Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai UAB AmberCore DC ir UAB „Arcus Novus“ (toliau abu kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, priimta nagrinėti skundo dalimi prašydami panaikinti atsakovo Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 16 d. protokolinį sprendimą Nr. NS-23 „Dėl UAB „Arcus Novus“ atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ (toliau – ir Protokolinis sprendimas, ginčijamas sprendimas).Pareiškėjai nurodė, jog UAB „Arcus Novus“ (toliau – ir Arcus Novus) 2016 m. liepos 11 d. gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos raštą Nr. 72-2353 „Dėl dokumentų pateikimo“, kuriuo informavo, kad Komisija įvertino Arcus Novus pateiktą informaciją ir Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų valstybės institucijų Komisijai pateiktas išvadas. Komisija, siekdama įvertinti Arcus Novus atitiktį nacionalinio saugumo interesams, prašė pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 patvirtinto Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sudarymo ir šios komisijos darbo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkte nurodytus dokumentus.Arcus Novus, vykdydamas Komisijos nurodymą, 2016 m. liepos 14 d. pateikė Komisijai prašymą atlikti potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą Nr. SD-16-08, kuriame nurodė, jog jis nuo 2009 m. gruodžio 24 d. yra vienintelis UAB AmberCore DC (toliau – ir AmberCore) akcininkas, taip pat pateikė informaciją apie 2015 m. vasario 20 d. atliktą AmberCore įstatinio kapitalo didinimą ir kt.2016 m. rugpjūčio 16 d. vykusio Komisijos posėdžio metu buvo vertinta Arcus Novus atitiktis nacionalinio saugumo interesams ir, užfiksuojant tai protokole Nr. NS-23 (toliau – ir Protokolas), nutarta, kad Arcus Novus neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų; Arcus Novus, nesikreipdamas į Komisiją dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, pažeidė Aprašo 10 punkto nuostatas.Arcus Novus gavo Vyriausybės kanceliarijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. S‑72‑2767 „Dėl UAB „Arcus Novus“ atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ (toliau – ir Raštas dėl vertinimo rezultatų), o 2016 m. rugsėjo 8 d. – Vyriausybės kanceliarijos atsakymą Nr. S-72-2931 su dokumentais, kurių pagrindu buvo priimtas Raštas dėl vertinimo rezultatų, įskaitant Protokolą. Jokių kitų sprendimų, nutarimų ar kitokios formos dokumentų dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo nebuvo gauta.Pareiškėjų vertinimu, Raštas dėl vertinimo rezultatų bei Protokolinis sprendimas nepagrįsti jokiais realiais faktiniais duomenimis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, priimti Komisijai viršijant kompetenciją (veikiant ultra vires), nepagrįstai suvaržė pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjų nuomone, Raštas dėl vertinimo rezultatų ir Protokolas laikytini dokumentais, įforminančiais sprendimą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo, kaip jis suprantamas Įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje. Taigi Raštas dėl vertinimo rezultatų yra individualus teisės aktas, kuris sukelia pareiškėjams teisinius padarinius. Pareiškėjai pažymėjo, kad pagal Aprašo 10 punktą tuo atveju, jeigu turintis kreiptis dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo asmuo nėra atlikęs Įstatymo reikalaujamų veiksmų, t. y. neinformuoja Komisijos ir (arba) negauna jos teigiamo įvertinimo – leidimo sandorio sudarymui, tai kartu reiškia ir atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjams, t. y. AmberCore įstatinio kapitalo didinimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir būtų taikoma restitucija. Pripažinus įstatinio kapitalo didinimo sandorį negaliojančiu, pareiškėjų planuojamo projekto vykdymas būtų apsunkintas arba apskritai nebegalėtų būti vykdomas. Duomenys apie AmberCore kapitalo didinimą jau pateikti planuojamo gauti finansavimo institucijoms ir investuotojams, su kuriais deramasi dėl investavimo į pareiškėjų vystomo duomenų centro „Ambercore“ (toliau – ir Duomenų centras) projektą, todėl, pripažinus įstatinio kapitalo didinimą negaliojančiu ir dėl to sumažinus įstatinį kapitalą iki prieš tai