Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. patikslintą skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys D. V., antstolis A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia 2019 m. birželio 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skundų trūkumų šalinimo ir nusišalinimo nuo vykdomųjų bylų vykdymo, antstolio pateiktus paskaičiavimus, taip pat antstolio veiksmus, susijusius su skolos apskaičiavimu bei turto arešto panaikinimu.

Be kita ko pareiškėjas taip pat pateikė prašymą išspręsti klausimą dėl antstolio A. S. prisiimtos atsakomybės nevykdymo, netinkamai vykdant procesinius veiksmus paskiriant įspėjimą, nuobaudą, sustabdant veiklą ir pan.

Nagrinėjamu atveju sutuoktinių, t. y. pareiškėjos D. V. ir suinteresuoto asmens M. Z. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (suinteresuotu asmeniu M. Z.), pareiškėja D. V. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui A. Z. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur iki vaiko pilnametystės, šią sumą pervedant į A. Z. atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 29 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. I, psl. 3-5). 2016 m. sausio 14 d. išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-22284-897/2015 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui. 2016 m. sausio 19 d. pateikdamas vykdomąjį raštą antstoliui suinteresuotas asmuo M. Z. nurodė, jog į vaiko sąskaitą pradėta vesti tik nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. I, psl. 1).

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, tą pareigą privalo vykdyti tiksliai ir be išlygų. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaikais turi atitikti teismo sprendime nustatytus reikalavimus. Įrodyti aplinkybes, patvirtinančias materialinio išlaikymo teikimo faktą, yra skolininko pareiga.

Pareiškėjo paskaičiavimu antstolis į išlaikymo įsiskolinimo dengimą už 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. po 173,77 Eur užskaitė suinteresuoto asmens D. V. kredito mokėjimą, nors to daryti negalėjo. Paaiškino, kad išieškotojui tiesiogiai sumokėtos lėšos turi būti ne 5952,86 Eur, o 5952,86 Eur – 521,31 Eur (3x173,77) = 5431,55 Eur. Bendra sumokėtų lėšų vaiko išlaikymui suma - 5480,90 Eur + 112,16 Eur + 5431,55 Eur = 11024,61 Eur. Vykdomųjų bylų duomenimis skola iki 2019 m. birželio 1 d. būtų - 11 372,19 Eur - 11 024,61 Eur = 347,58 Eur. Mano, kad periodinių mokėjimų skola yra, priešingai nei teigia antstolis A. S. Teismas iš dalies sutinka su tokiais pareiškėjo argumentais.

Įvertinus antstolio pateiktus paskaičiavimus, byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius argumentus, darytina išvada, kad antstolis, kaip ir nurodė pareiškėjas, be pagrindo priskaičiavo skolininkės atliktus 2016 m. kovo 29 d. 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. mokėjimus po 173,77 Eur, kaip tiesiogiai pervestą išlaikymą vaikui.

