Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-3611-756/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-22
Bylos Nr.: eA-3611-756/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02138-2019-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, „Belam LT“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos

Administracinė byla Nr. eA-3611-756/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02138-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 4-304 „Dėl juridinio asmens neįrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad analogišką pareiškėjo skundą jau buvo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3278-821/2018, kurioje buvo panaikintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 4-256 „Dėl juridinio asmens neįrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 2 d. Įsakymas) ir įpareigojo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją pareiškėjo prašymą dėl įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą svarstyti iš naujo.

3. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjas atsakovui pateikė naują prašymą dėl įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą. Todėl 2019 m. gegužės 2 d. įvyko Juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo įvertinimo ir patikimumo deklaracijos išdavimo klausimams spręsti komisijos (toliau – ir Komisija) posėdis. Komisijai susipažinus su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 19-398S (slaptumo žyma ,,SLAPTAI“) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-010-386 (slaptumo žyma ,,SLAPTAI“), buvo nutarta nepritarti pareiškėjo įrašymui į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

4. Iš Komisijos 2019 m. gegužės 2 d. protokolo Nr. (26.20-61)-252-54 (toliau – ir 2019 m. gegužės 2 d. protokolas, Protokolas) matyti, kad pareiškėjo įrašymui į NATO konkursų dalyvių sąrašą nebuvo pritarta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1294 patvirtintų Juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo įvertinimo ir patikimumo deklaracijų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 punkto ir 38.4.3 papunkčio nuostatomis. Todėl atsakovas Įsakymu neįrašė pareiškėjo į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis įslaptinta medžiaga ir tik dalis prielaidomis grįstos medžiagos, kurios pagrindu atsisakyta pareiškėją įrašyti į NATO konkursų dalyvių sąrašą, buvo atskleista pareiškėjui. Atskleistas ribotas kiekis medžiagos nesudaro pagrindo atsisakyti pareiškėją įrašyti į minėtą sąrašą.

6. Pareiškėjas nesutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla, nes ginčijamas sprendimas yra grįstas prielaidomis, spėlionėmis ir hipotezėmis, nėra susijęs su pareiškėjo padėtimi. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2012 m. balandžio 16 d. įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininkų pasikeitimas. Iki nurodytos datos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tris akcininkus: Latvijos Respublikos pilietį M. K., Latvijos Respublikos pilietį I. T. ir Lietuvos Respublikos pilietį K. Ž. Akcininkui I. T. perleidus 900 vnt. akcijų K. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi du akcininkus, turinčius po 50 proc. bendrovės akcijų, t. y. Latvijos Respublikos pilietį M. K. ir Lietuvos Respublikos pilietį K. Ž.

7. Protokole minimas pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ neatskleidžia, apie kurią konkrečiai įmonę rašoma. Pareiškėjas jau ilgą laiką neturi jokios sąsajos nei su Protokole galbūt minima (duomenys neskelbtini), nei su D. K. Pastarasis nėra nei pareiškėjo akcininkas, nei valdymo organų narys, nei pareiškėjo darbuotojas. (Duomenys neskelbtini) 1995 metais buvo vienas iš pareiškėjo steigėjų, tačiau dar 2001 metais turimas akcijas perleido kitiems asmenims.

8. Protokole nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“ daugiau kaip du dešimtmečius vykdo veiklą Rusijos Federacijoje, dalyvauja nacionaliniam saugumui svarbiuose projektuose, o „(duomenys neskelbtini)“ atstovai turi nuolatinių kontaktų su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnyba bei Baltarusijos KGB. Pareiškėjas ir jos akcininkai neturi Protokole nurodomų sąsajų su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnyba, Baltarusijos KGB, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Protokole nurodytas sąsajas (tokių sąsajų paprasčiausiai nėra).

9. Protokole klaidingai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Buvo registruota Rusijos Federacinės atstovybės Niujorke adresu, nes (duomenys neskelbtini) Buvo registruota Naujajame Džersyje. Tai rodo, kad VSD ir AOTD išvados suformuotos neįsigilinus į faktinius duomenis.

10. Skundžiamas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, kadangi viešojo administravimo subjekto sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Protokole dėstomi teiginiai, faktai nesusiję su pareiškėju, dalis teiginių laikytini hipotetiniais.

Šalies argumentai

11. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis slapta medžiaga, o tai nesuderinama su lygybės ir rungimosi principo laikymusi. Pareiškėjas negalėdamas susipažinti su VSD ir AOTD raštais (slaptumo žyma ,,SLAPTAI“), negali apsiginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių tai, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla, nes neišslaptinti duomenys nenaudotini kaip įrodymai. Ir atsakovas, ir AOTD dėl pareiškėjo anksčiau yra pateikę visiškai priešingą išvadą, t. y. išdavę patikimumo deklaraciją ir įrašę į potencialių NATO konkursų dalyvių sąrašą.

Atsiliepimas

12. Atsakovas Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

13. Atsakovas paaiškino, kad priimant ginčijamą Įsakymą buvo visapusiškai ir objektyviai vertinami turimi duomenys, analizuojamos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant pareiškėjo įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą, nes 2019 m. balandžio 26 d. įvyko Komisijos posėdis, kurio metu buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas. Komisijos nariai susipažino su VSD ir AOTD pateikta neviešo pobūdžio informacija apie pareiškėją (VSD 2019 m. kovo 22 d. raštas Nr. 18-23, AOTD 2019 m. vasario 13 d. raštas Nr. S-010-386S), kuri neabejotinai aktuali ir reikšminga, vertinant juridinio asmens patikimumą dalyvauti su valstybės saugumu ir gynyba susijusiuose santykiuose. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad dalis VSD pateiktos informacijos buvo išslaptinta – ši informacija pateikiama protokole. Ministerija (Komisija) nėra įgaliota vertinti VSD ir AOTD pateiktos informacijos pagrįstumo ar kitaip kvestionuoti specialiųjų tarnybų išvadas. Sprendimas dėl Pareiškėjo neįrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą priimtas atsižvelgus į VSD ir AOTD pateiktą informaciją Taisyklių nustatyta tvarka.

