Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2178-821/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-04
Bylos Nr.: eA-2178-821/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01102-2024-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: Nacionaliniam
Trečiasis asmuo: (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, K. Ž.

Administracinė byla Nr. eA-2178-821/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01102-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, K. Ž.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2024 m. vasario 15 d. priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog, po 2021 metų ir po 2022 metų (duomenys neskelbtini) reorganizacijos, (duomenys neskelbtini) ir akcininkas K. Ž. turėjo ryšių su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais subjektais; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD) išviešinti VSD teismui pateiktą įslaptintą informaciją.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini) su jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančia ūkio subjektų grupe, susidedančia iš (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Rangovas) 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. SUT(ADM)-612 „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ (toliau – ir Sutartis). Rangovas Sutarties vykdymui subrangovu ketino pasitelkti pareiškėją, apie tai Sutartyje numatyta tvarka informavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Komisiją, prašydama įvertinti Rangovo su pareiškėju ketinamo sudaryti sandorio (t. y. sandorio, pagal kurį Rangovas pasitelktų pareiškėją kaip subrangovą Sutarčiai vykdyti) (toliau – ir Sandoris) atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Komisija, pradėjusi Sutarties (kiek tai susiję su planuojamu subrangovo, t. y. pareiškėjo, pasitelkimu) atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, kreipėsi į atitinkamas institucijas, prašydama pagal kompetenciją įvertinti ketinamą pasitelkti subrangovą: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD). Institucijos Komisijai pateikė savo poziciją dėl pareiškėjo ir Sandorio sudarymo galimybių. Komisija 2024 m. vasario 15 d. priėmė Sprendimą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. vasario 22 d. raštu Nr. S-540 „Dėl komisijos sprendimo“ (toliau – ir Raštas) buvo persiųstas pareiškėjui ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 27 d. raštu Nr. SD(INFRA)-1029/2024 informavo Rangovą ir pareiškėją, kad ji, vadovaudamasi Sutarties sąlygų 4.4 punktu, prieštarauja pareiškėjo pasitelkimui Sutartyje numatytiems darbams vykdyti. Atsižvelgiant į tai, Sandoris nebuvo sudarytas;

2.2. pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir jame pateikta išvada (duomenys neskelbtini) dėl priemonės nacionalinio saugumo interesams užtikrinti taikymo: „įvertinti Komisijos pateiktą informaciją dėl subrangovo (duomenys neskelbtini), ryšių su Baltarusijos subjektais (tarp jų ir valstybės kontroliuojamais) ir pagal šią informaciją taikyti Rangos sutarties sąlygų nuostatas, nustatančias teisę (duomenys neskelbtini) prieštarauti naujo subrangovo pasitelkimui, jeigu nustatoma, jog subrangovo dalyvavimas vykdant sutartį nėra suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais (pvz., su [Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas)] reikalavimais)“ (toliau – ir Išvada). Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis priimtas pažeidžiant Įstatymo nuostatas, netinkamai taikant Įstatymą („apeinant“ privalomas nuostatas), be to, Komisija, priimdama Sprendimą, viršijo savo įgaliojimus bei Įstatyme nustatytą kompetenciją ir įgaliojimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė pareiškėjo teises;

2.3. Komisija pradėjo ir atliko pareiškėjo bei Sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, tačiau nepriėmė Įstatyme (12 str. 10 d.) numatyto galutinio sprendimo. Įstatyme (17 str.) expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) numatyta, jog Komisijai nepriėmus atitinkamo sprendimo, pareiškėjas laikytinas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, o Sandoris gali būti sudarytas ir vykdomas (priežastys, dėl kurių Komisija nepriėmė sprendimo, t. y. ar nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas ir Sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ar Sandorio atitikties vertinimas apskritai nėra priskirtas Komisijos kompetencijai, neturi reikšmės). Tačiau, nors Komisija ir Vyriausybė nepriėmė sprendimo pripažinti pareiškėją ir Sandorį neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, Komisija pateikė Išvadą, kuri sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes pareiškėjui, tapačias sprendimo pripažinti pareiškėją ir Sandorį neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų pasekmėms;

2.4. formaliai vadovaujantis Įstatymo 10–13 straipsniuose nustatyta tvarka ir kriterijais, Komisija neturėjo pagrindo pareiškėją ir Sandorį pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų. Nepaisant to, Komisija kūrybiškai rėmėsi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta teise teikti „išvadas“ dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių, susijusių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga. Taigi, Komisija Sprendimą grindė ne Įstatymo nuostatomis, tačiau Įstatymo tikslu (nors Įstatyme nenumatyta, kad Komisija interpretuoja ar aiškina Įstatymo nuostatas, jų tikslą) bei sudėtinga geopolitine situacija. Komisija įpareigojo (duomenys neskelbtini) įvertinti Komisijos pateiktą informaciją apie pareiškėją ir, remiantis šia informacija, nesudaryti Sandorio su pareiškėju (prieštarauti Sandorio sudarymui);

2.5. iš Sprendimo išrašo galima spręsti, kad Komisija priėmė Sprendimą, jog pareiškėjo dalyvavimas vykdant Sutartį nėra suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Nors Komisijos išvada formuluojama kaip sąlyginė, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.68 straipsnio 1 dalimi, 6.30 straipsnio 4 ir 5 dalimi, ji laikytina besąlygine, kadangi „sąlyga“ („jog subrangovo dalyvavimas vykdant sutartį nėra suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais“) jau yra žinoma, nes ji buvo konstatuota Komisijos. Komisija, priimdama „išvadą“, apeliuoja į Įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, kurioje numatytas draudimas (duomenys neskelbtini) priimti Įstatymo tikslui prieštaraujančius sprendimus. Taigi, nors Komisija bando sudaryti įspūdį, jog Sprendime pateikiama „išvada“ nėra privaloma, t. y. fiktyviai formuluojant, jog išvada yra sąlyginė, nepateikiant aiškaus ir konkretaus įpareigojimo (tačiau konstatuojant tam tikras aplinkybes kaip faktus, teikiant nuorodas į Įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus (duomenys neskelbtini)), ji yra privaloma. Išvados privalomumą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas prieštarauti Sandorio sudarymui, kuris yra pagrįstas tuo, jog Komisija „konstatavo, kad subrangovo (duomenys neskelbtini) pasitelkimas Projekto įgyvendinimui nebūtų suderinamas su Įstatymo reikalavimais“;

2.6. Sprendimas yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, samprotavimais, tikrovės neatitinkančiais faktais, prezumpcijomis, o ne objektyviais faktiniais duomenimis. Sprendime nebuvo vertintas grėsmės realumas, grėsmės pakankamumas, grėsmės dydis. Sprendime nenurodytas nė vienas faktinis pagrindas, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai pagrįstų Komisijos teiginius. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatytų bendrųjų individualaus administracinio akto reikalavimų, t. y. jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Komisija Sandorio „netinkamumą“ grindžia AOTD ir VSD raštais, bet AOTD raštas ir jame pateikiama pozicija yra pagrįsti Komisijos išvada, todėl tokia argumentacija yra absurdiška ir pažeidžianti logikos taisykles. VSD rašte nurodoma, jog, VSD vertinimu, pareiškėjas turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti;

2.7. nėra pagrindo sutikti su VSD teiginiais, jog (duomenys neskelbtini) 2022 metais atlikta reorganizacija yra formali. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2022 metais buvo ne tik pakeistas (duomenys neskelbtini) pavadinimas, tačiau ir keitėsi įmonės akcininkai, t. y. vietoj iki tol buvusių dviejų akcininkų M. K. ir K. Ž., turėjusių po 50 proc. akcijų, (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku tapo K. Ž.. Taip pat keitėsi bendrovės valdybos sudėtis, iš jos pasitraukė M. K.. Atlikus (duomenys neskelbtini) reorganizaciją, ši bendrovė neturi ryšių ar santykių su Baltarusijos įmonėmis – (duomenys neskelbtini), ar bet kuriomis kitomis Rusijos, Baltarusijos ar kitos šalies įmonėmis, subjektais, galinčiais kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, (duomenys neskelbtini) tvirtinimu, būtent buvusio jos akcininko M. K. galimos sąsajos su Baltarusijos subjektais galėjo būti pagrindas (duomenys neskelbtini) neigiamam vertinimui grėsmių nacionaliniam saugumui kontekste, tačiau, M. K. pasitraukus iš bendrovės savininkų, nebėra pagrindo esamą akcininką ir pačią bendrovę traktuoti kaip turinčius grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių. Minėto asmens pasitraukimas iš (duomenys neskelbtini) akcininkų buvo vykdomas įgyvendinant Komisijos rekomendacijas. Komisija nepateikė duomenų, kad, esant dabartinei geopolitinei padėčiai, pareiškėjas ar jo akcininkas bendradarbiavo su užsienio valstybių fiziniais bei juridiniais asmenimis ir dėl to kilo grėsmė nacionaliniam saugumui. Sprendimas pagrįstas pareiškėjo netiesioginiais ryšiais su (duomenys neskelbtini), kurios buvę ryšiai laikomi neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų dėl bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), tačiau iki pastarųjų metų atitinkamos politinės ir ekonominės situacijos pasikeitimo bendradarbiavimas su užsienio specialistais ir užsienyje registruotomis įmonėmis buvo įprasta (duomenys neskelbtini) ir privatiems verslams. (duomenys neskelbtini) tvirtinimu, ji nuo 2021 m. kovo mėn. (nuo tada, kai Komisija pripažino, jog (duomenys neskelbtini) turi ryšių, neatitinkančių nacionalinių saugumo interesų) nebeturi ryšių nei su (duomenys neskelbtini), nei su (duomenys neskelbtini), tarp jų nebuvo tolesnio bendradarbiavimo, sutarčių, atsiskaitymų, korespondencijos. Komisija nepateikė duomenų, kad nuo 2021 metų (duomenys neskelbtini) turėjo ryšių, kurie neatitiktų nacionalinio saugumo interesų;

2.8. Sprendimas reiškia, jog pareiškėjas (jo akcininkas K. Ž.) esamoje verslo rinkoje negali egzistuoti, kadangi, kaskart siekdamas įsitraukti prie panašaus masto projektų, pareiškėjas būtų pašalinama dėl Sprendime nurodytų argumentų. Sprendimas yra paremtas vienintele aplinkybe, kad K. Ž. 2021–2022 metais valdė 50 procentų (duomenys neskelbtini) akcijų. Komisijos vertinimu, tai reiškia, kad jo įtaka (duomenys neskelbtini) buvo reikšminga. Pareiškėjo manymu, Komisijos išvada dėl K. Ž. yra paremta išimtinai prielaida, o ne įrodymais, pagrindžiančiais, jog K. Ž. aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, turėjo sąsajų su Baltarusijos subjektais, įmonėmis;

