietaisas prisijungti prie naktinio apšvietimo. 2019 m. gruodžio 17 d. paskirta nuobauda už negrubų pažeidimą. Paskutinė nuobauda V. J. skirta 2021 m. spalio 7 d. dėl to, kad nevykdė pareigūnų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį, nuo 2018 m. kovo 17 d., jis nei karto nebuvo skatintas. Teismas pažymi, kad nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. 2022 m. sausio 25 d. atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo konstatuota vidutinė pakartotinio nusikalstamo rizika, 2021 m. liepos 17 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika. Taigi, nuo 2021 m. liepos 17 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, kas leidžia teismui spręsti apie nepakankamą nuteistojo pažangą per pusmetį mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginiai veiksniai nurodyti galimybė dirbti laisvėje. Tačiau svarbu, kad kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nurodyti darbinės patirties stoka, lėšų įgijimo ir tvarkymo įgūdžių stoka, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes ir kitos. Šie veiksniai priskiriami prie dinaminių, tačiau dar yra ir statiniai – teistumas, bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos nuteistasis buvo nuteistas šiame teismo procese, naujas nusikalstamas veikas padarė jo atžvilgiu esant priimtiems dviem teismo baudžiamiesiems įsakymams. Tokios aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuteistasis V. J. deda ženklias pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, todėl jos akivaizdžiai nepakankamos išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo nuostatą ši pažanga turi būti neabejotinai žymesnė. Juolab, kad V. J. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaip minėta, nuteistasis taip pat nesutinka, jog jis nenori dirbti, teigia nedirbantis dėl to, jog administracija nepasiūlo jam darbo. Taip pat jo teigimu Komisija neįvertino, jog jis yra suradęs darbą ir pateikęs raštą, kad darbovietė sutinka jį priimti dirbti jam išėjus iš pataisos įstaigos. Vienok į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo pagal savo galimybes, tai yra atsižvelgiant į turimą (duomenys neskelbtini), nesikreipė, įsidarbinti pataisos įstaigoje iniciatyvos neišreiškė, nors jam yra priteisti dideli ieškiniai ir tai būtų galimybė juos dengti, taip pat tik pastaruoju metu pradėjo įsitraukti į nemokamų darbų atlikimą pataisos įstaigoje), taip pat tik formali įsidarbinimo galimybė laisvėje (Komisijos nutarime nurodyta, kad pateikta pažyma apie ketinimą įdarbinti jį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“). Lygtinio paleidimo taikymui nėra nustatyta būtina sąlyga atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau teismas pažymi, kad žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiūrį į padarytus nusikaltimus ir dedamas pastangas įvykdyti teismo nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus. Remiantis Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 36158,10 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų yra nuskaičiuota 75,90 Eur. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 59-134 Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis buvo skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 21430,77 Eur. Teismas pažymi, kad nuteistojo V. J. finansiniai įsipareigojimai šiai dienai yra pakankamai dideli, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje, neieškant būdų, kaip turimus įsiskolinimus bent jau sumažinti, parodo, jog nuteistasis nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieškoti teisėtų būdų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytą žalą. Tokios aplinkybės, kaip darbas pataisos namuose ir bent minimalus, bet nuolatinis žalos atlyginimo mokėjimas, bent jau sudarytų pagrindą svarstyti, jog nuteistasis deda pastangas atlyginti padarytą žalą ir būdamas laisvėje tą žalą atlygins daug sparčiau. Vis tik teismas atkreipia dėmesį, jog V. J. bausmės atlikimo metu mokosi, yra stebimos tam tikros teigiamos nuostatos mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo atžvilgiu, kas yra vertintina teigiamai.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad yra išlikęs nuteistojo glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais. Tačiau nors V. J. palaiko artimus ryšius su savo šeima, visgi įvertinus tai, kad ši aplinkybė (šeimos buvimas) egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, spręstina, jog V. J. būnant laisvėje šeimos turėjimas nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas kartu su savo seneliu V. J. (V. J.), taigi nors jis ir palaiko glaudžius ryšius su seneliais, tačiau tai negali būti vertinama vien teigiamai, kadangi santykiai su seneliu neturėjo teigiamų pasekmių jo elgesiui.

Nors skunde nuteistasis nurodo, jog teismas turi vadovautis teismų precedentais, palankiais nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su skunde minėtų nutarčių turiniu, pažymi, kad teismai nustatė, jog yra pakankami pagrindai manyti jog šie nuteistieji, atlikdami likusią bausmės dalį neizoliavus juos nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals, o nagrinėjamu atveju teismas tokios išvados dėl V. J. negali padaryti. Kita vertus – precedentai taikytini esant analogiškoms aplinkybėms, o šiuo atveju to nėra: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-21 nutartyje teikime Nr.T-608-1011/2016 nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, tačiau baustas nebuvo; skatintas 8 kartus, įkalinimo įstaigoje dirba; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-21 nutartyje teikime Nr.T-43-827/2016 nurodyta, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, V. J. – vidutinė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nutartyje teikime Nr.T-1169-1017/2016 nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas viso septynis kartus už gerą elgesį; be to dirba įkalinimo įstaigoje. Teismui priimant nutartis teikimuose Nr.T-608-1011/2016 ir Nr.T-43-827/2016

nutarta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam sutinkant su intensyvia priežiūra, o V. J. atveju nėra galimybės taikyti intensyvią priežiūrą.

Vertinant nuteistojo asmenybę teismas taip pat pažymi, jog jis nepasižymi priešiškumu, nevengė teikti vertinimui reikšmingų duomenų, tačiau pastebėta, kad jis vengia analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis. Visa tai rodo, jog nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė vertybinė orientacija, mažinanti pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o tam būtina aktyviau dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei atlikti nemokamus darbus, kaip ir yra rekomenduojama nutarime.

Taigi, įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Komisija, priimdama nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. J., pažeidimų nepadarė. Teismas sutinka su Komisijos nuomone, jog V. J. daro pažangą, tačiau ji nėra akivaizdi ir pakankama mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko būtų galima pagrįstai tikėti, jog jis atlikdamas likusią bausmės dalį nebūdamas pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl asmens lygtinis paleidimas šiai dienai nėra galimas, jo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. (V. J.) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 58-20 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. J..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.