14. Pagal Taisyklių 38, 38.4, 38.4.3 punktų nuostatas juridinis asmuo į NATO konkursų dalyvių sąrašą neįrašomas arba jo įrašymas nepratęsiamas, jeigu Ministerija gauna raštišką kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų informaciją, kad juridinis asmuo, juridinio asmens, turinčio ne mažiau nei 1/3 balsų dalyvių susirinkime, dalyvis, juridinio asmens vadovas, juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris arba apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovas ar apskaitą tvarkantis kitas juridinis asmuo yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, ginčijamame Įsakyme nėra nurodytų, su juo nesusijusių aplinkybių. Sprendimas neįrašyti pareiškėjo į NATO konkursų dalyvių sąrašą priimtas įvertinus nepalankias išvadas. Ginčijamas Įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Taisyklių 35 punktu ir 38.4.3 papunkčiu, bei atsižvelgiant į Komisijos protokolą.

15. Prašomas panaikinti Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui nustatytus reikalavimus. Įsakymo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai nurodyti Įsakymo preambulėje. Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas yra Taisyklių 35 punktas ir 38.4.3 papunktis, tuo tarpu Įsakymo priėmimo faktinis pagrindas yra Protokole užfiksuota iš VSD ir AOTD gauta informacija apie tai, kad pareiškėjas negali būti įrašytas į sąrašą Taisyklių 38.4.3 papunktyje nurodytu pagrindu. Pareiškėjo teisė žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas Įsakymas, nebuvo pažeista bei nebuvo suvaržyta jo teisė į gynybą, kadangi VSD pateikė dalį neįslaptintos informacijos, kuri nurodyta Protokole.

Atsiliepimas

16. Atsakovo teigimu, skunde nepateikta argumentų, faktų ar įrodymų, kad Įsakyme ir Komisijos protokole nurodyti faktai ar aplinkybės neatitinka tikrovės. Taip pat pareiškėjas nepaneigė savo galimų sąsajų su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas negali būti įrašytas į sąrašą pagal Taisyklių 38.4.3 papunkčio nuostatas. Todėl tiek Komisija, tiek Ministerija užtikrino, kad jų pakartotiniai sprendimai atitiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo reikalavimus susieti materialinės teisės normas su objektyviais duomenimis ir faktais, turinčiais įtakos konkretaus sprendimo priėmimui.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

18. VSD paaiškino, kad nors pareiškėjas teigia, jog jis nebuvo įrašytas į sąrašą, vadovaujantis būtent VSD pateikta įslaptinta informacija, negalinčia būti įrodymu nagrinėjamoje byloje, visgi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalis numato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog ši nuostata neįtvirtina absoliutaus draudimo valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją naudoti kaip įrodymus administracinėje byloje. Ar konkrečioje nagrinėjamoje byloje įslaptinti faktiniai duomenys bus pripažinti įrodymais, sprendžia teismas įvertindamas visus pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

19. Šioje byloje nebuvo sudaryta prielaidų šalių lygybės principo pažeidimui. VSD teikta įslaptinta informacija nebuvo vienintelis ginčijamo įsakymo priėmimo faktinis pagrindas, o papildomai patvirtino kilusias abejones dėl pareiškėjo sąsajų su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla, kas Taisyklių 38.3.3 punkte nustatyta kaip pagrindas neįrašyti juridinio asmens į sąrašą. Priimant ginčijamą Įsakymą buvo nagrinėta ir VSD teikta neįslaptinta informacija, parengta pagal viešuose šaltiniuose esančius duomenis. Taigi, VSD parengta įslaptinta informacija vertintina duomenų visumoje.

20. VSD teigė, kad pareiškėjo dėstomi atskiri teiginiai, jog jis neturi sąsajų su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“, kad D. K. nebėra juridinio asmens akcininkas, kad pareiškėjas anksčiau buvo įrašytas į sąrašą, objektyviai nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių ir atsakovui teiktos išvados pagrįstumo, atitinkamai ir Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsiliepimas

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

22. AOTD paaiškino, kad vadovaudamasis Taisyklių 30 punktu, atsakovo prašymu AOTD 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-010-386S pateikė informaciją, galinčią turėti įtakos dėl juridinio asmens įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą, kuri kartu su VSD pateikta informacija buvo svarstyta 2019 m. balandžio 26 d. vykusiame Komisijos posėdyje. Tai patvirtina, kad Komisijai pateikta informacija buvo vertinta ir jos pagrindu buvo priimtas atitinkamas sprendimas.

23. Faktas, jog pareiškėjas anksčiau buvo įtrauktas į NATO konkursų dalyvių sąrašą ir AOTD buvo išdavęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės patikimumą patvirtinančius pažymėjimus, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas Įsakymas yra nepagrįstas. NATO konkursai, atsižvelgiant į juos reglamentuojančius teisės aktus, yra specifiniai. Šiuose konkursuose sudaromi su NATO valstybių saugumu ir gynyba susiję sandoriai, todėl siekiantys juose dalyvauti juridiniai asmenys yra kruopščiai tikrinami finansinio, techninio ir saugumo patikimumo aspektais. Juridinių asmenų atitikimas nustatytiems reikalavimams peržiūrimas kas 3 metus, tai rodo, kad į šiuos kriterijus kreipiamas ypatingai didelis dėmesys.

24. Žvalgybos institucijų (VSD ir AOTD) veiklos tikslas, paskirtis ir uždaviniai siejami su rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, galinčių turėti įtakos valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, nustatymu. Įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, žvalgybos institucijos pateikia žvalgybos informaciją kitoms Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms sprendimams priimti. Nagrinėjamu atveju, AOTD pateikė atsakovui apie pareiškėją visą turimą informaciją, kuri neabejotinai aktuali ir reikšminga vertinant juridinio asmens patikimumą dalyvauti su valstybės saugumu ir gynyba susijusiuose sandoriuose.

Žemesnės instancijos teismas

25. Nors, pareiškėjo teigimu, įslaptinti duomenys nenaudotini kaip įrodymai, tačiau labai svarbu yra tai, kad ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis numato, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymais administracinėje byloje iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teisės normoje vartojama sąvoką ,,paprastai“ reiškia, kad tam tikrais atvejais tokie duomenys (įslaptinta informacija) gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti vertinami pagal įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje.

II.

26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 vasario 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės jokio savarankiško byloje pateiktų įrodymų vertinimo neatliko, o skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik perrašė Komisijos 2019 m. gegužės 2 d. protokole, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, nurodytas faktines aplinkybes, nors VSD pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kuriais remiantis buvo parengta Komisijai pateikta išvada dėl pareiškėjo galimybės dalyvauti NATO skelbiamuose konkursuose. Pirmosios instancijos teismas privalėjo šiuos trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktus įrodymus detaliai įvertinti ir spręsti, ar jie patvirtina faktus, kuriais grindžiamas ginčijamas atsakovo Įsakymas, atsakyti į esminius pareiškėjo skunde nurodytus motyvus dėl minėtų faktinių duomenų vertinimo.

III.

29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė.

30. Teismas nustatė, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje yra informacija apie įmonių susiejimą, t. y. skelbiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso (duomenys neskelbtini) įmonių grupei, kurios bendrovės išsibarsčiusios po visą pasaulį – JAV, Latviją ir Lietuvą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 1995 m. gruodžio 12 d. su pagrindiniu biuru (duomenys neskelbtini). Taip pat, apie įmonių grupės (duomenys neskelbtini) kontaktus, t. y. jų susiejimą, esančius Latvijoje, Lietuvoje, Uzbekistane, Baltarusijoje, Danijoje bei JAV, tvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Teismas pažymėjo, kad pati įmonių grupė (duomenys neskelbtini) buvo nurodžiusi savo kontaktus, esančius JAV ((duomenys neskelbtini)), Latvijoje („(duomenys neskelbtini)“), Lietuvoje („(duomenys neskelbtini)“, t. y. ankstesnis buvęs pareiškėjo pavadinimas), Baltarusijos Respublikoje („(duomenys neskelbtini)“), Rusijoje ((duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“; ir „(duomenys neskelbtini)“).

31. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad 2019 m. vasario 21 d. pačios (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje pateikti duomenys apie įmonę, t. y., be kita ko, nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) – didžiausia koncerno (duomenys neskelbtini) atstovė Rusijoje ir unikali įmonė Baltijos šalyse; įmonės būstinė yra JAV, padaliniai Europoje – Maskvoje, Sankt Peterburge, Kijeve, Petrozavodske, Rygoje ((duomenys neskelbtini)), Kaune, Daugpilyje. Apie įmonių grupės (duomenys neskelbtini) ryšius iš esmės tvirtina ir spaudos ištraukos, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), kuri atstovauja (duomenys neskelbtini), veikia Rusijoje ir Baltijos šalių teritorijoje. Kolegija nustatė, jog 2010 m. balandžio 23 d. informacijoje apie statybų apžvalgą ((duomenys neskelbtini)), be kita ko, buvo teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Rusijos kontroliuojančioji bendrovė, glaudžiai bendradarbiaujanti su tarptautine „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupe („(duomenys neskelbtini)“ (Naujasis Džersis, JAV), „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“). Taip pat, (duomenys neskelbtini)“ įmonių grupė buvo įkurta 1992 m. kaip mokslinių ir techninių darbų bendrovė, kurianti projektus Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos geležinkeliams.

32. Teismas įvertino, jog byloje esantys neįslaptinti duomenys patvirtino, kad su pareiškėju susijusios minėtos įmonių grupės (duomenys neskelbtini) įmonės daugiau kaip du dešimtmečius vykdo veiklą Rusijos Federacijoje, dalyvauja nacionaliniam saugumui svarbiuose projektuose, pvz., ginkluotųjų pajėgų struktūrų projektuose, atlieka darbus Rusijos vidaus reikalų ministerijai, federalinio saugumo tarnybai ir kt. Byloje yra Rusijos FSB (federalinės saugumo tarnybos) 2012 m. vasario 22 d. išduota licencija UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“), kurioje nurodyta kad, siekiant apsaugoti valstybinę paslaptį sudarančius duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidžiama vykdyti darbus, susijusius su valstybinę paslaptį sudarančių duomenų naudojimu.

33. Teismas pažymėjo, kad AOTD 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. IS-522 pateikė dalį išslaptintos medžiagos, kuri anksčiau buvo nurodyta 2019 m. vasario 13 d. rašte Nr. S-010-386S ir buvo įslaptinta. Taigi, teismo vertinimu, minėti išslaptinti duomenys taip pat tvirtina, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo visų Rusijos Federacijos būtinų licencijų paketą, kuris leido įmonei projektuoti, diegti, instaliuoti ryšių skaitmenines sistemas Rusijos Federacijos valstybinėse įmonėse. Įmonė turėjo ir Rusijos Federacijos saugumo tarnybos (FSB) išduotą licenciją, leidžiančią atlikti darbus, susijusius su valstybės paslaptį sudarančia informacija, t. y. įmonė Rusijos Federacijos FSB buvo vertinama kaip visiškai patikima ir lojali Rusijos Federacijai. Todėl teismas konstatavo, kad minėtos (duomenys neskelbtini) įmonių grupės įmonės, veikiančios Rusijos Federacijoje, atstovai turi nuolatinių kontaktų su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnyba; minėtos įmonės laikomos patikimomis ir lojaliomis Rusijos Federacijai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš VSD pateiktų viešų duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir akcininkas D. K. turi riziką didinančių ryšių su užsienio valstybių fiziniais asmenimis (Rusijos Federacijos Prezidento aplinka). D. K. yra JAV registruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo ir pareiškėjo viena iš steigėjų, prezidentas (direktorius) (teismo vertinimu, tai matyti ir iš pačio pareiškėjo atstovo į bylą pateiktų duomenų), jis taip pat yra Latvijos Respublikos piliečių L. K. ir jos sutuoktinio M. K. verslo partneris. M. K. šiuo metu yra pareiškėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, vienas iš akcininkų, t. y. jis valdo 50 proc. įmonės akcijų.

34. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pažeidžiamas draudimas sprendimą pagrįsti tik įslaptintais duomenimis, kurių nežino pareiškėjas. Taip pat teismas kaip įrodymais rėmėsi ir įslaptintais duomenimis, kurie sukonkretina, detalizuoja ir papildo byloje esančius viešus duomenis, tam, kad byloje būtų įvykdytas teisingumas. Teismas pažymėjo, kad bet kokiu atveju, pareiškėjui buvo žinomi esminiai vieši duomenys, kuriais teismas grindė sprendimą, tad lygiateisiškumo ir rungimosi principai, taip pat pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nebuvo pažeista.

35. Teismas pasisakė ir dėl pareiškėjo argumento, kad iš Protokole minimo pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“ neaišku apie kokią konkrečią įmonę yra rašoma. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš Protokolo ir viešai pateiktos medžiagos, kurią žino pareiškėjas, akivaizdu, jog kalbama apie (duomenys neskelbtini) įmonių grupę, kuriai realiai priklauso ir pareiškėjas; tad pastarojo argumentai apie duomenų neaiškumą neatitinka tikrovės.

36. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjo akcininku šiuo metu nebėra (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad D. K. nėra nei pareiškėjo akcininkas, nei valdymo organo narys, nei darbuotojas nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad tiek pareiškėjas, tiek ir (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra D. K., realiai priklauso tai pačiai (duomenys neskelbtini) įmonių grupei. Todėl teismas vertino, kad Taisyklių 38.4.3 papunkčio taikymo prasme visiškai pagrįstai buvo vertinta visa (duomenys neskelbtini) įmonių grupė bei su ja susiję asmenys, dėl ko buvo nustatyti netiesioginiai draudžiami ryšiai, kurie kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai, kad nėra tiesioginių (byloje nenustatyta) pareiškėjo ir jo akcininkų ryšių su užsienio specialiosiomis tarnybomis, t. y. tiesiogiai palaikomo ryšio su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ir jų pareigūnais, nepaneigė Taisyklių 38.4.3 papunkčio taikymo pareiškėjo atžvilgiu. Todėl pareiškėjo teiginius, kad atliktas vertinimas nėra susijęs su pareiškėju, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

37. Teismas taip pat pasisakė dėl pareiškėjo teismui pateiktų įrodymų, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota Naujajame Džersyje, o ne Rusijos Federacijos diplomatinės atstovybės Niujorke adresu. Tačiau, teismo vertinimu, šie duomenys iš esmės nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių apie „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovų sąsajų su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

38. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad atsakovas taikė dvigubus standartus, nesilaikė visų asmenų lygybės prieš įstatymo principo, nes iš viešai prieinamo NATO konkurso dalyvių sąrašo buvo matyti, kad net apie 35 įmonės turi įvairių projektų Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje ir / ar Uzbekistano Respublikoje; tad net jeigu pareiškėjas ir vykdytų / planuotų vykdyti kokius nors verslo projektus nurodomose valstybėse, – ši aplinkybė negalėtų sudaryti pagrindo neįrašyti pareiškėjo į NATO konkurso dalyvių sąrašą. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė kaip nors galėtų daryti įtaką atsakovo priimto Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymėjo, kad kiekvieno subjekto, pretenduojančio būti įtraukto į NATO konkursų dalyvių sąrašą, situacija vertinama individualiai, t. y., subjektas, be kita ko, yra kruopščiai ir išsamiai tikrinamas bei vertinamas saugumo ir patikimumo aspektais; pagal surinktus duomenis sprendžiama dėl jų įrašymo į minėtą sąrašą. Teismas vertino, jog nebuvo jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo ir jo nurodytų subjektų situacija (t. y. apie juos surinkti duomenys) yra tapati ar panaši; pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Vien tai, kad kai kurie subjektai, esantys sąraše, vykdo veiklą Rusijoje ir kitose nurodytose šalyse savaime nereiškia, jog jų situacija yra panaši ar tapati.

39. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad atsakovo sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad Įsakymas iš esmės atitiko VAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio reikalavimus, t. y. jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (viešais ir neviešais) ir teisės aktų normomis, motyvai buvo adekvatūs, jų užteko esamoje situacijoje, kad suprasti priimto sprendimo turinį bei juo nustatomas teises ir pareigas. Pareiškėjo teiginius, kad Įsakymas yra grindžiamas tik prielaidomis, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

40. Teismo vertinimu, tai, jog pareiškėjui 2005 metais buvo išduoti įmonės patikimumą patvirtinantys pažymėjimai, kurie galiojo tik konkrečioms sutartims, taip pat tai, kad 2010 metais buvo išduota patikimumo deklaracija NATO ryšių ir informacinių sistemų apsaugos agentūros skelbiamame konkurse „Ryšių ir informacinių paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini)“, taipogi aplinkybė, kad pareiškėjas 2010 m. buvo įrašytas į potencialių NATO konkursų dalyvių sąrašą (3 metams), – nepaneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei nedarė įtakos priimto Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad įmonės patikimumo pažymėjimai buvo išduoti 2005–2006 metais, o patikimumo deklaracija – 2010 metais, tad šiuo metu situacija yra pasikeitusi, be to, jie buvo išduoti konkretiems įslaptintiems sandoriams. Antra vertus, 2011 metais pareiškėjui tokį pažymėjimą buvo atsisakyta išduoti. Teismas taip pat pabrėžė, kad į potencialių NATO konkursų dalyvių sąrašą yra įtraukiama 3 metams, tai reiškia, kad juridinio asmens atitikimas, be kita ko, saugumo ir patikimumo reikalavimas yra labai svarbus kriterijus ir jis nuolat peržiūrimas, t. y. kas trys metai. Taigi, teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas 2010 metais buvo į šį sąrašą įtrauktas, nereiškia, jog vėliau atsisakius pareiškėją įtraukti į NATO konkursų dalyvių sąrašą, – toks sprendimas savaime būtų laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.

41. Teismas taip pat vertino ir pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl sandorių sudarymo su AB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas sutiko su VSD pozicija, kad šie sandoriai (jų atitiktis nacionalinio saugumo reikalavimams) vertinami pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas, nustatančias tiek skirtingas procedūras, tiek ir skirtingus kriterijus, lyginant su juridinių asmenų įtraukimo į NATO konkursų dalyvių sąrašą reguliavimu. Tad ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė nedaro įtakos vertinamam Įsakymui.

42. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad duomenys iš Rusijos Federacijos Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro apie „(duomenys neskelbtini)“ vadovus ir akcininkus paneigė Komisijos Protokole pateiktą informaciją, kad D. K. yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ar vadovu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys neteigė, jog D. K. yra būtent „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota Rusijos Federacijoje, vadovu ar akcininku. Byloje yra duomenys, kad minėtas asmuo yra (duomenys neskelbtini), kuri registruota JAV, vadovu; o minėtos bendrovės, kaip ir pareiškėjas, tik priklauso tai pačiai (duomenys neskelbtini) įmonių grupei.

43. Atsižvelgęs į visa tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Įsakymas buvo teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo. Netenkinęs reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

IV.

44. Pareiškėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti: panaikinti Įsakymą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

45. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti duomenys patvirtina aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso (duomenys neskelbtini) įmonių grupei. Pažymi, kad tokios informacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepublikavo, pareiškėjo oficialiame tinklalapyje jokia informacija apie priklausymą (duomenys neskelbtini) įmonių grupei nėra (nebuvo) talpinama. Be to, teismo aptariami duomenys iš interneto portalo yra apie „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę Lietuvoje, kuri, pareiškėjo duomenimis (priedas Nr. 1), Lietuvoje yra oficialiai užregistruota. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra „(duomenys neskelbtini)“ atstovybė, yra savarankiška įmonė, o teismo sprendime analizuojami internetinių portalų duomenys niekaip nėra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Absoliučiai visi teismo vertinti įrodymai yra niekuo nepatvirtinta informacija iš neaiškių internetinių portalų. Teismas nenurodė jokio kito įrodymo, kuris patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausymą tariamai (duomenys neskelbtini) įmonių grupei.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad negali daryti įtakos kitų asmenų daromiems (darytiems) įrašams internete. Atkreipia dėmesį į tai, kad pats VSD savo oficialioje interneto svetainėje 2020 m. gruodžio 15 d. straipsnyje „Informacijos plovimas: kaip melagienos verčiamos į žinias, kurios žmonėms nebeatrodo įtartinos“ konstatavo, kad „informacijos plovimas pastaruoju metu tampa tikrų tikriausiu saugumo iššūkiu, nes mes vis labiau pasitikime internetu gaunama informacija, o tai, kokią informaciją išsirenkame, lemia mūsų mąstyseną apie daugelį sociopolitinių problemų. Kai siekiama manipuliuoti viešai skelbiama informacija, tai tiesiogiai turi įtakos viešajai nuomonei ir yra vadinama informacijos plovimu.“ Taip pat visa Lietuvos visuomenė susiduria su melagingai platinama informacija, pvz., apie skiepų nuo Covid-19 infekcijos tariamą žalą žmonijai. Valstybinės institucijos vis garsiau kalba apie tai, kad internete platinama informacija dažnai būna iškraipoma, pateikiamos melagingos žinios. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepriklausoma kompanija, nepatenkanti į jokių įmonių grupes. Ta aplinkybė, kad kažkokios užsienio kompanijos galbūt pasisakė, kad turi savo atstovybę Lietuvoje, niekaip nepatvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra ta jų atstovybė ar filialas.

Šalies argumentai

47. Apeliantas nurodo, kad visa informacija, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, gauta iš internetinių portalų. Šios informacijos šaltinio pareiškėjas nežino, šių portalų turiniui daryti įtakos negali, tačiau taip pat negali būti laikomas atsakingu už tą informaciją, kuri juose yra paskleista.

48. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso (duomenys neskelbtini) įmonių grupei, tuo pačiu nesiaiškino kaip Lietuvos teisės aktai reglamentuoja įmonių grupių sampratas, kokius kriterijus įmonės turi atitikti tam, kad jos būtų vertinamos kaip grupė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsniu ir pabrėžia, kad nėra nei 3 straipsnio 10 punkte nurodytų tiesioginio lemiamo poveikio įmonei sąlygų nei to paties straipsnio 7 punkte nurodyto netiesioginio lemiamo poveikio sąlygų. Taigi, klaidingai nustatęs aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso (duomenys neskelbtini) įmonių grupei, teismas visiškai nepagrįstai šios bylos kontekste vertino ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ bet visą (duomenys neskelbtini) įmonių grupę, kuriai pareiškėjas nepriklauso.

49. Apelianto teigimu, klaidingai konstatavęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso (duomenys neskelbtini) įmonių grupei, teismas nepagrįstai nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ daugiau kaip du dešimtmečius vykdo veiklą Rusijos Federacijoje, dalyvauja nacionaliniam saugumui svarbiuose projektuose, o „(duomenys neskelbtini)“ atstovai turi nuolatinių kontaktų su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnyba bei Baltarusijos KGB. Pažymi, jog pareiškėjas ir jo akcininkai (M. K. ir K. Ž.) ar kiti Taisyklių 38.4.3 papunktyje minimi subjektai nurodomų sąsajų su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnyba, Baltarusijos KGB neturi. Pareiškėjas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) turimas pareiškėjo akcijas perleido dar 2001 m. Pareiškėjas taip pat nėra gavęs jokios licencijos iš Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Kadangi pareiškėjas nepriklauso (duomenys neskelbtini) įmonių grupei, su juo niekaip nesusiję teismo vertinami faktai, kad „(duomenys neskelbtini)“ turėjo visų Rusijos Federacijos būtinų licencijų paketą, kuris leido įmonei projektuoti, diegti, instaliuoti ryšių skaitmenines sistemas Rusijos Federacijos valstybinėse įmonėse.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo skundo argumentus, jog 2012 metais įvyko pareiškėjo akcininkų pasikeitimas ir jo teigimu, byloje nėra absoliučiai jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, jog K. Ž. ir / ar M. K. yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla.

Šalies argumentai

51. Apelianto teigimu, jis jau ilgą laiką neturi jokios sąsajos nei su (duomenys neskelbtini), nei su D. K. 1995 m. vienas iš pareiškėjo steigėjų buvo (duomenys neskelbtini), tačiau dar 2001 m. (duomenys neskelbtini) turimas pareiškėjo (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcijas perleido kitiems asmenims.

52. Pareiškėjas nebeturi sąsajų su kitomis ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonėmis, o žodis „(duomenys neskelbtini)“ dar vis naudojamas, nes tokiu pavadinimu įmonė buvo įsteigta prieš daugiau, nei 20 metų. Taigi, tiek atsakovas su VSD ir AOTD, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino ne Taisyklių 38.4.3 papunkty nurodytus 5 subjektus, bet kitus juridinius asmenis, kurie nors ir vartoja savo pavadinimuose žodį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nėra susiję su pareiškėju.

53. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartojo skundo argumentus, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir rungtynišką procesą, nes skundžiamas įsakymas buvo priimtas įslaptinta medžiaga. Taip pat pažymi, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), kuri yra sudedamoji Lietuvos teisės sistemos dalis, pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.).

Šalies argumentai

54. Pareiškėjo teigimu, išslaptinta informacija, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįsta – VSD 2019 m. kovo 22 d. rašto dalyje vienintelė konkreti aplinkybė, kuri buvo išslaptinta – kad „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas D. K. turi riziką didinančių ryšių su užsienio valstybių fiziniais asmenimis. Iš pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų matyti, kad D. K. jau 20 metų nėra „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės akcininkas. Vadinasi ši aplinkybė byloje yra paneigta. Be aprašytos aplinkybės VSD nenurodo absoliučiai jokių duomenų, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti įtraukta į NATO konkursų dalyvių sąrašą. Iš kitos pusės, AOTD teikiami nauji įrodymai – byloje jau pateiktos išviešintos VSD 2019 m. kovo 22 d. rašto dalies (konkrečiai rašto 6 paragrafo) atkartojimas. Tai reiškia, kad AOTD nepateikė jokios naujos informacijos.

Žemesnės instancijos teismas

55. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nustatė, jog byloje pakanka viešų duomenų, kurie leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomas Taisyklių 38.4.3. punktas. Tačiau faktinis skirtumas tarp administracinės bylos Nr. eI-3278-821/2018 ir šios bylos yra tik tas, kad į šią bylą buvo pateikti įvairūs bulvarinės užsienio spaudos straipsniai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės formuoja tokią praktiką, kai administracinis aktas, o taip pat ir teismo sprendimas gali būti grindžiamas ne faktais, objektyviais duomenimis, o įvairiais nepatikimais, subjektyviais internetinių portalų straipsniais (ir vien tik jais, nes įslaptinta medžiaga nebuvo išslaptinta). Internetinėje erdvėje gausu užsakomųjų straipsnių, netikrų naujienų. Administracinio akto, o taip pat ir teismo sprendimo pagrindimas vien tokiais nepatikimais šaltiniais prieštarauja teisinės valstybės principui (teisės viešpatavimui). Pažymėjo, jog teismas, priimdamas sprendimą, negali vadovautis prielaidomis.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į institucijų vertinimo nenuoseklumą, t. y. 2005–2006, 2010 metais pareiškėjui buvo išduota patikimumo deklaracija ir jis jau buvo įrašytas į potencialių NATO konkursų dalyvių sąrašą. Vieši bulvarinės užsienio spaudos straipsniai, kuriais grįstas sprendimas, buvo paskelbti 2010, 2004, 1996 metais. Į bylą pateiktas straipsnis apie (duomenys neskelbtini) ir jos bendradarbiavimą su „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas pažymi, kad pagal viešus duomenis (duomenys neskelbtini) dar 2009 metais pradėjo bankroto procedūrą. Kita vertus, (duomenys neskelbtini) įrangą aprobavo ir sertifikavo NATO, ją naudojo, be kita ko, NATO narė JAV, ji buvo diegiama kaip žinybinė telefono ryšio sistema, skirta vidiniai įmonės komunikacijai. Aplinkybės nuo 2010 m. nėra pasikeitusios (tokių įrodymų nėra pateikęs ir atsakovas), todėl pareiškėjas nesupranta, kodėl 2010 metais jis buvo įrašytas į potencialių NATO konkursų dalyvių sąrašą, o nuo 2018 m. tai atsisakoma padaryti.

Šalies argumentai

57. Apeliantas nurodo, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, jis turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pareiškėjo vertinimu, protokole, skundžiamame sprendime dėstomi teiginiai, visų pirma, nesusiję su pareiškėju ir / ar M. K. bei K. Ž., antra, jie grįsti prielaidomis, spėlionėmis ir hipotezėmis. Protokole, sprendime naudojami tokie teiginiai kaip: „gali turėti kontaktų su šios šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis“, „gali naudoti neskaidrias korupcines schemas“. Kontaktų palaikymas su tarnybomis ir korupcinių schemų naudojimas sutapatinami, lyg kontaktų turėjimas reiškia korupcinę veiklą. Rašoma apie korupcinę veiklą, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikiama. Be to, pareiškėjui neaišku, kaip taip plačiai protokole ir sprendime aprašomi Rusijos Federacijos veiksmai yra susiję su juo ar kitais Taisyklių 38.4.3 papunktyje minimais subjektais.

58. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų (neišslaptinti duomenys nenaudotini kaip įrodymai), objektyviai patvirtinančių tai, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla. Pareiškėjo teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali vadovautis prielaidomis.

59. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, pareiškėjas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Taisyklių 38.4.3 punktą, pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Atsiliepimas

60. Atsakovas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą nepakeistą.

61. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad tiek Komisija, tiek Ministerija užtikrino, kad jų pakartotiniai sprendimai atitiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo reikalavimus susieti materialinės teisės normas su objektyviais duomenimis ir faktais, turinčiais įtakos konkretaus sprendimo priėmimui. Visos faktinės bylos aplinkybės yra grindžiamos rašytiniais dokumentais (VSD ir AOTD pateikta informacija). Nagrinėjamu atveju, žvalgybos institucijų (VSD ir AOTD) pateikta turima informacija neabejotinai aktuali ir reikšminga vertinant juridinio asmens patikimumą dalyvauti su valstybės saugumu ir gynyba susijusiuose sandoriuose.

62. Atsakovo teigimu, teismas savarankiškai ir išsamiai įvertino bylos proceso dalyvių pateiktus įrodymus, atsakė į esminius pareiškėjo skunde nurodytus motyvus dėl minėtų faktinių duomenų vertinimo, konstatuodamas, kad byloje pakanka viešų duomenų, kurie leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomas Taisyklių 38.4.3 papunktis.

63. Ministerija pažymi, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai yra nurodyti Įsakymo preambulėje. Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas yra Taisyklių 35 punktas ir 38.4.3 papunktis, Įsakymo priėmimo faktinis pagrindas yra Komisijos Protokolas, taip pat VSD 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 19-398S bei AOTD 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-010-386S pateikta vieša ir nevieša informacija. Šie dokumentai yra sudedamoji Įsakymo dalis. Komisijos posėdžio Protokole nurodyta, kad iš kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės įstaigų gauta informacija apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negali būti įrašyta į NATO konkursų dalyvių sąrašą Taisyklių 38.4.3 papunktyje nurodytu pagrindu (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar su juo susiję asmenys yra susiję su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla). Teisinis pagrindas neįrašyti juridinio asmens į konkurso dalyvių sąrašą yra taikytinas juridinių asmenų atžvilgiu, kurie turi bet kokias (tiesiogines ir netiesiogines) sąsajas su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla.

64. Ministerijos manymu, teismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, pagrįstai konstatavo, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (viešais ir neviešais) ir teisės aktų normomis, motyvai yra adekvatūs, jų užtenka esamoje situacijoje, kad suprasti priimto sprendimo turinį bei juo nustatomas teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ministerijos nuomone, teismas objektyviai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

65. Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

66. AOTD teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis įslaptinta medžiaga. Komisija vertino VSD pateiktą neįslaptintą informaciją, todėl įslaptinti duomenys šioje byloje nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys reikšmingas bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

67. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

68. VSD nurodo, kad apeliaciniame skunde iš esmės nėra pateikiama naujų (pirminiame 2019 m. birželio 16 d. skunde nedėstytų) argumentų, kurie paneigtų atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, atitinkamai, ir teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant nei materialiosios, nei proceso teisės normų, objektyviai ir išsamiai įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, todėl nėra pagrindo jį naikinti. VSD teigia, kad įslaptintos informacijos naudojimo galimybės teisiniuose ginčuose neatmeta ir Europos Žmogaus Teismų Teismas (toliau – EŽTT), pavyzdžiui, byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą, kurioje EŽTT įvertino, kad nacionaliniai teismai rėmėsi įvairiais įrodymais, taip pat ir VSD pateikta įslaptinta informacija, kurios tik dalis buvo išslaptinta, o visiškas jos išslaptinimas galėtu būti žalingas viešajam interesui ir nacionaliniam saugumui. Šiomis aplinkybėmis EŽTT pažymėjo, kad remiantis nacionaline teise, teismai turėjo neribotą prieigą prie įslaptintos informacijos ir dėl to galėjo įgyvendinti priežiūros galias (2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 69111/17). Taip pat iš EŽTT bylų (sprendimo Kaushal ir kiti prieš Bulgariją, sprendimo Liu prieš Rusiją) matyti, kad veiksmingo apskundimo garantija (teisės į gynybą) yra veiksmingos apskundimo galimybės garantija, reikalavimas informuoti skundą nagrinėjantį nepriklausomą teismą apie ginčijamą sprendimą grindžiančius motyvus, netgi jei jie nėra viešai skelbiami ar prieinami. VSD manymu, šiuo atveju šie reikalavimai yra užtikrinami. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad galimi atvejai, kai vykstant administracinei procedūrai, tiek teismo procesui, būtina neatskleisti atitinkamam asmeniui kai kurios informacijos, visu pirma dėl privalomų su valstybės saugumu susijusių priežasčių (pvz. 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C- 402/05 ir C-415/05). Dėl šių priežasčių, pareiškėjo teiginys, kad jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, rungtynišką procesą yra pažeidžiamos, turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

69. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 4-304 „Dėl juridinio asmens neįrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašė teismo minėtą įsakymą panaikinti ir įpareigoti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją iš naujo svarstyti klausimą dėl jo įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

70. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis vertinant bylos įrodymus.

71. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

72. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 1294 ,,Dėl juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo deklaracijų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (nagrinėjamam ginčui aktuali nutarimo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 5 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios taisyklės reglamentuoja informacijos apie NATO saugumo investicijų programos, karinio biudžeto ir civilinio biudžeto lėšas koordinuojančių NATO komitetų, įgaliotų NATO institucijų (agentūrų, jų padalinių, štabų, vadaviečių) arba NATO valstybių narių įgaliotų institucijų atliekamus tarptautinius pirkimus (toliau – NATO konkursai) pateikimą Lietuvos juridiniams asmenims, juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo įvertinimą, NATO konkursų potencialių dalyvių sąrašo sudarymą ir tvarkymą, patikimumo deklaracijų išdavimą ir pateikimą NATO konkursus rengiančioms institucijoms. Taisyklės taikomos, kai NATO konkursus rengianti institucija reikalauja, kad būtų pateikta skelbiamame konkurse pageidaujančio dalyvauti juridinio asmens patikimumo deklaracija (2 punktas). Pagal Taisyklių 4 punktą Patikimumo deklaracija – šiose taisyklėse nustatyta tvarka Ūkio ministerijos išduodamas dokumentas, patvirtinantis juridinio asmens ar juridinių asmenų finansinį, techninį, profesinį ir saugumo patikimumą ir gebėjimą vykdyti konkretaus NATO konkurso sąlygas (jeigu jos žinomos). Patikimumo deklaracija išduodama dalyvauti konkrečiame NATO konkurse.

73. Kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 4-304 neįrašyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į NATO konkursų dalyvių sąrašą, jis buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, 38.4.3 papunkčiu, atsižvelgus į Juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo įvertinimo ir patikimumo deklaracijos išdavimo klausimams spręsti komisijos 2019 m. gegužės 2 d. posėdžio protokolą Nr. (26.20-61)-252-54 bei įvertinus Valstybės saugumo departamento 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 19-398S ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-010-386S pateiktą informaciją. Komisijos 2019 m. gegužės 2 d. posėdžio protokole aptartos aplinkybės ir išdėstyti pakankamai aiškūs argumentai apie priežastis, dėl kurių Komisija nutarė nepritarti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įrašymui į NATO konkursų dalyvių sąrašą, laikytini sudedamąja ginčijamo atsakovo įsakymo dalimi, todėl pareiškėjo pozicija, kad priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, atmetama kaip nepagrįsta.

74. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad Sprendimą įrašyti, neįrašyti į NATO konkursų dalyvių sąrašą, pratęsti įrašymą NATO konkursų dalyvių sąraše ar išbraukti iš jo, išduoti patikimumo deklaraciją ar jos neišduoti priima Ūkio ministerija, vadovaudamasi teigiamomis valstybės institucijų arba Komisijos išvadomis. Sprendimas įteisinamas ūkio ministro įsakymu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo valstybės institucijų arba Komisijos išvadų pateikimo. Pagal Taisyklių 38.4.3 papunktį juridinis asmuo į NATO konkursų dalyvių sąrašą neįrašomas arba jo įrašymas NATO konkursų dalyvių sąraše nepratęsiamas, jeigu Ūkio ministerija gauna raštišką kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų informaciją, kad juridinis asmuo, juridinio asmens, turinčio ne mažiau 1/3 balsų dalyvių susirinkime, dalyvis, juridinio asmens vadovas, juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris arba apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovas ar apskaitą tvarkantis kitas juridinis asmuo yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla.

75. Nagrinėjamoje byloje kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos: Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsakovui pateikė informaciją, kurioje išdėstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikimumo vertinimą. Iš pateiktos informacijos seka, kad pakanka duomenų išvadai, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susijusi su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla (nustatytų faktinių aplinkybių apimtyje). Sutiktina su atsakovu, kad pagal minėtas Taisyklių nuostatas pagrindas neįrašyti juridinio asmens į konkurso dalyvių sąrašą yra taikytinas juridinių asmenų atžvilgiu, kurie turi bet kokias (tiesiogines ir netiesiogines) sąsajas su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla, ir yra pakankamas teisinis pagrindas.