2.9. priimant Sprendimą, nebuvo atliktas individualus situacijos vertinimas, buvo pasiremta tik ankstesniais tyrimais bei kvestionuotina jų metu surinkta informacija. Tai patvirtina, be kita ko, faktinės klaidos: VSD nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) yra registruoti tuo pačiu adresu; Komisija nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas yra įkurtas 2023 m. rugpjūčio mėn. (iš tiesų pareiškėjas įsteigtas 2014 m. rugsėjo 9 d.); VSD nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) specializuojasi tokioje pačioje veiklos srityje;

2.10. Sprendimu neteisėtai, nepagrįstai ir neproporcingai ribojamos pareiškėjo ir jo akcininko teisės. Komisija Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pasitelkimas nebūtų suderinamas su Įstatymo reikalavimais dėl ryšių su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis bendrovėmis. Tokiu būdu Komisija ne tik užblokavo Sandorio sudarymą, tačiau panaikino pareiškėjo (tiksliau, jo akcininko K. Ž. ir visų su juo susijusių subjektų) galimybę dalyvauti kituose tokio pobūdžio projektuose. Toks sprendimas yra neproporcingas, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

Šalies argumentai

4.1. pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Komisija viršijo savo įgaliojimus ir įstatyme nustatytą kompetenciją. Komisijos kompetencija teikti informaciją, nuomonę, rekomendacijas yra įtvirtinta ne tik per sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, bet ir Įstatyme. Komisija gavo (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. SD (LTG)-3082/2023 dėl subrangovo, t. y. pareiškėjo, pasitelkimo galimybės (duomenys neskelbtini) ir Rangovo 2019 m. gruodžio 20 d. sudarytoje ir vykdomoje sutartyje, kuriame buvo prašoma įvertinti Rangovo ketinamo sudaryti Sandorio su planuojamu pasitelkti subrangovu, t. y. pareiškėju, atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Komisija pradėjo Sutarties (kiek tai susiję su planuojamu pareiškėjo pasitelkimu) atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Komisija 2023 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. S-669 kreipėsi į Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, prašydama pagal kompetenciją įvertinti ketinamą pasitelkti subrangovą, t. y. pareiškėją. Susisiekimo ministerijos buvo prašoma įvertinti pareiškėjui pagal Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus suteikiamas teises ar prieigas, taip pat nustatyti, ar pareiškėjas gali būti laikomas trečiuoju asmeniu, kaip suprantama pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį. Visą iš institucijų gautą informaciją Komisija svarstė 2024 m. sausio 18 d. posėdyje. Komisija įvertino Susisiekimo ministerijos nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas nėra laikytinas trečiuoju asmeniu, kaip suprantama pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį. Komisija taip pat svarstė, kad ketinamas pasitelkti subrangovas, t. y. pareiškėjas, atliks darbus ruožuose, kurie patenka į valstybinės reikšmės magistralinę geležinkelių liniją Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda („Draugystė“), kuri priskirta prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto (Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 558 patvirtinto Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo 1.4.15.2 p.). Komisija konstatavo, jog šiuo atveju subrangovo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui nevertinimas reikštų Įstatyme nustatyto tikslo (t. y. užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių) apėjimą, o tai būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais;

4.2. Komisija, gavusi iš (duomenys neskelbtini) pateiktą papildomą informaciją apie sudarytą Sutartį, t. y. 2024 m. vasario 5 d. raštą Nr. SD(LTG)-318/2024, šią informaciją svarstė 2024 m. vasario 15 d. ir nustatė, kad Sutarties nuostatos išsamiai reglamentuoja naujo subrangovo pasitelkimo (esamo subrangovo pakeitimo) tvarką ir suteikia kompetenciją pačiai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, šiuo atveju – trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), aktyviai veikti subrangovo pasitelkimo (pakeitimo) procese;

4.3. Komisija, įvertinusi tai, kad, sudarius Sandorį, pareiškėjui būtų suteikta galimybė dalyvauti nacionaliniam saugumui reikšmingame sandoryje (Sutartyje) ir taip jis įgytų galimybę atlikti veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui (t. y. viešajai geležinkelių infrastruktūrai), visą kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėją, įvertinusi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) turi teisę prieštarauti subrangovo, t. y. pareiškėjos pasitelkimui, nusprendė, kad sprendimams priimti kaip papildomas informacijos šaltinis (duomenys neskelbtini) turėtų būti pateikta Komisijos išvada, pagrįsta kompetentingų institucijų informacija apie pareiškėją, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) galėtų priimti sprendimą dėl subrangovo, t. y. pareiškėjo, pasitelkimo. Komisija šiuo atveju nesprendė nutraukti Sutarties, pagal Įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 3 punktą, taigi ir nepriėmė tokio sprendimo, kuris lemtų Sutarties nutraukimą. Tai būtų buvusi neproporcinga priemonė, ypač turint omenyje, kad kitos sandorio šalies, t. y. Rangovų, dalyvavimas šiame sandoryje nei Komisijos, nei institucijų nebuvo identifikuotas kaip keliantis grėsmę nacionalinio saugumo interesams veiksnys. Grėsmes nacionaliniam saugumui vertinančios institucijos šiuo atveju informavo Komisiją, kad subrangovo, t. y. pareiškėjo, dalyvavimas Sutartyje būtų nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais;

4.4. AOTD pateiktame vertinime nurodyta, kad ketinamas pasitelkti subrangovas, t. y. pareiškėjas, yra turėjęs netiesioginių ryšių, kurie atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų, nes pareiškėjo akcininkų turėti netiesioginiai (per kitas valdomas bendroves) ryšiai su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais (tarp jų ir valstybės kontroliuojamais) kelia riziką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. VSD pateiktame vertinime nurodyta, kad subrangovas, t. y. pareiškėjas, atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų – turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Komisija, remdamasi institucijų pateikta informacija, sprendė, kad subrangovas, t. y. pareiškėjas, per savo vienintelį akcininką turi ryšių su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis bendrovėmis. Kaip nurodyta Rašte, toks vertinimas yra paremtas ir geopolitine situacija, kuri sąlygoja grėsmę nacionaliniam saugumui dėl grėsmingų Rusijos ir Baltarusijos veiksmų, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto karinius veiksmus Ukrainoje. Tokie kariniai veiksmai buvo pradėti ir iš Baltarusijos teritorijos;

4.5. Komisija, kaip minėta, taip pat gavo informacijos, kad subrangovo pasitelkimas yra reglamentuotas Sutartyje, kurioje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) visais atvejais turi teisę prieštarauti atitinkamo subrangovo pakeitimui ar naujo subrangovo pasitelkimui, jeigu nustato, kad atitinkamo subjekto pasitelkimas yra draudžiamas arba nėra suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Taigi, Sutartis nesieja subrangovo pasitelkimo galimybės su Komisijos ir Vyriausybės priimtais sprendimais dėl Sutarties patikros, o sieja šią galimybę su pačios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės teise prieštarauti arba neprieštarauti subrangovo pakeitimui ar naujo pasitelkimui. Šiuo atveju tam, kad (duomenys neskelbtini) galėtų realizuoti Sutartyje nustatytą savo teisę dėl subrangovo pasitelkimo, jai pakanka kompetentingos institucijos (šiuo atveju – Komisijos) informacijos dėl subrangovo;

4.6. sandorių ar investuotojų patikra ir su tuo susiję sprendimai nėra ir negali būti vieninteliai sprendimai, sprendžiant dėl rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Šiuo atveju Komisija (duomenys neskelbtini) teikė nuorodomis į konkrečius teisės aktus ir įrodymais pagrįstą informaciją, kad pareiškėjas turi interesų, keliančių grėsmę nacionalinio saugumo interesams, ir kad jo pasitelkimas Sutartyje, kuri neabejotinai yra reikšminga nacionaliniam saugumui, nes pareiškėja atliktų darbus geležinkelių linijose, kurios pagal Įstatymo 4 priedo 1 punkto (d) dalį laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra ir pagal Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 558 „Dėl Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ priskirtinos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, reikalingos sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti, būtų nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais. Pareiškėjo skundo argumentai yra sukoncentruoti išimtinai ties viena nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone, t. y. sandorių patikra. Būtų buvę nelogiška ir neprotinga nustačius, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė pati turi teisę sutikti arba nesutikti su subrangovo pasitelkimu, Komisijai taikyti priemones, kurios yra numatytos Įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 ir 3 punktuose, kas reikštų Sutarties nutraukimą ar jos kitokį suvaržymą. Komisija pagrįstai priėmė Sprendimą pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir, teikdama Raštą (duomenys neskelbtini), nepažeidė Įstatymo nuostatų;

4.7. Raštas parengtas vadovaujantis Įstatymu, kurio tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. Iš Rašto turinio matyti, kad jame yra nurodytas teisinis pagrindas (Įstatymo 19 str. 2 d. 10 p.) ir faktinės aplinkybės, kurios lėmė aptariamos išvados suformulavimą. Išvada yra paremta institucijų, vertinančių grėsmes nacionaliniam saugumui, surinkta informacija ir duomenimis (dalis šios informacijos yra įslaptinta, tačiau įslaptinti duomenys nėra vieninteliai įrodymai šioje byloje). Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

4.8. skunde nepagrįstai teigiama, kad Raštu Komisija užblokavo sandorio sudarymą ir panaikino pareiškėjo (tiksliau, jos akcininko K. Ž. ir visų su juo susijusių subjektų) galimybę dalyvauti kituose tokio pobūdžio projektuose, todėl Sprendimas yra neproporcingas, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises. Komisija Rašte dėl pareiškėjo nesuformulavo privalomų elgesio taisyklių, pavedimų, rekomendacijų, todėl Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė (duomenys neskelbtini) sprendimas nepritarti jo, kaip subrangovo, pasitelkimui vykdomame projekte. Dėl pareiškėjo svarstymų, kad Raštas pažeidžia žmogaus (konkrečiai – jo akcininko K. Ž.) teises, nes jam panaikintos galimybės dalyvauti kituose tokio paties pobūdžio projektuose, nurodyta, kad Raštas neužkerta kelio pareiškėjui veikti Lietuvos Respublikoje, nedaro įtakos galimybėms dirbti su kitomis įmonėmis, taigi Raštas niekaip neapriboja pareiškėjo akcininko ūkinės veiklos galimybių.