buvusio dydžio, apie tai turėtų būti atitinkamai pranešta. Be to, į Duomenų centro projektą jau investuota 6,05 mln. Eur, taip pat vyksta derybos dėl didesnių investicijų (numatoma gauti investicijų suma apie 130 mln. Eur), iš kurių net 85 proc. turėtų sudaryti užsienio investuotojų lėšos, skirtos projekto įgyvendinimui (investicijos į turto įsigijimą, projektavimo darbus, inžinerinius sprendinius, projekto plėtrą, rinkodarą ir kt.). Nemaža dalis investuotų lėšų jau yra įsisavinta (parengtas Duomenų centro projektas, pasirašytos projekto ir techninės ekspertizės sutartys, gauti statybos leidimai, ruošiamas aplinkinių sklypų detalusis planas, taip pat vedamos derybos su potencialiais investuotojais). Komisijos neigiamas vertinimas gali atimti iš investuotojų galimybę atgauti investuotas lėšas. Pareiškėjai paaiškino, kad į Duomenų centro projektą jau yra investavę Rusijos ir Danijos subjektai. Abi šios valstybės yra sudariusios su Lietuva dvišales sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Rusija ir Danija (kaip ir Lietuva) yra ratifikavusios 1965 m. Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų investicijų srityje sprendimo. Jei pareiškėjams būtų užkirstas kelias vykdyti Duomenų centro projektą, prieš Lietuvą galėtų būti pradėtas procesas dėl nepagrįstai suvaržytos teisės į investicijų apsaugą, įtvirtintą tarptautinėse sutartyse. AmberCore jau pateikė paraišką UK Export Finance pavadinimu veikiančiam Jungtinės Karalystės Vyriausybės Eksporto kreditų garantijų departamentui (angl. Export Credits Guarantee Department). Investicijų į Duomenų centro projektą planas taip pat numato privačių investuotojų pritraukimą. Prieš išduodant kreditus ir (ar) investuojant, yra atliekami teisiniai patikrinimai, kurių metu turėtų būti pateikiamas ir Komisijos sprendimas (nuomonė), kuris nėra palankus pareiškėjams, taip pat dokumentai, susiję su šio sprendimo teisinėmis pasekmėmis (įstatinio kapitalo didinimo pripažinimu negaliojančiu ir restitucijos taikymu). Tai atimtų galimybę bendrovei bei jos vystomam Duomenų centro projektui gauti finansavimą.Šiuo metu vyksta diskusijos su potencialiais Duomenų centro klientais, derinamos bei numatomos pasirašyti išankstinės sutartys dėl paslaugų teikimo ir kitų parengiamųjų darbų. Prieš sudarant tokias sutartis, projekto vykdytojai vertinami, tikrinamas jų patikimumas bei reputacija, todėl Komisijos sprendimas (nuomonė) bus pagrindas nepasirinkti bendrovės kaip paslaugų teikėjo. Tuo atveju, jei Arcus Novus atžvilgiu ir toliau liks galioti Raštas dėl atitikties vertinimo ir Protokolinis sprendimas, Duomenų centro projektas apskritai nebegalės būti vykdomas. Pareiškėjams negalint vystyti Duomenų centro projekto, būtų padaryta žala ne tik jiems, bet ir Lietuvos investiciniam patrauklumui. Komisijos sprendimas (nuomonė) užkirs pareiškėjams galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kuriuose bus keliamas reikalavimas pateikti dokumentus, susijusius su nacionalinio saugumo interesais. Nepanaikinus Rašto dėl vertinimo rezultatų ir Protokolinio sprendimo, pareiškėjai patirs neigiamų padarinių, susijusių su galimybe pripažinti Duomenų centrą strateginės technologinės plėtros objektu ir galimybe gauti Vyriausybės investicijas.Pareiškėjai paaiškino, kad Duomenų centras yra technologinis pastatas (patalpa), skirtas laikyti kompiuterių sistemas ir susijusią įrangą (telekomunikacijų įranga, duomenų saugyklos). Šis centras nevaldys išorinių šviesolaidinių tinklų, o teiks nepertraukiamą klientų IT įrangos veikimo užtikrinimo paslaugą ir suteiks galimybę klientams susijungti su interneto ryšio tiekėjais (klientai pirks interneto ryšio paslaugas tiesiogiai iš interneto ryšio tiekėjų, bet ne iš pareiškėjų). Duomenų centras per išorines šviesolaidines linijas bus sujungtas su LITIX (Lietuvos Interneto apsikeitimo taškas) ir/arba kitais analogiškais interneto apsikeitimo taškais, esančiais Lietuvos Respublikos teritorijoje. Klientai galės naudotis Lietuvos ir kitų šalių interneto ryšio tiekėjų paslaugomis. Dėl šių priežasčių pareiškėjams nesuprantama, kokią grėsmę nacionalinio saugumo interesams Komisija nustatė ir kodėl ją sieja su Arcus Novus ir AmberCore vykdomu