76. Apeliantas teigia, kad nėra susijęs su internetinėse svetainėse skelbta informacija, kuria sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, jam nežinomas šios informacijos šaltinis ir negali daryti įtakos kitų asmenų padarytiems įrašams internete. Tačiau byloje esantys duomenys (kurių neginčija ir apeliantas) patvirtina, kad 1995 m. lapkričio 17 d. buvo įsteigta, o 1995 m. gruodžio 12 d. įregistruota juridinių asmenų registre Lietuvos ir JAV UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurią per JAV registruotą bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“ kontroliavo Latvijos Respublikoje gyvenantys asmenys. Nuo 2001 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. – į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis priklauso Latvijos Respublikos piliečiui M. K. (M. K.) ir Lietuvos Respublikos piliečiui K. Ž. Nors pareiškėjas kategoriškai tvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso jokiai (duomenys neskelbtini) įmonių grupei ir bendrovės akcininkai neturi jokių sąsajų nei su ,,(duomenys neskelbtini)“, nei su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnyba, trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, turintys žymą ,,slaptai“, su kuriais susipažino teisėjų kolegija, leidžia daryti priešingas išvadas.

77. Pirmosios instancijos teismas sprendime, be to, pakankamai išsamiai išanalizavo ir atitinkamai įvertino byloje surinktą neįslaptintą informaciją, patvirtinančią, kad D. K. yra JAV registruotos bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo viena iš pareiškėjo steigėjų, prezidentas (direktorius), taip pat ir Latvijos Respublikos piliečio M. K. verslo partneris. M. K. ir dabar yra vienas iš pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, turintis 50 procentų įmonės akcijų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog šiuo metu nei ,,(duomenys neskelbtini)“, nei D. K. nėra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, nepaneigia pareiškėjo (bendrovės akcininkų) sąsajų su šiais (juridiniu ir fiziniu) asmenimis ir Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų nustatytų draudžiamų ryšių, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

78. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios įstatymo normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau kartu pažymėtina, kad sąvoka „paprastai“ rodo, jog gali būti atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje. Pasisakydama dėl ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir jos taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija taip pat pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Iš esmės tokios pačios nuostatos laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pagal kurią asmens (pareiškėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: 2006 m. spalio 31 d. Güner ?orum prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59739/00, 24-31 p.; 2006 m. spalio 31 d. Aksoy (Ero?lu) prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59741/00, 24-31 p.; 2007 m. lapkričio 27 d. Meral prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 p.; 2009 m. balandžio 21 d. Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 p.; 2008 m. gruodžio 16 d. Gulijev prieš Lietuvą, pareiškimas Nr. 10425/03). Nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad draudimas sprendimą pagrįsti tik įslaptintais duomenimis pažeistas nebuvo.

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo (taip pat ir juridinis) neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į atsakovą dėl įrašymo į NATO konkurso dalyvių sąrašą metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).

80. Teisėjų kolegija, patikrinusi ir papildomai įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, prieina prie išvados, kad anksčiau minėti faktiniai duomenys patvirtina Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento išvadas, kuriomis buvo grindžiamas ginčijamas Komisijos sprendimas. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų patvirtinančių tai, kad VSD ir / ar Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pateikti duomenys, kurie buvo vieši ar išslaptinti ir su kuriais jis galėjo susipažinti, yra neteisingi, arba, kad atsakovas, gavęs trečiųjų suinteresuotų asmenų informaciją, turėjo priimti kitokį sprendimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų dėl įrodymų vertinimo kontekste, atsižvelgiant į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis procesiniame įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis bei teisingumo ir protingumo kriterijais, atmesti ar pripažinti nepagrįstais VSD bei AOTD Komisijai pateiktus duomenis nėra pagrindo. Apelianto argumentas dėl jo teisės į lygybės ir rungimosi principo pažeidimą šiuo atveju nėra pagrįstas, todėl atmestinas.

81. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė Valstybės saugumo departamentas, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad galimi atvejai, kai vykstant administracinei procedūrai, tiek teismo procesui, būtina neatskleisti atitinkama asmeniui kai kurios informacijos, visų pirma dėl privalomų su valstybės saugumu susijusių priežasčių (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C-402/05, C-415/05).

82. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, neatsiejamos nuo kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių tokias konstitucines vertybes kaip valstybės nepriklausomybė ir jos teritorijos vientisumas, valstybės saugumas, tautos gerovė, viešoji tvarka ir teisingumas. Viena iš pamatinių konstitucinių vertybių – valstybės nepriklausomybė, įtvirtinta Konstitucijos 1 straipsnyje, yra glaudžiai susijusi su Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitine orientacija. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad teisinės priemonės, kurios taikomos svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų ūkio sektoriaus apsaugai nuo galimo išorinio poveikio iš Lietuvos valstybei geopolitinės orientacijos aspektu nepalankių valstybių ar su jų politika glaudžiai susijusių fizinių bei juridinių asmenų, yra neatsiejamos nuo Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos valstybės pareigos užtikrinti bendrą tautos gerovę ir nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo.

83. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pareiškėjo papildomai pateiktus įrodymus bei argumentus dėl 2005-2006, 2010 m. jam išduotos patikimumo deklaracijos ir įrašymo į potencialių NATO konkursų dalyvių sąrašą, taip pat dėl sandorių sudarymo su AB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad į potencialių NATO konkursų dalyvių sąrašą yra įtraukiama 3 metams, kas reiškia, kad juridinio asmens atitikimas saugumo ir patikimumo reikalavimams taip pat yra svarbus kriterijus, kuris nuolat peržiūrimas. Tad aplinkybė, jog pareiškėjas 2010 metais buvo į šį sąrašą įtrauktas, nereiškia, jog vėliau, pasikeitus situacijai, sprendimas atsisakyti pareiškėją įtraukti į NATO konkursų dalyvių sąrašą yra neįmanomas. Be to, 2011 metais pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti patikimumo deklaraciją. Sandoriai su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ vertinami pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas, nustatančias tiek skirtingas procedūras, tiek ir skirtingus kriterijus, lyginant su juridinių asmenų įtraukimo į NATO konkursų dalyvių sąrašą reguliavimu. Todėl ir ši pareiškėjo akcentuota aplinkybė įtakos ginčijamo atsakovo Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

84. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).

85. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėVaida Urmonaitė-Maculevičienė