Atsiliepimas

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. (duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į savo statusą valstybėje, į pareigą informuoti Komisiją apie ketinamą sudaryti Sandorį, įgyvendinant valstybei svarbų projektą, į projekto specifiką bei svarbą ir jo reikšmę, kreipėsi į Komisiją. Komisija, įvertinusi Rangovo atliekamų darbų reikšmę bei svarbą nacionalinio saugumo prasme, (duomenys neskelbtini) teisę prieštarauti subrangovo pasitelkimui, įvertinusi kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie subrangovą, t. y. pareiškėją, pagrįstai ir teisingai, neperžengdama savo įgaliojimų ir kompetencijos ribų, nusprendė, kad yra pagrindas (duomenys neskelbtini) pateikti išvadą, kurios pagrindu ji (minėta bendrovė) galėtų prieštarauti subrangovo pasitelkimui, kadangi pareiškėjas per jį valdančius asmenis yra susijęs su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiomis įmonėmis. Komisija, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, priėmė pagrįstą ir teisingą Sprendimą, kuriame nurodyti aiškūs ir pakankami motyvai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir nustatytų aplinkybių visuma, dėl kurių pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui;

6.2. Sprendimas yra pagrįstas atsakingų institucijų, vertinančių grėsmes nacionaliniam saugumui, surinktais duomenimis bei išvadomis. Komisija gavo kompetentingų institucijų – AOTD ir VSD – vertinimus, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (su atitinkamais pakeitimais) patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucija Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir Specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“, 2023 m. balandžio 6 d. priimta rezoliucija Nr. XIV-1879 „Dėl Lietuvos pagrindinių tikslų NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje“;

6.3. šiuo atveju privalu atsižvelgti į geopolitinę padėtį, Seimo priimamus sprendimus, reikšmingus bei svarbius Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, nes bet kokie santykiai su subjektais, susijusiais su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, privalo būti vertinami pirmiausiai šių aplinkybių kontekste. Priešingu atveju, bus paneigtas Įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. Aplinkybės, jog pareiškėjas per savo vienintelį akcininką turi ryšių su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis bendrovėmis, jog, pasitelkiant pareiškėją, jam būtų suteikta galimybė dalyvauti nacionaliniam saugumui reikšmingame sandoryje, patvirtina jam galimybę atlikti veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui (t. y. viešajai geležinkelių infrastruktūrai). Pareiškėjas atliktų darbus geležinkelių linijose, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra ir yra priskirtinos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, reikalingos sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti, todėl tai nėra suderinama su Įstatymo tikslų įgyvendinimu. Sprendimu pripažinus, kad pareiškėjas per jį valdančius asmenis yra susijęs su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiomis įmonėmis, buvo įgyvendintas Įstatymo tikslas, apsaugotos kitų asmenų teisės bei laisvės, o ne patenkinti vieno subjekto privatūs interesai.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

8. VSD atsiliepime į skundą nurodė, kad:

8.1. Išvada yra teisėta bei pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir ginčo santykių teisinį reguliavimą, todėl nėra pagrindo ją panaikinti. Priimant Išvadą, kompetentingi subjektai neviršijo savo kompetencijos, taip pat Išvada nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės;

8.2. VSD, vadovaudamasis Įstatymu (12 str. 7 d., 13 str. 5 d. 2 p.), pagal kompetenciją įvertino pateiktą ir turimą informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykdomame projekte ketinamą sudaryti Sandorį tarp Rangovo ir pareiškėjo, t. y. Rangovo siekį pasitelkti pareiškėją telekomunikacijų bei žemos įtampos (0,4 kV) sistemų darbo ir technologiniams projektams Lietuvai strategiškai svarbiame projekte „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ ir 2024 m. sausio 17 d. raštu Nr. 19-43S pateikė siekiamo pasitelkti subrangovo (pareiškėjo) vertinimą Komisijai. VSD pagal kompetenciją įvertino turimą informaciją apie pareiškėją, be kita ko, kad pareiškėją kontroliuoja ir jam vadovauja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja ir vadovauja (duomenys neskelbtini) (iki 2022 m. spalio mėnesio – (duomenys neskelbtini)), o Komisija jau anksčiau buvo rekomendavusi projekto vykdytojams nebebendradarbiauti su (duomenys neskelbtini). Apie grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius buvo pateikta ne VSD nuomonė, o duomenys (faktai) ir jų vertinimas. Kadangi sprendžiant dėl keliamos rizikos nacionalinio saugumo interesams arba neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas (perspektyvinis, į ateitį nukreiptas vertinimas), VSD išvadoje, kuria pagrįsta Išvada, nurodyti duomenys nelaikytini prielaidomis ir spėjimais, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie pareiškėjo (tiesioginius / netiesioginius) ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;

8.3. nors pareiškėjas deklaruoja, jog jis užsiima šiek tiek kitokia veikla nei (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) kreipimesi į Komisiją (2023 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. SD(LTG)3082/2023) yra deklaruojama, kad pareiškėjo vykdoma veikla ir darbai, kuriuos jis ketina vykdyti pagal Sutartį, sutampa su (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju grėsmė gali realizuotis ne tik konkrečiais pareiškėjo priimamais sprendimais, atliekamais darbais, bet ir kitomis materialios išraiškos neturinčiomis veiklomis, pavyzdžiui, tam tikrų žinių apie saugotinus objektus, jų veiklos praktikas, infrastruktūrą ir kt. perdavimu.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. Ž. atsiliepime į skundą nurodė, jog jis sutinka su pareiškėjo skundu, ir prašė panaikinti Sprendimą.

10. K. Ž. atsiliepime į skundą nurodė, kad:

10.1. dėl Komisijos ir žvalgybos institucijų neteisėtų veiksmų yra neterminuotai ir visiškai nepagrįstai ribojamos K. Ž. konstitucinės teisės. K. Ž. yra fizinis asmuo. Jam įsteigus naują juridinį subjektą, žvalgybos institucijos vėl per tariamus „netiesioginius ryšius“ susies šį naujai įsteigtą juridinį asmenį su K. Ž. ir pripažins jį neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. VSD, AOTD ir Komisija, neatlikę individualaus K. Ž. grėsmės vertinimo, pažeidžia bendruosius teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principus;

10.2. aptariami „netiesioginiai ryšiai“ yra paremti vienintele aplinkybe, t. y. tuo, kad K. Ž. 2021–2022 m. valdė 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų. Tačiau šie „ryšiai“ nėra pagrįsti įrodymais ir aplinkybėmis, pagrindžiančiomis, jog K. Ž. aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, turėjo sąsajų su Baltarusijos subjektais, įmonėmis. Nėra konstatuota ar nustatyta (ar bent jau pareiškėjui nebuvo pateikta su tuo susijusios informacijos), kad minėtas asmuo atliko veiksmus ar turi ryšių, kurie nėra suderinami su nacionalinio saugumo interesais. Atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti, kad K. Ž. yra neterminuotai laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų vien dėl to, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) akcininku;

10.3. žvalgybos institucijų su K. Ž. susijusių įmonių nepagrįstas ir tendencingas persekiojimas tęsiasi nuo 2011 metų. Žvalgybos institucijų priimti sprendimai yra pagrįsti šiurkščiomis faktinėmis klaidomis, juose kartojami teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) įmonių grupė įkurta 1990 metų pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose, registruota Rusijos Federacijos diplomatinės atstovybės Niujorke adresu. Tačiau (duomenys neskelbtini) įregistruota ne Niujorke, bet Naujajame Džersyje, ir jokios Rusijos diplomatinės atstovybės tuo adresu nėra ir niekada nebuvo; remiamasi nebeaktualiomis aplinkybėmis, jog įmonė susijusi su M. K., kuris nebėra (duomenys neskelbtini) akcininku nuo 2022 metų. (duomenys neskelbtini) grėsmė nacionaliniam saugumui 2022 metais buvo grindžiama klaidingais VSD teiginiais, jog įmonė, vykdydama darbus (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu gaunamus ir disponuojamus duomenis, susijusius su ypatingos svarbos informacinėmis sistemomis ((duomenys neskelbtini) schema), perduoda tretiesiems asmenims, konkrečiai – (duomenys neskelbtini). K. Ž. per jo valdomas įmones yra baudžiamas jau daugiau nei 13 metų, nepaisant to, kad dėl jo nėra priimti nepalankūs žvalgybos institucijų sprendimai;

10.4. dėl Sprendimo įmonės, kurių akcininkas yra K. Ž., nebeturi teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti sutartis su viešojo sektoriaus subjektais ar netgi atlikti darbus viešojo sektoriaus projektuose kaip subrangovas. Kadangi pareiškėjo pajamų dalis iš viešojo sektoriaus subjektų sudaro 80 proc., Sprendimas gali lemti pareiškėjo nemokumą, bankrotą. Taigi, K. Ž. per savo valdomas įmones nebegali užsiimti verslu, kuriame dirbo apie 30 metų ir turi išskirtinę kompetenciją bei patirtį.

II.

11. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 10 d. sprendime atmetė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nustatė, kad byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

12.1. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. SD(LTG)-3082/2023 „Dėl ketinamo pasitelkti subrangovo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros“, adresuotas Komisijai, kuriame pateikiama informacija apie pirkimą, kurio pagrindu bus sudaromas sandoris, apie planuojamus subrangovo darbus, apie subrangovą, pateikiami argumentai, grindžiantys poreikį tikrinti subrangovo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, ir kuriuo prašoma įvertinti Rangovo ketinamo sudaryti sandorio su planuojamu pasitelkti subrangovu, t. y. pareiškėju, atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Pridedamas Rangovo pranešimas apie pasitelkiamą subrangovą;

12.2. Komisijos 2023 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. S-3584 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotas pareiškėjui, kuriame nurodoma, kad Komisija 2023 m. gruodžio 14 d. gavo (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją apie jos dukterinės (duomenys neskelbtini) sudarytame ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų pirkimo sandoryje su jungtinės veiklos partneriais Rangovais ketinamą pasitelkti subrangovą (pareiškėją). Komisija sprendimą dėl šio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams (ne)patikros ketina priimti 2023 m. gruodžio 21 d. posėdyje. Vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 11 dalies nuostatomis, Komisija prašė pareiškėjo iki Komisijos posėdžio pateikti Komisijai informaciją apie pareiškėjo galutinius naudos gavėjus (akcininkus fizinius asmenis), pareiškėjo ir jo galutinių naudos gavėjų bei jų valdomų įmonių verslo ir bendradarbiavimo ryšius su Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis per pastaruosius 10 metų;

12.3. pareiškėjo 2023 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. 23-S-03 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotas Komisijai, kuriame nurodoma, kad 100 proc. pareiškėjo akcijų priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui K. Ž., pareiškėjas per pastaruosius 10 metų nevykdė (nevykdo) projektų (kontraktų) su Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis, pareiškėjo galutinis naudos gavėjas per pastaruosius 10 metų nevykdė (nevykdo) projektų (kontraktų) su Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis. Pridėtas K. Ž. atsakymas, kad jam priklausančios įmonės, kuriose jis turi 25 proc. arba didesnę kaip 25 proc. tų įmonių akcijų dalį, per pastaruosius 10 metų nevykdė projektų (kontraktų) su Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis, neturi (neturėjo) užsakovų ar pajamų aukščiau išvardintose šalyse;

12.4. Komisijos 2023 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. S-3669 „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“, adresuotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, VSD, AOTD, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, kuriuo prašoma pagal savo kompetenciją vertinti subrangovą, t. y. pareiškėją, o Susisiekimo ministeriją – įvertinti subrangovui, t. y. pareiškėjui, pagal Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus suteikiamas teises ar prieigas, taip pat nustatyti, ar subrangovas, t. y. pareiškėjas, gali būti laikomas trečiuoju asmeniu Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatos prasme. Pridedamas (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. SD(LTG)-3082/2023 „Dėl ketinamo pasitelkti subrangovo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros“;

12.5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. sausio 9 d. raštas Nr. 19.2-2 „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“, kuriuo informuojama, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neturi duomenų apie pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 11 straipsnio 3–5 ir 10 punktuose nurodytiems vertinimo kriterijams;

12.6. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 9 d. raštas Nr. 25-323 „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“, kuriuo informuojama, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją patikrino pareiškėją, su juo susijusius juridinius ir fizinius asmenis, nenustatė informacijos apie pareiškėjo ir su juo susijusių asmenų nepatikimumą;

12.7. Susisiekimo ministerijos 2024 m. sausio 15 d. raštas Nr. 2-168 „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo darbuotojai atliks darbus ruožuose, kurie patenka į valstybinės reikšmės magistralinę geležinkelių liniją Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda (,,Draugystė“). Ši geležinkelio linija priskirta prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto. Sandoris atitinka Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto d dalyje nurodytą kriterijų, t. y: sandorio šaliai yra suteikiama kitokio pobūdžio prieiga prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kuri kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui. Vertinant, ar pareiškėjas gali būti laikomas trečiuoju asmeniu Įstatymo 2 straipsnio l0 dalies nuostatos prasme, pažymėta, kad Sandorio įgyvendinimo metu pareiškėjo darbuotojams nebus suteikta prieiga prie esminių (duomenys neskelbtini) įmonių grupės ryšių ir informacinių sistemų ar jų dalių, todėl jis negalėtų būti laikomas trečiuoju asmeniu šia prasme;

12.8. AOTD 2024 m. sausio 17 d. raštas Nr. IS-130 „Dėl subrangovės atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas per jį valdančius asmenis yra susijęs su (duomenys neskelbtini) (turima informacija apie (duomenys neskelbtini) pateikta AOTD 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-010-2185S, o AOTD 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. IS-1091 buvo pateiktas minėto rašto patikslinimas): 100 proc. abiejų bendrovių akcijų valdo K. Ž. (2012–2022 m. K. Ž. valdė 50 proc. tuometinės (duomenys neskelbtini) akcijų); abiejų bendrovių valdybos narių pareigas eina K. Ž., D. B. ir A. Ž.. Turimais duomenimis, 2020 m. rugsėjo mėn. sandoriui vykdyti, kaip subrangovas, buvo pasitelkta ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sandoriui vykdyti buvo pasitelkusi Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) valdomą įmonę (duomenys neskelbtini) (atkreiptas dėmesys į tai, kad Komisijos 2022 m. birželio mėn. posėdyje (duomenys neskelbtini) (kaip sandoriui vykdyti ketinama pasitelkti subrangove), dėl turimų ryšių su Baltarusijos subjektais, buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, be to, Komisijos išvadoje buvo pažymėta, kad, vykdant sandorį, negalimas bendradarbiavimas su subrangove (duomenys neskelbtini); vėliau, Vyriausybės 2023 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 243-K-1, (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) (su kuria (duomenys neskelbtini) ketino sudaryti kitus sandorius), dėl jos turimų ar praeityje turėtų keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar fiziniais bei juridiniais asmenimis, taip pat buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.). AOTD vertinimu, pareiškėjas yra turėjęs netiesioginių ryšių, kurie atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų. Pareiškėjo akcininkų turėti netiesioginiai (per kitas valdomas bendroves) ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos subjektais (tarp jų ir valstybės kontroliuojamais) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams;

12.9. Komisijos 2023 m. sausio 18 d. raštas Nr. S-214 „Dėl sandorio patikros stabdymo“, adresuotas Bendrovei, kuriame nurodoma, kad visą iš institucijų gautą informaciją Komisija svarstė 2023 m. sausio 18 d. posėdyje ir, vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies l punktu, priėmė sprendimą stabdyti atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą. Kreipiasi į Bendrovę dėl papildomos informacijos gavimo. Prašo išsamiai paaiškinti, kaip pagal Rangos sutartį (ar kitus papildomus jos susitarimus, taip pat kitus dokumentus, pvz., Rangos sutarties rizikų valdymo planą ir kt.) Rangovas galėtų nepasitelkti arba (duomenys neskelbtini) galėtų prieštarauti subrangovo (pareiškėjos) pasitelkimui, jeigu nustatoma, kad atitinkamo subrangovo pasitelkimas draudžiamas arba nėra suderinamas su teisės aktuose (pvz., Įstatyme) nustatytais reikalavimais. Prašo nurodyti, ar šiuo atveju Rangovei ir (ar) (duomenys neskelbtini) būtų pakankama informacija, indikuojanti ketinamo pasitelkti subrangovo (šiuo atveju pareiškėjos) neatitikties nacionalinio saugumo interesams aplinkybes pagal Įstatymo l1 straipsnio 1 dalį (nes Komisijos kompetencija teikti informaciją, nuomonę, rekomendacijas yra įtvirtinta ne tik per sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, bet ir pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą). Prašo nurodyti, ar Rangos sutartis (papildomi jos susitarimai) yra kaip nors pasikeitę nuo Bendrovės 2022 m. gegužės 18 d. raštu Nr. SD(LTG)-1335/2022 ,,Dėl sandorio patikros“ teiktos versijos (jeigu nurodyti dokumentai yra pasikeitę, prašo pateikti jų aktualias versijas). Prašo nurodyti, kokią darbų dalį nuo visos Rangos sutarties apimties vykdytų planuojamas pasitelkti subrangovas, ir išsamiai aprašyti jam planuojamus priskirti darbus.

12.10. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 5 d. raštas Nr. SD(LTG)-318/2024 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotas Komisijai, kuriame nurodoma, kad, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, Užsakovas turi teisę prieštarauti subrangovo pasitelkimui, taip pat reikalauti esamo subrangovo pakeitimo, jei nustatoma, jog subrangovo dalyvavimas vykdant šią sutartį yra draudžiamas ar nėra suderinamas su teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant, Įstatyme nustatytais reikalavimais. Rangovo sutarčiai su subrangovu viršijant 100 tūkst. Eur, Rangovas turi gauti raštišką Užsakovo pritarimą pasitelkti pasirinktą subrangovą, todėl, Užsakovui nusprendus prieštarauti subrangovo pasitelkimui, Rangovas būtų raštu informuojamas apie nepritarimą pasirinkto subrangovo nepasitelkimui. (duomenys neskelbtini) vertinimu, Komisijos pranešimas apie ketinamo pasitelkti (pasitelkto) subrangovo neatitikimą nacionalinio saugumo interesams pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį būtų pakankamas pagrindas taikyti Sutarties 4.4 punkto nuostatas dėl Užsakovo prieštaravimo pasitelkti naujus ar reikalavimo pakeisti esamus subrangovus, kurie Komisijos pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų. Jei subrangovas Įstatyme nustatytais pagrindais pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, laikytina, kad tokio subrangovo dalyvavimas vykdant Sutartį būtų nesuderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais, kadangi toks nesuderinamumas būtų nustatytas Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Ar informacijos, indikuojančios ketinamo pasitelkti subrangovo neatitikties nacionalinio saugumo interesams aplinkybes, pateikimas, nekonstatavus subrangovo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams, yra pakankamas subrangovo pakeitimui, priklausys nuo pateiktos informacijos. Taip pat informuojama, kad nuo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 8 d. raštu Nr. SD(LTG)-1335/2022 ,,Dėl sandorio patikros“ teiktos versijos Sutartyje buvo atlikti šie pakeitimai: 1) 2022 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. SIP-196/2022 (pasirašytas 2022 m. lapkričio 20 d.) įgyvendinta Komisijos privaloma rekomendacija Sutartyje nustatant Užsakovui teisę Sutarties vykdymo metu prašyti Rangovo pakeisti subrangovą (Komisijos 2022 m. birželio 23 d. protokolas Nr. PD-27). Susitarimas Komisijai pateiktas 2022 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. SD(LTG)-2955/2022. 2) 2022 m. spalio 26 d. susitarimu Nr. SIP-199/2022 siekiant užtikrinti Projekto metu diegiamos elektrifikacijos sistemos funkcionalumus pagal Sutarties ir jos priedų reikalavimus papildyti Užsakovo ir Rangovo iki 2022 m. gegužės 8 d. sudaryto Sutarties pakeitimo dokumentai. Šiuo susitarimu Sutarties tekstas nebuvo keičiamas ir šis susitarimas susijęs su techniniais Projekto įgyvendinimo sprendiniais. 3) 2023 m. liepos 10 d. susitarimu Nr. SIP-38/2023 buvo pakeista Sutarties šalis: Rangovo jungtinės veiklos partneris (duomenys neskelbtini) pakeistas į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dėl šio susitarimo sudarymo 2023 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Komisiją raštu Nr. SD(LTG)-863/2023, kuri 2023 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą šio sandorio patikros nepradėti (Bendrovė informuota 2023 m. balandžio 14 d. raštu Nr. S-1032). Informuojama, kad pareiškėjui būtų priskirti darbai už mažesnę nei 400 tūkst. Eur sumą, kas nesiekia 10 proc. nuo Sutarties vykdymo vertės. Pareiškėjas vykdytų šiuos darbus: 1) „Ruožo Radviliškis-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ telekomunikacijos infrastruktūros darbo projektų ruošimas; 2) signalizacijos dalies darbo projektų rengimas; 3) (duomenys neskelbtini) signalizacijos įrangos pritaikymas elektrifikacijos projektui; 4) esamų signalizacijos įrenginių įžeminimo darbo projektas. Pridedama Susitarimas dėl sutarties papildymo, Susitarimas dėl sutarties keitimo keičiant sutarties šalį;