Visų pirma, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. Z. yra priteistas po 173,77 Eur nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. vasario 15 d. Vadinasi nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 31 d. skola sudaro 78,48 Eur (173,77 Eur/31x14). Nuo 2015 rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. – 1042,62 (173,77 Eur x 6 mėn.) bei skola už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 15 d. – 93,06 (173,77 Eur/28x15). Viso mokėtina suma laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. vasario 15 d. sudaro 1214,19 Eur.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. Z. po 250 Eur yra priteistas nuo 2016 m. vasario 15 d. iki sūnaus pilnametystės. Vadinasi nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. vasario 28 d. išlaikymo dydį sudaro 116,07 Eur (250 Eur/28x13). Nuo 2016 m. kovo 1 iki 2017 m. sausio 31 d. – 2750 (250 Eur x 11 mėn.). Nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. taikomas 101,7 indeksas, indeksuota periodinė išmoka sudaro 254 Eur (250x101,7/100). Nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. išlaikymo dydį sudaro 3048 Eur (254 Eur x 12 mėn.). Nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. taikomas 103,9 indeksas, indeksuota periodinė išmoka sudaro 264 Eur (254x103,9/100). Nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. išlaikymo dydį sudaro 3168 Eur (264 Eur x 12 mėn.). Nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. taikomas 101,9 indeksas, indeksuota periodinė išmoka sudaro 269 Eur (269x101,9/100). Nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. išlaikymo dydį sudaro 1076 Eur (269 Eur x 4 mėn.) Viso nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėtina suma laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. sudaro 10158,07 Eur. Pagal vykdomąsias bylas Nr. 0010/16/00164 ir Nr. 0010/19/01142 išlaikymo skola nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2019 m. birželio 1 d. būtų 11372,26 Eur. Ginčo dėl skolos dydžio byloje nėra.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, D. V. tiesiogiai pervedė vaiko išlaikymą – 2015 m. rugsėjo 29 d. – 173,77 Eur, 2015 m. spalio 27 d. - 173,77 Eur, 2015 m. lapkričio 27 d. - 173,77 Eur, 2015 m. gruodžio 29 d. 173,77 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. I, psl. 14), 2016 m. kovo 29 d. - 173,77 Eur, 2016 m. balandžio 22 d. - 173,77 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. I, psl. 150-151), 2016 m. gegužės 30 d. - 173,77 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, psl. 147), 2016 m. liepos 29 d. – 347,54 Eur, 2016 m. rugsėjo 6 d. - 173,77 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, psl. 93), 2016 m. lapkričio 2 d. – 347,54 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, psl. 154), 2016 m. lapkričio 30 d. - 173,77 Eur, 2017 m. sausio 17 d. – 348 Eur, 2017 m. vasario 28 d. - 173,77 Eur (v. b. (duomenys neskelbtini), t. II, psl. 197), 2017 m. rugsėjo 30 d. - 173,77 Eur, 2017 m. lapkričio 23 d. - 173,77 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. - 173,77 Eur (v. b. (duomenys neskelbtini), t. III, psl. 109), 2018 m. vasario 1 d. - 173,77 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. III, psl. 123), 2018 m. kovo 1 d. – 184 Eur, 2018 m. kovo 29 d. – 184 Eur, 2018 m. gegužės 2 d. - 184 Eur, 2018 m. gegužės 31 d. – 184 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. III, psl. 211), 2018 m. rugpjūčio 29 d. – 552 Eur, 2018 m. rugsėjo 28 d. – 184 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. IV, psl. 94), 2018 m. spalio 24 d. – 184 Eur, 2018 m. gruodžio 7 d. – 184 Eur, 2018 m. gruodžio 28 d. – 184 Eur, 2019 m. vasario 11 d. – 184 Eur (b. psl. 42) ir 2019 m. gegužės 27 d. - 269 Eur (b. psl. 17). Iš viso sumokėta – 5952,86 Eur.

Vykdomųjų bylų duomenimis antstolis iš skolininkės vaiko išlaikymui išieškojo: 2016 m. gegužės 4 d. – 18,20 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. I, psl. 94), 2016 m. spalio 10 d. - 976,43 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, psl. 103-104), 2017 m. lapkričio 17 d. – 1325,99 Eur (išmokėta 2017 m. lapkričio 20 d.) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. III, psl. 71, 110), 2018 m. spalio 18 d. – 38,78 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. IV, psl. 97), 2019 m. gegužės 28 d. - 3121,52 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 60). Iš viso antstolio išieškota - 5480,90 Eur.

Be to Vaikų išlaikymo fondas išieškotojui išmokėjo 2016 m. birželio 22 d. - 55,16 Eur ir 2016 m. liepos 19 d. - 57 Eur išmokas vaikui. Viso 112,16 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, psl. 94).

Išieškotojas ginčija antstolio veiksmus, tuo pagrindu, jog antstolis kaip skolininkės tiesiogiai sumokėtas lėšas vaiko išlaikymui įskaičiavo 2016 m. kovo 29 d. 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. jos atliktus mokėjimus po 173,77 Eur. Pažymėjo, kad šios lėšos buvo pervestos į išieškotojo kreditinę sąskaitą, o ne nepilnamečio vaiko banko sąskaitą. Šiomis lėšomis buvo dengiamas kreditorinis įsiskolinimas.

Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6662-1035/2018 konstatuota, kad skolininkė D. V. po 2015 m. liepos 17 d. į Kreditinę sąskaitą yra sumokėjusi šias sumas: 214,20 Eur (2015 m. rugsėjo 15 d.), 215 Eur (2015 m. spalio 14 d.), 216 Eur (2015 m. lapkričio 16 d.), 212,50 Eur (2015 m. gruodžio 16 d.), 210 Eur (2016 m. sausio 19 d.), 215 Eur (2016 m. vasario 22 d.), 104 Eur (2016 m. kovo 18 d.), 173,77 Eur (2016 m. kovo 29 d.), 107,50 Eur (2016 m. balandžio 19 d.), 173,77 Eur (2016 m. balandžio 22 d.), 103,17 Eur (2016 m. gegužės 20 d.), 173,77 Eur (2016 m. gegužės 30 d.), 630 Eur (2016 m. rugsėjo 5 d.), 170 Eur (2016 m. gruodžio 7 d.) - iš viso 2 918,68 Eur. Visos minėtos D. V. sumokėtos lėšos, išskyrus 25 Eur ir 177,51 Eur buvo banko įskaitytos šalių solidariosios prievolės pagal Kreditavimo sutartį vykdymui. Minėtos 25 Eur ir 177,51 Eur, iš viso 202,51 Eur, laikytinos atsakovo įgytomis be pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimu D. V. iš M. Z. priteista 2065,24 Eur suma, ieškovės sumokėta už M. Z. vykdant šalių solidariąją prievolę ir 202,51 Eur be pagrindo M. Z. gautų lėšų. Vadinasi, dalis skolininkės 2016 m. kovo 29 d. 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. atliktų mokėjimų po 173,77 Eur minėtu sprendimu D. V. priteistos iš M. Z., kaip be pagrindo gautos lėšos ir dalis grąžinta regresu už įvykdytą solidarią kreditorinę prievolę. Pažymėtina, kad minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-720-560/2019 paliktas nepakeistas (b. psl. 18-21).

CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6662-1035/2018, konstatuotina, kad antstolis nepagrįstai užskaitė D. V. 2016 m. kovo 29 d. 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. atliktus mokėjimus po 173,77 Eur, kaip jos tiesiogiai sumokėtas lėšas vaiko išlaikymui. 2019 m. birželio 14 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skundo nagrinėjimo antstolis nenurodė, kuo vadovaujantis minėti mokėjimai buvo įskaityti kaip išlaikymo dengimas. Atsižvelgiant į tai, nesant duomenų, paneigiančių, jog minėti mokėjimai negalėjo būti įskaityti į išlaikymo teikimą, tenkintinas pareiškėjo skundas dalyje ir konstatuotina, kad minėtos lėšos negalėjo būti įskaitytos į teiktą išlaikymą vaikui. Teismo paskaičiavimu skolininkė vaiko išlaikymui sumokėjo 11024,61 Eur, dėl ko akivaizdu, jog nėra padengtas visas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. 2019 m. birželio 1 d. susidaręs įsiskolinimas (11372,26 Eur - 11024,61 Eur = 347,65 Eur). Esant paminėtų aplinkybių visumai antstolis A. S. įpareigotinas imtis veiksmų dėl neišieškotos skolos išieškojimo.

Pareiškėjas be kita ko, nurodė, kad nebuvo išieškota periodinė išmoka vaiko išlaikymo už 2019 m. balandžio mėn. 205 Eur + taikoma 19 Eur indeksacija. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolis išieškojo ir vaiko išlaikymui 2019 m. gegužės 30 d. pervedė 3121,52 Eur, kas galimai ir padengė skolininkės išlaikymo už 2019 m. balandžio mėnesį mokėjimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad vadovaujantis antstolio paskaičiavimai už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 17 d. 2019 m. birželio 1 d. D. V. vaiko išlaikymui buvo pervesta 11545,92 Eur, kai tuo tarpu turėjo būti pervesta 11372,19 Eur. Iš to matyti, kad 2019 m. balandžio mėnesio įmoka vaiko išlaikymui galimai yra padengta iš antstolio 2019 m. gegužės 30 d. pervestų 3121,52 Eur. Iš esmės, pagal bylos duomenis, skolininkės įsiskolinimas liko nepadengtas tik toje apimtyje, kurioje teismas konstatavo, kad 2016 m. kovo 29 d. 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. atlikti mokėjimai negalėjo būti įskaityti. Vadovaujantis tuo, kas paminėta, pareiškėjo argumentai, kad nebuvo išieškota periodinė išmoka vaiko išlaikymo už 2019 m. balandžio mėn., atmestini kaip neįrodyti.

Antstolis patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo konstatavo, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, dėl to panaikino areštus skolininkės areštuotam turtui (b. psl. 60-61, v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 59-60). Pareiškėjas prašo jį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad visa išlaikymo skola nėra išieškota teismas konstatuoja, kad antstolis neturėjo pagrindo panaikinti areštą skolininkės turtui dėl ko pareiškėjo prašymas tenkintinas, 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl arešto turtui panaikinimo naikintinas.

Taip pat pareiškėjas prašo atmesti išskaičiavimo atšaukimą. Kadangi prašymas yra nekonkretus teismas laiko, kad pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl skolos išskaičiavimo atšaukimo. Teismas tam neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad minėti patvarkymai yra priimti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoje, pagal 2019 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3581-897/2018 dėl 1613 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. V. išieškotojo M. Z. naudai. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 1613 Eur skola yra išieškota (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 60), dėl ko nėra jokio pagrindo toliau vykdyti priverstinį išieškojimą iš skolininkės darbo užmokesčio ir panaikinti 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl skolos išskaičiavimo atšaukimo.

Pareiškėjas prašo atmesti 2019 m. birželio 10 d. antstolio patvarkymą. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su minėtame patvarkyme nurodytais antstolio paskaičiavimais apie išieškotas iš skolininkės lėšas vaiko išlaikymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2019 m. birželio 10 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjui per 7 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pašalinti skundo trūkumus, t. y. pasirašyti dokumentą ir jo priedus originaliu arba elektroniniu parašu. Be to, antstolis nusišalino nuo vykdomųjų bylų vykdymo ir pasiūlė pareiškėjui per 15 darbo dienų nuo patvarkymo gavimo dienos nurodyti antstolį, kuriam jis persiųs vykdomuosius dokumentus tolimesniam vykdymui. Pažymėtina, kad antstolis minėtu patvarkymu nustatė skundo trūkumus ir nurodė terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti, o būtent jį tinkamai pasirašyti, ir tai yra šio dokumento pagrindas. Antstolio nustatytų trūkumų pareiškėjas neginčija. Aplinkybės, kad tame patvarkyme nurodyta informacinio pobūdžio informacija (paskaičiavimas), kuri anot pareiškėjo nėra teisinga, šiuo atveju nesudaro jokio pagrindo minėto patvarkymo naikinimui. Dėl ko pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo spręsti klausimą dėl antstolio A. S. prisiimtos atsakomybės nevykdymo, netinkamai vykdant procesinius veiksmus, atitinkamai paskiriant įspėjimą, nuobaudą, stabdyti veiklą ir pan.

CPK 594 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Teismas, nagrinėjantis pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų neturi kompetencijos stabdyti antstolio veiklos. Be to CPK 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įspėjimas skiriamas asmenims, kurie bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką. Šiuo konkrečiu atveju įstatymas nenumato teismo teisės skirti antstoliui įspėjimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad aplinkybės jog antstolis įskaitė mokėjimus, kuriuos neturėjo įskaityti savaime nesudaro pagrindo antstoliui skirti baudos. Pažymėtina, kad duomenų, jog antstolis būtų suinteresuotas neišieškoti skolos byloje nėra. Antstolis siekdamas išvengti bet kokių interpretacijų, ginčų ar neigiamų emocijų nusišalino nuo vykdomosios bylos vykdymo, suteikdamas teisę pareiškėjui pasirinkti kitą antstolį, kuris toliau vykdytų vykdymo veiksmus. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas mano, kad pagrindo antstoliui skirti baudą nėra.

Teismo vertinimu, kitos pareiškėjo skunde ir antstolio patvarkyme nurodytos aplinkybės bei nurodomi argumentai esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl apie juos plačiau nepasisakytina.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (CPK 594 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimu pateikė prašymą papildomai nagrinėti A. S. saviveiklas dėl pinigų paėmimo iš D. V. ir galimai neteisėto disponavimo kažkuriuo laikotarpiu. Iš pateikto suinteresuoto asmens prašymo matyti, kad D. V. skundžia antstolio veiksmus.

Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais grindžiamas ir CPKXXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako tenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Pažymėtina, kad jokių šios tvarkos išimčių įstatymas nenumato. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo D. V., teismui pateikdama prašymą nagrinėti A. S. saviveiklas kitaip tariant skundą dėl jo veiksmų į bylą nepateikė duomenų, kad su tokiu prašymu ar skundu būtų kreipusis tiesiogiai į antstolį, nesant tokių duomenų teismas laiko, kad D. V., nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinio neteisminio skundo nagrinėjimo tvarkos, todėl prašymas paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad skundą dėl antstolio veiksmų ji turi pateikti antstoliui. Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 512, 513, 594 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl arešto turtui panaikinimo.

Įpareigoti antstolį A. S. spręsti klausimą dėl neišieškotos skolos iš D. V. išieškotojui A. Z., atstovaujamam įstatyminio atstovo M. Z., išieškojimo.

Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Suinteresuoto asmens D. V. prašymą nagrinėti A. S. saviveiklas palikti nenagrinėtu.

Vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 tomai), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti į civilinę bylą Nr. 2YT-7225-512/2019.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.