Duomenų centro projektu. Pareiškėjai pažymėjo, kad jie neketino Duomenų centro sujungti šviesolaidžio linijomis su Rusijos federalinės saugumo tarnybos radioelektroninės žvalgybos centru. Tokios Komisijos prielaidos yra niekuo nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės. Lietuvoje veikiantį duomenų centrą per šviesolaidinius tinklus prijungti prie Rusijos šviesolaidinių tinklų tiesiogiai neįmanoma be naujos šviesolaidinės linijos tiesimo, sienos kirtimo ir/arba tranzitinių operatorių naudojimo. Šviesolaidžio linijos iki artimiausios sienos su Rusija (Kaliningrado srities) ilgis sudarytų virš 160 km. Visų Lietuvoje veikiančių tranzitinių ryšių operatorių, kaip veikiančių telekomunikacijų sektoriuje subjektų, veikla yra išsamiai reglamentuota ir griežtai prižiūrima valstybinių institucijų.Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad informacijos saugumu suinteresuoti ir duomenų centrų klientai, ir patys duomenų centrai, todėl, siekiant apsisaugoti, duomenų centruose naudojami įvairūs fizinio saugumo (apsaugos) sprendimai: saugumo perimetras su judesio signalizacija, vaizdo stebėjimas, praėjimo kontrolė, visą parą veikiantis saugumo postas. Rašte dėl vertinimo rezultatų nurodytos prielaidos negali būti pagrįstu pagrindu nuspręsti, kad asmuo neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Rašte aptakiai kalbama apie anksčiau buvusius neapibrėžtus ryšius ir neaiškias sąsajas, kurios, be kita ko, galimai siejo įmones bei tarnybas, tačiau jokios vienareikšmės išvados daryti negalima.Pareiškėjai teigė, kad Protokolinio sprendimo pagrindai, susiję su Arcus Novus tariamais ryšiais su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba, neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje išvardintų pagrindų.Pareiškėjai, susipažinę su Komisijos raštu dėl vertinimo rezultatų ir jame nurodytomis deklaracijomis apie vieno iš galutinių naudos gavėjų tariamus ryšius su Rusijos žvalgybos organizacijomis, tiesiogiai kreipėsi į V. A., prašydami paaiškinti realią su Komisijos nurodytomis aplinkybėmis susijusią situaciją. V. A. nurodė, kad nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, jis niekada darbiniais ar kitais ryšiais nebuvo ir nėra susijęs su Rusijos žvalgybos organizacijomis ar priešiška Lietuvos Respublikos interesams veikla. Komisijos neigiamas įvertinimas dėl atitikties nacionaliniam saugumui negali būti pagrįstas tuo faktu, kad vienas iš Arcus Novus galutinių naudos gavėjų yra Rusijos pilietis, nes tai prieštarautų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtintam nediskriminavimo principui. Rašte dėl vertinimo rezultatų pateikiami vienašališki Komisijos teiginiai pareiškėjų atžvilgiu yra nesuderinami ir su kitais esminiais Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintais principais. Minėtu raštu yra suformuojama pozicija, kad pareiškėjai bei jų galutiniai naudos gavėjai ir/ar vadovai yra prieš Lietuvos Respubliką veikiantys asmenys, kas yra nesuderinama su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta pagrindiniuose Lietuvos ir tarptautiniuose teisės aktuose.Arcus Novus, didindamas AmberCore įstatinį kapitalą, siekė finansuoti būtinąsias Duomenų centro projekto išlaidas. Įstatinio kapitalo didinimo tikslas buvo ne padidinti jau turimą akcijų kiekį ar jau ir taip turimą maksimalią (100 proc.) AmberCore kontrolę, bet kapitalizuoti bendrovės skolą bei įnešti lėšų, kurios galėtų būti naudojamos Duomenų centro projekto reikmėms. Arcus Novus neturėjo pareigos kreiptis dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, o Komisija neturėjo kompetencijos vertinti jau turinčio 100 proc. kontrolę asmens turimų akcijų skaičiaus pokyčio.Arcus Novus veikia informacinių technologijų, telekomunikacijų ir kitų aukštųjų technologijų sektoriuje Lietuvoje jau ilgą laiką. Bendrovės palydovinio ryšio kanalai buvo naudojami Lietuvos karinėms misijoms Afganistane ir Irake. Šių paslaugų teikimui keliami ypatingai aukšti saugumo reikalavimai. Tuo metu bendrovė nebuvo vertinama kaip galinti neigiamai paveikti nacionalinį saugumą, atitiko nacionalinio saugumo interesus. Atsakovas Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija atsiliepimu su pareiškėjų skundu nesutiko.Komisija pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą ji negalėjo priimti tokio sprendimo, koks yra numatytas Įstatymo 7 straipsnio 7 ir 11 dalyse, nes nei Arcus Novus, nei kiti Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai į ją nesikreipė su prašymu įvertinti Arcus Novus atitiktį nacionalinio saugumo interesams prieš 2015 m. vasario 20 d. sprendimu padidinant AmberCore akcinį kapitalą ir įsigyjant naujai išleistų akcijų.Komisija, vykdydama Vyriausybės 2016 m. birželio 29 d. sprendimą (protokolo Nr. VPA-8 (riboto naudojimo)), Protokoliniame sprendime išreiškė tik nuomonę dėl Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams, šį subjektą įvertinęs Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų apimtimi, taip pat išreiškė nuomonę dėl to, ar bendrovė laiku ir tinkamai įvykdė Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Aprašo 10 punkto reikalavimus.Aplinkybę, kad Komisija nesiekė priimti ir nepriėmė sprendimo, kuris galėtų būti skundžiamas teismui, patvirtinta ginčijamuose sprendimuose vartojama formuluotė „Komisijos nuomone“; Vyriausybės kanceliarijos Rašte dėl vertinimo rezultatų pateikta informacija, kad apie Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo rezultatus pranešta Vyriausybei; Protokolinis sprendimas net ir formaliąja prasme nebuvo pateiktas toks, koks numatytas Aprašo 28 punkte; Vyriausybės kanceliarijos 2016 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. S-72-2931 pareiškėjams pateiktas paaiškinimas, kad atsakovas nepriėmė tokio sprendimo, koks yra numatytas Įstatyme ir dėl kurio apskundimo galėtų būti kreipiamasi į teismą.Komisijos nuomone, ši byla yra nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl turėtų būti nutraukta. Be to, sprendimas šiuo atveju buvo įformintas Vyriausybės kanceliarijos raštu, todėl skundas buvo priimtas praleidus nustatytus terminus, kas taip pat yra pagrindas teismui bylą nutraukti. Komisija taip pat paaiškino, kad jai, įpareigotai vertinti ir priimti sprendimus dėl potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams, priskirta išskirtinė kompetencija vertinti asmenų atitiktį Įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytiems kriterijams ir įvertinime dalyvaujančių kompetentingų valstybės institucijų, išvardytų Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, išvadas. Todėl Komisija ir šiuo atveju negalėjo priimti tokio sprendimo, kuris sukurtų teisines pasekmes pareiškėjams. Komisija pažymėjo, kad Protokoliniame sprendime yra aiškiai nurodyta, jog Arcus Novus neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų. Aiškiai įvardyto pobūdžio grėsmę patvirtina tiek minėtame sprendime, tiek ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 19-1379 (slaptai) nurodyti duomenys, kurie papildo neslaptus faktinius duomenis ir kurie padėjo priimti tokio turinio sprendimą. Priimant sprendimą buvo įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, kuris šiuo atveju yra objektyvus ir realiai egzistuoja.Protokoliniame sprendime taip pat nurodyta, kad Arcus Novus, kaip vienintelis AmberCore akcininkas, prieš padidindamas AmberCore akcinį kapitalą ir įsigydamas naujai išleistų akcijų, nesikreipdamas į Komisiją dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, neįvykdė Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Aprašo 10 punkto reikalavimų. Dėl kitų pareiškėjų skunde pateiktų argumentų Komisija neturėjo galimybės pateikti pozicijos, nes argumentacija sietina su VSD pateikta įslaptinta informacijos dalimi, tačiau ir iš pateiktų paaiškinimų teismas turės galimybę pripažinti, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas.Vyriausybės kanceliarija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka, prašė administracinę bylą nutraukti, o nepatenkinus šio prašymo – skundą atmesti kaip nepagristą.Vyriausybės kanceliarija pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimai nesusiję su jos kompetencija. Vyriausybės kanceliarija Aprašo 5 punktu įpareigota Komisiją aptarnauti tik ūkiškai ir techniškai, ji nedalyvauja Komisijos veikloje ir negalėtų imtis jokių veiksmų, darančių įtaką Komisijos priimamų sprendimų turiniui. Ginčo tarp pareiškėjų ir Vyriausybės kanceliarijos nėra, todėl Vyriausybės kanceliarijos procesinė padėtis byloje neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Vyriausybės kanceliarijos veiksmuose nenustatyta neteisėtų veiksmų, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos veiksmus.Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjų skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. VSD nuomone, Vyriausybės kanceliarijos Raštas dėl vertinimo rezultatų nėra individualus administracinis aktas, kuriam būtų taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinti reikalavimai. Šis raštas yra atsakymas į Arcus Novus paklausimą, kuriuo Vyriausybės kanceliarija paaiškino pareiškėjui, kodėl Komisija vertino Arcus Novus jai pateiktą informaciją ir kodėl, Komisijos nuomone, bendrovė neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimų. Šis raštas galėtų būti skundžiamas teismui ne dėl to, kad jis neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, o dėl to, jog rašte pateikta (išdėstyta) informacija neatitiko pareiškėjo lūkesčių arba, jei tokia informacija nebuvo pateikta pareiškėjui, arba jei ji buvo pateikta neišsami pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą.VSD pažymėjo, kad pareiškėjai, siekdami pritraukti potencialių klientų vykdomam projektui įgyvendinti ir kviesdami naudotis jų paslaugomis Lietuvos valstybės institucijas, vienu iš savo partnerių atvirai nurodė Rusijos „Gazprom“ koncerną, kuris turi glaudžių sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Pareiškėjų teiginys, kad Protokolinis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), argumentais, įrodymais, neatitinka faktinės padėties ir yra klaidinantis.Taip pat pareiškėjai, skirtingai, nei teigia skunde, pristatinėdami Duomenų centro projektą, yra nurodę, kad įgyvendinant minėtą projektą bus vystoma duomenų perdavimo infrastruktūra tarptautiniu mastu, siekiant, jog Duomenų centras būtų pasiekiamas iš Europos, Skandinavijos ir Rusijos, tam tikslui reikės įrengti optinio ryšio magistralinę infrastruktūrą Lietuvos sujungimo su tarptautiniais interneto srautų apsikeitimo taškais (Frankfurtas, Helsinkis, Maskva, Stokholmas, Amsterdamas). Protokolinį sprendimą priėmė Komisija, kuri, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi, yra įgaliota spręsti klausimus ir priimti sprendimus dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams. Protokolinio sprendimo turinys atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nes jame konstatuota, kad Arcus Novus neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų. Iš Protokolinio sprendimo bei Įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kokios konkrečios teisės ir pareigos buvo nustatytos šio sprendimo adresatui. Šis Protokolinis sprendimas buvo skirtas konkrečiam subjektui, t. y. Arcus Novus, kuris siekia vystyti Duomenų centro projektą. Protokolinis sprendimas yra vienkartinis (ad hoc) teisės taikymo aktas.VSD paaiškino, jog potencialus dalyvis, t. y. fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės arba įmonės, steigiamos ar veikiančios svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, privalo ex officio kreiptis į Komisiją dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, jei jis, veikdamas savarankiškai ar Vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų strateginę ar svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje. Pasak VSD, aplinkybė, kad 2015 m. vasario 20 d. buvo padidintas AmberCore įstatinis kapitalas išleidžiant naujas paprastąsias vardines akcijas, o ne didinant jau išleistų akcijų nominalią vertę, kurias įsigijo Arcus Novus, leidžia teigti, kad Arcus Novus privalėjo kreiptis į Komisiją dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, nepaisant to, kad iki naujų akcijų emisijos valdė 100 proc. AmberCore akcijų. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, į Komisiją kreipėsi Vyriausybė (Vyriausybės 2016 m. birželio 29 d. pasitarimo protokolas Nr. VPA-8), inicijuodama Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą. Taigi tiek Komisija, tiek Vyriausybė, inicijuodama Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, veikė savo įgaliojimų ribose.