12.11. Komisijos 2024 m. vasario 22 d. Raštas, adresuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui, kuriuo informuojama, kad Komisija 2024 m. vasario 15 d. posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. SD (LTG)-3082/2023 dėl subrangovo, t. y. pareiškėjo, pasitelkimo galimybės (duomenys neskelbtini) ir jungtinės veiklos partnerio Rangovo 2019 m. gruodžio 20 d. sudarytoje ir vykdomoje Sutartyje. Toliau šiame rašte teikiamas Komisijos posėdžio sprendimo išrašas: „(16) Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktu, įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad subrangovo pasitelkimas nebūtų suderinamas su Įstatymo reikalavimais, nes šis subrangovas per savo vienintelį akcininką turi ryšių su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis bendrovėmis, be to, pasitelkiant subrangovą, jam būtų suteikta galimybė dalyvauti nacionaliniam saugumui reikšmingame sandoryje ir taip jis įgytų galimybę atlikti veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui (t. y. viešajai geležinkelių infrastruktūrai), nes subrangovas atliktų darbus geležinkelių linijose, kurios pagal Įstatymo 4 priedo 1 punkto d papunktį laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 558 „Dėl Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ priskirtinos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, reikalingos sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti, įvertinusi tai, kad subrangovo pasitelkimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Sutarties sąlygų nuostatomis, savo iniciatyva teikia šią išvadą (duomenys neskelbtini) (kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei (atkreipiant dėmesį ir į Įstatymo 1 straipsnio 3 dalį) bei vienai iš Sutarties šalių) dėl nacionalinio saugumo interesams užtikrinti priemonės, susijusios su Sutartimi: įvertinti Komisijos pateiktą informaciją dėl subrangovo ryšių su Baltarusijos subjektais (tarp jų ir valstybės kontroliuojamais) ir pagal šią informaciją taikyti Sutarties sąlygų nuostatas, nustatančias teisę (duomenys neskelbtini) prieštarauti naujo subrangovo pasitelkimui, jeigu nustatoma, jog subrangovo dalyvavimas vykdant sutartį nėra suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais (pvz., su Įstatymo reikalavimais).“ Prašoma apie šio Komisijos sprendimo (16) punkte nustatytos priemonės vykdymą informuoti Komisiją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo;

12.12. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 28 d. raštas Nr. SD(LTG)-537/2024 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotas Vyriausybei ir Komisijai, kuriuo Komisija informuojama, kad (duomenys neskelbtini) įvertino Komisijos pateiktą informaciją dėl subrangovo, t. y. pareiškėjo, ir pagal šią informaciją pritaikė Sutarties sąlygų nuostatas, nustatančias teisę Užsakovui prieštarauti naujo ar esamo subrangovo pasitelkimui, pranešdami Rangovui apie nepritarimą subrangovo, t. y. pareiškėjo, pasitelkimui. Pridedamas (duomenys neskelbtini) pranešimo Rangovui nuorašas, t. y. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 27 d. raštas „Dėl subrangovo“ Nr. SD(INFRA)-1029/2024, adresuotas Rangovui ir pareiškėjui, kuriame, vadovaujantis Sutarties sąlygų 4.4 punktu ir atsižvelgiant į Sprendimą, pranešama, kad (duomenys neskelbtini) prieštarauja pareiškėjo pasitelkimui Sutartyje numatytiems darbams vykdyti. Prašoma stabdyti subrangovui, t. y. pareiškėjui, priskirtų darbų vykdymą;

12.13. duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas su istorija ((duomenys neskelbtini)), Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas su istorija ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas;

13. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, VAĮ ir Įstatymo nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 558 patvirtinto Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo 1.4.15.2 punkte nustatyta, jog nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra yra viešoji geležinkelių infrastruktūra ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti – Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda („Draugystė“).

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Komisijai suteiktos kompetencijos ribų, nurodė, kad Komisijos kompetencija teikti informaciją, nuomonę, rekomendacijas yra įtvirtinta ne tik per sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, bet ir Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Komisija gavo (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. SD (LTG)-3082/2023, kuriame prašoma įvertinti Rangovo ketinamo sudaryti sandorio su planuojamu pasitelkti subrangovu, t. y. pareiškėja, atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Komisija pradėjo Rangos sutarties (kiek tai susiję su planuojamu pareiškėjos pasitelkimu) atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir 2023 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. S-669 kreipėsi į Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, prašydama pagal kompetenciją įvertinti ketinamą pasitelkti subrangovą, t. y. pareiškėją. Visą iš institucijų gautą informaciją Komisija svarstė 2024 m. sausio 18 d. posėdyje. Komisija taip pat svarstė, kad ketinamas pasitelkti subrangovas, t. y. pareiškėjas, atliks darbus ruožuose, kurie patenka į valstybinės reikšmės magistralinę geležinkelių liniją Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda („Draugystė“), kuri priskirta prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto. Siekdama išsiaiškinti Sutarties nuostatas ir gauti iš (duomenys neskelbtini) paaiškinimus dėl subrangovų keitimo (naujų) subrangovų pasitelkimo tvarkos, nustatytos Sutartyje, Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą stabdyti savo vertinimą ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl papildomos informacijos pateikimo Komisijai. Komisija (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją svarstė 2024 m. vasario 15 d. ir nustatė, kad Sutarties nuostatos išsamiai reglamentuoja naujo subrangovo pasitelkimo (esamo subrangovo pakeitimo) tvarką ir suteikia kompetenciją pačiai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, šiuo atveju – trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), aktyviai veikti subrangovo pasitelkimo (pakeitimo) procese. Įvertinusi tai, kad pareiškėjui būtų suteikta galimybė dalyvauti nacionaliniam saugumui reikšmingame sandoryje ir taip jis įgytų galimybę atlikti veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui (t. y. viešajai geležinkelių infrastruktūrai), visą kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėją, taip pat tai, kad (duomenys neskelbtini) turi teisę prieštarauti subrangovo, t. y. pareiškėjo, pasitelkimui, Komisija sprendė, kad sprendimams priimti kaip papildomas informacijos šaltinis (duomenys neskelbtini) teiktina Komisijos išvada, pagrįsta kompetentingų institucijų informacija apie pareiškėją, kurios pagrindu minėtas trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų priimti sprendimą dėl subrangovo, t. y. pareiškėjo, pasitelkimo. Grėsmes nacionaliniam saugumui vertinančios institucijos šiuo atveju informavo Komisiją, kad subrangovo, t. y. pareiškėjo, dalyvavimas Sutartyje būtų nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais.

15. Teismas akcentavo, kad Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra įtvirtintas Komisijos, kaip institucijos, vertinančios grėsmes nacionalinio saugumo interesams, išvadų, nuomonės, informacijos kitiems subjektams teikimo mechanizmas. Komisija 2024 m. vasario 15 d. posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. SD (LTG)-3082/2023 ir priėmė Sprendimą, kurio išrašą pateikė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui Raštu, kuriame teikė nuorodomis į konkrečius teisės aktus ir įrodymais pagrįstą informaciją, kad pareiškėjas turi interesų, keliančių grėsmę nacionalinio saugumo interesams, ir kad jo pasitelkimas Sutartyje, kuri neabejotinai yra reikšminga nacionaliniam saugumui, nes pareiškėjas atliktų darbus geležinkelių linijose, kurios pagal Įstatymo 4 priedo 1 punkto (d) papunktį laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra ir pagal Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 558 „Dėl Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ priskirtinos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, reikalingos sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti, būtų nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais. Teismas padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai priėmė Sprendimą pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir, teikdama Raštą (duomenys neskelbtini), nepažeidė Įstatymo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad Komisija ir Vyriausybė, nepriėmusios sprendimo dėl Sandorio (atitinkamai, ir dėl pareiškėjo) atitikties nacionalinio saugumo interesams, viršijo savo įgaliojimus bei Įstatyme nustatytą kompetenciją, buvo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas, išanalizavęs Sprendimo turinį, nustatė, kad Sprendimas paremtas institucijų, vertinančių grėsmes nacionaliniam saugumui, surinkta informacija ir duomenimis. Pažymėta, kad Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas kriterijus remiasi vertinamuoju požymiu. Nurodyti kiekvieną konkrečią grėsmę, kuri ateityje galėtų realizuotis, praktiškai būtų neįmanoma. Grėsmė nacionaliniam saugumui gali realizuotis įvairiausiais būdais, taip pat ir materialios išraiškos neturinčiomis veikomis. Šiuo atveju buvo įvertinti pareiškėjo akcininko ryšiai su nacionalinio saugumo neatitinkančiomis įmonėmis, kurios savo ruožtu turėjo ryšių su Baltarusijos subjektais (tarp jų – ir valstybės kontroliuojamais), o tai įvardijama kaip didelė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Panašaus pobūdžio administracinėse bylose nėra reikalaujama atsakovų būtinai nurodyti konkretaus ryšio stiprumą ir jo įtaką grėsmės lygiui, nėra taikoma skaitinės vertės (skaitinio ekvivalento) skalė ryšio stiprumui ar jo grėsmės lygiui įvardyti ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį, VSD yra vienas iš nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų. Pagal tuo pačiu įstatymu nustatytų Nacionalinio saugumo pagrindų (priedėlis) 20 skyrių, VSD yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga institucija, kurios paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. VSD pagal kompetenciją įvertino turimą informaciją apie pareiškėją ir apie grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius buvo pateikta ne nuomonė, o duomenys (faktai) ir jų vertinimas. Teismas, remdamasis tuo, konstatavo, jog Komisija teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, o Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

17. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad Sprendimu neteisėtai, nepagrįstai ir neproporcingai ribojamos pareiškėjo ir jo akcininko teisės. Teismas nurodė, kad Sprendime dėl pareiškėjo nesuformuluota privalomų elgesio taisyklių, pavedimų, rekomendacijų, todėl Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė (duomenys neskelbtini) sprendimas nepritarti jo, kaip subrangovo, pasitelkimui vykdomame projekte. Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui veikti Lietuvos Respublikoje, nedaro įtakos jo galimybėms dirbti su kitomis įmonėmis, todėl Sprendimas neapriboja pareiškėjo ir jo akcininko ūkinės veiklos galimybių.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimo teisiniai, faktiniai motyvai atitinka faktines aplinkybes ir esamą teisinį reglamentavimą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Komisijos pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

19. Teismas, atitinkamai, nenustatė pagrindo įpareigoti Komisiją pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog, po 2021 metų ir po 2022 metų (duomenys neskelbtini) reorganizacijos, (duomenys neskelbtini) ir akcininkas K. Ž. turėjo ryšių su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais subjektais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2522-575/2023 nurodė, jog „atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra pavadinimą ir akcininkų struktūrą pakeitusi bendrovė (duomenys neskelbtini), taip pat į Komisijos 2022 m. birželio 23 d. išvadoje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl (duomenys neskelbtini) turimų ryšių, neatitinkančių nacionalinio saugumo interesų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija Sprendimu bei Vyriausybė Nutarimu pagrįstai pripažino, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ketinami sudaryti Sandoriai neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų.“ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

20. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti VSD išviešinti VSD teismui pateiktą įslaptintą informaciją, nes, teismo vertinimu, sprendimui priimti ir išvadoms padaryti pakanka byloje esančių viešų (t. y. neįslaptintų) įrodymų.

21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

22. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo:

22.1. panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą;

22.2. priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

22.3. kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos teisės taikymo klausimo: ar nacionalinės teisės nuostatos (konkrečiai – Įstatymo 11 str. 2 d. 2 p. ir 12 str. 20 d.), pagal kurias riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams kelianti priežastis – investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis – laikoma nepašalinama, nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15, 16 straipsniuose numatytų laisvių (užsiimti laisvai pasirinkta veikla, užsiimti verslu) ir atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos bet koks šios chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės.

23. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:

23.1. pareiškėjas nekvestionuoja Įstatyme įtvirtintos Komisijos teisės teikti informaciją, nuomonę, rekomendacijas dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių. Pareiškėjas kvestionuoja tai, ar Komisija, pasiremdama šia teise, galėjo priimti sprendimą, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ir, atitinkamai, blokuoti Sandorio sudarymą, nesilaikydama procedūros, numatytos Įstatymo 10–13 straipsniuose;

23.2. teismas nevertino (1) koks yra santykis tarp Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytos teisės Komisijai teikti išvadas ir Įstatymo 10–13 straipsniuose numatytos investuotojo / sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros; (2) ar Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta teise teikti išvadas, turėjo teisę pripažinti, kad pareiškėjas neatitiko nacionalinio saugumo interesų, t. y. tokį sprendimą priimti už Vyriausybę, nesilaikant Įstatymo 10–13 straipsniuose nustatytų procedūrų; (3) koks yra santykis tarp Komisijos priimto Sprendimo ir Įstatymo 12 straipsnio 10 ir 17 dalių, pagal kurias yra imperatyviai įtvirtinta, kad, pradėjus patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, tačiau Vyriausybei ar Komisijai nepriėmus atitinkamo sprendimo, laikoma, jog pareiškėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus, o sandoris gali būti sudaromas ir vykdomas;

23.3. Komisija pripažino, kad Sprendimas yra imperatyvus administracinis aktas, kuriame nuspręsta, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl Sandoris negali būti sudaromas ir vykdomas. Teismas atmetė Komisijos vėlesnę poziciją, kad Sprendimas tėra „informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.“ Taigi, Sprendimas savo esme, turiniu, pasekmėmis yra analogiškas Įstatymo 10–13 straipsniuose nustatyta tvarka Vyriausybės priimamam sprendimui, kuriuo pripažįstama, jog investuotojas / sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;

23.4. Komisija, priimdama šį Sprendimą, pažeidė Įstatyme (jo 10–13 str.) nustatytą tvarką ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Kartu Komisija paneigė Vyriausybės kompetenciją priimti sprendimą Įstatymo 10–13 punktuose nustatyta tvarka. Šiame kontekste pažymėta, kad Vyriausybės veiksmas, kuriuo nepriimamas joks sprendimas, taip pat yra valios išraiška, sukelianti teisines pasekmes;

23.5. iš Susisiekimo ministerijos pateiktos pozicijos yra aišku, kad Komisija apskirtai neturėjo atlikti Sandorio ar pareiškėjo patikros pagal Įstatymo 10–13 straipsniuose nustatytą tvarką, nes, Susisiekimo ministerijos vertinimu, pareiškėjas nelaikytinas trečiuoju asmeniu, kaip tai suprantama pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį. Be to, Susiekimo ministerija nurodė, kad, vykdant Sandorį, pareiškėjui nebūtų buvusi suteikta teisė gauti prieigą ar kitaip susipažinti su (duomenys neskelbtini) saugumo planuose ar kituose (duomenys neskelbtini) vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis) kurios yra reikšmingos (duomenys neskelbtini) veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis;

23.6. teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, jog Sprendimas pažeidžia principą, kad įstatymai neturi grįžtamosios galios (teismas nevertino tos aplinkybės, jog pareiškėjo akcininko „ryšiai“ su Baltarusijos Respublikos įmone nustatyti tuo laikotarpiu, kai Lietuvos valstybė skatino tokius ryšius), taip pat teismas neišnagrinėjo daugumos kitų pareiškėjo argumentų (pvz., kad VSD teiginiai, jog (duomenys neskelbtini), vykdydama darbus (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu gaunamus ir disponuojamus duomenis, susijusius su ypatingos svarbos informacinės sistemomis, perdavė tretiesiems asmenims, yra klaidingi). Teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nes minėto teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime pateikti išaiškinimai buvo ištraukti iš konteksto, neatskleidžiant jų esmės (pareiškėjo nuomone, nepaisant Konstitucinio Teismo išaiškinimo, nėra aišku, ar visais atvejais Komisija privalo spręsti dėl investuotojo, kuris turi ar praeityje turėjo riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių, taikomų priemonių individualizavimo, kokiais kriterijais Komisija turėtų vadovautis, ar investuotojas, kuriam nėra taikomas priemonių individualizavimas, turi teisę skųsti Komisijos sprendimus);

23.7. teismas nepagrįstai pripažino, kad Sprendimas yra proporcingas, neribojantis žmogaus teisių. Teismo argumentai, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė ne Sprendimas, o (duomenys neskelbtini) sprendimas nepritarti pareiškėjo, kaip subrangovo, pasitelkimui vykdomame projekte, yra nepagrįsti ir neatitinka byloje esančių įrodymų. Dėl tariamos neatitikties nacionalinio saugumo interesams pareiškėjas iš esmės nebeturi teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, sudaryti sutartis su viešojo sektoriaus subjektais, net atlikti darbus viešojo sektoriaus projektuose kaip subrangovas. Pareiškėjo pajamų dalis iš viešojo sektoriaus subjektų sudaro 80 proc., todėl Sprendimas gali lemti pareiškėjo nemokumą, bankrotą. Sprendimas pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir jo akcininko – K. Ž. – teises, įskaitant teisę į ūkinės veiklos laisvę, laisvę užsiimti verslu ir kt.

Atsiliepimas

24. Atsakovas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas papildomai teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde daro esmines teisinio suvokimo ir Įstatymo taikymo klaidas, todėl jis neteisingai vertina Komisijos kompetenciją bei jos priimto Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėjas, Komisija Sprendime nekonstatavo, jog pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ir nepriėmė jokio sprendimo, kuriam iš tiesų būtų buvęs reikalingas Vyriausybės sprendimas. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktu, Sprendimas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), ir jame akcentuota minėtos bendrovės teisė prieštarauti subrangovo pasitelkimui, reikalauti pakeisti esamą subrangovą ir kt., bei pateikta informacija apie kitų kompetentingų institucijų pateiktą vertinimą, jog pareiškėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsakovas taip pat mano, jog pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir formalus, yra nepagrįsti, nes teismas išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Be to, atsakovas teigia, jog pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą yra nepagrįstas, nes ginčo santykiai nacionaliniuose teisės aktuose yra reglamentuojami pakankamai aiškiai, o, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalimi, kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga už savo nacionalinį saugumą. Atsakovas taip pat pakartoja, kad Sprendimu pareiškėjui nebuvo taikomi jokie apribojimai ir jis (Sprendimas) pas savaime nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, kaip teisingai konstatavo teismas skundžiamame sprendime.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

27. (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. (duomenys neskelbtini) papildomai nurodo, kad pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, yra atmestini. Teismas įvertino visus pareiškėjo argumentus, įskaitant argumentus dėl pareiškėjo akcininko, Sprendimo proporcingumo ir kt., ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o priešingi pareiškėjo argumentai tėra jo gynybinė pozicija. (duomenys neskelbtini) nuomone, neegzistuoja pagrindai kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nes kilęs ginčas yra susijęs su nacionalinio saugumo klausimais, kurie yra sureglamentuoti Lietuvos teisės aktais; be to, pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktų klausimų formuluotės rodo, jog pateikti klausimai susiję ne su Europos Sąjungos teisės normų aiškinimu, o su jų taikymu.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

29. VSD sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebuvo įvertinęs teismas, ir nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. VSD mano, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neįvertino visų pareiškėjo argumentų ir bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįsti, pavyzdžiui, nors pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad anksčiau buvo skatinamas bendradarbiavimas su Baltarusijos Respublika, tačiau net ir Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907, redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. gruodžio 22 d., kaip grėsmė nacionaliniam saugumui buvo įvardytas ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas, kuris apibūdinamas, be kita ko, kaip euroatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių ūkio subjektų, taip pat valstybių, kurios įeina į buvusios SSRS pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ir kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas, ūkio subjektų dalyvavimas siekiant dominuoti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose (14.8 p.), o apie Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos grėsmę nacionaliniam saugumui buvo ne kartą pasisakyta VSD ir AOTD viešai teikiamuose Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose dar iki Nacionalinio saugumo strategijos išdėstymo nauja redakcija. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai nenustatė proporcingumo principo ir ūkinės veiklos laisvės pažeidimo, taip pat yra nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesų svarbą ir viršenybę. VSD tvirtina, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nes nacionalinis saugumas patenka į valstybių narių kompetenciją (Europos Sąjungos sutarties 4 str. 2 d.), o iš pareiškėjo suformuluotų klausimų matyti, jog šie klausimai susiję ne su Europos Sąjungos teisės normų aiškinimu, o su jų taikymu, be to, dėl pareiškėjo nurodytų teisės normų jau pasisakė Konstitucinis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime.

