Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, K. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančia ūkio subjektų grupe, susidedančia iš (duomenys neskelbtini), S.A ir (duomenys neskelbtini), S.A., (toliau – Rangovas) 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. SUT(ADM)-612 „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ (toliau – Sutartis). Sutarties vykdymui subrangovu Rangovas ketino pasitelkti pareiškėją, apie tai Sutartyje numatyta tvarka informavo akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. gruodžio 14 d. akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Komisiją su raštu, prašydama įvertinti Rangovo su pareiškėja ketinamo sudaryti sandorio (t. y. kad Rangovas pasitelktų pareiškėją subrangovu Sutarties vykdymui) (toliau – Sandoris) atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Komisija priėmė sprendimą pradėti Rangos sutarties (kiek tai susiję su planuojamu subrangovo, t. y. pareiškėjos pasitelkimu) atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi Komisija kreipėsi į atitinkamas institucijas, prašydama pagal kompetenciją įvertinti ketinamą pasitelkti subrangovą. Komisija raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – VSD). Institucijos Komisijai pateikė savo poziciją dėl pareiškėjos ir Sandorio sudarymo galimybių. Komisija 2024 m. vasario 15 d. priėmė Sprendimą, kuris Vyriausybės 2024 m. vasario 22 d. raštu „Dėl komisijos sprendimo“ Nr. S-540 (toliau – Raštas) buvo persiųstas pareiškėjai ir akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. vasario 27 d. akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. SD(INFRA)-1029/2024 informavo Rangovą ir pareiškėją, kad vadovaujantis Rangos sutarties sąlygų 4.4 papunkčiu prieštarauja pareiškėjos pasitelkimui Sutartyje numatytiems darbams vykdyti. Taigi Sandoris, remiantis ir vykdant Komisijos priimtą Sprendimą, tarp pareiškėjos ir Rangovo nebuvo sudarytas.

Pareiškėjos manymu, kad Sprendimas reiškia, jog pareiškėja, akcininkas K. Ž., esamoje verslo rinkoje negali egzistuoti, kadangi kaskart siekdama įsitraukti prie panašaus masto projektų, pareiškėja būtų pašalinama dėl Sprendime nurodytų argumentų. Komisijos Sprendimas yra paremtas vienintele aplinkybe, kad K. Ž. 2021-2022 m. valdė 50 procentų (duomenys neskelbtini), UAB akcijų. Komisijos vertinimu, tai reiškia, kad jo įtaka (duomenys neskelbtini), UAB buvo reikšminga. Pareiškėjos manymu, Komisijos išvada dėl K. Ž. yra paremta išimtinai prielaida. Sprendime nepateikti įrodymai, nenurodytos aplinkybės, pagrindžiančios, jog K. Ž. aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini), UAB veikloje, turėjo sąsajų su Baltarusijos subjektais, įmonėmis.

Skunde pareiškėja teigia, kad, priimant Sprendimą, nebuvo atliktas individualus situacijos vertinimas, buvo pasiremta tik ankstesniais tyrimais bei kvestionuotina jų metu surinkta informacija.

Tai, kad individualaus tyrimo niekas neatliko patvirtina ir faktinės klaidos. VSD nurodo, kad pareiškėja ir (duomenys neskelbtini), UAB registruoti tuo pačiu adresu, tačiau pareiškėja yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tuo tarpu (duomenys neskelbtini), UAB - (duomenys neskelbtini), Kaunas. Komisija teigia, kad pareiškėja įkurta 2023 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau pareiškėja įsteigta 2014 m. rugsėjo 9 d. VSD nurodo, kad pareiškėja kaip (duomenys neskelbtini), UAB specializuojasi tokioje pačioje veiklos srityje, tačiau, nors veiklos sritis ir panaši, tačiau ji nėra tapati.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Komisija viršijo savo įgaliojimus ir įstatyme nustatytą kompetenciją, nurodo, kad Komisijos kompetencija teikti informaciją, nuomonę, rekomendacijas yra įtvirtinta ne tik per sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, bet ir Įstatyme. Komisija gavo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. SD (LTG)-3082/2023 dėl subrangovo, t. y. pareiškėjos, pasitelkimo galimybės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir Rangovo 2019 m. gruodžio 20 d. sudarytoje ir vykdomoje sutartyje, kuriame prašoma įvertinti Rangovo ketinamo sudaryti sandorio su planuojamu pasitelkti subrangovu, t. y. pareiškėja, atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Komisija pradėjo Rangos sutarties (kiek tai susiję su planuojamu pareiškėjos pasitelkimu) atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Komisija 2023 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. S-669 kreipėsi į Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, prašydama pagal kompetenciją įvertinti ketinamą pasitelkti subrangovą, t. y. pareiškėją. Susisiekimo ministerijos buvo prašoma įvertinti pareiškėjai pagal Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus suteikiamas teises ar prieigas, taip pat nustatyti, ar pareiškėja gali būti laikomas trečiuoju asmeniu, kaip suprantama pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį. Visą iš institucijų gautą informaciją Komisija svarstė 2024 m. sausio 18 d. posėdyje. Komisija įvertino Susisiekimo ministerijos nustatytą aplinkybę, kad pareiškėja, nėra laikoma trečiuoju asmeniu, kaip suprantama pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį. Komisija taip pat svarstė, kad ketinamas pasitelkti subrangovas, t. y. pareiškėja, atliks darbus ruožuose, kurie patenka į valstybinės reikšmės magistralinę geležinkelių liniją Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai– Klaipėda („Draugystė“), kuri priskirta prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 558 patvirtinto Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo 1.4.15.2 papunktis). Todėl šiuo atveju subrangovo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui nevertinimas reikštų Įstatyme nustatyto tikslo (t. y. užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių) apėjimą, o tai būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais.

Siekdama išsiaiškinti Rangos sutarties nuostatas ir gauti iš akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – Bendrovė) paaiškinimus dėl subrangovų keitimo (naujų) subrangovų pasitelkimo tvarkos, nustatytos Rangos sutartyje, Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą stabdyti savo vertinimą ir kreipėsi į Bendrovę dėl papildomos informacijos pateikimo Komisijai. Bendrovė 2024 m. vasario 5 d. raštu Nr. SD(LTG)-318/2024 informavo Komisiją, kad, vadovaujantis Rangos sutartimi, trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę prieštarauti subrangovo pasitelkimui, taip pat reikalauti pakeisti esamą subrangovą, jei nustatoma, jog subrangovo dalyvavimas Rangos sutartyje yra draudžiamas ar nėra suderinamas su teisės aktuose, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, Įstatyme nustatytus reikalavimus. Bendrovė nurodė, kad Rangos sutarties sąlygų 4.4 papunkčio [Subrangovai] pirmojoje pastraipoje nustatyta: „[...] Sudarius Sutartį, tačiau ne vėliau negu iki Darbo pradžios, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui tuo metu žinomų subrangovų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus. Taip pat Rangovas, viso Sutarties vykdymo metu, turi informuoti apie minėtos informacijos pasikeitimus bei naujus subrangovus, kuriuos jis ketina pasitelkti vėliau“. Rangos sutarties 4.4 papunkčio penktojoje pastraipoje numatyta ši trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisė: „Užsakovas turi teisę reikalauti Rangovo pasitelkto Subrangovo pakeitimo kitu Subrangovu, jeigu nustatoma, jog Subrangovo dalyvavimas vykdant Sutartį yra draudžiamas arba nėra suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais (pvz., su Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo reikalavimais, kt.)“. Bendrovė taip pat nurodė, kad Rangos sutarties sąlygų 4.4 papunkčio septintojoje pastraipoje numatyta, kad „Užsakovas turi visais atvejais teisę prieštarauti atitinkamo Subrangovo pakeitimui ar naujo pasitelkimui, jeigu nustato, jog atitinkamo subjekto pasitelkimas yra draudžiamas arba nėra suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais (pvz., su Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo reikalavimais, kt.)“. Komisija Bendrovės pateiktą informaciją svarstė 2024 m. vasario 15 d. ir nustatė, kad Rangos sutarties nuostatos išsamiai reglamentuoja naujo subrangovo pasitelkimo (esamo subrangovo pakeitimo) tvarką ir suteikia kompetenciją pačiai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, šiuo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, aktyviai veikti subrangovo pasitelkimo (pakeitimo) procese. Įvertinusi tai, kad pareiškėjai būtų suteikta galimybė dalyvauti nacionaliniam saugumui reikšmingame sandoryje ir taip ji įgytų galimybę atlikti veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui (t. y. viešajai geležinkelių infrastruktūrai), visą kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėją, įvertinusi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę prieštarauti subrangovo, t. y. pareiškėjos pasitelkimui, Komisija sprendė, kad sprendimams priimti kaip papildomas informacijos šaltinis trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų Komisijos išvada, pagrįsta kompetentingų institucijų informacija apie pareiškėją, kurios pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ galėtų priimti sprendimą dėl subrangovo, t. y. pareiškėjos, pasitelkimo. Komisija šiuo atveju nesprendė nutraukti Rangos sutarties, pagal Įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 3 punktą, taigi ir nepriėmė tokio sprendimo, kuris įtakotų Rangos sutarties nutraukimą. Tai būtų buvusi neproporcinga priemonė, ypač turint mintyje, kad kitos sandorio šalies, t. y. jungtinės veiklos partnerių Rangovų dalyvavimas sandoryje nei Komisijos, nei institucijų nebuvo identifikuotas kaip keliantis grėsmę nacionalinio saugumo interesams veiksnys. Grėsmes nacionaliniam saugumui vertinančios institucijos šiuo atveju informavo Komisiją, kad subrangovo, t. y. pareiškėjos dalyvavimas Rangos sutartyje būtų nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais.

AOTD Komisijai pateiktame vertinime nurodyta, kad ketinamas pasitelkti subrangovas, t. y. pareiškėja, yra turėjusi netiesioginių ryšių, kurie atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų. AOTD vertinimu, pareiškėjos akcininkų turėti netiesioginiai (per kitas valdomas bendroves) ryšiai su Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) ir Baltarusijos Respublikos (toliau – Baltarusija) subjektais (tarp jų ir valstybės kontroliuojamais) kelia riziką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. VSD Komisijai pateiktame vertinime nurodyta, kad subrangovas, t. y. pareiškėja, atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų – turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Remdamasi institucijų pateikta informacija, Komisija sprendė, kad subrangovas, t. y. pareiškėja, per savo vienintelį akcininką turi ryšių su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis bendrovėmis. Kaip nurodyta Komisijos Rašte toks vertinimas yra paremtas ir geopolitine situacija, kuri sąlygoja grėsmę nacionaliniam saugumui dėl grėsmingų Rusijos ir Baltarusijos veiksmų, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto karinius veiksmus Ukrainoje. Tokie kariniai veiksmai buvo pradėti ir iš Baltarusijos teritorijos. Komisija taip pat gavo informacijos, kad subrangovo pasitelkimas yra reglamentuotas Rangos sutartyje, kurioje nustatyta, kad akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turi visais atvejais teisę prieštarauti atitinkamo subrangovo pakeitimui ar naujo pasitelkimui, jeigu nustato, jog atitinkamo subjekto pasitelkimas yra draudžiamas arba nėra suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Taigi, Rangos sutartis nesieja subrangovo pasitelkimo galimybės su Komisijoje ir Vyriausybės priimtais sprendimais dėl Rangos sutarties patikros, o sieja su pačios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės teise prieštarauti arba neprieštarauti subrangovo pakeitimui ar naujo pasitelkimui. Taigi, šiuo atveju tam, kad akvinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ galėtų realizuoti savo Rangos sutartyje nustatytą teisę dėl subrangovo pasitelkimo, jai pakanka kompetentingos institucijos – šiuo atveju Komisijos informacijos dėl subrangovo. Pažymi, kad priešingai nei teigia pareiškėja, sandorių ar investuotojų patikra ir su tuo susiję sprendimai, nėra ir negali būti vieninteliai sprendimai sprendžiant dėl rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Šiuo atveju Komisija akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ teikė nuorodomis į konkrečius teisės aktus ir įrodymais pagrįstą informaciją, kad pareiškėja turi interesų keliančių grėsmę nacionalinio saugumo interesams ir kad jos pasitelkimas Rangos sutartyje, kuri neabejotinai yra reikšminga nacionaliniam saugumui, nes pareiškėja atliktų darbus geležinkelių linijose, kurios pagal Įstatymo 4 priedo 1 punkto (d) papunktį laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 558 „Dėl Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ priskirtinos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, reikalingos sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti, būtų nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais. Tuo tarpu pareiškėjos skundo argumentai yra sukoncentruoti išimtinai tik ties viena nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone, t. y. sandorių patikra. Būtų buvę nelogiška ir neprotinga nustačius, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė pati turi teisę sutikti arba nesutikti su subrangovo pasitelkimu, Komisijai taikyti priemones kurios yra numatytos Įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 ir 3 punktuose, kas reikštų Rangos sutarties nutraukimą ar jos kitokį suvaržymą. Teigia, kad Komisija pagrįstai priėmė Sprendimą pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir teikdama Raštą trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nepažeidė Įstatymo nuostatų, todėl atmestini pareiškėjos teiginiai, kad Komisija ir Vyriausybė, nepriėmusi sprendimo dėl sandorio (atitinkamai ir dėl pareiškėjos) atitikties nacionalinio saugumo interesams, viršijo savo įgaliojimus bei Įstatyme nustatytą kompetenciją.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Raštas neatitinka VAĮ reikalavimų, nurodo, kad Raštas parengtas vadovaujantis Įstatymu, kurio tikslas - užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose (toliau – apsaugos zonos) esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. Iš Rašto matyti turinio, kad jame nurodytas teisinis pagrindas (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktas) ir faktinės aplinkybės, kurios lėmė išvados trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suformulavimą. Komisijos parengta išvada yra paremta institucijų, vertinančių grėsmes nacionaliniam saugumui, surinkta informacija ir duomenimis. Dalis šios informacijos yra įslaptinta, t. y. VSD 2024 m. sausio 18 d. raštas Nr. G(S)-8S, kuriuo sukonkretinama ir papildoma neįslaptinta informacija. Pažymi, kad naudoti įslaptintą informaciją tiek administracinės procedūros, tiek administracinio teisminio nagrinėjimo metu nedraudžiama: įslaptinti duomenys gali būti pripažinti leistinais įrodymais ir privalo būti vertinami, jeigu jie nėra vieninteliai įrodymai byloje. Taigi, Raštas pagrįstas iš kompetentingų institucijų gauta informacija, todėl pareiškėjos teiginiai, kad Komisija rėmėsi tik prielaidomis ar prezumpcijomis yra nepagrįsti. Šiuo atveju buvo įvertinti pareiškėjos akcininko ryšiai su nacionalinio saugumo neatitinkančiomis įmonėmis, kurios savo ruožtu turėjo ryšių su Baltarusijos subjektais (tarp jų ir valstybės kontroliuojamais), o tai įvardijama kaip didelė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Panašaus pobūdžio administracinėse bylose nėra reikalaujama atsakovų būtinai nurodyti konkretaus ryšio stiprumą ir jo įtaką grėsmės lygiui, nėra taikoma skaitinės vertės (skaitinio ekvivalento) skalė ryšio stiprumui ar jo grėsmės lygiui įvardyti. Pareiškėjos argumentai, susiję su Rašte nurodytų ryšių pateisinimu verslo interesais, komerciniais santykiais, laikytini nepagrįstais. Nurodo, kad VSD pagal kompetenciją įvertino informaciją apie pareiškėją ir apie riziką (grėsmę) keliančius ryšius buvo pateikti objektyvūs duomenys (faktai). Pažymi, kad Komisijai VSD pateikė ir įslaptintą informaciją, detalizuojančią, sukonkretinančią ir papildančią neįslaptintus duomenis apie pareiškėją. Iš Komisijai pateiktos VSD išvados ir informacijos turinio akivaizdu, kad tai nebuvo pareikšta tik subjektyvi VSD nuomonė. Komisija Rašte nurodė reikšmingas aplinkybes ir aktualias Įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų dėl Rašto neproporcingumo ir žmogaus teisių ribojimo nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Raštu Komisija užblokavo sandorio sudarymą ir panaikino pareiškėjos (tiksliau jos akcininko K. Ž. ir visų, su juo susijusių subjektų) galimybę dalyvauti kituose tokio pobūdžio projektuose, todėl Sprendimas yra neproporcingas, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises. Komisija pažymi, kad Rašte pareiškėjos atžvilgiu nesuformulavo privalomų elgesio taisyklių, pavedimų, rekomendacijų, todėl Raštas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas nepritarti pareiškėjos, kaip subrangovės, pasitelkimui vykdomame projekte. Dėl pareiškėjos svarstymų, kad Raštas pažeidžia žmogaus, o konkrečiai akcininko K. Ž. teises, nes jam panaikintos galimybės dalyvauti kituose tokio paties pobūdžio projektuose, mano, kad Komisijos Raštas neužkerta kelio pareiškėjai veikti Lietuvos Respublikoje, nedaro įtakos galimybėms dirbti su kitomis įmonėmis, taigi Raštas niekaip neapriboja pareiškėjos akcininko ūkinės veiklos galimybių.

2024 m. birželio 7 d. teisme gauta atsakovės nuomonė dėl pareiškėjos 2024 m. gegužės 29 d. pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų. Atsakovė pažymi, kad su pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija nesutinka, nes rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja dėsto tuos pačius argumentus, kuriuos dėstė skunde. Komisija nurodo, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus Komisijos atsiliepime į skundą ir prašo jais vadovautis. Papildomai pažymi, kad pareiškėja daro esmines teisinio suvokimo ir Įstatymo taikymo klaidas skaitydama, taikydama ir aiškindama Įstatymo tekstą. Pareiškėjos pozicijos nepagrįstumą lemia ir Įstatymo taikymo srities bei Įstatyme nustatytos Komisijos kompetencijos priimti atitinkamus jos kompetencijos sričiai priskirtus sprendimus nesuvokimas. Pareiškėja bando įteigti teismui nepagrįstai siaurą Komisijos kompetencijos apibrėžimą, pagal kurį visi Komisijos sprendimai, implikuojantys vienokias ar kitokias rizikos nacionaliniam saugumui užkardymo priemones, yra galimi tik šiuos sprendimus patvirtinus Vyriausybei. Pareiškėja painioja sandorių, kurie patenka, o kurie nepatenka į Įstatymo reguliavimą, apimtį, nes yra neteisi teigdamas, kad Komisija turėjo tikrinti jungtinės veiklos partnerių, t. y. Rangovo su pareiškėja ketinamo sudaryti sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Atlikusi vertinimą, Komisija nustatė faktinių aplinkybių dėl pareiškėjos turimų nacionaliniam saugumui riziką ar grėsmę keliančių ryšių. Tokio pobūdžio informaciją Komisijai pateikė valstybės įgaliotos institucijos. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose yra netiksli teigdama, kad Komisija nusprendė, jog pareiškėja neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutinka, nes Komisijos Rašte, adresuotame Bendrovei, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjai, nėra konstatuota, kad pareiškėja neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o pateiktas Komisijos vertinimas, kad pareiškėja per savo vienintelį akcininką turi ryšių su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis bendrovėmis, kurios savo ruožtu bendradarbiavo su Baltarusijos subjektais, o tai, anot Komisijos, kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Tai, kad Rašte pareiškėja nebuvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, pagrindžia ir aplinkybė, kad Rašte nėra remiamasi Įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 3 punktu ar Įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, kai iš tiesų būtų buvęs reikalingas Vyriausybės sprendimas. Komisija, vertindama Sutartį nustatė, kad, vadovaujantis Sutartimi, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę prieštarauti subrangovo pasitelkimui, taip pat reikalauti pakeisti esamą subrangovą, jei nustatoma, jog subrangovo dalyvavimas Sutartyje yra draudžiamas ar nėra suderinamas su teisės aktuose, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, Įstatyme nustatytus reikalavimus. Kitaip tariant buvo nustatyta, kad sprendimus, susijusius su naujų subrangovų pasitelkimu Sutartyje, turi teisę priimti pati Sutarties šalis, t. y. akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o ne Vyriausybė, todėl Komisijos Raštas buvo pateiktas akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatą, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei pateikiama išvada dėl nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinos priemonės taikymo, kuri buvo suformuluota pagal kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, kad pareiškėja turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip jau minėta, tokia kompetencija yra priskirta būtent Komisijai. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo abstrakčius samprotavimus apie konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimą, tačiau nenurodo teisiškai reikšmingų argumentų, o remiasi viešomis publikacijomis apie savo konkurentus, kurie jokio ryšio su nagrinėjama byla neturi, todėl šie pareiškėjos argumentai turėtų būti atmesti.

2024 m. birželio 7 d. teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai dėl trečiojo suinteresuoto asmens K. Ž. atsiliepimo. Pažymi, kad K. Ž. yra vienintelis pareiškėjos akcijų valdytojas. Taigi jis visiškai kontroliuoja pareiškėją, yra jos vienintelis akcijų valdytojas ir galutinis naudos gavėjas. Sistemiškai vertinant Įstatymo 7–9 straipsnių nuostatas, matyti, kad įstatymų leidėjas laiko, kad net 1/4 įmonės akcijų dalis yra reikšminga ir investuotojas įsigydamas net tokią dalį turi pereiti patikros procedūras. K. Ž. valdo 100 procentų pareiškėjos akcijų, todėl jo įtaka pareiškėjai neabejotinai yra reikšminga. Nurodo, kad K. Ž. dėstomi argumentai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų yra teisiškai nereikšmingi. Paaiškina, kad VSD pateiktoje informacijoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutarties pagrindu gaunamus ir disponuojamus duomenis perduoda tretiesiems asmenims, formaliai nedalyvaujantiems projekte, o tai neabejotinai reiškia, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti informacinė infrastruktūra yra naudojama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamais tikslais. Sutarties vertinimo metu nebuvo garantijų, kad tolesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimas Sutartyje negalėtų neigiamai paveikti akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valdomos informacinės sistemos SCADA ar kitaip pažeisti nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčią informacinę infrastruktūrą. Pareiškėja nurodytų aplinkybių nepaneigė. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo patvirtintą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutarties pagrindu gaunamus ir disponuojamus duomenis perduodavo tretiesiems asmenims, formaliai nedalyvaujantiems projekte, akivaizdu, kad K. Ž. savo atsiliepime nurodo neteisingus duomenis, todėl tokiais duomenimis grįsti argumentai turėtų būti atmesti. K. Ž. suabsoliutina ir hiperbolizuoja priimtą Sprendimą nepasitekti pareiškėjos viename sandoryje, pareiškėjo teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis. Komisijos Sprendimu nėra suvaržomos nei pareiškėjos teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nei kitos ūkinės veiklos galimybės. Pabrėžia, kad pareiškėją ketinta pasitelkti kaip subrangovą Sutartyje, kuri yra susijusi su nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos paskirtis pagal Įstatymą yra užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbių objektų, inter alia ūkio sektorių ir įmonių, apsaugą nuo visų rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę valstybės nacionalinio saugumo interesams, jos Sprendimas, kuriuo akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta išvada dėl nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinos priemonės taikymo, ne prieštarauja Konstitucijai, o priešingai – užtikrina Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies veikimą.

VSD nuomone, Išvada yra teisėta bei pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir ginčo santykių teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Pažymi, kad Komisijos Išvada priimta vadovaujantis Įstatymu, kurio tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis bei sąlygas. VSD, vadovaudamasis Įstatymu (Įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi, 13 straipsnio 5 dalies 2 punktu, įpareigojančiu teikti Komisijai išvadas dėl vertinimo), pagal kompetenciją įvertino pateiktą ir turimą informaciją apie akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vykdomame projekte ketinamą sudaryti sandorį tarp Rangovo ir pareiškėjos – Rangovo siekį pasitelkti pareiškėją telekomunikacijų bei žemos įtampos (0,4 kV) sistemų darbo ir technologiniams projektams Lietuvai strategiškai svarbiame projekte „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ ir 2024 m. sausio 17 d. raštu Nr. 19-43S pateikė siekiamo pasitelkti subrangovo vertinimą Komisijai. VSD nuomone, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja per savo vienintelį akcininką turi ryšių su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis bendrovėmis („(duomenys neskelbtini)“, UAB), kurios savo ruožtu bendradarbiavo su Baltarusijos subjektais, o tai taip pat kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Tai, kad „(duomenys neskelbtini)“, UAB vieninteliu akcininku tapo K. Ž., nepanaikina fakto ir vertinimo dėl įmonės turėtų nacionalinio saugumo interesų neatitinkančių ryšių su užsienio subjektais. VSD pagal kompetenciją įvertino turimą informaciją apie pareiškėją, ir apie grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius buvo pateikta ne nuomonė, o duomenys (faktai) ir jų vertinimas. Kadangi sprendžiant dėl keliamos rizikos nacionalinio saugumo interesams arba neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas (perspektyvinis, į ateitį nukreiptas vertinimas), VSD išvadoje, kuria pagrįsta Išvada, nurodyti duomenys nelaikytini prielaidomis ir spėjimais, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie pareiškėjos (tiesioginius / netiesioginius) ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Išvadoje yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad pareiškėją kontroliuoja ir jai vadovauja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja ir vadovauja (duomenys neskelbtini), UAB (iki 2022 m. spalio mėnesio – UAB „(duomenys neskelbtini)“). „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo Rangovo pasitelkta kaip subrangovė Sutartyje. Komisija, įvertinusi „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimas Sutartyje kelia riziką Lietuvos nacionalinio saugumo interesams dėl subrangovo turimų ryšių su Baltarusijos subjektais, ir privalomai rekomendavo projekto vykdytojams jį įgyvendinant nebebendradarbiauti su „(duomenys neskelbtini)“. Be to, Išvada grindžiama ir įslaptinta informacija, detalizuojančia, sukonkretinančia ir papildančia neįslaptintus duomenis, papildomai pagrindžiančia pareiškėjos ryšius su užsienio valstybių subjektais. Pažymi, jog pareiškėja yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau nors (duomenys neskelbtini), UAB, registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), Kaunas, bet (duomenys neskelbtini), UAB Vilniaus biuro adresas yra toks pats, kaip ir pareiškėjos – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atvirųjų informacijos šaltinių duomenimis anksčiau adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo registruota Latvijoje registruotos bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovybė Lietuvoje, kuri vėliau ir tapo (duomenys neskelbtini), UAB, sutampa nurodomi kontaktiniai telefono numeriai, paspaudus nuorodą į interneto svetainę (duomenys neskelbtini) (kuri nurodyta prie SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės Lietuvoje kontaktų) yra nukreipiama į (duomenys neskelbtini), UAB interneto svetainę. Nors pareiškėja deklaruoja užsiimanti šiek tiek kitokia veikla nei (duomenys neskelbtini), UAB, tačiau akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreipimesi į Komisiją „Dėl ketinamo pasiteikti subrangovo atitikties nacionalinio saugumo interesams“ (2023 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. SD(LTG)3082/2023) yra deklaruojama, kad pareiškėjos vykdoma veikla ir darbai, kuriuos ji ketina vykdyti pagal Sutartį, sutampa su (duomenys neskelbtini), UAB. Nagrinėjamu atveju grėsmė gali realizuotis ne tik konkrečiais pareiškėjos priimamais sprendimais, atliekamais darbais, bet ir kitomis materialios išraiškos neturinčiomis veiklomis, pavyzdžiui, tam tikrų žinių apie saugotinus objektus, jų veiklos praktikas, infrastruktūrą ir kt. perdavimu. VSD vertinimu, priimant Išvadą, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, kompetentingi subjektai neviršijo savo kompetencijos, taip pat Išvada nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Išvada priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2024 m. vasario 15 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2023 m. gruodžio 14 d. Bendrovės raštas „Dėl ketinamo pasitelkti subrangovo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros“ Nr. SD(LTG)-3082/2023, adresuotas Komisijai, kuriame pateikiama informacija apie pirkimą, kurio pagrindu bus sudaromas sandoris, apie planuojamus subrangovo darbus, apie subrangovą, pateikiami argumentai, grindžiantys poreikį tikrinti subrangovo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, ir kuriuo prašoma įvertinti Rangovo ketinamo sudaryti sandorio su planuojamu pasitelkti subrangovu, t. y. pareiškėja, atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Pridedamas Rangovo pranešimas apie pasitelkiamą subrangovą.

2023 m. gruodžio 15 d. Komisijos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr.S-3584, adresuotas pareiškėjai, kuriame nurodoma, kad Komisija 2023 m. gruodžio 14 d. gavo Bendrovės pateiktą informaciją apie jos dukterinės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų pirkimo sandoryje su jungtinės veiklos partneriais Rangovais ketinamą pasitelkti subrangovę pareiškėją. Komisija sprendimą dėl šio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams (ne)patikros ketina priimti 2023 m. gruodžio 21 d. posėdyje. Vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 11 dalies nuostatomis, prašo pareiškėjos iki Komisijos posėdžio pateikti Komisijai informaciją apie pareiškėjos galutinius naudos gavėjus (akcininkus fizinius asmenis), pareiškėjos ir jos galutinių naudos gavėjų bei jų valdomų įmonių verslo ir bendradarbiavimo ryšius su Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis per pastaruosius 10 metų.

2023 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 23-S-03, adresuotas Komisijai, kuriame nurodoma, kad 100 procentų pareiškėjos akcijų priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui K. Ž., pareiškėja per pastaruosius 10 metų nevykdė (nevykdo) projektų (kontraktų) su Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis, pareiškėjos galutinis naudos gavėjas per pastaruosius 10 metų nevykdė (nevykdo) projektų (kontraktų) su Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis. Pridėtas K. Ž. atsakymas, kad jam priklausančios įmonės, kuriose jis turi 25 procentus arba didesnę kaip 25 procentus tų įmonių akcijų dalį, per pastaruosius 10 metų nevykdė projektų (kontraktų) su Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis, neturi (neturėjo) užsakovų ar pajamų aukščiau išvardintose šalyse.

2023 m. gruodžio 27 d. Komisijos raštas „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ Nr.S-3669, adresuotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, VSD, AOTD, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuriuo prašoma pagal savo kompetenciją vertinti subrangovą, t. y. pareiškėją, o Susisiekimo ministeriją – įvertinti subrangovui, t. y. pareiškėjai, pagal Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus suteikiamas teises ar prieigas, taip pat nustatyti, ar subrangovas, t. y. pareiškėja, gali būti laikomas trečiuoju asmeniu Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatos prasme. Pridedamas 2023 m. gruodžio 14 d. Bendrovės raštas „Dėl ketinamo pasitelkti subrangovo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros“ Nr. SD(LTG)-3082/2023.

2024 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštas „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ Nr.19.2-2, kuriuo informuojama, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neturi duomenų apie pareiškėjos neatitikimą Įstatymo 11 straipsnio 3-5 ir 10 punktuose nurodytiems vertinimo kriterijams.

2024 m. sausio 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ Nr. 25-323, kuriuo informuojama, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją patikrino pareiškėją, su ja susijusius juridinius ir fizinius asmenis, nenustatė informacijos apie pareiškėjos ir su ja asmenų nepatikimumą.

2024 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos raštas „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ Nr.2-168, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos darbuotojai atliks darbus ruožuose, kurie patenka į valstybinės reikšmės magistralinę geležinkelių liniją Kaišiadorys - Radviliškis _ Šiauliai - Klaipėda (,,Draugystė“). Ši geležinkelio linija priskirta prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto. Informuojama, kad Sandoris atitinka Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto d papunktyje nurodytą kriterijų, t. y: sandorio šaliai yra suteikiama kitokio pobūdžio prieiga prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kuri kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui. Vertinant, ar pareiškėja gali būti laikoma trečiuoju asmeniu Įstatymo 2 straipsnio l0 dalies nuostatos prasme, pažymėta, kad Sandorio įgyvendinimo metu pareiškėjos darbuotojams nebus suteikta prieiga prie esminių Bendrovės įmonių grupės ryšių ir informacinių sistemų ar jų dalių, todėl ji negalėtų būti laikoma trečiuoju asmeniu šia prasme.

2024 m. sausio 17 d. AOTD raštas „Dėl subrangovės atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ Nr. IS-130, kuriame nurodoma, kad pareiškėja per ją valdančius asmenis, yra susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini); iki 2022 m. spalio - UAB „(duomenys neskelbtini)“) (Turima informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2018 m. spalio 10 d. AOTD raštu Nr. S-010-2185S, o 2021 m. balandžio 30 d. AOTD raštu Nr. IS-1091 buvo pateiktas minėto rašto patikslinimas): 100 procentų abiejų bendrovių akcijų valdo K. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); 2012-2022 m. K. Ž. valdė 50 procentų tuometinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų); abiejų bendrovių valdybos narių pareigas eina K. Ž., D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)). Turimais duomenimis, 2020 m. rugsėjį minėtos IK bendrovės Sandoriui vykdyti, kaip subrangovą, buvo pasitelkusios ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sandoriui vykdyti buvo pasitelkusi Baltarusijos Respublikos (toliau - BR) valstybinės geležinkelių transporto bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (rus. (duomenys neskelbtini)) valdomą įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (rus. (duomenys neskelbtini)) (Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželį Komisija posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaip Sandoriui vykdyti ketinama pasitelkti subrangove), dėl turimų ryšių su BR subjektais, buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, be to, Komisijos išvadoje buvo pažymėta, kad, vykdant Sandorį, negalimas bendradarbiavimas su subrangove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau, 2023 m. balandžio 5 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 243-K-1, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) (su kuria AB „(duomenys neskelbtini)“ ketino sudaryti kitus sandorius), dėl jos turimų ar praeityje turėtų keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar fiziniais bei juridiniais asmenimis, taip pat buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.). Informuojama, kad, AOTD vertinimu, pareiškėja yra turėjusi netiesioginių ryšių, kurie atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų. AOTD vertinimu, pareiškėjos akcininkų turėti netiesioginiai (per kitas valdomas bendroves) ryšiai su Rusijos Federacijos ir BR subjektais (tarp jų ir valstybės kontroliuojamais) kelia riziką LR nacionalinio saugumo interesams.

2023 m. sausio 18 d. Komisijos raštas „Dėl sandorio patikros stabdymo“ Nr. S-214, adresuotas Bendrovei, kuriame nurodoma, kad visą iš institucijų gautą informaciją Komisija svarstė 2023 m. sausio 18 d. posėdyje ir, vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies l punktu, priėmė sprendimą stabdyti atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą. Kreipiasi į Bendrovę dėl papildomos informacijos gavimo. Prašo išsamiai paaiškinti, kaip pagal Rangos sutartį (ar kitus papildomus jos susitarimus, taip pat kitus dokumentus, pvz., Rangos sutarties rizikų valdymo planą ir kt.) Rangovas galėtų nepasitelkti arba AB ,, (duomenys neskelbtini)“ galėtų prieštarauti subrangovo (pareiškėjos) pasitelkimui, jeigu nustatoma, kad atitinkamo subrangovo pasitelkimas draudžiamas arba nėra suderinamas su teisės aktuose (pvz., Įstatyme) nustatytais reikalavimais. Prašo nurodyti, ar šiuo atveju Rangovei ir (ar) AB ,, (duomenys neskelbtini)“ būtų pakankama informacija, indikuojanti ketinamo pasitelkti subrangovo (šiuo atveju pareiškėjos) neatitikties nacionalinio saugumo interesams aplinkybes pagal Įstatymo l1 straipsnio 1 dalį (nes Komisijos kompetencija teikti informaciją, nuomonę, rekomendacijas yra įtvirtinta ne tik per sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, bet ir pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą). Prašo nurodyti, ar Rangos sutartis (papildomi jos susitarimai) yra kaip nors pasikeitę nuo Bendrovės 2022m. gegužės 18 d. raštu Nr. SD(LTG)-1335/2022 ,,Dėl sandorio patikros“ teiktos versijos (jeigu nurodyti dokumentai yra pasikeitę, prašo pateikti jų aktualias versijas). Prašo nurodyti, kokią darbų dalį nuo visos Rangos sutarties apimties vykdytų planuojamas pasitelkti subrangovas, ir išsamiai aprašyti jam planuojamus priskirti darbus.

2024 m. vasario 5 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD(LTG)-318/2024, adresuotas Komisijai, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Rangos sutarties nuostatomis Užsakovas turi teisę prieštarauti subrangovo pasitelkimui, taip pat reikalauti esamo subrangovo pakeitimo, jei nustatoma, jog subrangovo dalyvavimas vykdant Rangos sutartį yra draudžiamas ar nėra suderinamas su teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant, Įstatyme nustatytais reikalavimais. Rangovo sutarčiai su subrangovu viršijant 100 tūkst. Eur, Rangovas turi gauti raštišką Užsakovo pritarimą pasitelkti pasirinktą subrangovą, todėl, Užsakovui nusprendus prieštarauti subrangovo pasitelkimui, Rangovas būtų raštu informuojamas apie nepritarimą pasirinkto subrangovo nepasitelkimui. Bendrovės vertinimu, Komisijos pranešimas apie ketinamo pasitelkti (pasitelkto) subrangovo neatitikimą nacionalinio saugumo interesams pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį būtų pakankamas pagrindas taikyti Rangos sutarties 4.4 punkto nuostatas dėl Užsakovo prieštaravimo pasitelkti naujus ar reikalavimo pakeisti esamus subrangovus, kurie Komisijos pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų. Jei subrangovas Įstatyme nustatytais pagrindais pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, laikytina, kad tokio subrangovo dalyvavimas vykdant Rangos sutartį būtų nesuderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais, kadangi toks nesuderinamumas būtų nustatytas Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Ar informacijos, indikuojančios ketinamo pasitelkti subrangovo neatitikties nacionalinio saugumo interesams aplinkybes, pateikimas nekonstatavus subrangovo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams, yra pakankamas subrangovo pakeitimui, priklausys nuo pateiktos informacijos. Taip pat informuojama, kad nuo Bendrovės 2022 m. gegužės 8 d. raštu Nr. SD(LTG)-1335/2022 ,,Dėl sandorio patikros“ teiktos versijos Rangos sutartyje buvo atlikti šie pakeitimai: 1) 2022 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. SIP-196/2022 (pasirašytas 2022 m. lapkričio 20 d.) įgyvendinta Komisijos privaloma rekomendacija Rangos sutartyje nustatant Užsakovui teisę Sutarties vykdymo metu prašyti Rangovo pakeisti subrangovą (Komisijos 2022 m. birželio 23 d. protokolas Nr. PD-27). Susitarimas Komisijai pateiktas 2022 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. SD(LTG)-2955/2022. 2) 2022 m. spalio 26 d. susitarimu Nr. SIP-199/2022 siekiant užtikrinti Projekto metu diegiamos elektrifikacijos sistemos funkcionalumus pagal Rangos sutarties ir jos priedų reikalavimus papildyti Užsakovo ir Rangovo iki 2022 m. gegužės 8 d. sudaryto Rangos sutarties pakeitimo dokumentai. Šiuo susitarimu Rangos sutarties tekstas nebuvo keičiamas ir šis susitarimas susijęs su techniniais Projekto įgyvendinimo sprendiniais. 3) 2023 m. liepos 10 d. susitarimu Nr. SIP-38/2023 buvo pakeista Rangos sutarties šalis: Rangovo jungtinės veiklos partneris (duomenys neskelbtini), S.A. pakeistas į (duomenys neskelbtini) S.A.U. Bendrovė dėl šio susitarimo sudarymo 2023 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Komisiją raštu Nr. SD(LTG)-863/2023, kuri 2023 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą šio sandorio patikros nepradėti (Bendrovė informuota 2023 m. balandžio 14 d. raštu Nr. S-1032). Informuojama, kad pareiškėjai būtų priskirti darbai už mažesnę nei 400 tūkst. Eur sumą, kas nesiekia 10 procentų nuo Rangos sutarties vykdymo vertės. Pareiškėja vykdytų šiuos darbus: 1) „Ruožo Radviliškis-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ telekomunikacijos infrastruktūros darbo projektų ruošimas; 2) signalizacijos dalies darbo projektų rengimas; 3) akcinės bendrovės „Lifosa“ signalizacijos įrangos pritaikymas elektrifikacijos projektui; 4) esamų signalizacijos įrenginių įžeminimo darbo projektas. Pridedama Susitarimas dėl sutarties papildymo, Susitarimas dėl sutarties keitimo keičiant sutarties šalį.

2024 m. vasario 22 d. Komisijos Raštas, adresuotas Bendrovei, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjai, kuriuo informuojama, kad Komisija 2024 m. vasario 15 d. posėdyje (toliau – Komisijos posėdis) išnagrinėjo Bendrovės 2023 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. SD (LTG)-3082/2023 dėl subrangovo, t. y. pareiškėjos, (toliau – ir subrangovas) pasitelkimo galimybės AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jungtinės veiklos partnerio Rangovo 2019 m. gruodžio 20 d. sudarytoje ir vykdomoje Sutartyje. Toliau šiame rašte teikiamas Komisijos posėdžio sprendimo išrašas: „(16) Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktu, įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad subrangovo pasitelkimas nebūtų suderinamas su Įstatymo reikalavimais, nes šis subrangovas per savo vienintelį akcininką turi ryšių su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis bendrovėmis, be to, pasitelkiant subrangovą, jam būtų suteikta galimybė dalyvauti nacionaliniam saugumui reikšmingame sandoryje ir taip jis įgytų galimybę atlikti veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui (t. y. viešajai geležinkelių infrastruktūrai), nes subrangovas atliktų darbus geležinkelių linijose, kurios pagal Įstatymo 4 priedo 1 punkto d papunktį laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 558 „Dėl Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ priskirtinos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, reikalingos sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti, įvertinusi tai, kad subrangovo pasitelkimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Sutarties sąlygų nuostatomis, savo iniciatyva teikia šią išvadą akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei (atkreipiant dėmesį ir į Įstatymo 1 straipsnio 3 dalį) bei vienai iš Sutarties šalių) dėl nacionalinio saugumo interesams užtikrinti priemonės, susijusios su Sutartimi: įvertinti Komisijos pateiktą informaciją dėl subrangovo ryšių su Baltarusijos subjektais (tarp jų ir valstybės kontroliuojamais) ir pagal šią informaciją taikyti Sutarties sąlygų nuostatas, nustatančias teisę akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ prieštarauti naujo subrangovo pasitelkimui, jeigu nustatoma, jog subrangovo dalyvavimas vykdant sutartį nėra suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais (pvz., su Įstatymo reikalavimais).“ Prašoma apie šio Komisijos sprendimo (16) punkte nustatytos priemonės vykdymą informuoti Komisiją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo.

2024 m. vasario 28 d. akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“ SD(LTG)-537/2024, adresuotas Vyriausybei ir Komisijai, kuriuo informuojama Komisiją, kad akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įvertino Komisijos pateiktą informaciją dėl subrangovo, t. y. pareiškėjos, ir pagal šią informaciją pritaikė Sutarties sąlygų nuostatas, nustatančias teisę Užsakovui prieštarauti naujo ar esamo subrangovo pasitelkimui, pranešdami Rangovui apie nepritarimą subrangovo, t. y. pareiškėjos, pasitelkimui. Pridedamas akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo Rangovui nuorašas, t. y. akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 27 d. raštas „Dėl subrangovo“ Nr. SD(INFRA)-1029/2024, adresuotas Rangovui, pareiškėjai, kuriuo informuojama, kad vadovaujantis Sutarties sąlygų 4.4 punktu ir atsižvelgiant į Komisijos 2024 m. vasario 15 d. Sprendimą pranešama, kad prieštarauja pareiškėjos pasitelkimui Sutartyje numatytiems darbams vykdyti. Prašoma stabdyti subrangovui, t. y. pareiškėjai, priskirtų darbų vykdymą.

Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas su istorija ((duomenys neskelbtini), UAB), Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas su istorija ((duomenys neskelbtini), UAB), (duomenys neskelbtini), UAB Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, (duomenys neskelbtini), UAB Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas.

Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, VAĮ.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose (toliau – apsaugos zonos) esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad investuotojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečiosios valstybės investuotojas, kuris: 1) siekia įgyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, Įstatyme nurodytą akcijų arba konvertuojamųjų obligacijų dalį arba yra jas įgijęs; 2) siekia įgyti teisę naudotis šiame įstatyme nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų dalies suteikiamomis neturtinėmis teisėmis sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį arba yra jas įgijęs; 3) turi įgijęs ar siekia įgyti Įstatyme numatytas teises į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą arba turtą, kuris yra nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane ir kurio perleidimui yra būtinas Vyriausybės pritarimas; 4) turi įsigijęs ar siekia įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinių popierių, kurie suteikia balsavimo teisę strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vertybinių popierių, kurie gali būti keičiami (konvertuojami) į vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę šiame punkte nurodyto juridinio asmens dalyvių susirinkime; 5) įsigydamas turtą ar kitais būdais ketina vykdyti, vykdo veiklą Įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje arba kuris turi ar siekia įsigyti Įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinių popierių, kurie suteikia balsavimo teisę tokio juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vertybinių popierių, kurie gali būti keičiami (konvertuojami) į vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę šiame punkte nurodyto juridinio asmens dalyvių susirinkime; 6) siekia vykdyti ar vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje.

Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą ir kita.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atliekant patikrą, įgyvendinant Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas funkcijas, Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal savo kompetenciją teikia VSD, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu – kitos institucijos. Vadovaujantis Reglamentu (ES) 2019/452, Ryšių palaikymo punktas Komisijai teikia gautas iš Europos Komisijos ar Europos Sąjungos valstybės narės pastabas, nuomonę arba prašymą pateikti papildomą informaciją dėl atliekamos patikros.

Įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5, 9 ir 10 punktuose nustatytiems kriterijams ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktas išvadas ir Ryšių palaikymo punkto pateiktą informaciją, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikros pradėjimo dienos priima išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurioje konstatuojama, kad investuotojas: 1) atitinka nacionalinio saugumo interesus; 2) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams – tokiu atveju nustatomos rekomendacijos, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui; 3) investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta, kad patikra Komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu paaiškėja, kad Išvadai priimti reikia gauti ar išnagrinėti papildomą informaciją iš investuotojo, pareiškėjo, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų. Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiame punkte nurodytus asmenis dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos turi pateikti Komisijos prašomą informaciją.

Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius, kai sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiamos šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o trečiajam asmeniui – šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius. Kreipdamosi į Komisiją dėl šioje dalyje nurodytų ketinamų sudaryti sandorių pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijai privalo pateikti vertinimą, pagrindžiantį, kad ketinamu sudaryti sandoriu sandorio šaliai yra suteikiamos šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o trečiajam asmeniui – šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės, ir kitą Komisijos darbo tvarkos apraše nustatytą informaciją.

Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Komisijos atliekama sandorio patikra susideda iš vertinimo pagal toliau nurodytus kriterijus, ar: a) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės saugumo planuose ar kituose ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba kai yra rizika, kad prie tokių ryšių ir informacinių sistemų (jų dalių) gali gauti prieigą tretieji asmenys arba jiems būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (jų dalimis); b) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė dalyvauti įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ar valstybei svarbų projektą; c) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė eksploatuoti ar valdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą arba atlikti kitus reikšmingus, galinčius kelti riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui; d) sandorio šaliai yra suteikiama kitokio pobūdžio prieiga prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kuri kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui.

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad Komisija suinteresuotų subjektų prašymu ar savo iniciatyva teikia informaciją, nuomonę, išvadas, rekomendacijas, taip pat įpareigojimus investuotojui, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, sandorio šaliai ar trečiajam asmeniui dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių, susijusių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga.

Įstatymo 2 priede nustatytas antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašas, kurio 13 punkte nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nurodytas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse.

Pagal Įstatymo 4 priedo 1 punkto d papunktį Nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra: viešoji geležinkelių infrastruktūra, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai ir kiti įrenginiai bei turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 558 patvirtinto Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo 1.4.15.2 papunktyje nustatyta, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra yra viešoji geležinkelių infrastruktūra ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti – Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda („Draugystė“).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei motyvai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbesnė už galimus asmens teisių suvaržymus (LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1917-602/2021, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023). Komisijai nėra būtina nurodyti konkretaus ryšio įtaką grėsmei (LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-393-520/2023). Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą investuotojas laikomas keliančiu riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų ne tik kreipimosi į Komisiją metu, bet ir dėl praeityje turėtų didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis (LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2522-575/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-393-520/2023). Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos neatsiejamos nuo kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių tokias konstitucines vertybes kaip valstybės nepriklausomybė ir jos teritorijos vientisumas, valstybės saugumas, tautos gerovė, viešoji tvarka ir teisingumas. Viena iš pamatinių konstitucinių vertybių – valstybės nepriklausomybė, įtvirtinta Konstitucijos 1 straipsnyje, yra glaudžiai susijusi su Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitine orientacija. Teisinės priemonės, kurios taikomos svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio ūkio sektoriaus apsaugai nuo galimo išorinio poveikio iš Lietuvos valstybei geopolitinės orientacijos aspektu nepalankių valstybių ar su jų politika glaudžiai susijusių fizinių bei juridinių asmenų, yra neatsiejamos nuo Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos valstybės pareigos užtikrinti bendrą tautos gerovę ir nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo (LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3729-415/2018).

Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime pateikti išaiškinimai, kad atsižvelgiant į Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą šio įstatymo paskirtį apsaugoti nacionalinio saugumo, inter alia valstybės ir visuomenės saugumo, interesus, užtikrinant nacionaliniam saugumui svarbių objektų, inter alia ūkio sektorių ir įmonių, apsaugą nuo visų rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę valstybės gyvybiniams ir pirmaeiliams nacionalinio saugumo interesams, transeuropinės infrastruktūros plėtrai bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintiems esminiams visuomenės interesams, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą, Įstatymo 11 straipsnio (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 2 punkte (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2020 m. birželio 30 d. redakcija) yra nustatytas kriterijus (nurodyta grėsmę nacionalinio saugumo interesams kelianti priežastis), pagal kurį vertinama investuotojo atitiktis nacionalinio saugumo interesams, t. y. vertinama, ar investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Šiame

Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad <...> grėsmės nacionaliniam saugumui visada bus laikomos išliekančiomis, jeigu, pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, asmuo turi ar praeityje turėjo riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi, t. y. grėsmė nacionaliniam saugumui visada bus laikoma išliekanti, jeigu asmuo turi ar praeityje turėjo riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendimas yra visiškai nepagrįstas, paremtas prielaidomis, samprotavimais, tikrovės neatitinkančiais faktais, nepagrįstas objektyviais duomenimis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Komisijos Sprendimas paremtas institucijų, vertinančių grėsmes nacionaliniam saugumui, surinkta informacija ir duomenimis. Teismas pažymi, kad Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas kriterijus remiasi vertinamuoju požymiu. Nurodyti kiekvieną konkrečią grėsmę, kuri ateityje galėtų realizuotis, praktiškai būtų neįmanoma. Įstatyme nustatytas tikslas užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. Pažymėtina, kad grėsmė nacionaliniam saugumui gali realizuotis įvairiausiais būdais, taip pat ir materialios išraiškos neturinčiomis veikomis. Šiuo atveju buvo įvertinti Pareiškėjos akcininko ryšiai su nacionalinio saugumo neatitinkančiomis įmonėmis, kurios savo ruožtu turėjo ryšių su Baltarusijos subjektais (tarp jų ir valstybės kontroliuojamais), o tai įvardijama kaip didelė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Panašaus pobūdžio administracinėse bylose nėra reikalaujama atsakovų būtinai nurodyti konkretaus ryšio stiprumą ir jo įtaką grėsmės lygiui, nėra taikoma skaitinės vertės (skaitinio ekvivalento) skalė ryšio stiprumui ar jo grėsmės lygiui įvardyti ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį VSD yra vienas iš nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų. Pagal tuo pačiu įstatymu nustatytų Nacionalinio saugumo pagrindų (priedėlis) 20 skyrių VSD yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga institucija, kurios paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. VSD pagal kompetenciją įvertino turimą informaciją apie pareiškėją ir apie grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius buvo pateikta ne nuomonė, o duomenys (faktai) ir jų vertinimas. Teismas daro išvadą, kad Komisija teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas

Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendimu neteisėtai, nepagrįstai ir neproporcingai ribojamos pareiškėjos ir jos akcininko teisės. Teismas pažymi, kad Komisijos Sprendimu pareiškėjos atžvilgiu nesuformuluota privalomų elgesio taisyklių, pavedimų, rekomendacijų, todėl Sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas nepritarti pareiškėjos, kaip subrangovės, pasitelkimui vykdomame projekte. Komisijos Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai veikti Lietuvos Respublikoje, nedaro įtakos galimybėms dirbti su kitomis įmonėmis, todėl Sprendimas neapriboja pareiškėjos ir jos akcininko ūkinės veiklos galimybių. Teismas daro išvadą, kad šie pareiškėjos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas daro išvadą, kad atsakovės Sprendimo teisiniai, faktiniai motyvai atitinka faktines aplinkybes ir esamą teisinį reglamentavimą. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Komisijos pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, daro išvadą, kad Komisija teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Nustačius, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Komisiją pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog po 2021 m. ir po 2022 m. (duomenys neskelbtini), UAB reorganizacijos (duomenys neskelbtini), UAB ir akcininkas K. Ž. turėjo ryšių su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais subjektais. Teismas pažymi, kad LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2522-575/2023 nurodė, jog „atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pavadinimą ir akcininkų struktūrą pakeitusi bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat į Komisijos 2022 m. birželio 23 d. išvadoje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų ryšių, neatitinkančių nacionalinio saugumo interesų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija Sprendimu bei Vyriausybė Nutarimu pagrįstai pripažino, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinami sudaryti Sandoriai neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų.“ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Pareiškėja prašė įpareigoti VSD išviešinti VSD teismui pateiktą įslaptintą informaciją. Teismas šio pareiškėjos reikalavimo netenkina, nes sprendimui priimti ir išvadoms padaryti teismui pakanka byloje esančių viešų (t. y. neįslaptintų) įrodymų.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.