Atsiliepimas

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

31. K. Ž. teigia, jog jis visiškai palaiko pareiškėjo reikalavimus apeliaciniame skunde. K. Ž. iš esmės pakartoja savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, be kita ko, jog Komisija neįvertino jo ryšių su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiomis įmonėmis, kurios savo ruožtu turėjo ryšių su Baltarusijos subjektais, ir tvirtina, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo jo argumentų. K. Ž. taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad Sprendimas neriboja trečiųjų asmenų teisių, ir teigia, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent Sprendimas (tai pagrįsta apeliaciniame skunde). Ta aplinkybė, kad konkrečiai dėl K. Ž. nėra priimtas joks formalus teisės aktas dėl jo neatitikties nacionalinio saugumo interesams, lemia K. Ž. teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Sprendimas neproporcingai riboja esmines K. Ž. teises, įskaitant teisę į ūkinės veiklos laisvę ir kt.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. Ž. 2024 m. rugpjūčio 13 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais jis atsakė į Komisijos atsiliepimą į apeliacinį skundą. K. Ž. teigia, kad iš esmės pagrindinė ir vienintelė priežastis, dėl kurios Komisija neigiamai vertina pareiškėją, jo akcininką ir susijusias įmones, yra 2021 metų sausio mėnesio įvykis, kuris šioje byloje yra interpretuojamas klaidingai: ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) darbuotojas perdavė (duomenys neskelbtini) duomenis, susijusius su ypatingos svarbos informacinėmis sistemomis (tai nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-5823-631/2022). VSD atstovas teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. eI2-5823-631/2022 negalėjo patvirtinti, jog VSD turi kitos informacijos, įrodančios, kad informaciją perdavė (duomenys neskelbtini) darbuotojas, išskyrus (duomenys neskelbtini) darbuotojo susirašinėjimą su institutu (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tikrindamas minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, 2023 m. kovo 8 d. nutartyje tik pacitavo VSD rašte nurodytus teiginius, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas pateikė informaciją institutui (duomenys neskelbtini), bet nepaneigė 2022 m. gruodžio 22 d. teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, jog informaciją institutui (duomenys neskelbtini) iš tiesų perdavė (duomenys neskelbtini) darbuotojas, ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas, savo procesiniuose dokumentuose remdamasis tik minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytais teiginiai, klaidina teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2024 m. vasario 15 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Atsakant į pareiškėjo teiginius dėl tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumų akcentuotina, jog ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės ir argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, ir jį panaikinti (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011, 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3233-575/2020).

37. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime neapsiribojo vien tik teisės aktų išvardijimu ar faktinių aplinkybių aprašymu, o pateikė savo paties atliktą nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė į kiekvieną pareiškėjo argumentą, savaime nėra pagrindas išvadai, kad tikrinamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės išdėsto savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvais argumentus, visų pirma, dėl Komisijai suteiktos kompetencijos ribų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Komisija Sprendime pripažino, jog pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tačiau ji neįvykdė Įstatymo 10–13 punktuose nurodytos procedūros, pagal kurią Komisija turi pateikti Vyriausybei išvadą, kad investuotojas ar sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ir būtent Vyriausybė turi priimti sprendimą, patvirtinantį, kad investuotojas ar sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų (Įstatymo 12 str. 10 ir 17 d.), ir tokiu būdu pažeidė tiek Įstatymo reikalavimus, tiek jai suteiktos kompetencijos ribas.

40. Šiuo aspektu primintina, kad Komisija ginčijamame Sprendime pateikė Išvadą, kurioje (duomenys neskelbtini) nurodė „įvertinti Komisijos pateiktą informaciją dėl subrangovo (duomenys neskelbtini) ryšių su Baltarusijos subjektais (tarp jų ir valstybės kontroliuojamais) ir pagal šią informaciją taikyti Rangos sutarties sąlygų nuostatas, nustatančias teisę (duomenys neskelbtini) prieštarauti naujo subrangovo pasitelkimui, jeigu nustatoma, jog subrangovo dalyvavimas vykdant sutartį nėra suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais (pvz., su Įstatymo reikalavimais).“ Ši Išvada buvo pateikta vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktu, pagal kurį Komisija suinteresuotų subjektų prašymu ar savo iniciatyva teikia informaciją, nuomonę, išvadas, rekomendacijas, taip pat įpareigojimus investuotojui, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, sandorio šaliai ar trečiajam asmeniui dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių, susijusių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga.

41. Teisėjų kolegija nustatė, kad, kaip teisingai pabrėžia atsakovas, Komisija Sprendime nekonstatavo, jog pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Komisija ginčijamame Sprendime priėjo prie išvados, kad, remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija apie subrangovą (pareiškėją), jis per jį valdančius asmenis yra susijęs su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiomis įmonėmis, t. y. (duomenys neskelbtini) (Sprendime pateikto Komisijos posėdžio sprendimo išrašo 13 p.); subrangovo (pareiškėjo) pasitelkimas nebūtų suderinamas su Įstatymo reikalavimais, nes šis subrangovas per savo vienintelį akcininką turi ryšių su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis bendrovėmis, be to, pasitelkiant subrangovą (pareiškėją), jam būtų suteikta galimybė dalyvauti nacionaliniam saugumui reikšmingame sandoryje ir taip jis įgytų galimybę atlikti veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti saugiems įrenginiams ir turtui (t. y. viešajai geležinkelių infrastruktūrai), nes subrangovas atliktų darbus geležinkelių linijose, kurios pagal Įstatymo 4 priedo 1 punkto d dalį laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra ir pagal Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 558 „Dėl Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ priskirtinos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, reikalingos sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti (Sprendime pateikto Komisijos posėdžio sprendimo išrašo 16 p.). Komisija, įvertinusi šias aplinkybes, taip pat tai, kad subrangovo pasitelkimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Sutarties sąlygų nuostatomis, savo iniciatyva (duomenys neskelbtini) pateikė Išvadą.

42. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Komisijos kompetencijos ir pasirinktos procedūros, nurodė, kad Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra įtvirtintas Komisijos, kaip institucijos, vertinančios grėsmes nacionalinio saugumo interesams, išvadų, nuomonės, informacijos kitiems subjektams teikimo mechanizmas; Komisija pagrįstai priėmė Sprendimą pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir, teikdama Išvadą trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), nepažeidė Įstatymo nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad pareiškėjo pozicija dėl Įstatymo 10–13 straipsniuose įtvirtintų procedūrų taikymo nagrinėjamu atveju yra grindžiama deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir subjektyvia pareiškėjo nuomone, šios pirmosios instancijos teismo išvados pripažintinos pagrįstomis.

43. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo teiginius, jog, atsižvelgiant į Susisiekimo ministerijos pateiktą vertinimą, jog pareiškėjas nelaikytinas trečiuoju asmeniu, kaip tai suprantama pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, pareiškėjas / sandoris apskritai neturėjo būti vertinami dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Kaip minėta, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktu, Komisija turi kompetenciją teikti informaciją, nuomonę, išvadas, rekomendacijas, taip pat įpareigojimus investuotojui, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, sandorio šaliai ar trečiajam asmeniui dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių, susijusių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga. Be to, kaip matyti iš Įstatymo nuostatų (įskaitant 19 str. 2 d. ir pareiškėjo akcentuojamo 13 str.), vertinimas gali būti atliekamas ne tik dėl trečiojo asmens, bet ir dėl sandorio šalies, taip pat dėl paties sandorio. Šiuo atveju Sprendimas, kuriame yra nurodyta įvertinti pateiktą informaciją ir pagal ją priimti sprendimą, yra skirtas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei – (duomenys neskelbtini) – ir yra susijęs su Sutartimi, kurios objektas – valstybinės reikšmės magistralinė geležinkelių linija Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda („Draugystė“) (t. y. geležinkelio linija, priskirta prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto), ir kuriai vykdyti Rangovas siekia pasitelkti pareiškėją, kaip subrangovą, sudarydamas Sandorį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jo tikslą – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas, sprendžia, kad Komisija, pateikdama Sprendimą (Išvadą), neperžengė jai suteiktos kompetencijos ribų.

44. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) (iki 2022 m. spalio mėn. – (duomenys neskelbtini)): 100 proc. abiejų bendrovių akcijų valdo K. Ž. (2012–2022 m. K. Ž. valdė 50 proc. tuometinės (duomenys neskelbtini) akcijų); abiejų bendrovių valdybos narių pareigas eina K. Ž., D. B. ir A. Ž.; abi bendrovės yra registruotos tuo pačiu adresu ir užsiima panašia veikla. Taigi, šiuo atveju nekyla abejonių dėl Sprendime padarytos išvados, jog pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) yra susijusios per juos valdančius asmenis.

46. Išvada yra grindžiama iš esmės tuo, kad pareiškėjas yra susijęs su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančia įmone (duomenys neskelbtini), nes, remiantis kompetentingų institucijų (VSD ir AOTD) pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) palaikė ryšius ir bendradarbiavimą su Baltarusijos įmonėmis, t. y. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra nustatyta ankstesniuose Komisijos ir Vyriausybės sprendimuose, kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teismine tvarka: Komisijos 2022 m. birželio 23 d. išvada (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1379-822/2023), Komisijos 2023 m. kovo 16 d. išvada ir Vyriausybės 2023 m. balandžio 5 d. nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2522-575/2023). Ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) neatitinka nacionalinio saugumo interesų, buvo konstatuota ir anksčiau (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3611-756/2021). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Komisijos ir Vyriausybės priimtų sprendimų dėl (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, palieka nenagrinėtais pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens K. Ž. argumentus, kuriais jie siekia paneigti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Papildomai pastebėtina, jog pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens K. Ž. išdėstyti argumentai šiuo aspektu (pvz., dėl (duomenys neskelbtini) schemos) iš esmės atkartoja minėtose administracinėse bylose pateiktus (duomenys neskelbtini) argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti ir atmesti.

47. Akcentuotina, kad Komisija Sprendime, priimtame 2024 m. vasario 15 d., įvertino tai, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo įkurtas 2023 m. rugpjūčio mėn., t. y. praėjus 4 mėnesiams po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Komisijos vertinimu, tai yra trumpas laiko tarpas, įvertinus (duomenys neskelbtini) ryšių pobūdį ir vykdytą bendradarbiavimą su Baltarusijos subjektais. Be to, abi įmones sieja tas pats registracijos adresas, panaši veiklos specializacija. Komisija, atsižvelgdama į tai, nurodė, kad vien tik naujo juridinio asmens įsteigimas nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant dėl ryšių nutraukimo. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su tokiu Komisijos vertinimu, juolab kad pareiškėjas iš esmės nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų, paneigiančių ryšius tarp jo ir (duomenys neskelbtini).

48. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Komisija turėjo atskirai atlikti ir pareiškėjo akcininko K. Ž. vertinimą. Kaip minėta, Išvada (duomenys neskelbtini) buvo pateikta dėl to, kad, Komisijos vertinimu, pareiškėjas yra susijęs su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiomis įmonėmis, t. y. (duomenys neskelbtini). Nors ryšys tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas per juos valdančius asmenis (pirmiausiai – per vienintelį akcininką K. Ž.), nėra konstatuota, jog būtent minėtų asmenų ryšiai yra nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais (išskyrus tiek, kiek šie asmenys yra susiję su pačia (duomenys neskelbtini)).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo Konstitucinio Teismo praktikos (konkrečiai, 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime pateiktų išaiškinimų dėl Įstatymo 12 str. aiškinimo ir taikymo, įskaitant konkrečiu atveju taikomų atitinkamų ribojančių priemonių individualizavimą) aiškinimo ir taikymo tikrinamame teismo sprendime bei keliami klausimai dėl investuotojui taikomų priemonių individualizavimo nėra susiję su nagrinėjamos administracinės bylos esme, yra subjektyvūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Kaip konstatuota anksčiau, šiuo atveju Komisija pagrįstai vadovavosi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 dalimi ir, priimant Sprendimą neįvykdydama Įstatymo 10–13 straipsniuose numatytų procedūrų, nepažeidė Įstatymo reikalavimų. Pati Komisija nepritaikė pareiškėjui jokių ribojančių teisinių priemonių, ji Išvadoje tik nurodė (duomenys neskelbtini) įvertinti pateiktą informaciją ir pagal šią informaciją taikyti Sutarties nuostatas, nustatančias (duomenys neskelbtini) teisę prieštarauti naujo subrangovo pasitelkimui. Be to, šioje byloje nėra sprendžiami klausimai dėl investuotojui taikomų priemonių, nes pareiškėjas susiklosčiusioje situacijoje nėra laikomas investuotoju, kaip jis apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Konstitucinio Teismo praktiką, yra atmestini.

50. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo teiginius, jog Sprendimu yra neteisėtai, nepagrįstai ir neproporcingai ribojamos pareiškėjo ir jo akcininko teisės, nurodė, kad Sprendime pareiškėjui nėra suformuluota privalomų elgesio taisyklių, pavedimų, rekomendacijų, todėl Sprendimas nesukelia jam teisinių pasekmių; pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) sprendimas nepritarti pareiškėjo, kaip subrangovo, pasitelkimui vykdant projektą; Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui veikti Lietuvos Respublikoje, nedaro įtakos jo galimybėms dirbti su kitomis įmonėmis, todėl Sprendimas neriboja pareiškėjo ir jo akcininko ūkinės veiklos galimybių.

51. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui šiuo atveju sukelia (duomenys neskelbtini) sprendimas, priimtas vadovaujantis Sutarties 4.4 punktu („<...> Užsakovas turi visais atvejais teisę prieštarauti atitinkamo Subrangovo pakeitimui ar naujo pasitelkimui, jeigu nustato, jog atitinkamo subjekto pasitelkimas yra draudžiamas arba nėra suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais (pvz., su Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo reikalavimais, kt.).“) ir Sprendime pateikta informacija. Sprendime pateikta Išvada buvo priimta laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis kompetentingų valstybės institucijų (VSD ir AOTD) pateikta informacija bei vadovaujantis Įstatymu, kurio tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas (Įstatymo 1 str. 1 d.). Ta aplinkybė, kad dėl Sprendime pateiktos informacijos pareiškėjui gali kilti tam tikros neigiamos pasekmės (šiuo atveju – Sandorio nutraukimas), savaime nėra pagrindas Sprendimą pripažinti neproporcingu ir / ar ribojančiu pareiškėjo (jo akcininko) ūkinės veiklos laisvę.

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos teisės taikymo klausimo: ar nacionalinės teisės nuostatos (konkrečiai – Įstatymo 11 str. 2 d. 2 p. ir 12 str. 20 d.), pagal kurias riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams kelianti priežastis – investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis – laikoma nepašalinama, nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15, 16 straipsniuose numatytų laisvių (užsiimti laisvai pasirinkta veikla, užsiimti verslu) ir atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos bet koks šios chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės.

53. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

54. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera byloje C-466/04 47 p.). Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje.

55. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą. Ji gerbia esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimą. Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą.

56. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla. Pagal šios chartijos 16 straipsnį, laisvė užsiimti verslu pripažįstama pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisės aktus bei praktiką. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

57. Nagrinėjamoje byloje buvo taikomos ne Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, o nacionalinės teisės normos, susijusios su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad aptariamu atveju turėjo būti taikomos Įstatymo 10–3 straipsnių nuostatos, nepasitvirtino. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą iš esmės nėra susijęs su Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Pareiškėjas aiškiai neįvardija nacionalinės ar Europos Sąjungos teisės normos, pagal kurią, jo teigimu, riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams kelianti priežastis – investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis – laikoma nepašalinama. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo suformuluotas klausimas neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių: kaip minėta, pareiškėjas (taip pat jo akcininkas) aptariamu atveju nėra laikytinas investuotoju, kaip jis apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (šiuo atveju pareiškėjas yra laikytinas Sandorio šalimi). Taip pat primintina, kad atsakovas Sprendimu nepritaikė pareiškėjui jokios jo ūkinę veiklą ribojančios priemonės, bet tik pateikė (duomenys neskelbtini) informaciją ir nurodymą įvertinti šią informaciją bei priimti pagal ją sprendimą.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo parinktos priemonės taikymą (t. y. išvados, kurioje nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei nurodoma įvertinti išdėstytą informaciją ir priimti pagal ją sprendimą, vadovaujantis rangos sutarties nuostatomis, pateikimą) tokiomis, kaip nagrinėjamoje byloje, aplinkybėmis aiškiai pagrindžia teisėtas tikslas, o ūkio subjektui taikomos priemonės proporcingumo klausimas kiekvienu atveju įvertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečiai situacijai reikšmingas nustatytas faktines ir teisines aplinkybes. Pabrėžtina ir tai, kad administraciniams teismams suteikta kompetencija atlikti taip pat ir nustatytos ūkinę veiklą ribojančios priemonės taikymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą. Dėl šio aspekto atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, vienbalsiai atmesdamas bendrovių (nagrinėtoje byloje – pareiškėjų) skundą dėl teisę į teisingą teismą įtvirtinančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, konstatavo, kad kompetentingos institucijos atliktos bendrovių patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams rezultatus įforminančių protokolinių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą patvirtinančiuose administracinių teismų sprendimuose nebuvo jokių įtikinamų elementų, leidžiančių daryti išvadą dėl tokių sprendimų šališkumo ar akivaizdaus nepagrįstumo, todėl bendrovės, kurioms viso proceso metu atstovavo advokatai, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad joms bus leista sėkmingai plėtoti ir baigti duomenų centrą. Europos Žmogaus Teisių Teismas toje byloje reziumavo, kad teisėti lūkesčiai neatsiranda, kai kilus ginčui dėl teisingo nacionalinės teisės aiškinimo ir taikymo vėliau nacionaliniai teismai atmeta pareiškėjo argumentus (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo UAB AmberCore DC ir UAB Arcus Novus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 56774/18) 130 p.).

59. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai tinkamas Europos Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (vadinamasis acte clair atvejis), galutinės instancijos teismas neturi pareigos kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teigimu, tik nacionaliniai teismai, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau skundžiami teismine tvarka, gali prisiimdami atsakomybę patys įvertinti, ar nagrinėjamas atvejis yra acte clair (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo byloje X prieš Inspecteur van Rijksbelastingdienst ir T.A. van Dijk prieš Staatssecretaris van Financi?n, sujungtose bylose C-72/14 ir C-197/14, EU:C:2015:564, 59–63 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1424-822/2020, 2022 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2775-492/2022). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, anot Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį nustatyta sistema nėra šalių teisinės gynybos priemonė nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje. Tad vien to, kad bylos šalis teigia, jog byloje kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimas, nepakanka, kad atitinkamas teismas privalėtų manyti, kad toks klausimas kilo, kaip tai suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį. Be kita ko, vien to, kad Europos Sąjungos teisės nuostatą galima aiškinti kaip nors kitaip (ir ne vienu būdu), nepakanka manyti, kad yra pagrįstų abejonių dėl teisingo šios nuostatos aiškinimo, jeigu nė vienas iš šių aiškinimo būdų, atsižvelgiant visų pirma į tos nuostatos kontekstą, tikslą ir norminę sistemą, kurioje ji įtvirtinta, neatrodo pakankamai įtikinamas atitinkamam nacionaliniam teismui (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo Consorzio Italian Management ir Catania Multiservizi, C?561/19, EU:C:2021:799, 48, 54 p.).

60. Įvertinus šioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, ginčą reglamentuojančias ir taikytinas nacionalinės teisės normas, nagrinėjamoje byloje nekyla pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų (įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15, 16 str. ir 52 str. 1 d.) aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.

61. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

62. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRičardas PiličiauskasDalia Višinskienė